266876f0-e7f8-4fb4-8353-b48fc31c8606 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2T-78-407/2021 Teismo proceso Nr. 2-60-3-00054-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, JÅ«ratės Varanauskaitės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios akcinės bendrovės „Neftianaja kompanija „Rosneft“ praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rÅ«mų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimÄ , suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mogita“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. liepos 16 d. gautas pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios akcinės bendrovės „Neftianaja kompanija „Rosneft“ praÅ¡ymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rÅ«mų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo (toliau – ir Arbitražo teismas) 2019 m. sausio 30 d. sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjai „Neftianaja kompanija „Rosneft“ iÅ¡ suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mogita“ priteista 5 750 000 Rusijos rublių skolos bei 7 613 JAV (Jungtinių Amerikos Valstijų) dolerių arbitražo registracijos mokesčio ir arbitražo rinkliavos, o UAB „Mogita“ naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteista 2 151,05 Eur arbitražo byloje patirtų iÅ¡laidų.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad su suinteresuotu asmeniu 2014 m. rugpjūčio 22 d. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kuria pareiÅ¡kėja įsipareigojo parduoti, o suinteresuotas asmuo nupirkti eksportui skirtų naftos produktų ir už juos tinkamai atsiskaityti; Sutarties 10.2 papunktyje Å¡alys įtvirtino arbitražinį susitarimÄ . Suinteresuotam asmeniui netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus pareiÅ¡kėja 2018 m. vasario 7 d. Arbitražo teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo pareikalavo iÅ¡ suinteresuoto asmens UAB „Mogita“ priteisti 6 414 000 Rusijos rublių skolÄ .

3. Arbitražo teismas 2018 m. kovo 29 d. iÅ¡siuntė suinteresuotam asmeniui praneÅ¡imÄ , kuriuo informavo apie gautÄ pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinį bei įpareigojo suinteresuotÄ asmenį informuoti apie pasirinktÄ arbitrÄ ; praneÅ¡imas suinteresuotam asmeniui įteiktas 2018 m. kovo 30 d., suinteresuotas asmuo 2018 m. balandžio 12 d. pateikė praneÅ¡imÄ apie pasirinktÄ arbitrÄ , 2018 m. gegužės 3 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Paskirtame 2018 m. rugpjūčio 20 d. posėdyje dalyvavo abi Å¡alys.

Arbitražo teismas 2019 m. sausio 30 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos reikalavimus patenkino ir iÅ¡ suinteresuoto asmens priteisė 5 750 000 Rusijos rublių skolÄ , 7 613 JAV dolerių Arbitražo teismo registracijos mokesčio ir Arbitražo teismo rinkliavos. Tuo pačiu Arbitažo teismas, neigiamai įvertinęs pareiÅ¡kėjos elgesį Arbitražo bylos nagrinėjimo metu, suinteresuoto asmens naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisė 2 151,05 Eur patirtų iÅ¡laidų arbitražo byloje.

Suinteresuotas asmuo nėra geranoriškai įvykdęs sprendimo.

4. Suinteresuotas asmuo UAB „Mogita“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rÅ«mų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimÄ arbitražo byloje Nr. M-25/2018, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad, vykstant bylos nagrinėjimui Rusijos Federacijoje ir priimant teismo sprendimÄ , kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pripažinti ir vykdyti, iÅ¡ atsakovės buvo atimtos pagrindinės teisės, sudarančios Lietuvos Respublikos, Europos SÄ jungos bei tarptautinės teisės vieÅ¡osios tvarkos pamatÄ . Suinteresuoto asmens teigimu, buvo pažeisti du pagrindiniai vieÅ¡osios tvarkos principai: teisės kreiptis į teismÄ principas ir teisės virÅ¡enybės / teisinės valstybės principas.

5. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad, sudarant Sutartį su pareiÅ¡kėja, galiojo 1993 m. liepos 7 d. Rusijos Federacijos įstatymas N 5338-I „Dėl Tarptautinio komercinio arbitražo“ (toliau – RF Arbitražo įstatymas), kuris reglamentavo Rusijos Federacijos teritorijoje priimtų arbitražo sprendimų panaikinimo klausimus. RF Arbitražo įstatymo 34 straipsnyje nebuvo jokių apribojimų, taip pat nurodyta besÄ lygiÅ¡ka arbitražo proceso dalyvio teisė kompetentingam Rusijos Federacijos valstybiniam (bendrosios kompetencijos) teismui praÅ¡yti panaikinti arbitražo sprendimÄ .

RF Arbitražo įstatymas taip pat nenustatė jokių teisinių pasekmių dėl Å¡alių įtvirtintos sÄ lygos, kad arbitražo sprendimas Å¡alims yra galutinis. 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo pakeistas RF Arbitražo įstatymas. Rusijos Federacijos Arbitražo įstatymo 34 straipsnis buvo papildytas Å¡ia fraze: „Arbitražo susitarime, kuriame numatyta, kad arbitraÅ¾Ä administruoja nuolatinė arbitražo institucija, Å¡alys savo tiesioginiu susitarimu gali numatyti, kad arbitražo sprendimas yra galutinis.

Galutinis arbitražo sprendimas negali būti panaikintas“. Tuo pat metu naujam teisės aktui buvo suteiktas galiojimo atgal poveikis, leidžiantis jį taikyti santykiams ir arbitražinėms susitarimams, kurie buvo sudaryti iki pakeitimų įsigaliojimo.

6. Atsakovės teigimu, dėl Rusijos Federacijos teisės aktų pakeitimų arbitražo srityje atsakovė prarado teisę kreiptis į valstybinį (bendrosios kompetencijos) teismÄ ir galimybę reikalauti laikytis teisinės valstybės principo Arbitražo teismo priimtų sprendimų atžvilgiu. Sutarties 10.2 papunkčio nuostatos negali bÅ«ti laikomos atsisakymu nuo teisės prieÅ¡tarauti ir atsisakymo nuo teisės panaikinti arbitražo sprendimÄ . Kad toks atsisakymas egzistuotų ir bÅ«tų galiojantis, Å¡alys turi siekti Å¡ių teisinių pasekmių atsiradimo ir jas žinoti, atsakovės valios iÅ¡raiÅ¡kos apriboti savo teisę panaikinti arbitražo sprendimÄ niekada nebuvo.

Apribojimai, kurie yra įtvirtinti RF Arbitražo įstatymo 34 straipsnyje, nėra bÅ«dingi Lietuvos, Europos SÄ jungos Å¡alių ir valstybių, kurios užtikrina laisvÄ galimybę kreiptis į teismÄ ir teisinės valstybės principus, procesiniams teisės aktams. Rusijos Federacijos patirtis ir jos reglamentuojamas arbitražo sprendimo panaikinimas iÅ¡ esmės nesuderinamas su Lietuvoje ir kitose Europos SÄ jungos Å¡alyse galiojančiomis europinėmis teisėtumo ir teisingumo vertybėmis, taip pat atveria keliÄ procedÅ«riniams pažeidimams be galimybės joms prieÅ¡intis.

7. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad kreipėsi į Maskvos arbitražo teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų panaikintas Arbitražo teismo sprendimas byloje M-25/2018. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas procesiniais argumentais, susijusiais su esminiu proceso prieÅ¡taravimu vieÅ¡osios tvarkos reikalavimams, o bÅ«tent, kad Arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas remiantis melaginga pareiÅ¡kėjo informacija ir kad Arbitražo teismas pažeidė pagrindinį vienodo požiÅ«rio į Å¡alis principÄ vykstant arbitražui.

Tačiau Maskvos arbitražo teismas nenagrinėjo nei vieno argumento dėl atsakovės praÅ¡ymo pagrįstumo. Atsisakymo priežastis buvo ta, kad atsakovė negalėjo pateikti praÅ¡ymo panaikinti Arbitražo teismo sprendimÄ pagal naujÄ RF Arbitražo įstatymo 34 straipsnio redakcijÄ . Taigi Rusijos valstybinis (bendrosios kompetencijos) teismas oficialiai pareiÅ¡kė, kad atsakovė neturi teisės kreiptis į teismÄ ir kad iÅ¡ jos yra atimta teisė į teisingumÄ . Esant tokiai situacijai, kompetentingo Lietuvos teismo atsisakymas pripažinti ir vykdyti Arbitražo teismo sprendimÄ byloje M-129/2018 yra vienintelis bÅ«das apsaugoti atsakovę nuo esminio neteisėto arbitražo sprendimo, pagrįsto pareiÅ¡kėjos pateiktos melagingos informacijos arbitražo eigoje.

