2669e244-06c2-4459-9bbf-2cb6b2e1fca4 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-667-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01285-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo NGI SIA atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „WhiteBit“ ieÅ¡kinį atsakovui NGI SIA dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, – G.

J., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „WhiteBit“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Latvijos įmonės NGI SIA 239 313,67 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino – priteisė ieÅ¡kovei UAB „WhiteBit“ iÅ¡ atsakovo NGI SIA 239 313,67 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 811 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2022 m. kovo 30 d. papildomu sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 2 193,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

3. Atsakovas NGI SIA 2022 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės; atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, atmesti ieÅ¡kovės UAB „Whitebit“ ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo kaip nepagrįstÄ .

4. PareiÅ¡kime nurodė, kad 2022 m. vasario 15 d. byloje pateikė atsiliepimÄ , kuriame pareiÅ¡kė su ieÅ¡kiniu nesutinkantis. Nors atsiliepimas buvo pateiktas latvių kalba, tačiau negavęs iÅ¡ teismo jokios informacijos, atsakovas tikėjosi, kad toks procesinis dokumentas yra pakankamas. Dėl pateikto atsiliepimo priėmimo ar nepriėmimo nėra jokios teismo rezoliucijos ar nutarties. Sprendime už akių nurodyta, kad atsakovas nepateikė jokio procesinio dokumento. Atsakovui nustatytu terminu pateikus atsiliepimÄ sprendimas už akių negalėjo bÅ«ti priimtas. Be to, byloje esant pateiktiems kitų Å¡alių paaiÅ¡kinimams (trečiojo asmens atsiliepimui į ieÅ¡kinį), teismas negalėjo priimti sprendimo už akių.

5. PareiÅ¡kime atsakovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas. IeÅ¡kovė netinkamai aiÅ¡kina Å¡alių sudarytos sutarties 3.6 punkto nuostatas. Sutarties dalyku esančiÄ programinę įrangÄ galima naudoti tik tuo atveju, jeigu naudotojui yra suteikta licencija programinės įrangos naudojimui, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie licencijų perdavimÄ bei kad licencijos buvo aktyvuotos ir programinė įranga buvo pradėta naudoti licencijų pagrindu, todėl ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti patenkintas; teismas neatskleidė bylos esmės. IeÅ¡kovė žinojo ir suprato, kad atsakovas yra tik tarpininkas, o ne galutinis naudotojas ir negali užtikrinti, jog galutinis naudotojas (Latvijos Respublikos gerovės ministerija (toliau – Ministerija)) panaudos visas priėmimo–perdavimo aktuose nurodytų programinės įrangos objektų licencijas.

Ginčo programinės įrangos licencijos negalėjo bÅ«ti perduotos Ministerijai, kadangi atsakovas nesumokėjo ieÅ¡kovei visos sutarties sumos. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė su atsakovu pasirašė priėmimo–perdavimo aktÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog IT objektai faktiÅ¡kai buvo perduoti galutiniam naudotojui ir atsakovui kyla pareiga už juos sumokėti. Å ioje situacijoje priėmimo–perdavimo aktas turi bÅ«ti vertinamas kaip formalus dokumentas, kurio pagrindu atsakovas bÅ«tų galėjęs siÅ«lyti programinę įrangÄ Ministerijai ar tretiesiems asmenims, kurie galėtų jÄ siÅ«lyti Ministerijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi netenkino atsakovo NGI SIA pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

7. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2022 m. sausio 25 d. Kartu buvo įteiktas ir teismo praneÅ¡imas, iÅ¡verstas į jam suprantamÄ kalbÄ (latvių k.), kuriuo atsakovui ne tik nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, bet ir iÅ¡aiÅ¡kinta, jog atsiliepimas privalo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 11 straipsnio, 113 straipsnio ir 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei iÅ¡aiÅ¡kintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas 2022 m. vasario 14 d. elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė teismui praneÅ¡imÄ (anglų k.), jog teikia pradinį atsakymÄ ir ieÅ¡ko „vietinio teisininko“. Prie Å¡io elektroninio laiÅ¡ko atsakovas pridėjo raÅ¡tÄ , suraÅ¡ytÄ latvių kalba. Atsižvelgus į tai, kad pagal CPK atsiliepimo pateikimas yra atsakovo pareiga, o ne teisė, ir jo turiniui bei formai yra nustatyti imperatyvÅ«s reikalavimai, atsakovo elektroninis laiÅ¡kas nelaikytas atsiliepimo pateikimu CPK 142 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo prasme. Ä®vertinęs elektroninio laiÅ¡ko turinį teismas sprendė, kad pats atsakovas raÅ¡to (latvių k.) nelaikė atsiliepimu, o tik iÅ¡ankstine nuomone, kuriÄ susidarė susipažinęs su ieÅ¡kiniu ir prie jo pridėtais dokumentais.

9. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgdamas į atsakovo deklaruotas pastangas bÅ«ti aktyviu proceso dalyviu, kad atsakovas yra užsienio valstybės subjektas, sprendimo už akių nepriėmė per CPK 285 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ terminÄ , laukdamas, kol atsakovas tinkamai realizuos savo procesines teises ir atliks procesines pareigas; sprendimas už akių priimtas daugiau nei po mėnesio nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos ir po trijų dienų nuo atsakovo atstovavimo sutarties su advokatu sudarymo dienos.

10. Vertindamas atsakovo procesinį elgesį teismas reikÅ¡minga laikė aplinkybę, kad trečiasis asmuo, kuris taip pat yra užsienio valstybėje reziduojantis fizinis asmuo, atsiliepimÄ byloje pateikė per teismo nustatytÄ papildomÄ terminÄ . Trečiojo asmens atstovas – profesionalus Lietuvos teisininkas, su kuriuo atsakovas 2022 m. kovo 21 d. sudarė atstovavimo sutartį ir kuris su bylos medžiaga turėjo galimybę susipažinti nuo 2022 m. kovo 8 d., turėjo realiÄ galimybę tinkamai įvertinti atsakovo pateikto raÅ¡to atitiktį CPK įtvirtintiems atsiliepimo turiniui ir formai keliamiems reikalavimams, jam neabejotinai žinomos ir atsakovo atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės.

11. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas byloje veikė nepateisinamai pasyviai ir taip prisiėmė savo procesinio elgesio (neveikimo) atitinkamo teisinio įvertinimo rizikÄ . Todėl nagrinėjamu atveju nėra CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ .

12. Vertindamas atsakovo pareiÅ¡kimo argumentus, jog priimdamas sprendimÄ už akių teismas nevertino į bylÄ pateiktų įrodymų ir neatskleidė bylos esmės, teismas atkreipė dėmesį, kad priimdamas byloje sprendimÄ už akių teismas įvertino ne tik ieÅ¡kovės argumentus ir pateiktus įrodymus, tačiau taip pat ir trečiojo asmens argumentus bei pateiktus įrodymus. Sprendime už akių padarytas teisines iÅ¡vadas teismas iÅ¡samiai ir detaliai motyvavo, t. y. atskleidė ne tik kodėl pritarė ieÅ¡kovės pozicijai, tačiau ir kodėl atmetė trečiojo asmens pozicijÄ , kuri, beje, idealiai sutampa su atsakovo pozicija.

Teismas akcentavo, kad atsakovas jokių naujų įrodymų ar argumentų, kurių teismas dar nebÅ«tų vertinęs ir kurie galėtų nulemti kitokias teismo iÅ¡vadas, nepateikė; atsakovo pareiÅ¡kimo turinys, iÅ¡skyrus dalį dėl atsiliepimo pateikimo aplinkybių vertinimo, pažodžiui sutampa su trečiojo asmens atsiliepimo turiniu, o pastarasis procesinis dokumentas ir jo priedai sprendimu už akių jau buvo kartÄ Ä¯vertinti.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovo siekis, jog bÅ«tų atnaujintas bylos nagrinėjimas ir teismas iÅ¡ naujo įvertintų savo paties padarytas teisines iÅ¡vadas, ne tik neatitinka sprendimo už akių procesinio instituto paskirties ir esmės, tačiau ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja CPK 276 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam draudimui priėmusiam ir paskelbusiam sprendimÄ teismui pačiam jį panaikinti arba pakeisti.

14. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė ir antros sÄ lygos sprendimo už akių panaikinimui, t. y. atsakovo pareiÅ¡kime nurodyti argumentai neturi ir negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovo pareiÅ¡kimo netenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Atsakovas NGI SIA atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti atsakovo NGI SIA pareiÅ¡kimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. PrieÅ¡ingai nei nurodoma sprendime už akių atsakovas, nepraleisdamas teismo nustatyto termino, 2022 m. vasario 15 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkantis bei, be kita ko, teismui atsiuntė el. laiÅ¡kÄ , nurodydamas, kad siunčia atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Atsakovas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį rengė savarankiÅ¡kai, kadangi tuo metu dar ieÅ¡kojo jį galėsiančių atstovauti teisininkų.

Atsiliepimas į ieÅ¡kinį buvo pateiktas latvių kalba, tačiau, iÅ¡ teismo negavęs jokios informacijos atsakovas laikė, jog tokio procesinio dokumento pateikimas yra pakankamas. EPP esančioje bylos paskyroje prie atsakovo pateikto atsiliepimo į ieÅ¡kinį nėra jokios teisėjos rezoliucijos dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį priėmimo ar atsisakymo jį priimti ar procesinio dokumento trÅ«kumų nustatymo. Teismas nesiėmė jokių veiksmų ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ už akių, kai atsakovas buvo įsitikinęs, jog procesinis dokumentas yra tinkamas. 15.2.

Sprendimas už akių CPK 142 straipsnio 4 dalies pagrindu negalėjo bÅ«ti priimtas, kadangi atsakovas į bylÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Å i aplinkybė neneigiama ir skundžiamoje nutartyje. Taigi, atsakovas nebuvo pasyvus proceso dalyvis, laiku ir tinkamai įvykdė pareigÄ nustatytu terminu pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. 15.3. Teismas netinkamai interpretuoja, esÄ atsakovas buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų. Teismui pateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį parengė pats atsakovas ir tik 2022 m. kovo 21 d. buvo parengta atstovavimo sutartis su advokatų kontora, o pačiÄ atstovavimo sutartį atsakovas pasirašė 2022 m. kovo 25 d., taigi, jau po sprendimo už akių priėmimo, todėl advokatų kontoros teisininkai neturėjo įgaliojimo iki sprendimo už akių priėmimo veikti atsakovo vardu ir teikti procesinių dokumentų. 15.4.

Teismas nepagrįstai tapatina ir lygina atsakovo bei trečiojo asmens procesinį elgesį. Trečiojo asmens interesams nuo 2022 m. kovo 8 d. atstovauja profesionalÅ«s teisininkai, tuo tarpu atsakovas bylÄ vedė savarankiÅ¡kai iki 2022 m. kovo 25 d. 15.5. Sprendimas už akių negali bÅ«ti priimtas, kai byloje yra pateikti abiejų Å¡alių įrodymai. Tokiu atveju teismas bylÄ nagrinėja pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. Nagrinėjamoje byloje pateiktas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, atsakovo atsiliepimas į ieÅ¡kinį bei trečiojo asmens atsiliepimas į ieÅ¡kinį.

Be to, trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo, kurio priėmimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas. Nutartyje teismas pažymėjo, kad nagrinėjo trečiojo asmens argumentus, kas reiÅ¡kia, jog negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. 15.6. Nutartis neatitinka teismų procesiniams sprendimams keliamų kokybės standartų, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindÄ . IÅ¡ nutarties teksto nėra aiÅ¡ku, kur yra teismo pozicija, o kur yra ieÅ¡kovės bei atsakovo argumentai, todėl laikytina, kad nutartyje nėra teismo motyvų. 15.7.

Teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino atsakovo pateiktus argumentus dėl egzistuojančių pagrindų atmesti ieÅ¡kinį. PareiÅ¡kime atsakovas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė argumentus, patvirtinančius, jog ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, o teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, neatskleidė bylos esmės. IeÅ¡kovė netinkamai aiÅ¡kino sutarties 3.6. punkto nuostatas, neįrodė, kad buvo perduotos licencijos į ginčo programinę įrangÄ , už kuriÄ praÅ¡oma priteisti pinigines lėšas. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovė neįrodė teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , todėl ieÅ¡kinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat ieÅ¡kovė neįrodė, kad licencijos, priskirtos ginčo programinei įrangai, ne tik buvo perduotos, tačiau ir aktyvuotos, t. y. programinė įranga buvo pradėta naudoti licencijų pagrindu. Ginčo programinės įrangos licencijos iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti perduotos Ministerijai, kadangi jos nebuvo apmokėtos. Ginčo programinės įrangos perdavimÄ Å¡alys akivaizdžiai siejo ne su formaliu priėmimo–perdavimo akto sudarymu. Dėl to sprendime už akių nurodyta iÅ¡vada, kad pagrindinis įrodymas Å¡ioje byloje yra priėmimo–perdavimo aktas, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

Å ioje situacijoje priėmimo–perdavimo aktas turi bÅ«ti vertinamas kaip formalus dokumentas, kurio pagrindu atsakovas bÅ«tų galėjęs siÅ«lyti programinę įrangÄ Ministerijai ar tretiesiems asmenims, kurie galėtų jÄ siÅ«lyti Ministerijai. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad Ministerijai buvo perduotos licencijos ir ministerija jas aktyvavo, ieÅ¡kinys pripažintinas nepagrįstu.

16. IeÅ¡kovė UAB „WhiteBit“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Atskirajame skunde iÅ¡ esmės nėra nurodoma, kodėl nutartis yra nepagrįsta; nurodyti tie patys argumentai, kuriuos atsakovas nurodė pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, pateikiamas naujas įrodymas.

Atsakovas niekaip nepagrindžia ir nemotyvuoja, kodėl naujas įrodymas turėtų bÅ«ti priimtas, kita vertus, vien įrodymo sudarymo data (2022 m. kovo 25 d.) rodo, kad Å¡is įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl paties atsakovo pasyvumo nebuvo pateiktas. 16.2. Teismas, sutinkamai su teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, priėmė sprendimÄ už akių patikrindamas, ar ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės nekelia abejonių, ar jos pagrįstos tinkamais įrodymais.

Atsakovas sÄ moningai nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimÄ už akių. Argumentai apie tai, kad atsakovas pateikė atsiliepimÄ , yra nepagrįsti. 16.3. CPK nenumato galimybės (procesinius) dokumentus pateikti elektroniniu paÅ¡tu. Kita vertus, tai, kad teismas nelaikė atsakovo pateikto dokumento procesiniu dokumentu (o tam tikru informaciniu praneÅ¡imu), įrodo ir tai, jog teismas nepriėmė tokio dokumento, neatliko jokių procesinių veiksmų, nenustatė trÅ«kumų ir pan. 16.4.

Skundžiama nutartis yra motyvuota ir priimta iÅ¡laikant visus reikiamus standartus. 16.5. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovė netinkamai aiÅ¡kino sutarties 3.6 punktÄ ; pats atsakovas iÅ¡traukia Å¡iÄ nuostatÄ iÅ¡ konteksto, neaiÅ¡kina tiek sutarties, tiek realiai Å¡alių atliktų veiksmų sutarties pasiraÅ¡ymo ir vykdymo metu. Pažymėtina, kad Ministerija nėra nei Å¡ios bylos, nei sutarties dalyvis, todėl bet kokie argumentai, susiję su nurodytu galutiniu produkto naudotoju, nėra aktualÅ«s. Be to, tai ar produktas buvo perduotas galutiniam naudotojui, niekaip nemodifikuoja atsakovo prievolės pagal sutartį mokėti sutartyje numatytÄ kainÄ .

