266d9357-e744-4af1-b338-21e477b3198c · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-12438-642/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08503-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2; 2.6.10.8; 3.2.6.1 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo P. J. atstovei pagal įstatymÄ R. J., atstovui pagal įgaliojimÄ G. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DEPO DIY LT“ atstovui pagal įgaliojimÄ G.

Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. J. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DEPO DIY LT“ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DEPO DIY LT“ ieÅ¡kovui 1 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., R. J., jos sutuoktinis A. J. bei jų sÅ«nus P. J. nuvyko į prekybos centrÄ â€žDepo“, esantį (duomenys neskelbtini). Dairydamiesi reikalingų daiktų priėjo prie skyriaus, kuriame buvo eksponuojami metaliniai seifai. Apatinėje lentynoje sustatytų seifų durelės buvo praviros, tad mažametis P. J. pabandė vieno iÅ¡ seifų duris praverti plačiau. Tuomet seifas nuo lentynos griuvo tiesiai ant vaiko, jį parbloÅ¡kė ant grindų ir prispaudė jo kairę kojÄ .

Vaikas ėmė klykti, o pakėlus užvirtusį seifÄ ir nuavus vaiko batukÄ , buvo matyti, kad vaiko koja ėmė tinti ir mėlynuoti. Ä®vykio metu niekas iÅ¡ „Depo“ darbuotojų nepriėjo, tačiau pribėgę du centro lankytojai – moteris ir vyras (liudytojai), kurie matė visÄ Å¡Ä¯ incidentÄ , patarė nieko nelaukiant skubiai vaikÄ gabenti į ligoninę. A. J. paėmė verkiantį vaikÄ ant rankų ir nuskubėjo link išėjimo, prabėgdami pro tarpÄ tarp kasų Nr. 3 ir Nr.

4. Automobiliu nuvyko į Klaipėdos vaikų ligoninę. Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje P. J. buvo nustatyti smulkÅ«s nubrozdinimai, galvos sumuÅ¡imas (iÅ¡kilo guzas) bei kairės pėdos sumuÅ¡imas. Vaiko koja deÅ¡imčiai dienų buvo įmobilizuota, t. y. ji buvo sutvarstyta kietu fiksuojančiu tvarsčiu (gipsu). Tokiu bÅ«du vaiko savarankiÅ¡kas judėjimas buvo ribotas. IÅ¡ ligoninės nuvyko į Klaipėdos vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ . Policijos budėtojas atsisakė priimti bet kokios formos pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡io įvykio bei paaiÅ¡kino, kad tai civiliniai teisiniai santykiai.

Po to nuvažiavo atgal iki „Depo“ prekybos centro pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pretenzijÄ dėl įvykio, tačiau prekybos centras jau buvo uždarytas, todėl teko vykti namo. KitÄ dienÄ , t. y. 2018 m. rugpjūčio 27 d. R. J. paskambino policijos tyrėja ir paprašė atvykti į policijÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Nuvykus į Klaipėdos vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , policininkas, iÅ¡klausęs paaiÅ¡kinimus, užpildė pareiÅ¡kimÄ ir davė jį pasiraÅ¡yti R. J.. 2018 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paÅ¡tu gavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio sudėties.

Nors pagal tyrėjų iÅ¡vadas P. J. sveikatos sutrikdymas yra nežymus, tačiau vaikui deÅ¡imt dienų buvo sugipsuota koja, todėl jo judėjimas buvo apribotas, t. y. pats negalėjo paeiti, iÅ¡skyrus namie, kur savarankiÅ¡kai nustriksėdavo iki tualeto. Kadangi Å¡eima gyvena penktame aukÅ¡te, kuriame nėra lifto, vaikÄ Ä¯ poliklinikÄ reikėjo neÅ¡ti ant rankų ar pasikabinus ant nugaros. Vaikas sveria apie 22 kilogramus, todėl po tokių neÅ¡iojimų R. J. skaudėjo nugarÄ , rankas, kojas, o kartais ir Å¡irdį.