8. PareiÅ¡kėja savo reikalavimams arbitražo byloje pagrįsti pateikė informacijÄ iÅ¡ Pagrindinio Skaičiavimo Centro OAO „Rusijos Geležinkelis“ (??????? ?????????????? ????? ??? «?????????? ???????? ??????») (toliau – OAO „Rusijos Geležinkelis“), o atsakovė pateikė informacijÄ iÅ¡ Baltarusijos geležinkelio ir Ukrainos geležinkelio kompetentingų institucijų, Å¡i informacija nesutapo su pareiÅ¡kėjos teikiama informacija ir turėjo reikÅ¡mingos įtakos žalos dydžiui atsakovės naudai.

Tačiau tuo metu atsakovė dar neturėjo duomenų, kad pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys yra melagingi. Atsakovė 2019 m. balandžio 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ vienam iÅ¡ OAO „Rusijos geležinkeliai“ struktÅ«rinių padalinių dėl informacijos apie operacijas su vagonais Ukrainos ir Baltarusijos teritorijoje. 2019 m. balandžio 24 d. buvo gautas atsakymas, kad OAO „Rusijos geležinkeliai“ neturi informacijos apie operacijas su vagonais Baltarusijos ir Ukrainos teritorijoje.

9. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimÄ , neatitinkantį Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAÄ®) bei 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir 1958 m. Niujorko konvencija) nuostatų. KAÄ® 51 straipsnio 2 dalyje ir 1958 m. Niujorko konvencijos IV straipsnyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad reikia pateikti Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ arbitražinio susitarimo originalÄ arba jo tinkamai patvirtintÄ kopijÄ .

Ä®vertinus pateiktus dokumentus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad į Å¡iÄ bylÄ nebuvo pateikti arbitražinių sutarčių originalai arba kopijos, patvirtinančios jų autentiÅ¡kumÄ . Atsižvelgdama į tai, atsakovė reikalauja, kad pareiÅ¡kėja pateiktų pasiraÅ¡ytų arbitražinių susitarimų originalus, kadangi pati atsakovė neturi fizinių Å¡ių dokumentų originalų su abiem Å¡alių paraÅ¡ais, atliktais ranka. Kol nepateikti nurodyti dokumentai, tolimesnis bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės yra neįmanomas.

10. PareiÅ¡kėja pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir nurodė, kad suinteresuotas asmuo, teigdamas, jog Arbitražo teismas rėmėsi melagingais įrodymais, siekia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tokia situacija aiÅ¡kiai negalima ir pažeistų tiek 1958 m. Niujorko konvencijos, tiek KAÄ®, tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) teisės normas. Akcentavo, kad teisė Å¡alims susitarti, jog arbitražo teismo sprendimas yra galutinis Å¡alims, egzistavo jau nuo 2005 metų pagal Arbitražo teismo reglamentÄ , kuriuo ir rėmėsi Å¡alys, sudarydamos arbitražinį susitarimÄ .

Be to, net jeigu Rusijos Federacijoje 2016 metais ir buvo pakeisti teisės aktai, reguliuojantys arbitražo procesÄ , suinteresuotas asmuo iki 2018 metų nei karto nesikreipė į pareiÅ¡kėjÄ , kad bÅ«tų pakeistos tarp Å¡alių sudarytos sutarties nuostatos. Å alių sudarytame susitarime aiÅ¡kiai numatyta, kad nenumatoma galimybė Å¡alims kreiptis dėl priimtų arbitražo sprendimų panaikinimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Dėl dokumentų atitikimo procedÅ«riniams reikalavimams 11.

