2021-06-23 Nr. AB-13512-3-61-3-00343-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3196-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00343-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (V. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (15/6-13)-12PR-175 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko baimindamasis, kad jo darbdaviai jį nužudys. Pareiškėjo pasakojimas apie darbą buvo pakankamai detalus ir nuoseklus, paaiškino konflikto dalyvių motyvus, jame nebuvo netikėtinų ar nepaaiškinamų elementų, todėl patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir jo darbdavio kilo konfliktas dėl jo atsisakymo vykdyti pavestas užduotis (deginti dokumentus ir nešti kyšius į mokesčių inspekciją), tokiu būdu pateko korupcija užsiimančių asmenų nemalonėn, dėl šios priežasties pareiškėjas pagrįstai jaučia baimę patirti persekiojimą. Pareiškėjo manymu, atsakovas turėjo plačiau ir visos pareiškėjo kilmės valstybės kontekste įvertinti jo pasakojimą ir persekiotoją, t. y. kad jo persekiotojas gali būti ne tik T. C., kurią jis tiesiogiai gali identifikuoti bei įvardinti, bet ir visa korumpuota sistema. Atsakovas paviršutiniškai vertino pareiškėjo pateiktą informaciją, nenustatė ir neišaiškino tikrojo grėsmės pareiškėjo gyvybei ir sveikatai masto, neatsižvelgė į tai, kad korupciniuose ryšiuose visuomet arba itin dažnai dalyvauja valstybės institucija. Atsakovas nesurinko duomenų, kaip (duomenys neskelbtini) elgiamasi su asmenimis, kurie išaiškino korupcijos reiškinį, kyšininkavimo epizodą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad kyšis buvo skirtas mokesčių inspekcijai, todėl T. C. galėjo informuoti pareigūnus mokesčių inspekcijoje, kad neteisėti veiksmai buvo išaiškinti. Kadangi mokesčių inspekcijos pareigūnai turi priėjimą prie daugybės duomenų, pareiškėjas kilmės valstybėje niekur negalės pasislėpti, galės būti nesunkiai susektas, jam visur grės pavojus, jo saugumas nebus užtikrintas vien persikėlimu į kitą miestą pačioje kilmės valstybės teritorijoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad baiminasi, jog saugumo tarnybos pareigūnai gali jį nužudyti vos grįžus į (duomenys neskelbtini), nes jis išvyko iš šalies neturėdamas vizos ir kitų dokumentų. Atsakovas nesurinko informacijos apie tai, ar (duomenys neskelbtini) vykdomas asmenų, kurie išvyko iš šalies be vizos ir kitų dokumentų, persekiojimas.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog 2018 metų pabaigoje tarp pareiškėjo ir T. C. įvyko konfliktas, kurio metu pastaroji, tikėtina, be kita ko, užsiminė, jog prieglobsčio prašytoją „nužudys“. Tolesnio konflikto eskalavimo nebuvo, po minėto pokalbio prieglobsčio prašytojas su T. C. nebendravo, po kelių savaičių išėjo iš darbo. Atviruose šaltiniuose informacijos apie skandalus arba nusikaltinus, sietinus su T. C., tyrimo metu nerasta. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bei tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuota, kad mažai tikėtina, jog konflikto metu pareiškėjui išsakyti grasinimai atspindėjo realius ketinimus. Konfliktinė situacija buvo vienkartinė, faktinio tęstinumo neturėjo, be to, savo pobūdžiu apsiribojo darbo aplinka bei prieglobsčio prašytojo darbo santykiais. Pareiškėjo pateikto pokalbio turinys ir kontekstas, vertintini kaip neetiško elgesio su darbuotoju ir darbuotojo įbauginimo pavyzdys. Praėjus dvejiems metams po konflikto, išnykus konflikto esmės aktualumui bei nutrūkus darbo santykiams, pareiškėjo įžvelgiamas pavojus nelaikytinas realiu. Tyrimo metu surinkta informacija nepagrindė prielaidos, jog prieglobsčio prašytojas negalėtų išvengti tariamo konflikto pakeitęs darbo ar gyvenamąją vietą. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste, neturėjo pagrindo rinkti pareiškėjo nurodytos kilmės valstybės informacijos apie elgesį su asmenimis, kurie išaiškino korupcijos reiškinį, kyšininkavimo epizodą. Patikrinus (duomenys neskelbtini) paieškomų asmenų registrus, informacijos apie pareiškėją nerasta. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo baimę.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. M. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje Vilniaus geležinkelio stoties Pasienio kontrolės punkte 2018 m. gruodžio 25 d. išreiškė prašymą suteikti prieglobstį, rašytiniame prašyme ir pirminėje apklausoje nurodė, kad yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) už savo pažiūras (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirbo, vadovės ir apsaugos viršininko, kurie pareiškėjui grasino susidoroti ir net nužudyti; Departamentas 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (15/6-10)-12PR-53 atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3418-473/2020 atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo; pareiškėjas 2020 m. liepos 7 d. rašte Departamentui atsisakė nuo tolimesnio Departamento 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo apskundimo, nurodė, jog nori grįžti į (duomenys neskelbtini) padedant Tarptautinei migracijos organizacijai; Departamentas 2020 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-10)41PR-17 dėl pareiškėjo grąžinimo į (duomenys neskelbtini); atvykęs į Latvijos Respubliką pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, buvo perduotas Lietuvos Respublikai; pareiškėjas 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tą pačią dieną vykusios apklausos metu nurodė, jog baiminasi grįžti į kilmės valstybę, nes, jo manymu, (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos pareigūnai gali jį nužudyti vos jam sugrįžus, nes jis išvyko neturėdamas vizos, kitų dokumentų, taip pat jam kyla pavojus iš jo buvusių darbdavių, nes jis atsisakė vykdyti korupcinius nurodymus, jam buvo liepta duoti kyšį ir sudeginti buhalterinius dokumentus susijusius su įmonės veikla; 2020 m. gruodžio 15 d. įvyko pareiškėjo apklausa; Departamentas 2020 m. gruodžio 30 d. Sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvedė į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

7. Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad kilmės valstybėje jis bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ar jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kils grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija ir kt. Teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta.

8. Įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti Departamento išvadomis, jog pareiškėjo baimė, kad saugumo tarnybos pareigūnai gali jį nužudyti jam grįžus į (duomenys neskelbtini), nes jis iš šalies išvyko neturėdamas vizos, nelaikytina pagrįsta. Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3418-473-2020 pareiškėjo pirminiame prašyme suteikti prieglobstį nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos, o pareiškėjo skundas atmestas, teismui konstatavus, kad vien pareiškėjo paaiškinimai apie galimus konfliktinius santykius su tam tikrais asmenimis, su kuriais jį siejo darbo santykiai, negali būti pagrindas pareiškėjui suteikti prieglobstį, prieglobsčio prašytojas galėtų išvengti tariamo konflikto pakeitęs darbo vietą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino su valdžios institucijų atstovais, įskaitant mokesčių inspekcijos ar saugumo tarnybos pareigūnus, nebendravęs, grasinimų ar perspėjimų nesulaukęs, taigi pareiškėjo pateikta informacija nepagrindžia nei realios rizikos pareiškėjui, nei tarptautinės apsaugos jam suteikimo būtinumo.

9. Vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas), 115 ir 168 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pažymos apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje rengimas pagal Aprašo nuostatas nėra privalomas ir priklauso Departamento diskrecijai. Pareiškėjo konfliktas su buvusiu darbdaviu apsiribojo išskirtinai darbo aplinka, jokių kontaktų su valdžios institucijomis ar joms atstovaujančiais asmenimis pareiškėjas neturėjo, todėl Departamentas neturėjo pagrindo rinkti informacijos, kaip pareiškėjo kilmės valstybėje elgiamas su asmenimis, išaiškinusiais korupcijos reiškinį, kyšininkavimo epizodą. Tyrimo metu buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos paieškomų asmenų registras, Organizacijų ir fizinių asmenų, apie kuriuos yra duomenų, jog jie susiję su ekstremistine veikla arba terorizmu, sąrašas, taip pat Federalinių bausmių vykdymo tarnybos elektroninis puslapis, kuriuose informacijos apie pareiškėją nerasta. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai sprendė, jog nėra nustatyta pagrįstos tikimybės dėl pareiškėjui kylančios realios grėsmės, taip pat nėra pagrįsta pareiškėjo baimė, jog saugumo tarnybos pareigūnai gali jį nužudyti.

10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas skundžiamu Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir papildomą apsaugą, išsiuntė pareiškėją į kilmės valstybę bei duomenis apie sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pateikė Centrinei Šengeno informacinei sistemai.

