A-552-3114-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-3114/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00937-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas žemės ūkio bendrovė „Pėdžiai“ (toliau – ir pareiškėjas, ŽŪB „Pėdžiai“) skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamento (toliau – ir Agentūra) 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. SP1-46 „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3R-44 (AG-35/01-2012).

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Agentūros ir Komisijos sprendimų argumentais, jog jis atliko neteisėtą deklaravimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas”, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintų „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir AGRO taisyklės) 2 punktą (neteisingu deklaravimu laikoma „didesnio žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas“), nes pateikė neaktualią išrašo iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro kopiją apie kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 dalį (12,50 ha), kuri patvirtina, kad jam buvo išnuomota žemė tik iki 2010 m. rugsėjo 13 d.

Pareiškėjo teigimu, jis teisingai ir pagrįstai deklaravo visą 12,50 ha plotą už kurį gavo paramą, nes pateikdamas Paraišką už 2011 metus, turėjo galiojančią 2004 m. rugsėjo 13 d. sutartį, sudarytą su A. B., dėl 12,91 ha žemės sklypo nuomos. Ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nurodant jos galiojimo terminą iki 2011 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėjui nežinant, Nekilnojamojo turto registre buvo atlikti juridinių faktų patikslinimai ir vietoj pirminiame įraše nurodomo nuomos termino „iki 2011 m. rugsėjo 14 d.“ atsirado naujas terminas „iki 2010 m. rugsėjo 13 d.“ Nei Agentūra, nei Komisija nesiaiškino aplinkybės, kieno iniciatyva, kokiu pagrindu ir kada buvo padarytas šis įrašas. Pažymėjo, kad neaišku kokiu būdu sutartyje atsirado taisymai jos terminą numatančioje sutarties sąlygoje, virš sutartyje numatyto termino „10 (dešimčiai) metų” , ranka, be jokio aptarimo ir šalių suderinimo, buvo užrašyta „6 (šešiems)”. Pareiškėjo teigimu, jokio termino taisymo aptarimo sutartyje padaryta nebuvo, šalys po šiuo taisymu nepasirašė.

Pareiškėjas pabrėžė, kad Agentūrai pateikė jos prašomus dokumentus ir įrodė žemės valdymo faktą, t.y. pagrindė žemės sklypo teisėtą deklaravimą. Agentūrai buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 11d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žeimių seniūnijos raštas Nr. ŽS-33 (dėl dirbamo lauko), iš kurio matosi, kad pareiškėjas (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) dirba lauką, esantį Kuigalių kaime (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, plotas 18,55 ha, žemė nuomojama iš valstybės bei privačių asmenų). 2011 m. lapkričio 15 d. Agentūrai pareiškėjas pateikė ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją. Tačiau nežiūrint pateiktų dokumentų, Agentūra priėmė skundžiamą Sprendimą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas ir po 2010 metų rugsėjo mėnesio, toliau eksploatavo sodus, žemės sklypo savininkė A. B. tam neprieštaravo, raštu niekada nepranešė, kad nutraukia nuomos sutartį, pati neteikė deklaravimo paraiškos, neatsiskaitė už jos sklype esančius vaismedžius su pareiškėju, nors vaismedžiai yra ne žemės sklypo savininkės, o pareiškėjo nuosavybė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.481 straipsnis numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Nuomotoja A. B. per 10 dienų nuo nuomos sutarties termino pabaigos nepareiškė nuomininkui prieštaravimo dėl jos žemės sklypo naudojimo ir nuomos sutarties pabaigos, todėl, pareiškėjo manymu, tokia nuomos sutartis gali būti traktuojama kaip neterminuota, kas taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjas yra teisėtas minėto žemės sklypo valdytojas ir naudotojas. Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į šių civilinių santykių specifiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokios kategorijos bylose formuojamą praktiką. Agentūra formaliai šiuo atveju vadovavosi VĮ Registro duomenimis, neatsižvelgdama į teisinį situacijos reglamentavimą. Pareiškėjas mano, kad tokie Agentūros veiksmai yra neteisėti, nes šiuo atveju nebuvo nustatyta, kas iš tiesų eksploatuoja sodinius ir kokiu pagrindu naudojamas žemės sklypas.