Kiekviena Susitariančioji valstybė pripažįsta arbitražų sprendimus privalomais ir vykdo pagal tos teritorijos, kurioje praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti Å¡iuos sprendimus, procesines normas (1958 m. Niujorko konvencijos III straipsnis). PraÅ¡ymai dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimÄ ) turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 811 straipsnio 1 dalis). Prie praÅ¡ymo dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo pridedami KAÄ® 51 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai – užsienio arbitražo sprendimo ir arbitražinio susitarimo originalai arba tinkamai patvirtinti jų nuoraÅ¡ai (CPK 811 straipsnio 3 dalis, 1958 m.

Niujorko konvencijos IV straipsnis).

12. Proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusiÄ informacijÄ teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryÅ¡ių priemones (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis, CPK 1751 straipsnio 7 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus, iÅ¡skyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (CPK 113 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentÄ iÅ¡davusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis).

13. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiÅ¡kėja pateikė netinkamai patvirtintÄ arbitražinio susitarimo kopijÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi su praÅ¡ymu pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimÄ per elektroninių paslaugų portalÄ (EPP), laikydamasi Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, teikdama teismui elektroninės formos procesinius dokumentus ir jų priedus. Civilinėje byloje, kuri vedama elektroniniu formatu, originalÅ«s dokumentai neteikiami, nebent teismas to pareikalauja.

Dokumento skaitmeninė kopija – neskaitmeniniu formatu užfiksuotas dokumento turinys, informacinių technologijų priemonėmis perkeltas į skaitmeninį formatÄ (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. VE-68 „Dėl Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, 3.7 papunktis). Kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nėra nustatyta speciali originalių dokumentų skaitmeninių kopijų tvirtinimo (ar pateikimo) tvarka, todėl tokiais atvejais preziumuotina, kad teikiama skaitmeninė kopija yra atlikta iÅ¡ originalaus dokumento ir laikytina tinkamai pateiktu dokumentu CPK prasme.

Be to, 2019 m. sausio 30 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto gairėse dėl elektroninių įrodymų civilinėse ir administracinėse bylose (angl. Electronic Evidence in Civil and Administrative Proceedings) nurodyta, kad elektroniniai įrodymai, jiems priskiriant ir žodinius parodymus, duotus naudojant nuotolinį ryšį, turėtų būti vertinami taip pat kaip ir kitų rūšių įrodymai, visų pirma dėl jų priimtinumo, autentiškumo, tikslumo ir vientisumo. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad pateikta visa Sutarties kopija, kuri yra vientisa, aiški ir įskaitoma.

Vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo neturi originalaus arbitražinio susitarimo dokumento, nesudaro pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjos teikiamo dokumento skaitmeninės kopijos tikrumu, taigi ir reikalavimas pateikti originalų dokumentÄ civilinėje byloje, kuri vedama elektroniniu formatu, bÅ«tų neproporcingas ir galėtų užvilkinti bylos nagrinėjimÄ . Dėl arbitražo sprendimo pripažinimo bei leidimo vykdyti 14. CPK 809 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali bÅ«ti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta valstybės įgaliota teisminė institucija.

Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sÄ lygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei KAÄ®. KAÄ® 51 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal Å¡io straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas.

15. Valstybės, prisijungdamos prie 1958 m. Niujorko konvencijos, be kita ko, įsipareigojo gerbti Å¡alių sudaromus arbitražinius susitarimus (1958 m. Niujorko konvencijos II straipsnis) bei užsienio arbitražų priimamus sprendimus (1958 m. Niujorko konvencijos III–V straipsniai). Atsižvelgiant į prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, prie Å¡ios konvencijos prisijungusių valstybių teismai, pirma, jeigu jiems pateikiamas ieÅ¡kinys klausimu, dėl kurio Å¡alys yra sudariusios arbitražinį susitarimÄ , vienai iÅ¡ pusių praÅ¡ant, nukreipia Å¡alis į arbitraÅ¾Ä , antra, pripažįsta ir leidžia vykdyti arbitražo priimtus sprendimus konvencijoje iÅ¡dėstytomis sÄ lygomis.