Tai, kad Å¡alys sutarties 3.5 punktu susitarė, jog produktai, kol jie nėra apmokėti, priklauso ieÅ¡kovei, niekaip nepaneigia ir nemodifikuoja atsakovo pareigos atsiskaityti. Nepaisant to, programinė įranga buvo perduota ir tapo atsakovo nuosavybe, kadangi atsakovas įgijo pareigÄ sumokėti sutartyje numatytÄ sumÄ tik po to, kai gavo (perėmė) visus produktus; buvo pasiraÅ¡ytas perdavimo aktas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacijos ribų 17.

Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

18. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad apskųsta nutartis neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo (toliau – Standartai) reglamentuotų reikalavimų kokybiškam teismo sprendimui, taigi, yra be motyvų ir tai, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas per se (savaime) negali bÅ«ti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; kt.).

20. Skundžiamos nutarties turinys rodo, kad teismas išsamiai aprašė bylos faktines aplinkybes, nurodė apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių pateiktus ir ieškovės atsiliepime į jį nurodytus argumentus, juos įvertino ir padarė atitinkamas išvadas, kurias atskiruoju skundu apeliantas ir kvestionuoja. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartis yra be motyvų.

21. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Dėl naujų įrodymų 22. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ apelianto 2022 m. kovo 25 d. elektroninį laiÅ¡kÄ .

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto naujai pateiktu įrodymu, pažymi, kad juo apeliantas grindžia savo atskirojo skundo argumentus, tačiau neformuluoja praÅ¡ymo dėl Å¡io įrodymo priėmimo, neteikia argumentų, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė šį įrodymÄ priimti ar kad toks jo pateikimo poreikis iÅ¡kilo vėliau, juolab kad pagal sudarymo datÄ pateikiamu įrodymu apeliantas disponavo jau teikdamas pirmosios instancijos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Taip pat vertintina, kad Å¡is įrodymas neatitinka įrodymų ryÅ¡io su byla kriterijaus – duomenys apie konkrečiÄ atstovavimo sutarties sudarymo ir (ar) pasiraÅ¡ymo datÄ Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės nagrinėjamam klausimui dėl pagrindų sprendimo už akių peržiÅ«rėjimui egzistavimo. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog nenustatytos CPK 314 straipsnio bendrosios taisyklės taikymo iÅ¡imtys, be kita ko, įrodymas neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtinto įrodymų sÄ sajumo reikalavimo, todėl prie bylos medžiagos nepridedamas.

Dėl ginčo esmės 25. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Å io instituto tikslas – iÅ¡plėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti Å¡alies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius.

Tuo siekiama skatinti Å¡alis rÅ«pintis proceso eiga, greitu ir ekonomiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku ir rÅ«pestingai pateikti savo pozicijÄ teismui, sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

26. CPK nuostatos reguliuoja atvejus, kai sprendimas už akių gali bÅ«ti priimamas – kai Å¡alys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai Å¡alis, kuriai yra tinkamai praneÅ¡ta, neatvyksta į parengiamÄ jį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena Å¡alis, kuriai yra tinkamai praneÅ¡ta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiÅ¡kia praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks praÅ¡ymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis).

CPK 285 straipsnio 1 dalis, apibendrindama atvejus, kai gali bÅ«ti priimtas sprendimas už akių, nustato, kad toks sprendimas gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat, kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių.

Taigi, sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas, kai, bÅ«dama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimÄ , Å¡alis nevykdo procesinės pareigos rÅ«pintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimÄ .

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ už akių, nes padarė iÅ¡vadÄ , kad procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys ir teismo praneÅ¡imas) apeliantui buvo įteikti tinkamai, tačiau jis per nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, taip pat teismas nenustatė CPK 285 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, kuriems esant sprendimas už akių nepriimamas. Apeliantas pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodė, kad sprendimas už akių priimtas nepagrįstai (negalėjo bÅ«ti priimtas), nes jis atsiliepimÄ pateikė (tikėjosi tinkamai), be to, teismas neįvertino su sutarties aiÅ¡kinimu ir vykdymu susijusių esminių aplinkybių.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutiko, laikė, kad apeliantas turi prisiimti procesinio pasyvumo pasekmes (nepateikė atsiliepimo į ieškinį), taip pat pareiškime nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir (arba) teisiškai pagrįstų argumentų dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

28. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, panaikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ , jeigu nustato bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. PareiÅ¡kimÄ teikianti Å¡alis turi įrodyti bent vienÄ iÅ¡ aptartų sÄ lygų.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių padavimas yra vienintelis bÅ«das pasyviajai Å¡aliai paÅ¡alinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiÅ¡kimÄ , turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti Å¡alies pasyvų procesinį elgesį ir Å¡alies atžvilgiu priimti sprendimÄ už akių, taip pat, ar Å¡alies pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) Å¡alies pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-79-790/2020; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1248-450/2020; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1334-330/2021; kt.).

30. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai – ieÅ¡kinys, praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo – apeliantui buvo įteikti tinkamai. Apelianto teigimu, jis nepraleisdamas teismo nustatyto termino, 2022 m. vasario 15 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame pažymėjo su ieÅ¡kiniu nesutinkantis, bei, be kita ko, teismui atsiuntė el. laiÅ¡kÄ , nurodydamas, kad siunčia atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.

31. Bylos duomenimis elektroninėje bylos kortelėje 2022 m. vasario 15 d. užregistruotas (DOK-6214) atsakovo NGI SIA pateiktas dokumentas latvių kalba, dokumentas pateiktas Vilniaus apygardos teismui elektroniniu paštu. Šiuo atveju ieškovė teisingai nurodo, kad CPK nenumato galimybės dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu.

32. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai (taigi, ir atsiliepimas) teismui pateikiami raÅ¡tu. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali bÅ«ti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkÄ ir formÄ nustato teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡o 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, iÅ¡skyrus Å¡io apraÅ¡o 8–91 punktuose nurodytus atvejus.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta.

33. Taip pat byloje dalyvaujančių asmenų teismui teikiami procesiniai dokumentai turi atitikti CPK nustatytus bendruosius (CPK 111 straipsnis) ir specialiuosius atitinkamos rÅ«Å¡ies dokumentams keliamus reikalavimus – Å¡iuo atveju teikiant atsiliepimÄ ir CPK 142 straipsnio reikalavimus; pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi bÅ«ti pateikti Å¡ių dokumentų vertimai į jiems suprantamÄ kalbÄ . Jeigu pateikiami dokumentai Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi bÅ«ti iÅ¡versti į užsienio kalbÄ , dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

34. Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimÄ gali iÅ¡spręsti rezoliucija, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentÄ pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui.

35. CPK 142 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiliepimai į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Proceso įstatyme reikalavimai procesiniams dokumentams įtvirtinti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiÅ¡kiamų reikalavimų esme ir jÄ suprasti; kad prieÅ¡inga ginčo Å¡alis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jos ribos, bÅ«tų aiÅ¡kÅ«s, teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus, praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ procesinį spendimÄ . Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimÄ . Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