Atsakovas Agentūra atsiliepime (b. l. 32-33) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodžiusi, kad Sprendimą priėmė atsižvelgdama į Taisyklių 49 punkto reikalavimus, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, kuriuose nurodyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 dalis (12,50 ha) pareiškėjui buvo išnuomota tik iki 2010 m. rugsėjo 13 d. Šį faktą įrodo ir 2012 m. vasario 13 d. minėto žemės sklypo savininkės A. B. Agentūrai pateikta 2004 m. rugsėjo 13 d. sutartis „Dėl privačios žemės nuomos“, kurioje nurodyta, kad „žemės sklypas išnuomojamas 6 (šešeriems) metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos“, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 13 d. Atsakovas atkreipė dėmesį, į tai kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Agentūra pažymėjo, kad minėto žemės sklypo savininkė A. B. ne kartą kreipėsi į Agentūrą su prašymu pateikti informaciją, ar šis žemės sklypas yra deklaruojamas, kadangi, kaip nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūrai pateiktame 2011 m. rugpjūčio 9 d. prašyme „Dėl neteisėtai deklaruoto ploto“ ji nėra sudariusi jokios nuomos ar panaudos sutarties 2011 metais.

Atsakovas atkreipė teismo dėmesį ir į tą aplinkybę, jog pareiškėjas 2010 m. lapkričio 3 d. prašyme, kuris Agentūroje gautas 2010 m. lapkričio 8 d. (reg. Nr. BR5.2-14759), prašė Agentūros dėl kontroliniame žemės sklype Nr. 114505-5463 esančio lauko Nr. 1, pasėlio kodas 5SD-1, 18,55 ha, pagal Agentūrai pateiktą paraišką „išmokas pagal Ekologinio ūkininkavimo programą paskaičiuoti ne už 18,55 ha, o už 6 ha“, kadangi „plotas mažėja dėl to, kad sekantiems metams žemės savininkas nepasirašo žemės nuomos sutarties“. Agentūros manymu, minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjo skunde išdėstytą faktą, kad pareiškėjas ir po 2010 metų rugsėjo mėnesio toliau eksploatavo sodus ir žemės sklypo savininkė A. B. tam neprieštaravo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime (b. l. 40-41) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Agentūros reikalavimai dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo yra teisėti ir pagrįsti įrodymais. Paaiškino, kad 2004 m. rugsėjo 13 d. tarp A. B. ir pareiškėjo, atstovaujamo S. Z. buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis, pagal kurią nuomotoja išnuomojo nuomininkui 12,91 ha ploto privačios žemės sklypą, esantį Kuigalių k., Jonavos r. Vadovaujantis CK 6.550 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šalys nustatė nuomos terminą 6 (šešeriems) metams, skaičiuojant nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. sutarties sudarymo dienos, todėl 2010 m. rugsėjo 14 d. privačios žemės nuomos sutarties terminas pasibaigė. Dvišalės privačios žemės nuomos sutartis nustojo galioti, nes pageidavimo bendradarbiauti – nusistatyti nuomos mokestį bei terminą nuomininkas nepareiškė. A. B. teigimu, nuomininkas nereagavo į 2010 m. rugsėjo 20 d., 2010 m. gruodžio 12 d., 2012 m. vasario 17 d. jos rašytus laiškus, kuriuose ši bandė derinti žemės nuomos sąlygas, t. y. kainą bei terminą. 2004 m. pasirašant sutartį pasinaudojo S. Z. atvežtu sutarties šablonu, kuriame buvo įrašytas 10 metų laikotarpis. Kadangi buvo apsisprendę sutartį sudaryti 6 (šešerių) metų laikotarpiui, kiekvienas savo ranka abiejuose sutarties egzemplioriuose ištaisė dešimties metų terminą į šešerių. Jos manymu, automatinis žemės nuomos sutarties pratęsimas neteisėtas, o savavališkais pagrindais naudojimasis žeme nesukuria teisėto naudotojo statuso.