Susilaukė neigiamų aplinkinių komentarų. Pirmas naktis po sužalojimo P. J. miegojo neramiai, verkė dėl skaudamos kojos. Po to, kai buvo nuimtas įtvaras, vaikas ilgai bijojo pilna pėda statyti kairę kojÄ , jam buvo skirta reabilitacija. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį vaikas negalėjo lankyti prieÅ¡mokyklinės grupės, taigi jis prarado ugdymo žinias, be to, negalėjo lankyti krepÅ¡inio treniruočių. P. J. dėl patirtos traumos labai iÅ¡gyveno. Pažymima, kad atsakovė neužtikrino tinkamo ir saugaus prekių eksponavimo, nes seifas pagal savo fizines savybes ir dydžius negali bÅ«ti stabilus, jei jis nėra tinkamai pritvirtintas.

Tokiu aplaidumu ir nerÅ«pestingumu atsakovės atstovai pažeidė elementarias tokių prekių (seifų) saugaus eksponavimo sÄ lygas bei sukėlė pavojų žmonių saugumui, ko pasėkoje nukentėjo ir buvo sužalotas mažametis P. J.. Po įvykio seifų lentynai jau buvo pritaikytos papildomos saugumo priemonės, t. y. seifus nuo virtimo ant vartotojų saugojo visu lentynos perimetru pakabinta grandinė. Pažymima, kad atsakovė nesidomėjo sužaloto vaiko sveikata nereiÅ¡kė atsipraÅ¡ymo. Visi aukščiau iÅ¡dėstyti nuostoliai, nepatogumai, fizinis skausmas, neiÅ¡sipildę teisėti vaiko lÅ«kesčiai (Rugsėjo 1-oios Å¡ventė, prieÅ¡mokyklinė grupė, krepÅ¡inio treniruotės ir t. t.) bei dvasiniai iÅ¡gyvenimai atsirado dėl neteisėtų ir aplaidžių atsakovės veiksmų ar neveikimo.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pirmiausia tėvai turi prižiÅ«rėti savo vaikus ir užtikrinti jų saugumÄ , nepalikti jų be priežiÅ«ros. „DEPO“ parduotuvėje, prie įėjimo, matomoje vietoje yra perspėjimas su tekstu „Gerbiami klientai! PraÅ¡ome parduotuvės patalpose NEPALIKITE SAVO VAIKŲ BE PRIEŽIŪROS“. Statybinių ir buitinių prekių parduotuvė nėra ta vieta, kurioje vaikai galėtų bÅ«ti palikti be priežiÅ«ros.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovė nebendravo su nukentėjusiaisiais. Atsakydama į tai, atsakovė pažymi, kad iki ieÅ¡kinio gavimo nežinojo nieko apie ieÅ¡kinyje apraÅ¡ytus įvykius, todėl neturėjo nei pagrindo, nei galimybės bendrauti su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas atsakovei iki ieÅ¡kinio padavimo nepateikė jokios pretenzijos, nesikreipė į jÄ nei žodžiu, nei raÅ¡tu. Su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas pateikia kelias nuotraukas, tačiau nėra aiÅ¡ku, kada ir kur padarytos tos nuotraukos, o teismui pateikti medicininiai dokumentai – neįskaitomi, matomos braukymo, galbÅ«t taisymo žymės. Be to, ieÅ¡kovo pateiktame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ yra apraÅ¡oma Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistės G.

A. pasirašyta specialisto išvada Nr. -. Nutarime nurodyta, kad išvadoje minimas nubrozdinimas kairėje plaštakoje, padarytas 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, o kiti sužalojimai, t. y. odos nubrozdinimas kaktos dešinėje bei randas kaktos kairėje, padaryti atitinkamai 6-9 parų bei 3 mėnesių laikotarpyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarime neminimas joks išvadoje aprašytas kojos sužalojimas. Atsakovės nuomone, ieškovas ieškinyje neįrodė neturtinės žalos atsiradimo pagrindo.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė elgėsi neteisėtai arba nesilaikė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kaip nurodyta. IeÅ¡kovas nepateikė taip pat ir jokių įrodymų, kad vaikas patyrė sužalojimÄ dėl atsakovės kaltės. Teismo ekpertizėje buvo apraÅ¡yti ir senesni vaiko sužalojimai, kas galimai rodo bendrÄ vaiko nepriežiÅ«rÄ , todėl neatmetama galimybė, jei apskritai seifas virto, kad jis galėjo virsti dėl to, kad vaikas be priežiÅ«ros, pavyzdžiui, bandė į jį įlipti (užlipti), jį stumdė, traukė ar kitaip netinkamai elgėsi (t. y. visiÅ¡kai neaiÅ¡kus priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (kurių nebuvo) ir žalos).