36. Atsižvelgdamas į nurodytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neiÅ¡sprendė teisme elektroniniu paÅ¡tu gauto ir į bylÄ užregistruoto apelianto (atsakovo) latvių kalba pateikto dokumento priėmimo klausimo – bylos elektroninėje kortelėje nėra teisėjo rezoliucijos dėl dokumento priėmimo ar nutarties trÅ«kumams paÅ¡alinti. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovo elgesys teismui pateikiant procesinį dokumentÄ , nors ir netinkamu bÅ«du ir nevisiÅ¡kai tinkamos formos, t. y. su trÅ«kumais, tačiau, neiÅ¡sprendus Å¡io dokumento priėmimo klausimo, negali bÅ«ti prilyginamas Å¡alies pasyviam elgesiui procese ir/ar veikimui prieÅ¡ greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su jam atstovausiančiu advokatu, t. y. tikėjosi bylos nagrinėjimo ne formaliai, priimant teismo sprendimÄ už akių, bet pagal bendrÄ sias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles, nustačius ir visapusiÅ¡kai įvertinus visus ginčui reikÅ¡mingus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, nepagrįstai atmetė atsakovo pareiÅ¡kimo argumentus, jog sprendimas už akių Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti priimtas jau vien dėl to, kad jis pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, t. y. nebuvo pasyvus.

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kitos sprendimo už akių peržiÅ«rėjimui reikÅ¡mingos sÄ lygos – ar pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodyti argumentai bei įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodė, kad atsakovas tokių argumentų ir įrodymų nepateikė, jo pozicija sutampa su trečiojo asmens pateiktais ir sprendime už akių įvertintais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, nes, kaip matyti byloje kilo ginčas dėl Å¡alių 2020 m. spalio 27 d. sudarytos sutarties vykdymo, ieÅ¡kovė ir atsakovas skirtingai vertina ir aiÅ¡kina tas pačias sutarties sÄ lygas: ieÅ¡kovės teigimu, tinkamai įvykdžiusi sutartį, ji pagrįstai reikalauja apmokėjimo; atsakovas teigia neturintis tokios pareigos, ieÅ¡kovė netinkamai aiÅ¡kina sutarties sÄ lygas, dalis ginčo sutarties objektų neperduota.

38. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiÅ¡kinimo klausimu yra nurodyta, kad, kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

39. Taigi, nagrinėjamu atveju, kilus ginčui dėl sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo ir atitinkamai jos vykdymo, reikalingas iÅ¡samus, o ne formalus sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas nustatant tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tikruosius Å¡alių ketinimus, o esantys Å¡alių prieÅ¡taravimai gali bÅ«ti paÅ¡alinti tik iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus Å¡alių nurodytas aplinkybes bei argumentus. Remdamasis Å¡iais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiÅ¡kimÄ peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.

40. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumÄ sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , jeigu teismas turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimÄ už akių. Byloje esančių įrodymų formalus vertinimas apimties požiÅ«riu reiÅ¡kia, kad formaliai teismas turi įvertinti faktinius duomenis, kurie gali bÅ«ti pateikti ieÅ¡kovo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų.

Priimdamas teismo sprendimÄ už akių teismas pagal tyrimo apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų formalų vertinimÄ , bet neprivalo reikalauti daugiau duomenų. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka lemia bylos aplinkybių tyrimÄ iÅ¡ esmės, o ne formaliai, apimties požiÅ«riu tai reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama įrodymų, kurie paÅ¡alintų byloje esančių įrodymų fragmentiÅ¡kumÄ , prieÅ¡taringumÄ , netikslumus ar kitokius jų esminius trÅ«kumus arba bylos aplinkybių neaiÅ¡kumÄ , trukdančius teismui apsispręsti ir iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).

Dėl bylos procesinės baigties 41. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nagrinėjimÄ , todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina; klausimas spręstinas iÅ¡ esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas, jÄ perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaip neatsiejamai susijęs su panaikinta nutartimi (CPK 277 straipsnis) atitinkamai naikintinas ir šioje byloje 2022 m. kovo 30 d. priimtas papildomas sprendimas.

42. Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ ir bylÄ perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti atsakovo NGI SIA pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „WhiteBit“ ieÅ¡kinį atsakovui NGI SIA dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, – G. J., nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. papildomÄ sprendimÄ . Teisėja Alma Urbanavičienė