Pažymėjo, kad S. Z. pateikė Agentūrai neaktualią išrašo iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro kopiją, nors visus šešerius metus turėjo nuomos sutartį, kuri buvo pasirašyta 2004 m. rugsėjo 13 d. šešerių metų laikotarpiui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu (b. l. 63-70) pareiškėjo ŽŪB „Pėdžiai“ skundą patenkino ir panaikino Agentūros Sprendimą bei Komisijos 2012 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3R-44 (AG-35/01-2012).

Teismas nurodė, kad įvertinęs AGRO taisyklių 3, 26.5 punktų nuostatas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 3D-192 patvirtintos paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 4, 48, 49 punktų nuostatas nagrinėjamos bylos duomenų kontekste, nesutinka su Agentūros 2012 m. sausio 31 d. rašte pateikiama išvada, kad pateikus neaktualią išrašo iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro kopiją bei nustačius duomenis, jog 12,50 ha ploto žemės sklypo nuomos sutarties terminas nustatytas iki 2010 m. rugsėjo 13 d., pareiškėjo veiksmai vertintini kaip tyčinis neteisingas deklaravimas, sudarantis pagrindą taikyti atsakovo nurodytas sankcijas.

Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 13 d. trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. ir pareiškėjas sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią bendrovei 6 metams, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 13 d., išnuomotas 12,91 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 20). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2004 m. spalio 18 d. išraše nurodyti duomenys patvirtina, kad žemės sklypas (bendras plotas – 12.9100 ha, žemės ūkio naudmenų - 12.5000 ha), nuosavybės teise priklauso A. B., įregistruotas juridinis faktas - sudaryta 2004 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutartis su nuomininku ŽŪB „Pėdžiai“, nurodant terminą nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 21).VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. vasario 8 d. išraše nurodyti duomenys, kad nuomos sutarties terminas nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 22). Vertinant šiuos duomenis, teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.481 straipsnio nuostatas, pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. CK 6.496 straipsnis nustato, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują sutartį arba CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Agentūra nepagrįstai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad ŽŪB „Pėdžiai“ ir po 2010 m. rugsėjo mėnesio toliau eksploatavo šiame sklype esančius vaismedžius, kurie priklauso pareiškėjui, žemės valdymo teisę tapatindama vien su juridinių faktų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Teismo vertinimu, Agentūra neturėjo pareiškėjo nurodytų duomenų atmesti formaliu pagrindu, nes toks situacijos vertinimas nesiderina su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, kuris savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

Pažymėjo, kad kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, jame tik išvardinamos teisės aktų nuostatos, vadovaujantis kuriomis buvo pakartotinai įvertinta paraiška, tačiau nepaaiškinama, kaip šios normos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagrindė šių teisės normų taikymo būtinybę. Pažymėjo, kad paramos gavėjui nesilaikant prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) pažeidžiant kitus teisės aktų reikalavimus, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas.

Pagal Taisyklių 53 punktą, jų 51.1, 51.3 ir 52 punktuose nustatytos sankcijos netaikomos, jeigu pareiškėjas iki už einamuosius deklaravimo metus mokamų išmokų termino pabaigos pateikia įrodymus, kad klaidingi duomenys pateikti ne dėl jo kaltės. Nurodė, kad minėtuose punktuose nustatytos sankcijos netaikomos toms paramos paraiškos dalims, apie kuriose esančias klaidas pareiškėjas raštu praneša Agentūrai, jeigu pastaroji pareiškėjo nebuvo informavusi apie ketinimą atlikti patikrą vietoje ar dar nebuvo pranešusi pareiškėjui apie paraiškoje aptiktas klaidas, arba jei informacija apie paraiškoje esančias klaidas dar nebuvo paskelbta Agentūros informaciniame portale, kaip tai numatyta šių taisyklių 34 punkte.