IeÅ¡kovas nepranešė atsakovei apie įvykį, nesikreipė į atsakovę su pretenzija, nekvietė greitosios pagalbos į parduotuvę, neiÅ¡kvietė parduotuvės administracijos ar apsaugos iÅ¡kart po įvykio, negrįžo į parduotuvę iÅ¡kart po įvykio ar kitÄ dienÄ , t. y. nedėjo jokių pastangų užfiksuoti įvykį bei susisiekti su atsakove. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo P. J. atstovė pagal įstatymÄ R. J. bei atstovas pagal įgaliojimÄ G. K. ieÅ¡kinį palaikė, prašė patenkinti, patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.

P. J. atstovė pagal įstatymÄ R. J. papildomai paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ , ji parduotuvėje „Depo“, apžiÅ«rinėdama metalinius seifus, pravėrė aukÅ¡to seifo duris. Jos mažametis vaikas P. J. buvo visiÅ¡kai Å¡alia jos. Jis taip pat pakartojo mamos judesį ir pravėrė kito mažesnio seifo duris, tuomet seifas virto ant vaiko. Vaikas nugriuvo, atsitrenkė galvÄ , o seifas prispaudė vaikui kojÄ , dėl ko vaikas patyrė kojos traumÄ . Nuskubėjus į ligoninę, vaikui buvo uždėtas gipsas deÅ¡imčiai dienų.

Po įvykio vaikas blogai miegojo, verkė. Vaikas yra judrus, tačiau po traumos jis negalėjo eiti į laikÄ , važinėti dviračiu, taip pat turėjo praleisti pamokas darželyje prieÅ¡mokyklinėje grupėje. Ä®vykio metu ji nedraudė vaikui praverti seifo duris, tačiau nemanė, kad tai pavojinga, kad seifas yra nestabilus ir gali nuvirsti. Ji ne visada vedasi vaikÄ už rankos, bet įvykio metu ji stovėjo visai Å¡alia ir vaikas nebuvo paliktas be priežiÅ«ros. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytais motyvais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad kameros įvykio neužfiksavo, kadangi toje vietoje, kur yra eksponuojami seifai, skyrius nėra filmuojamas. Paties įvykio nematė ir liudytojai. Mano, kad įvykio metu vaikas buvo nepakankamai prižiÅ«rimas. Tėvai privalo rÅ«pintis vaikais ir nepalikti jų be priežiÅ«ros, o pats seifas tik pradarius jo duris nekrenta. Å ioje situacijoje vaikas arba lipo ant seifo, arba jį tempė. Ekspertų iÅ¡vadoje kairės kojos sužalojimas iÅ¡vis yra neminimas, o kitos užfiksuotos traumos tik liudija nuolatinę vaiko nepriežiÅ«rÄ .

Parduotuvėje neįmanoma pritvirtinti ar pririÅ¡ti visų sunkių prekių. Negali pasakyti, ar įvykio metu seifai buvo pritvirtinti. Apie įvykį iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos atsakovė nieko nežinojo, todėl vaiko sveikata nesidomėjo. Vaiko be priežiÅ«ros palikti negalima, tuo labiau žinant, kad vaikas yra judrus ir smalsus. Be to, parduotuvėje yra vežimėliai, kur saugiai galima vežti vaikÄ . Parengiamojo teismo posėdžio metu liudytojas M. R. ieÅ¡kinį palaikė, prašė ieÅ¡kinį patenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad įvykio metu parduotuvėje lankėsi kartu su R. R.. Fakto, kad seifas nukrito ant vaiko, jis nematė, tačiau iÅ¡girdo vaiko klyksmÄ , o atsisukęs pamatė, kad vaiko mama bando atkelti ant vaiko užkritusį seifÄ . Jis padėjo vaiko mamai. Po to dar padarė kelias įvykio vietos nuotraukas. Po įvykio vaiko tėvai nuvežė vaikÄ Ä¯ ligoninę. Jis taip pat nuvažiavo į ligoninę. Su vaiko tėvais jis nebuvo pažįstamas ir kontaktais apsikeitė tik bÅ«dami ligoninėje.