Nuo Å¡ių įsipareigojimų gali bÅ«ti nukrypstama tik tais atvejais, kai tai leidžia 1958 m. Niujorko konvencija – arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti nepripažįstamas, jeigu jis yra negaliojantis, neteko galios arba negali bÅ«ti įvykdytas, o arbitražo sprendimas – tais atvejais, kai nustatomas ir pritaikomas vienas iÅ¡ 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų. Å iose teisės normose įtvirtintos dvi reikÅ¡mingos taisyklės – tiek teismui gavus ieÅ¡kinį dėl ginčo, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas (t. y. teismui ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje sprendžiant dėl savo jurisdikcijos), tiek sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimÄ , teismo atliekamas teisinis vertinimas pradedamas nuo prezumpcijos, jog, atitinkamai, arbitražinis susitarimas yra galiojantis, o arbitražo sprendimas – vykdytinas.

Minėtos prezumpcijos, kaip minėta, gali būti paneigiamos 1958 m. Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015).

16. PareigÄ gerbti arbitražo sprendimus atspindi ir arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedÅ«ros esmė. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedÅ«ra reiÅ¡kia tik konkrečių 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimÄ . Todėl sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti negali bÅ«ti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje nr. 3K-3-267-611/2017 ir kt.).

17. Teismas tikrina, ar neegzistuoja 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). 18. 1958 m.

Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimÄ pripažinti ir vykdyti gali bÅ«ti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal Å¡alies, kurioje praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimÄ , įstatymus negali bÅ«ti arbitražo dalykas. Lietuvos apeliacinis teismas Å¡ioje byloje tokių aplinkybių nenustatė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į arbitražo teismÄ dėl prievolių pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį netinkamo vykdymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks tarp Å¡alių kilęs ginčas gali bÅ«ti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAÄ® 12 straipsnis), t. y. Å¡iuo atveju neegzistuoja 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimÄ pagrindas. 19. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta galimybė atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimÄ , jei tos Å¡alies, kurios praÅ¡oma jį pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieÅ¡tarauja Å¡ios Å¡alies vieÅ¡ajai tvarkai.

20. Tarptautinėje teismų praktikoje pripažįstamas vieÅ¡osios tvarkos taikymo iÅ¡imtinumas. UNCITRAL modelinio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis taikytas tokiais atvejais: pažeistos fundamentalios moralės ar teisingumo normos; sprendimas pažeidžia iÅ¡ esmės esminius, akivaizdžius teisės principus ir teisingumÄ ar rodo netoleruotinÄ arbitražo elgesį, sprendimas nesuderinamas su esminiais visuomenės ir ekonominio gyvenimo interesais. Tokie panaikinimo pavyzdžiai galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, kyÅ¡is, apgaulė, rimti procesiniai pažeidimai.

Išskiriama procesinė (angl. procedural) ir materialinė (angl. substantive) viešoji tvarka. Procesinė viešoji tvarka laikoma materialinės viešosios tvarkos dalimi, kai ji nustato esminius principus proceso sistemos ar akivaizdžius pamatinius principus. Teisės būti išklausytam pažeidimas gali būti pripažįstamas tokiu pažeidimu. Taip pat tokiu pažeidimu gali būti pripažįstamas visiškas arbitražo teismo sprendimo motyvų nebuvimas. Materialiniais viešosios tvarkos pažeidimais laikomi pamatiniai teisingumo pažeidimai (Jokubauskas, R., Kirkutis, M., Tamošiūnienė, E., Višinskis, V.

Ginčų nagrinėjimas komerciniame arbitraže. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2020) 21. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sÄ voka „vieÅ¡oji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiÅ¡kinama kaip tarptautinė vieÅ¡oji tvarka, apimanti fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; kt.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieÅ¡taravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimÄ . VieÅ¡osios tvarkos pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas iÅ¡gautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015; kt.).

Atitikties vieÅ¡ajai tvarkai vertinimo kriterijaus ribos formuluojamos siaurai ne tik kasacinio teismo, bet ir užsienio valstybių aukščiausiųjų teismų praktikoje. PrieÅ¡taraujančiais vieÅ¡ajai tvarkai gali bÅ«ti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiÅ¡kius teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015).