Gavus iš pareiškėjo minėtą informaciją, paraiškos duomenys tikslinami atsižvelgiant į esamą padėtį. Teismas pabrėžė, kad kaip matyti iš nurodytų nuostatų, tuo atveju, jeigu nustatomas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis, remiantis Sprendime nurodytomis teisės aktų nuostatomis, taikomos sankcijos į ateitį. Kitos minėtų taisyklių nuostatos taip pat neįtvirtino galimybės reikalauti grąžinti jau sumokėtą sumą dėl Sprendime nurodytų pažeidimų. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. A822-134/2011, A444-3076/2011), Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d.

įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.), privalo surinkti tokius duomenis, kurie aiškiai bei neprieštaringai patvirtintų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais.

Apibendrinęs padarytas išvadas, pripažino, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka jam Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų.

III. Atsakovas Agentūra apeliaciniu skundu (b. l. 77-78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktą poziciją.

Papildomai apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio nuostatas. Teismo sprendimas grindžiamas ir jame nurodomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tyčinį neteisingą deklaravimą, o pareiškėjo atžvilgiu, kaip nurodyta Agentūros Sprendime, nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis.

2. Nesutinka su teismo išvada, kad Agentūra nepagrįstai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas ir po 2010 m. rugsėjo mėnesio toliau eksploatavo šiame sklype esančius vaismedžius. Taisyklių 49 punkte nurodyta, jog jei žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravęs, tačiau jų valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu, pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą ir žemės valdymo teisę, o Agentūrai pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis nustačius deklaravimo teisėtumą išmokos bus mokamos, jei pareiškėjas tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Atsižvelgdama į minėtą nuostatą Agentūra vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, kuriuose nurodyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 dalis (12,50 ha) pareiškėjai buvo išnuomota tik iki 2010 m. rugsėjo 13 d. Agentūra Sprendimą priėmė atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjas žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. neįrodė.

3. Pažymi, kad jokie teisės aktai nesuteikia Agentūrai teisės spręsti civilinio turinio santykių (ginčų) tarp pareiškėjų – paramos gavėjų ir trečiųjų šalių ir priimti sprendimus, susijusius su žemės valdymo (nuosavybės teise) iš esmės, t. y. būtent dėl paties fakto, aiškinant teisės aktus jų taikymo ne Agentūros reguliuojamuose santykiuose būdu.

4. Nesutinka, kad atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi Sprendime Agentūra išsamiai nurodė nustatytas aplinkybes, faktus, pareiškėjo padarytus pažeidimus, grąžintinų lėšų atsiradimo priežastis, pareiškėjo atžvilgiu taikytinų teisės aktų nuostatas, lėšų grąžinimo terminą ir palūkanų skaičiavimą.

Pareiškėjas ŽŪB „Pėdžiai“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 94-101) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Iš esmės pakartojo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus.

Papildomai nesutikimą su atsakovo apeliaciniu skundu pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija neatitinka AGRO taisyklių 3 punkte įtvirtintų tyčinio neteisingo deklaravimo atvejų, kai: a) vietoj pasėlių, žemės ūkio naudmenų ar kitų laukų, už kuriuos mokama mažesnė išmoka už hektarą (arba išmokos visai nemokamos), ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, žemės ūkio naudmenų ar kitų laukų, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti didesnę išmoką, plotą; b) pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; c) pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai žemės ūkio naudmenos ir pasėliai neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau nei 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Pažymi, kad Agentūros teiginiai taip pat neatitinka AGRO taisyklių 26.5 punkto nuostatų. Pažymi, kad pareiškėjo veikla neatitinka tyčinio neteisingo deklaravimo sąvokos ir požymių, todėl pareiškėjui neturi būti taikomos skundžiamame sprendime nurodytos sankcijos.