Parengiamojo teismo posėdžio metu liudytoja R. R. ieÅ¡kinį palaikė, prašė ieÅ¡kinį patenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad parduotuvėje buvo kartu su vyru M. R., rinkosi dėžę. Paties įvykio nematė, tačiau iÅ¡girdo smÅ«gį ir vaiko verksmÄ , tuomet pamatė ant vaiko kojos užkritusį seifÄ . Vyras padėjo pakelti seifÄ , ir jį nufotografavo. Ji iki įvykio nepažinojo nei nukentėjusio vaiko, nei vaiko tėvų. Teismas k o n s t a t u o j a : iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimu Nr. - dėl įvykio, kurio metu ant P. J. kojos užkrito metalinis seifas (nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas), atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio sudėties (b. l. 7-12). P. J. sužalojimÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. -, kurioje nurodyta, kad P. J. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2018 m. rugpjūčio 26 d. priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojo-ortopedo paciento apžiūros, tyrimo ir gydymo lapo matyti, kad P. J. buvo apžiūrėtas gydytojo A. Ž.. Vaikas skundėsi galvos bei kairės čiurnos skausmu (traumos data ir vieta – 2018 m. rugpjūčio 26 d. „Depo“). Diagnozė – kairės čiurnos bei galvos sumušimas. Specialioji būklė – kairė čiurna patinusi, skausminga, funkcija ribota, vaikui paskirtas ambulatorinis gydymas, 10 dienų kojos įmobilizacija – gipso langetė (b. l. 13).

VieÅ¡oji įstaiga „Klaipėdos vaikų ligoninė“ raÅ¡tu pateikė informacijÄ , kad P. J. atvyko į ligoninę 2018 m. rugpjūčio 26 d. 17.41 val. Atvykimo laikas fiksuojamas priėmimo skyriuje, traumatologijos punkte, žurnale „Ligonių registracijos priėmimo skyriuje apskaitos žurnalas“ forma Nr. 001/a ir kompiuterinėje duomenų bazėje (b. l. 117). IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant vaiko kairės kojos matosi hematomos (b. l. 17-19). 2018 m. rugsėjo 4 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų patvirtina, kad 9.35 val.

P. J. atvyko kontrolei. Išraše nurodyta, kad „skausmų neatžymi“, „įmobilizacija gera“, „rentgenas – lūžimo neaprašė“, „diagnozė – S90, ta pati diagnozė“, „gydymas baigtas“ (b. l. 51). Iš teismui pateiktos 2018 m. rugsėjo 10 d. fotonuotraukos matyti, kad seifų lentyna yra atitverta grandine (b. l. 22), 2018 m. lapkričio 5 d. fotonuotraukos patvirtina, kad prie seifų lentynos yra pritvirtintas metalinis atitvaras (b. l. 84). Iš teismui pateiktos 2018 m. spalio 8 d. fotonuotraukos matyti užrašas parduotuvėje:

„Gerbiami klientai! PraÅ¡ome – parduotuvės patalpose nepalikite savo vaikų be priežiÅ«ros!” (b. l. 111, 113).Byloje pateikti videoįraÅ¡ai, kuriuose įraÅ¡yta filmuota medžiaga kamerų, kurios fiksuoja parduotuvės įėjimÄ -išėjimÄ bei filmuoja klientų srautus ties 2, 3, 4 kasomis nuo 17.00 val. iki 18.00 val. (b. l. 119-1122). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis). ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Kad Å¡aliai kiltų civilinė atsakomybė, teisinė situacija turi atitikti tam tikrus kriterijus, sÄ lygas, t. y. turi bÅ«ti nustatyti atsakingo asmens neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala/nuostoliai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos/nuostolių atsiradimo, asmens kaltė.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo, kuriam nėra suėję keturiolikos metų ir kuris neturi savarankiÅ¡kų pajamų, suluoÅ¡intas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai atsakingas už žalÄ asmuo privalo atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su nukentėjusio asmens sveikatos sužalojimu, ir neturtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.285 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. J., gimusiam 2013 m. vasario 6 d., įvykio metu buvo sužalota (nesunkiai sutrikdyta) sveikata, dėl ko jam buvo reikalinga medicininė pagalba, gydymas, tėvų slauga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilio kodekso 6.285 straipsnio 1 dalimi P. J. taip pat patyrė neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančios medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad metalinis seifas, kuris 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 17 val., bÅ«nant parduotuvėje „Depo“, esančioje -, užvirto ant P. J., Å¡iam pravėrus seifo duris, nebuvo pritvirtintas prie lentynos pagrindo (b. l. 20-21, 87).