22. Suinteresuoto asmens teigimu, priimtas Arbitražo teismo sprendimas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ta apimtimi, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo atsakovė nepagrįstai prarado teisę kreiptis į valstybės (bendrosios kompetencijos) teismÄ dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo. Tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais suinteresuoto asmens argumentais neturi pagrindo sutikti.

23. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažinta, jog arbitražas gali bÅ«ti prilyginamas teismui Konvencijos 6 straipsnio 1 punkto prasme (žr., pavyzdžiui, EŽTT 1999 m. vasario 23 d. sprendimÄ byloje Suovaniemi ir kiti prieÅ¡ SuomijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 31737/96). Todėl aplinkybė, kad ginčas tarp Å¡alių buvo iÅ¡nagrinėtas vien arbitražo teisme, suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ nepažeidžia. IÅ¡ arbitražinio nagrinėjimo chronologijos matyti, kad abi Å¡alys aktyviai dalyvavo nagrinėjant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ â€“ teikė įrodymus, paaiÅ¡kinimus, dalyvavo teismo posėdžiuose ir kt. (Arbitražo teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo 1, 2, 4 ir kt. punktai). Suinteresuotas asmuo neteikė argumentų dėl arbitrų kolegijos formavimo, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas spręsti dėl arbitražo proceso (ne)teisėtumo.

24. Arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti laikomas atsisakymu visų ar dalies Konvencijos 6 straipsnyje nustatytų garantijų. Tokiu atveju vertinama, ar toks sutikimas buvo laisvas, teisėtas ir neabejotinas pagal formuojamÄ praktikÄ (EŽTT 2018 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Mutu ir Pechstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , pareiÅ¡kimų Nr. 40575/10 ir Nr. 67474/10, paragrafas 103). Nagrinėjamoje civilinėje byloje Å¡alys yra verslininkai, galintys laisvai derėtis dėl sutarties sÄ lygų. Byloje nėra duomenų, kad arbitražinis susitarimas buvo sudarytas dėl tiesioginės ar netiesioginės prievartos.

Nors visuotinai pripažįstama, kad Å¡alys turi teisę apskųsti arbitražo sprendimÄ valstybės teismams, tačiau EŽTT 2016 m. kovo 1 d. sprendime byloje Tabbane prieÅ¡ Å veicarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41069/12, patvirtino, kad Å¡alys turi teisę atsisakyti garantijų, numatytų Konvencijos 6 straipsnyje, ir susitarti, jog atsisako teisės apskųsti arbitražo sprendimÄ bet kuriam teismui, ir tai yra suderinama su teise į teisingÄ teismÄ . Kaip pagrįstai pažymi pareiÅ¡kėja raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, Å¡alys, sudarydamos arbitražinį susitarimÄ , Sutarties 10.2 papunktyje nurodė, kad „Arbitražo sprendimas laikomas galutiniu ir įpareigojančiu abiems Å alims“, taigi, prieÅ¡ingai nei teigia suinteresuotas asmuo, Å¡alys laisva valia sulygo dėl Arbitražo teismo sprendimo privalomumo ir neskundžiamumo.

25. Arbitražinis susitarimas, kaip ir sutartis, gali bÅ«ti ginčijamas. Å alies teisė teisme ginčyti arbitražinį susitarimÄ yra netiesiogiai pripažįstama Niujorko konvencijos II straipsnio 3 punkte. TokiÄ galimybę patvirtina ir KAÄ® 10 straipsnio nuostatos, pagal kurias arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu, bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (žr, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2012, 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012).

Nors suinteresuotas asmuo bylÄ nagrinėjant Arbitražo teisme nurodė, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas negali bÅ«ti priskiriamas arbitražui, nes jis peržengia Sutarties ribas, tačiau iÅ¡ esmės neginčijo arbitražinio susitarimo bendraisiais pagrindais, tokių argumentų neteikia ir atsiliepime į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ . Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių sudarytas susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže ir atsisakymo jį skųsti yra aiÅ¡kus, laisvas, teisėtas ir neabejotinas.

