266ea1d6-cbb1-46a2-85cd-88d46e3aeb4f · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

darbo sut.nutr.prpaz.neteisetu   Civilinė byla Nr. 2-928-122/2015.Proceso Nr. 2-06-3-12218-2014-2.                                                Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.8.;14.1.;14.5.;18.1.;18.2.2.;99.3.;116.1.;116.4.                                                                             (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 3 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovei V.

M., ieÅ¡kovo atstovui - advokatui Vytautui Mačiulskiui, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir grÄ Å¾inimo į pirmesnį darbÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovė 2014-10-17 kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2014-07-31 neteisėtu ir grÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytÄ neturtinę žalÄ , įvertintÄ pinigais 10000 Lt; taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė ir jos atstovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2014-01-27 buvo neterminuotam laikui priimta pas atsakovę dirbti virėjos pareigose. Darbdavys įsipareigojo kas mėnesį jai mokėti 1000 Lt darbo užmokestį. PaaiÅ¡kėjus pavasarį, kad laukiasi kÅ«dikio, pateikė atsakovei apie nėštumÄ pažymÄ , suteikiantį gauti lengvesnes darbo sÄ lygas. Darbdavys susipažino su pažymÄ , grÄ Å¾ino jÄ ir nebeskyrė sunkaus fizinio darbo. Per visÄ laikotarpį iÅ¡ darbdavio nėra gavusi jokių pastabų. Atvykusi 2014-07-31 į darbÄ (duomenys neskelbtini), įmonės turto ir darbuotojų patalpose neberado.

IeÅ¡kovei buvo atsakyta, kad bendrovė savo veiklos nebevykdo bei darbuotojų paslaugų nebereikia. Po savaitės iÅ¡ Sodros duomenų sužinojo, kad ji nuo 2014-07-31 savo noru yra atleista iÅ¡ darbo, nors jokio pareiÅ¡kimo nėra raÅ¡iusi, todėl praÅ¡o jÄ grÄ Å¾inti į darbÄ . Kadangi jai nebuvo mokamas atlyginimas, kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu - iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais. Komisija 2014-09-08 sprendimu patenkino praÅ¡ymÄ ir nusprendė jos naudai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbdavio už gegužę 619,05 Lt darbo užmokesčio, už birželį – 1200 Lt ir 1745,33 Lt už liepos mėnesį, įskaitant ir kompensacijÄ už atostogas.

Taip pat nuo 2014-08-01 iki Darbo ginčų komisijos sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos kas mėnesį po 56,96 Lt vidutinį darbo užmokestį. Mano, jog iÅ¡ darbo yra atleista be jokio teisėto pagrindo bei iki Å¡iol darbdavys su ja nėra atsiskaitęs. Darbo sutartis su ja yra nutraukta be jos valios, o darbdavys, teigdamas žinias Komisijai, nurodė, jog nuo 2014-07-21 bendrovė nutraukė savo veiklÄ dėl lėšų trÅ«kumo, nurodydami, jog dėl to buvo priversti atleisti visus darbuotojus, tame tarpe ir V.

M.. Å iuo atveju darbdavys, atleisdamas iÅ¡ darbo be jos pareiÅ¡kimo bei netaikydamas garantijų dėl nėštumo, pažeidė įstatymus bei padarė jai žalÄ , nes neteko galimybės pasinaudoti nėštumo ir gimdymo atostogomis. Taip pat, sužinojus, jog yra atleista iÅ¡ darbo, patyrė stresÄ , sutriko sveikata ir vos neprasidėjo prieÅ¡laikinis gimdymas. Be to yra įsitikinusi, kad dėl darbdavio kaltės, esant tokiai stresinei bÅ«senai, neigiamai atsiliepė ir gimusio kÅ«dikio sveikatai, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ darbdavio 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko bei nepateikė atsiliepimo. Apie įvyksiantį teisminį procesÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 117, 124, 130 straipsniai, 246 straipsnio 2 dalis). By­las pa­gal dar­buo­to­jo (ieÅ¡­ko­vo), at­leis­to iÅ¡ dar­bo teis­mas nag­ri­nė­ja lai­ky­da­ma­sis ben­drų Civilinio proceso kodekso tai­syk­lių bei at­si­Å¾velg­da­mas į Civilinio proceso kodekso XX sky­riu­je ir Darbo kodekso nu­ma­ty­tas iÅ¡­im­tis (Civilinio proceso kodekso 410 straips­nis).

Bylos medžiaga pagrindžia, kad ieÅ¡kovė 2014-08-07 kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais (Darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2014-09-08 sprendimu nusprendė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ visiÅ¡kai tenkinti, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ darbdavio už 2014 metų gegužės mėnesį, neatskaičius mokesčių 619,05 Lt, už birželio mėnesį – 1200 Lt, už liepos mėnesį, įskaitant ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas – 1745,33 Lt.