IÅ¡ įvykio vietos nuotraukų matyti, kad po įvykio, t. y. 2018 m. rugsėjo 10 d. seifų lentyna jau buvo aptverta grandine (b. l. 22), o 2018 m. lapkričio 5 d. prie geležinių seifų lentynos jau buvo pritvirtintas metalinis apsauginis atitvaras (84, 86). Å ios aplinkybės patvirtina, kad pati parduotuvė „Depo“ ėmėsi papildomų saugos priemonių, kurios apsaugotų parduotuvės lankytojus nuo galimų traumų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsiliepime į ieÅ¡kinį bei teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad seifas pats nevirsta ir tik dėl vaiko nepriežiÅ«ros (vaikas ant seifo lipo ar smarkiai traukė į save) seifas galėjo kristi nuo lentynos, tačiau pačios atsakovės veiksmai, t. y. papildomų apsaugos priemonių tvirtinimas prie seifų lentynos, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad seifai nebuvo stabiliai ir saugiai eksponuojami, dėl ko galėjo kilti pavojus klientų saugumui.

Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė UAB „DEPO DIY LT“ laiku neįvykdė pareigos (neteisėtai neveikė) tinkamai pritvirtinti metalinius seifus prie lentynos pagrindo ar tinkamai užtverti seifų lentynas atitvaru, prilaikančiu seifus, ir tokiu bÅ«du apsaugant nuo galimo jų virtimo nuo lentynos, tuo pačiu pažeisdama ir pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kadangi seifai buvo pastatyti atsakovės parduotuvėje ekspozicijai ir laisvai prieinami apžiÅ«rai visiems parduotuvėje apsilankantiems asmenims, taip pat ir vaikams.

Atitinkamai atsakovė savo eksponuojamų parduodamų prekių saugumui turėjo skirti didesnį dėmesį ir pasirūpinti, kad seifai būtų tinkamai pritvirtinti prie lentynos pagrindo arba imtis kitokių, papildomų, priemonių, kad būtų išvengta bet kokių nelaimingų atsitikimų, pvz. papildomas apsauginių atitvarų tvirtinimas, patekimo prie metalinių seifų apribojimas, viešai aiškiai matomas perspėjimas klientams, ateinantiems su mažais vaikais, kad atitinkami metaliniai seifai gali kelti pavojų.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad seifas ant vaiko galėjo nukristi dėl mažamečio vaiko mamos kaltės, nes ji nepakankamai vaikÄ prižiÅ«rėjo. Teismas tokius atsakovės argumentus vertina kritiÅ¡kai, kadangi tiek pačios įstatyminės atstovės R. J., tiek liudytojų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad mama nepaliko vaiko be priežiÅ«ros, ji buvo Å¡alia ir vaikÄ prižiÅ«rėjo. P. R. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji pravėrė seifo duris ir vaikas, pakartodamas mamos judesius, padarė lygiai taip pat, praverdamas kito seifo duris.

Vaiko mama, būdama šalia vaiko, nedraudė vaikui praverti durų ir tokiuose veiksmuose nematė pavojaus ar grėsmės vaiko saugumui, kadangi nemanė, kad seifas gali būti toks nestabilus ir eksponuojamas visiškai nepritvirtintas prie lentynos. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad vaikų negalima palikti be priežiūros, tuo labiau, kai parduotuvėje, matomoje vietoje yra perspėjimas su tekstu „Gerbiami klientai! Prašome parduotuvės patalpose NEPALIKITE SAVO VAIKŲ BE PRIEŽIŪROS“, tačiau nagrinėjamoje situacijoje teismas turi pagrindo manyti, kad P. J. mama rūpinosi savo vaiku ir be priežiūros jis nebuvo paliktas, tiesiog pats metalinis seifas nebuvo tinkamai eksponuojamas, t. y. jis nebuvo pritvirtintas ar apsaugotas nuo galimo kritimo nuo lentynos.