III. 11. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir Įstatymo 86 bei 87 straipsnių aiškinimo bei taikymo nagrinėjant prieglobsčio klausimus, neįvertino ir neatsižvelgė į subjektyviuosius kriterijus ir subjektyviąsias pareiškėjo savybes, dėl kurių jis manė turintis visiškai pagrįstą baimę dėl persekiojimo kilmės valstybėje, t. y. kad jam buvo grasinta nužudymu. Be to, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į argumentus, kad persekiojimą gali vykdyti ir privatus asmuo, ypač kai šis asmuo yra tikėtinais korupciniais ryšiais susijęs su valstybine institucija ir joje veikiančiais darbuotojais.

Pirmosios instancijos teismas neištyrė pareiškėjo argumentų dėl korupcijos lygio šalyje ir šiuo klausimu nepasisakė, nors pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie (duomenys neskelbtini) esančią korupcijos ir mokesčių situaciją. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmumą teikė atsakovo duomenims ir paaiškinimams. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodyti šaltiniai nėra susiję su pareiškėjo situacija – juose atsispindi paieškomi asmenys dėl ekstremizmo ar komunizmo, o ne dėl kitų veikų ar dėl to, kad išvyko iš šalies be vizos ir kitų dokumentų.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio būtent esamam pareiškėjo prašymui įvertinti. Dėl ankstesnių prašymų analizės teismas subjektyviai nukrypo į jų teikimo faktą ir susidarė išankstinę nuomonę, kad pareiškėjo konfliktas su buvusiu darbdaviu apsiribojo išskirtinai darbo aplinka. Skundžiamame Departamento Sprendime nėra patvirtinta, kad atsakovas byloje surinko duomenis apie tai, su kuo (duomenys neskelbtini) susiduria ar gali susidurti korupcijos reiškinį išaiškinę asmenys, o tai vienas esminių momentų pareiškėjo pasakojime ir, be kita ko, pagrindas papildomai apsaugai suteikti.

Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturėjo jokių kontaktų su valdžios institucijomis ar joms atstovaujančiais asmenimis ir kad Departamentas neturėjo pagrindo rinkti pareiškėjo nurodytos kilmės valstybės informacijos, yra nepagrįsta. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog vidinio persikėlimo alternatyva yra tik teorinė ir neduotų siekiamo rezultato – saugaus gyvenimo šalyje. Pareiškėjo galimybė pasinaudoti vidine apsauga (duomenys neskelbtini) kvestionuotina dėl šalyje paplitusio korupcijos reiškinio mastų bei dėl to, kad mokesčių inspekcija veikia visoje šalyje ir pareiškėjas negali būti tikras, kad net ir gyvendamas kitoje vietovėje kilmės valstybėje, jis nesusidurs su grėsme ar diskriminacija būtent iš valstybinės institucijos – mokesčių inspekcijos.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui V. M. atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjo baimė, jog kilmės valstybės saugumo tarnybos pareigūnai gali jį nužudyti, nes jis iš šalies išvyko neturėdamas vizos, nelaikytina pagrįsta, kad vien pareiškėjo paaiškinimai apie konfliktinius santykius darbe negali būti laikoma grėsme, sudarančia pagrindą suteikti pareiškėjui prieglobstį, o su valdžios institucijų atstovais, įskaitant mokesčių inspekcijos ar saugumo tarnybos pareigūnus, pareiškėjas nebendravo, nesulaukė jų grasinimų ar perspėjimų, todėl pareiškėjo pateikta informacija nepagrindžia nei realios rizikos pareiškėjui, nei tarptautinės apsaugos jam suteikimo būtinybės.

16. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino jo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis paliko kilmės valstybę, neatsižvelgė į subjektyvųjį jo baimės elementą, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir netinkamai aiškino Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatas.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

18. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.).

20. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų privačių asmenų bei valstybinių institucijų (mokesčių inspekcijos) persekiojimas dėl korupcinės veikos atskleidimo, taip pat saugumo tarnybos pareigūnų persekiojimas dėl to, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko be vizos ir kitų dokumentų.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam tiek dėl tariamai atskleistų korupcinių veikų, tiek dėl netvarkingų kelionės dokumentų. Pareiškėjo pasakojimui dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančių, prieš jį nukreiptų privačių asmenų ir (ar) valstybės institucijų (jų pareigūnų) neteisėtų veiksmų trūksta konkretumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į (duomenys neskelbtini) jo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus.

Pažymėtina, jog pareiškėjas dėl prieglobsčio suteikimo kreipiasi nebe pirmą kartą, tačiau nė vienu iš atvejų nepateikė jokių jo prašymuose nurodytas aplinkybes, kurios skyrėsi iš esmės (pirminiame prašyme nurodyti prieglobsčio pagrindai – politiniai įsitikinimai ir tautybė ((duomenys neskelbtini) pavardė), paskesniame prašyme – korupcinių veikų atskleidimas ir kelionės dokumentų neturėjimas), patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl tariamų korupcinių veikų, kurių pobūdžio bei masto jis detaliau negalėjo pakomentuoti (apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog tik spėjo apie kyšį mokesčių inspekcijai) ir apie kurias jis niekam net nepranešė, savaime, nesant jokių kitų galimą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę.

Juo labiau, kad kaip pripažino pats pareiškėjas, po jo nurodyto konflikto su vadovybe darbe dėl tariamo atsisakymo duoti kyšį mokesčių inspekcijai pareiškėjas dar 4–5 savaites iki išvykimo iš kilmės valstybės toliau dirbo ir gyveno darbovietės teritorijoje ir niekas šiuo laikotarpiu aptariamais klausimais su juo nebendravo, t. y. pareiškėjas nepatyrė jokių su tuo susijusių grasinimų ir (ar) persekiojimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtas konfliktas yra išimtinai susijęs su pareiškėjo darbo santykiais, o ne asmeniškai prieš pareiškėją nukreipta galbūt neteisėta kilmės valstybės (jos institucijų, pareigūnų) veikla.

Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina pareiškėjo teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad su valstybinėmis institucijomis (jų pareigūnais) pareiškėjas nebendravo. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugus, baimintis dėl savo sveikatos ir (ar) gyvybės. Pareiškėjas taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad galėjo nutraukti jo netenkinančius darbo santykius ir išvykti gyventi į kitą kilmės valstybės vietą.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, esą grėsmė jo gyvybei kyla ir dėl to, kad jis iš šalies išvyko neturėdamas vizos ir kitų dokumentų, taip pat nėra pagrįsti – pareiškėjas nepateikė jokių tikėtinų paaiškinimų, kodėl jis mano, kad kilmės valstybės saugumo tarnybos pareigūnų bus nužudytas vien dėl kelionės procedūrų nesilaikymo.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

26. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pats ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

28. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Ernestas Spruogis