Taip pat iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-08-01 už kiekvienÄ darbo dienÄ po 56,96 Lt iki Komisijos sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. (b. l. 10-11).Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė pagal 2014-01-27 neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-01-28 su trijų mėnesių bandomuoju (iki 2014-04-28) laikotarpiu buvo priimta į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančiÄ savo veiklÄ (duomenys neskelbtini), virėjos padėjėjos pareigoms (b. l. 5-7).

Å alys minėta sutartimi susitarė, kad darbdavys skirs 1000,00 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį, mokant du kartus per mėnesį. Nustatyta, jog darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta vadovaujantis Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje nurodyta, jog V. M. valstybinio socialinio draudimo pabaiga UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2014-07-31 (b. l. 8-9).IÅ¡ pateiktų duomenų bei iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad atsakovė iki Å¡iol nėra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove.Svarbu paminėti, kad atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju susideda iÅ¡ dviejų dalių: finansinės ir teisinės. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktÄ ; antra, faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu.

Tokios darbdavio prievolės neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009-07-07 nutartis, bylos Nr. 3K-3-305/2009; 2011-03-21 nutartis, bylos Nr. 3K-3-116/2011).Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ â€“ mokėtina (iÅ¡ieÅ¡kotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis.

Darbo ginčų komisija, nustačiusi, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove, t. y. yra nėra sumokėjusi priskaičiuotÄ ieÅ¡kovei priklausantį darbo užmokestį, jos praÅ¡ymÄ patenkino. Svarbu paminėti, kad darbo sutarties rūšį – terminuotÄ ar neterminuotÄ â€“ pasirenka darbo sutarties Å¡alys, nepažeisdamos įstatymų nuostatų. Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje nėščioms moterims numatyta garantija, draudžianti tam tikrÄ laikÄ nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi.

Tai prasideda nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumÄ ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. Per šį laikotarpį darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta tik pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus.IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad jos atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas dėl kelių priežasčių: pirma, ieÅ¡kovė atleista nėščia, nepažeidusi darbo pareigų, jas atliko tinkamai ir laiku, darbdavys neturėjo jai pretenzijų dėl atliekamo darbo kokybės ar rezultatų; antra, atsakovė UAB “(duomenys neskelbtini)”, nutraukdama darbo sutartį minėtu pagrindu, nesilaikė atleidimo iÅ¡ darbo taisyklių (Darbo kodekso 129 - 132 straipsniai).

Vertinant ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , svarbus ieÅ¡kovės nėštumo faktas, nes darbo sutartis negali bÅ«ti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumÄ , ir dar vienÄ mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, iÅ¡skyrus įstatyme (Darbo kodekso 136 str. 1 ir 2 dalys) nustatytus atvejus, taip pat trumpalaikę darbo sutartį pasibaigus jos terminui. Medikų 2014-02-27 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (b. l.

13) ieÅ¡kovės nėštumas sudarė dvylika savaičių bei numatytas preliminarus gimdymo terminas – 2014-08-20. Taigi, atleidimo iÅ¡ darbo (2014-07-31) metu ieÅ¡kovė buvo nėščia bei, nepraėjus mėnesiui po atleidimo, t. y. 2014-08-28 gimė duktė A. J. (b. l. 14). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, jog valstybė saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystę ir vaikystę. Ä®gyvendinant Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ , įstatymuose yra numatytos papildomos garantijos nėščioms moterims teisei į darbÄ realizuoti.

TokiÄ garantijÄ numato ir Darbo kodekso 132 straipsnio norma, kuri draudžia darbdavio iniciatyva nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Toks Å¡ių santykių reguliavimas atitinka įstatyme įtvirtintÄ papildomų garantijų, labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių grupėms, nustatymo principÄ (Darbo kodekso 273 straipsnis). Darbo kodekso 132 straipsnis yra imperatyvi norma ir jos pažeidimas sudaro pagrindÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, kai darbo sutartis nutraukiama su nėščia moterimi darbdavio iniciatyva, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje visiÅ¡kai tenkintinas.Byloje esanti medžiaga, Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir liudytojos parodymai, pagrindžia ieÅ¡kovės teiginius, jog darbdaviui atleidus ieÅ¡kovę be kaltės iÅ¡ darbo, 2014-08-08 pablogėjo sveikata – diagnozuoti gręsiantys prieÅ¡laikinio gimdymo požymiai (b. l. 13).

Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas Å¡ių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt.