Atmestini atsakovės argumentai apie tai, kad dėl nugriuvusio seifo galimai kaltas ir pats vaikas, kadangi vaikas įvykio metu buvo 5 metų amžiaus, tokio amžiaus vaikas nėra tiek fiziÅ¡kai stiprus, kad seifÄ jis galėtų pats iÅ¡sitraukti nuo lentynos ir užsiversti ant savęs, todėl net vaikui neatsargiai bandant atidaryti seifo duris, Å¡is, bÅ«damas tinkamai pritvirtintas ar atitvertas, neturėjo nuvirsti. Atsakovė savo prekybos vietoje neužtikrino klientų saugumo, nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kad ekspozicijoje iÅ¡dėstyti daiktai nekeltų pavojaus lankytojų saugumui bei sveikatai, nors atsakovės, kaip verslininkės, veiksmai turi atitikti griežtesnius rÅ«pestingumo bei atsargaus elgesio standartus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė jai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų neįvykdė, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 2 dalis).

Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad atsakovė, tinkamai nepritvirtinusi seifo, ar tinkamai neaptvėrusi seifų lentynos apsauginiais atitvarais, nepasirÅ«pinusi įspėjamaisiais ženklais apie tai, kad metaliniai seifai yra nestabilÅ«s, neįvykdė jai nustatytos pareigos eksponuoti metalinius seifus saugiai bei pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Atitinkamai nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovės kaltė, pasireiÅ¡kusi neatsargumu, dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos yra nustatyta. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju dėl atsakovės netinkamai eksponuojamų metalinių seifų atsirado prielaidos seifui nuvirsti, o nuvirtęs jis sužalojo vaikÄ , tuo padarydamas žalÄ ieÅ¡kovui.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad dėl atsakovės neveikimo ieÅ¡kovui atsirado žala, t. y. nagrinėjamu atveju priežastinis ryÅ¡ys, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje, yra nustatytas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sÄ lygos, bÅ«tinos kilti atsakovės deliktinei atsakomybei. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Jeigu fizinis asmuo, kuriam nėra suėję keturiolikos metų ir kuris neturi savarankiÅ¡kų pajamų, suluoÅ¡intas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai atsakingas už žalÄ asmuo privalo atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su nukentėjusio asmens sveikatos sužalojimu, ir neturtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.285 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kovui P. J. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.). Jeigu fizinis asmuo, kuriam nėra suėję keturiolikos metų ir kuris neturi savarankiÅ¡kų pajamų, suluoÅ¡intas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai atsakingas už žalÄ asmuo privalo atlyginti neturtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.285 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju abejonių dėl to, ar nukentėjusiam vaikui turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, nekyla, kadangi vaiko sveikatai buvo padaryta žala.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).

Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sÄ raÅ¡u. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-119/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-31/2011).

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-81/2013; kt.).

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-151/2013). Teismo nustatomÄ neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymÄ ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3 K-3-371/2003, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-560/2010; 2013-03-25 nutartis Nr. 3K-3-177/2013).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų visumÄ , t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių Å¡ios žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-357/2008). Nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos didinimui reikÅ¡mę turi tai, kad sužalotas P. J. neabejotinai patyrė nemenkÄ fizinį skausmÄ ir iÅ¡gÄ stį įvykio metu ir po jo, kadangi įvykio metu jam buvo 5 metai, o ant jo parduotuvėje užvirto nemažas metalinis seifas.

Kaip matyti iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialistės 2018 m. rugpjūčio 30 d. specialisto iÅ¡vados Nr. - ir kitų ieÅ¡kovo pateiktų medicininių dokumentų, dėl Å¡io įvykio vaikas patyrė fizinį skausmÄ dėl odos nubrozdinimų ir kairės kojos bei galvos sumuÅ¡imų. Dėl kojos sumuÅ¡imo vaikui buvo paskirtas gydymas – kojos įmobilizacija (gipso langetė) 10 dienų. Dėl kojos pažeidimo vaikas patyrė nepatogumų, kadangi koja buvo įmobilizuota gipso langetėje ir vaikas negalėjo savarankiÅ¡kai judėti.

Dėl ribotos galimybės judėti, vaikas buvo priverstas praleisti Rugsėjo 1-osios Å¡ventę mokykloje ir pamokas prieÅ¡mokyklinėje grupėje, negalėjo lankyti krepÅ¡inio treniruočių, eiti į laikÄ , važinėti dviračiu. Sužalotas asmuo, bÅ«damas vaikas, dėl sužalojimų neabejotinai patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, jis verkė, blogai miegojo naktimis. Nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos mažinimui reikÅ¡mę turi tai, kad įrodymų apie tai, jog P. J. sveikata dėl sužalojimų yra pablogėjusi arba kad po įvykio praėjus beveik penkiems mėnesiams atsirado neatitaisomi kÅ«no sužalojimai, nepateikta.

Taip pat svarbu yra tai, kad atsakovės kaltė dėl P. J. sužalojimo nėra tyčinė. Å ios aplinkybės leidžia mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau nepaÅ¡alina atsakovės atsakomybės, kadangi jau konstatuota, kad atsakovė metalinius seifus eksponavo netinkamai, t. y. jų netvirtindama, taip pat nesiėmė kitų saugumo priemonių, tuo tarpu vaiko kaltė dėl įvykio nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinus neturtinės žalos dydžio didinimui ir mažinimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, nustatytina, kad P. J. padarytos neturtinės žalos dydis yra 600 Eur.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistini 600 Eur P. J. neturtinei žalai atlyginti. Dėl palÅ«kanų priteisimo TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl užstato grÄ Å¾inimo 2018 m. spalio 30 d. mokėtojas A. J. už ieÅ¡kovÄ P. J. sumokėjo 100 Eur dydžio užstatÄ Ä¯ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų, įmonės kodas 191443889, depozitų sÄ skaitÄ Nr. LT 95 7300 0101 4535 3622, akcinė bendrovė „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodyta „C/B Nr. 2-12438-642/2018“, galimoms liudytojų M.

R. ir R. R. iÅ¡laidoms padengti pagal 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12438-642/2018 ir pateikė teismui įrodymus apie užstato sumokėjimÄ . Ä®siteisėjus galutiniam teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-12438-642/2018, grÄ Å¾intinas mokėtojui – A. J., mokėjusiam už ieÅ¡kovÄ P. J., 2018 m. spalio 30 d. sumokėtas 100 Eur dydžio užstatas į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų, įmonės kodas 191443889, depozitų sÄ skaitÄ Nr. LT 95 7300 0101 4535 3622, akcinė bendrovė „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodyta „C/B Nr. 2-12438-642/2018“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 89 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DEPO DIY LT“ ieÅ¡kovo P. J. naudai 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. GrÄ Å¾inti mokėtojui – A. J., mokėjusiam už ieÅ¡kovÄ P. J. civilinėje byloje Nr. 2-12438-642/2018, 2018 m. spalio 30 d. sumokėtÄ 100 Eur (vieno Å¡imto eurų) dydžio užstatÄ Ä¯ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų, įmonės kodas 191443889, depozitų sÄ skaitÄ Nr. LT 95 7300 0101 4535 3622, akcinė bendrovė „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodyta „C/B Nr. 2-12438-642/2018“. Ä®pareigoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų finansų skyrių grÄ Å¾inti mokėtojui – A.

J., mokėjusiam už ieÅ¡kovÄ P. J., 2018 m. spalio 30 d. sumokėtÄ 100 Eur (vieno Å¡imto eurų) dydžio užstatÄ Ä¯ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų, įmonės kodas 191443889, depozitų sÄ skaitÄ Nr. LT 95 7300 0101 4535 3622, akcinė bendrovė „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodyta „C/B Nr. 2-12438-642/2018“. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Danutė Žvinklytė