26. Kaip matyti iÅ¡ suinteresuoto asmens teikiamos Maskvos arbitražo teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties byloje Nr. A40-116708/19-68-937, sÄ lyga, kad byla dėl trečiųjų teismo sprendimo panaikinimo nutraukiama tais atvejais, jei Å¡alys sulygo, jog trečiųjų teismo sprendimas yra galutinis, buvo taikoma nuo 2005 metų. Taigi pasikeitęs įstatyminis teisinis reguliavimas neturėjo tiesioginės įtakos suinteresuoto asmens teisių ir pareigų apimčiai. Be to, Maskvos arbitražo teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡alys Å¡iuo aspektu arbitražinės sÄ lygos neginčijo.

Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat pritaria pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose dėstomiems argumentams, kad, pasikeitus Rusijos Federacijos teisiniam reguliavimui, atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl Sutarties, kurioje numatyta arbitražinė išlyga, keitimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad suinteresuotas asmuo sutiko ir suprato arbitražinio susitarimo esmę ir teisines pasekmes.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygos nagrinėjimo dalykas apimta tik praÅ¡omo pripažinti arbitražo teismo sprendimÄ ir arbitražo procesÄ . Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo iÅ¡ esmės teikia argumentus dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, teisės aktų galiojimo atgal galimybės. Vertinant užsienio arbitražo teismo sprendimo galimÄ prieÅ¡taravimÄ jį pripažįstančios valstybės vieÅ¡ajai tvarkai, patikrinama, ar arbitražo proceso metu nebuvo pažeisti fundamentalÅ«s vieÅ¡osios tvarkos turinį atitinkantys principai. Tai reiÅ¡kia, kad arbitražo teismo sprendimo prieÅ¡taravimas vieÅ¡ajai tvarkai turi bÅ«ti grindžiamas bÅ«tent Å¡io sprendimo prieÅ¡taravimu, o ne Å¡alutiniais, su arbitražo procesu tiesiogiai nesusijusiais aspektais.

28. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių argumentus, Arbitražo teismo sprendimo turinį, byloje nesant jokios informacijos apie akivaizdžius tarptautinei vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujančius Å¡alių veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad, pripažinus Arbitražo teismo sprendimÄ Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie bÅ«tų nesuderinami su tarptautine vieÅ¡Ä ja tvarka.

29. Suinteresuotas asmuo taip pat prašė atsisakyti pripažinti bei leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimÄ ir tuo aspektu, kad sprendimas buvo priimtas remiantis melaginga pareiÅ¡kėjos pateikta informacija. Pažymėtina, kad praÅ¡ymÄ dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

Nurodytais argumentais suinteresuotas asmuo kelia užsienio teismo sprendimo teisėtumo procesiniu (įrodymų vertinimo) aspektu klausimÄ , o tai nepatenka į Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijÄ sprendžiant dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, todėl dėl jų nepasisakoma. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 30. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti 1958 m.

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog arbitražo sprendimas yra pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

31. Patenkinus praÅ¡ymÄ pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rÅ«mų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimÄ , pareiÅ¡kėja įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad pareiÅ¡kėja patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ir 352 Eur dokumentų vertimo į lietuvių kalbÄ iÅ¡laidų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjos naudai priteistinos iÅ¡ suinteresuoto asmens UAB „Mogita“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 8111, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu, n u t a r i a : Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rÅ«mų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimÄ arbitražo byloje Nr. M-25/2018, kuriuo pareiÅ¡kėjai vieÅ¡ajai akcinei bendrovei „Neftianaja kompanija „Rosneft“ iÅ¡ suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mogita“ priteista 5 750 000 Rusijos rublių skolos bei 7 613 JAV dolerių arbitražo registracijos mokesčio ir arbitražo rinkliavos, o uždarosios akcinės bendrovės „Mogita“ naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteista 2 151,05 Eur arbitražo byloje patirtų iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mogita“ (juridinio asmens kodas 135537025) pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios akcinės bendrovės „Neftianaja kompanija „Rosneft“ (juridinio asmens kodas 7706107510) naudai 2 772 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų teikiant praÅ¡ymÄ dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Vilija Mikuckienė Jūratė Varanauskaitė Vigintas Višinskis