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pagrįsta aplinkybę, kad deklaracijos pateikimo metu pareiškėjas turėjo galiojantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nuomos terminas buvo nurodytas iki 2011 m. rugsėjo 14 d., o kieno iniciatyva ir kada šis terminas buvo ištaisytas, pareiškėjui nebuvo pranešta. Sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad nežiūrint atsiradusio termino pakeitimo, pareiškėjas realiai užsiėmė ūkininkavimu minėtame žemės plote, pareiškėjo ūkininkavimas minėtame sklype tęsiasi iki šios dienos, todėl Agentūra, prieš priimdama sprendimą, turėjo šias aplinkybes įvertinti. Be to, Agentūra neatsižvelgė į tai, kad A. B. teigimu pasibaigus nuomos terminui, ji nepareiškė pretenzijų į pareiškėjo dirbamą žemės plotą, nereikalavo jo grąžinti, nuomininkas toliau sklypu naudojosi, todėl šiuo atveju, vertinant žemės sklypo naudojimo pagrindo teisėtumą, turėjo būti taikomas Civilinio kodekso 6.481 straipsnio nuostatos.

3. Nors Agentūra nurodo, jog jai nepriklauso priimti sprendimus susijusius su žemės valdymo teise iš esmės, tačiau vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, mano, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, skiriant paramą, privalėjo išsiaiškinti žemės valdymo subtilybes tam, kad visapusiškai ir kokybiškai atliktų jai teisės aktais priskirtą funkciją.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 83-85) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 6.481, 6.496 straipsnių nuostatas bylos dalyje dėl žemės nuomos termino pabaigos, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, AGRO taisyklių ir Taisyklių nuostatas. Pažymi, kad AGRO taisyklės ir Taisyklės reglamentuoja paramos gavėjo teises ir pareigas, o vienas pagrindinių reikalavimų yra tai, kad paramos gavėjas privalo būti teisėtas žemės savininkas, naudotojas arba nuomininkas. Mano, kad pareiškėjas bylos dokumentais neįrodė, kad jis po 2010 m. rugsėjo 13 d. buvo teisėtas žemės nuomininkas, kadangi žemės nuomos sutartis pasibaigė šalims jos neatnaujinus. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas privalėjo nustatyti, ar pareiškėjas po 2010 m. rugsėjo 13 d. buvo teisėtas žemės nuomininkas, tačiau teismas neturėjo teisės nagrinėti žemės nuomos sutarties turinio ir juolab nuspręsti, kad žemės nuomos sutartis yra tapusi neterminuota, nes tokiu būdu teismas išėjo už bylos ribų.

2. Jeigu teismas nustatė, kad atsakovo sprendimai neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, teismas privalėjo panaikinti sprendimus ir juos perduoti atsakovo institucijai nagrinėti iš naujo.

3. Teismas nevertino, ar pareiškėjas teisėtai naudojosi nuomojama žeme po nuomos termino pabaigos, t. y. po 2010 m. rugsėjo 13 d., nes pareiškėjo pateikti faktai, kad jis šia žeme naudojosi ir po sutarties termino pabaigos nesudaro prielaidų manyti, kad jis tai darė teisėtai. Teismas nenustatė teisėto naudojimosi nuomojama žeme fakto po nuomos sutarties pabaigos.

Pareiškėjas ŽŪB „Pėdžiai“ atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b. l. 102-104) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti.

Nesutikimą su pareiškėjo apeliaciniu skundu pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. Priešingai nei nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, kadangi 1995 m. kovo 30 d. pareiškėjas, grąžindamas žemę, kurioje buvo jam priklausantys vaismedžiai, pagrįstai tikėjosi, kad ši žemė jam bus išnuomota.