– tai gali bÅ«ti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinę žalÄ atsiradimo pagrindas (Darbo kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė neteisėtai atleido iÅ¡ darbo nėščiÄ ieÅ¡kovę, neiÅ¡mokėjo darbo užmokesčio, todėl tokie neteisėti atsakovės veiksmai turėjo neigiamos įtakos ieÅ¡kovės reputacijai, emocinei ir dvasinei bÅ«klei, sukėlė nepatogumų ir vėlesnes pasekmes gimus kÅ«dikiui bei galimybę pasinaudoti garantijomis auginant vaikÄ iki trejų metų amžiaus (Darbo kodekso 178-180 straipsniai).

Vadinasi, ieÅ¡kovei buvo padaryta neturtinė žala ir yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsižvelgiant į dirbtÄ laikÄ bei darbo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ sumažinti iki 300 Eur (1035,84 Lt).Kadangi darbuotoja buvo atleista iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , grÄ Å¾intina ieÅ¡kovė į pirmesnį darbÄ , priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (Darbo kodekso 129-130 straipsniai, 300 straipsnio 3 dalis).

Darbuotojo grÄ Å¾inimas į pirmesnį darbÄ visų pirma reiÅ¡kia, kad teismas, nustatęs darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ , paÅ¡alina šį pažeidimÄ ir atkuria darbdavio neteisėtai nutrauktus iki tol tarp Å¡alių egzistavusius darbo teisinius santykius. Kadangi Å¡alių darbo teisinių santykių pagrindas yra darbuotojo ir darbdavio sudaryta darbo sutartis (Darbo kodekso 93 straipsnis), tai, teismui nustačius darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ (atleidimÄ iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ ), teismo sprendimo pagrindu tarp darbuotojo ir darbdavio vėl ima galioti anksčiau jų sudaryta ir darbdavio neteisėtai nutraukta darbo sutartis.

Pažymėtina, kad grÄ Å¾inant darbuotojÄ Ä¯ darbÄ , teismo sprendimu negali bÅ«ti modifikuojama, keičiama Å¡alių sudaryta darbo sutartis, juolab nėra teisinio pagrindo grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ (pareigas), dėl kurio (kurių) Å¡alys apskritai nebuvo sudariusios darbo sutarties (Darbo kodekso 99 straipsnis). Ä®gyvendinant aptariamÄ Ä¯statymo nuostatÄ teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, ar ginčo nagrinėjimo teisme metu darbdavio įstaigoje pagal jos vidinį struktÅ«rinį sutvarkymÄ egzistuoja atitinkamas etatas ar net darbo funkcijos, ar vietoje atleisto iÅ¡ darbo darbuotojo yra įdarbintas kitas asmuo.

Atsakovė, teigdama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-07-21 nutraukė ir nebevykdo jokios veiklos trūkstant lėšų, nepateikė leistinų rašytinių įrodymų dėl bendrovės likvidavimo, bankroto ar kitų, įstatyme numatytų priežasčių, kurioms esant būtų galimas darbuotojų atleidimas darbdavio iniciatyva. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. R. teiginiai, jog buvo priversta atleisti visus darbuotojus, tame tarpe ir ieškovę V. M., liko nepagrįsti bei vertintini, kaip įstatymo pažeidimas.

Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, neatvyko į teismo posėdį paaiÅ¡kinti susidariusios situacijos bei nepateikė jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė pati prašė nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį Darbo kodekso 127 straipsnio pagrindu, todėl labiau tikėtina ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytiems faktams (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). IÅ¡ bylos faktinės medžiagos nustatyta, kad atsakovė nesiima priemonių plėtoti buvusios darbo veiklos, o ieÅ¡kovė, gimus kÅ«dikiui, turi teisę į tikslines atostogas, po kurių jai turėtų bÅ«ti palikta darbo vieta (pareigos), iÅ¡skyrus atvejus, kai įmonė visiÅ¡kai likviduojama (Darbo kodekso 178, 179, 180 straipsniai).  IÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų bei faktinių aplinkybių pagrindu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , buvo atleista iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo, todėl, kaip minėta, turi bÅ«ti grÄ Å¾inta į pirmesnį darbÄ , priteisiant įstatymu numatytas iÅ¡mokas (Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies, todėl iÅ¡ atsakovės priteistina 138,96 Eur Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, suteikusiai ieÅ¡kovei teisinę pagalbÄ (Civilinio proceso kodekso 98, 99 straipsniai).Valstybės biudžetui 1,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų suma iÅ¡ atsakovės nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: pripažinti ieÅ¡kovės V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2014-07-31 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), neteisėtu ir grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ pirmesnį darbÄ ;priteisti ieÅ¡kovei V. M. po 16,50 Eur (neatskaičiavus privalomų mokesčių) kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2014-07-31 (atleidimo iÅ¡ darbo dienos) vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“;

    priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur (1035,84 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei V. M.;priteiti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 138,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, j. a. k. 188659752, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „“Swedbank“;kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu, gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                         Elena Pauliukienė