2. Trečiasis suinteresuotas asmuo, teigdamas, kad obelys priklauso jam, nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad už obelis su pareiškėju buvo atsiskaityta įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad ji perėmė žemę dovanojimo sutartimi iš tėvo, jos neatleidžia nuo įpareigojimo atlyginti už iš pareiškėjo gautą turtą taip kaip tai numato Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalies, įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. SP1-46 „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“, kuriuo prašoma grąžinti dėl neteisingo deklaravimo išmokėtą paramą, teisėtumo ir pagrįstumo. Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos 2012 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 3R-44 (AG-35/01-2012) yra ikiteisminės ginčo sprendimo institucijos sprendimas dėl to paties akto.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamus sprendimus panaikino, konstatavęs, jog Agentūra per daug formaliai įvertino susiklosčiusią situaciją, nenurodė faktinių duomenų, kurie aiškiai ir neprieštaringai pagrįstų taikomas sankcijas, todėl jos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad ŽŪB „Pėdžiai“ 2011 metų žemės ūkio išmokoms gauti deklaravo 12,50 ha žemės sklypą, kurį nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties pagrindu nuomojo iš savininkės A. B.. Tarp šių asmenų 2010 metų pabaigoje kilo ginčas dėl minėtos nuomos sutarties pasibaigimo arba tapimo neterminuota. Abi ginčo pusės skirtingai traktavo tiek faktines aplinkybes, tiek turimus dokumentus, tiek ir teisės aktų nuostatas. Būtent A. B. iniciatyva atsakovas atliko pakartotinę patikrą ir pareikalavo iš pareiškėjo papildomų dokumentų. Atlikdama tokius veiksmus ir priimdama sprendimą, Agentūra privalėjo ne tik formaliai įvertinti pateiktus dokumentus, patvirtinančius ar paneigiančius teisėto žemės valdymo ir realaus užsiėmimo žemės ūkio veikla faktus, bet ir nustatyti, ar yra pareiškėjo kaltė dėl neteisingo deklaravimo ir klaidingų duomenų pateikimo (Taisyklių 53 punktas). To Agentūrai nepadarius, jos sprendimas pagrįstai panaikintas, kaip neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.( ABTĮ 89 str.1 d. 3 p.)

Pažymėtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1705-813/2012 žemės sklypo nuomos sutartis tarp ŽŪB „Pėdžiai“ ir A. B. pripažinta nenutrūkusia nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas 2011 metais buvo teisėtas deklaruoto žemės sklypo naudotojas ir faktinis ginčijamo Agentūros sprendimo pagrindas taip pat yra išnykęs.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skundžiamas Agentūros sprendimas neatitinka ir kitų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Jo turinys bei išdėstymo tvarka yra ydingi, nes išdėsčius ginčo faktines aplinkybes, iš karto suformuluotas Agentūros sprendimas, ir tik po to išdėstomos teisės normos, kurių pagrindu toks sprendimas gali būti priimamas. Šių teisės normų taikymas konkrečiu atveju nėra individualizuotas, nėra nurodyta, kurias iš jų savo veiksmais pažeidė pareiškėjas. Toks agentūros sprendimo turinio išdėstymas prieštarauja teisinio aiškumo principui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad panašūs sprendimai turi būti motyvuojami taip, kad teisės subjektai, kuriuos liečia ekonominio poveikio priemonės, galėtų suprasti tokiame administraciniame akte apibrėžtą savo teisių ir pareigų apimtį. Viešojo administravimo subjektas, kokiu nagrinėjamu atveju laikytinas atsakovas, privalo aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai formuluoti savo poziciją ir kaltinimus ūkio subjektams. Priešingu atveju apsunkinama ne tik asmenų teisė žinoti, kuo jie iš tikrųjų yra kaltinami, bet ir teisingumo vykdymo procesas teismuose (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444‑1433/2011).

Agentūra apeliaciniame skunde teisingai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė , kad Agentūra pareiškėjo veiksmus įvardijo kaip tyčinį neteisingą deklaravimą. Pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų rėmėsi teisės aktų nuostatomis, apibrėžiančiomis tyčinį neteisingą deklaravimą, kai tuo tarpu pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip neteisingo deklaravimo atvejis. Tačiau pripažinus Agentūros sprendimą neteisėtu ir išnykus šio sprendimo faktiniam pagrindui, minėti pirmosios instancijos teismo motyvai nebeturi teisinės reikšmės ir nedaro priimto teismo sprendimo neteisėtu.

Kadangi Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas yra aktas, priimtas sprendžiant tą patį ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje , tai panaikinęs Agentūros sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ir Komisijos sprendimą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas. Taigi tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan