2021-03-17 Nr. AB-5606-3-61-3-01455-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2060-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01455-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 16.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija, atsakovas) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenzijos, kuria prašoma, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ir žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), išimtas iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise Žemės sklype įsigijo tris poilsio pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio, klubą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros, ir bilijardinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis yra sporto) (toliau – ir Pastatai)). Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Almontus“ atliko kadastrinius matavimus Žemės sklypo, formuojamo po Pastatais pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius, ir pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui (toliau – NŽT Palangos skyrius) juos patikrinti bei suderinti. NŽT Palangos skyrius surašė 2014 m. lapkričio 24 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 6KAM-116054, kuriame nurodė, kad parengta kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, nes teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos.

2.2. Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas pradėjo teisminius ginčus su NŽT Palangos skyriumi. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018 tenkino pareiškėjo ieškinį ir panaikino skundžiamą NŽT Palangos skyriaus sprendimą bei įpareigojo atsakovą patvirtinti Žemės sklypo, formuojamo po Pastatais, kadastro duomenis, nustatytus UAB „Almontus“, bei įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnuomoti ieškovui ne aukciono tvarka Žemės sklypą.

2.3. Pareiškėjas 2020 m. kovo 12 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybinę miškų tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ir žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), išimtas iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų arba motyvuotai nurodyta, kodėl to negalima padaryti. Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui atsakė, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo planavimo organizatorė yra Aplinkos ministerija ir tik ji gali priimti galutinį sprendimą. 2020 m. balandžio 8 d. Aplinkos ministerijai buvo išsiųstas pranešimas dėl negauto atsakymo į pretenziją. Aplinkos ministerija 2020 m. balandžio 21 d. pateikė tarpinį raštą, kuriame nurodė, kad ji priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo galės tik gavusi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją. Taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą valstybinės reikšmės miškų plotų schemos nėra teritorijų planavimo dokumentas, jos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis.

2.4. Aplinkos ministerija vilkina atlikti veiksmus pareiškėjo keliamu klausimus, dėl to pareiškėjas negali toliau ginti savo pažeistų teisių.

3. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Aplinkos ministerija 2020 m. balandžio 21 d. raštu pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimą ir tikslinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu patvirtintas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Vadovaudamasis Aprašo nuostatomis atsakovas gali spręsti dėl valstybinės reikšmės miškų ploto schemos tikslinimo tik Aprašo nustatyta tvarka gavęs Apraše nurodytus dokumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Apraše nurodytų dokumentų, suderintų su Apraše nurodytomis institucijomis, Aplinkos ministerijai nepateikė. Atsakovas Rašte pareiškėjui paaiškino, kokiu teisės aktu vadovaujantis tikslinama valstybinės reikšmės miškų plotų schema, kuris nustato tokios procedūros tvarką ir kad Aplinkos ministerija priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo galės tik gavusi Aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją.

3.2. Teisės aktai numato išimtinius atvejus, kada miško žemė gali būti paversta kitomis naudmenomis, taip pat tvarką, pagal kurią atliekamas toks pavertimas. Nesant teisinio pagrindo miško žemę paversti kitomis naudmenomis, taip pat kai Aplinkos ministerijai nepateikti Apraše nurodyti dokumentai, suderinti su atsakingomis institucijomis, nėra teisinio pagrindo Apraše numatytu pagrindu priimti sprendimo dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo. Taip pat nėra pagrindo Apraše nustatyta tvarka tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kadangi kompetentinga institucija – Valstybinė miškų tarnyba – nėra konstatavusi valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų ir nustatyta tvarka nėra patikslinusi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2001 m. balandžio 12 d. Detalusis planas buvo sustabdytas ir nurodytos klaidos, kurias Detaliajame plane reikėtų pataisyti. Detalusis planas, kiek susijęs su Pastatais, yra sustabdytas. Kol nėra padaryti pakeitimai, Detalusis planas lieka sustabdytas ir negali būti taikomas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad jos kompetencijai priskirta spręsti dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų. Valstybinė miškų tarnyba 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. (39.6)-R2-679 pareiškėjui nurodė, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir tai, kad ginčo teritorijoje nei inventorizacijos, nei schemos rengimo klaidų nenustatyta. Teritorija, į kurią patenka pareiškėjo nurodytas Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miškas ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas Tarnybos 2020 m. kovo 23 d. rašto Nr. (39.6)-R2-679 teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

6.1. Pareiškėjo skunde išdėstytas reikalavimas yra susijęs su kompetentingų institucijų funkcijomis atliekant veiksmus dėl valstybinės reikšmės miškų duomenų patikslinimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. NŽT, vykdydama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018, 2019 m. gegužės 17 d. su pareiškėju sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-65-(14.16.55.), kuria pareiškėjui išnuomojo naudojamą 0,18 ha valstybinės Žemės sklypą.

Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta galimybė keisti valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal Palangos savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. NŽT Palangos skyrius 2017 m. kovo 1 d. raštu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas įvertinti situaciją pagal 2000 m. kovo 21 d. parengto Detaliojo plano sprendinius teritorijoje prie Pastatų, adresu (duomenys neskelbtini).

Rašte pažymėjo, kad suprojektuotas žemės sklypas yra valstybinės reikšmės miškui priskirtoje teritorijoje, kuris neturėtų būti priskirtinas miško žemei ir dėl šios priežasties turėtų būti patikslinti valstybinės reikšmės miškų duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. kovo 31 d. raštu informavo NŽT Palangos skyrių, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtino miestams priskirtų valstybinės reikšmės miškų plotus, ir teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miško žemė.

Teritorijoje prie pareiškėjui priklausančių Pastatų, galioja du teritorijų planavimo dokumentai – Palangos miesto savivaldybės tarybos 3-ojo šaukimo 48-ajame posėdyje 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema. NŽT Palangos skyrius 2017 m. balandžio 27 d. raštu ir 2019 m. kovo 15 d. raštu kreipėsi į teritorijų planavimo organizatorių, t. y.

Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo iniciavimo pagal Aprašo 13 punkte nurodytus atvejus. NŽT Palangos skyrius 2019 m. balandžio 2 d. gavo informaciją, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. kovo 25 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Valstybinę miškų tarnybą dėl minėtuose raštuose išdėstyto klausimo išsprendimo. NŽT, priimdama sprendimą suformuoti žemės sklypą ir jį išnuomoti, privalėjo vadovautis sprendimų priėmimo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis.

Pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinti nėra galimybės, t. y. žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui yra priskiriami rekreacinėms teritorijoms. Valstybinės žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai gali būti įgyvendinti tik pakeitus pareiškėjui priklausančių Pastatų paskirtį į komercinę paskirtį arba teisės aktų nustatyta tvarka būtų patikslinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai bei patikslinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema.

Šiuo metu teritorija, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys Pastatai, priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams pagal specialųjį planą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo pagrįstumą, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio, Miškų įstatymo 11 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 2, 3, 7, 10–15 punktų nuostatomis.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Valstybinė miškų tarnyba 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. (39.6)-R2-679 pareiškėjui nurodė, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, bei kad ginčo teritorijoje nei inventorizacijos, nei schemos rengimo klaidų nenustatyta. Tame pačiame rašte nurodyta, kad teritorija, į kurią patenka pareiškėjo nurodytas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miškas ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė miškų tarnyba nenustatė valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų, nebuvo pagrindo kreiptis ir į Aplinkos ministeriją dėl schemos tikslinimo. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas minėtą Valstybinės miškų tarnybos raštą būtų skundęs teismui.

10. Teismas iš į bylą pareiškėjo pateikto Palangos savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 8 d. rašto Nr. (19.5)-D3-1311 nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją, minėtu raštu informavo pareiškėją, jog Aprašo 16 punkte nurodytus dokumentus ir prašymą Aplinkos ministerijai dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo galės teikti tik tada, kai bus parengtas Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimas, numatantis miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Tuo pačiu raštu pareiškėjui pasiūlyta pateikti Palangos savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento proceso iniciavimo, siekiant numatyti galimybę prie Pastatų miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Teismas vertino, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog nesant Detaliojo plano pakeitimo Palangos miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo kreiptis į atsakovą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo.

11. Nustatytas teisinis reglamentavimas teismui sudarė pagrindą spręsti, kad Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Aprašo 3 punkto reikalavimu, gali organizuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo organizavimą iš Aprašo 14 punkte nurodytų institucijų gavusi 16 punkte nustatytą ir vadovaujantis Aprašo 17 punktu suderintą dokumentaciją. Tik tokiu atveju Aplinkos ministerija turi pagrindą pradėti svarstyti pateiktą prašymą dėl valstybinės reikšmės miškų schemos tikslinimo. Atsakovas 2020 m. balandžio 21 d. raštu būtent taip ir paaiškino pareiškėjui. Byloje nėra ginčo, kad rengėjas Aprašo 16 punkte nurodytų dokumentų, suderintų su Aprašo 17 punkte nurodytomis institucijomis, rengimo organizatoriui nepateikė. Taigi atsakovas neturėjo pagrindo pradėti procedūros, dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo, nes nustatyta tvarka nebuvo gavusi suderintos dokumentacijos.

12. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad atsakovo pateiktas raštas yra tarpinis atsakymas; raštu atsakovas sprendimo priėmimą perkėlė neribotam laikui, t. y. vilkino atlikti veiksmus, teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas, 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (66)-D8-505 atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė teisinį reglamentavimą, paaiškino, kokiu atveju Aplinkos ministerija gali priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų ploto tikslinimo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad atsakovas pateikė atsakymą į pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas vilkino atlikti veiksmus.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas į pareiškėjo pretenziją atsakė 2020 m. balandžio 21 d. ir tai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyto administracinės procedūros termino, tačiau šis pažeidimas nedaro Rašto niekiniu ir nėra esminės reikšmės vertinant ginčo dalyką (institucijos neveikimą) bei nepaneigia padarytos išvados, kad į pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją buvo atsakyta atsakovo 2020 m. balandžio 21 d. raštu.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016 pripažino, jog Miškų schema yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriam galioja Teritorijų planavimo įstatymas, teismas nurodė, kad minėtoje byloje buvo sprendžiami klausimai dėl žemės sklypo kadastrinės bylos suderinimo ir žemės sklypo išnuomojimo, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl valstybinės reikšmės miško ploto schemos tikslinimo. Taigi nurodyta administracinė byla negali būti laikoma analogiška dėl individualaus vertinimo specifikos.

III. 15. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

15.1. Aplinkos ministerija neatsakė pareiškėjui į jo 2020 m. kovo 12 d. kreipimąsi, Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. raštas Nr. (66)-D8-506 yra tarpinis dokumentas, kurio pareiškėjas neskundė, nes laukė galutinio Aplinkos ministerijos sprendimo. Atsakovas, atsakydamas pareiškėjui, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 6.4.1 ir 6.4.2. papunkčiais, kuriuose reglamentuota atsakymo į viešo svarstymo metu gautus pasiūlymus pateikimo tvarka. Aplinkos ministerija, neatsakydama pareiškėjui, pažeidė atsakingo valdymo (gero administravimo) principą.

15.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Valstybinė miškų tarnyba nenustatė valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo kreiptis ir į Aplinkos ministeriją dėl schemos tikslinimo. Aplinkos ministerija, būdama šios schemos rengimo (planavimo) organizatore, priima galutinį sprendimą dėl schemos sprendinių, todėl už galutinius konkrečius schemos sprendinius, jų atitikimą tiek teisės aktams, tiek kitiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat, kad jie nepažeistų trečiųjų asmenų teisėtų interesų, tiesiogiai atsako planavimo organizatorius, t. y. atsakovas.

15.3. Pareiškėjas nesutinka, kad jam reikėjo apskųsti ne Aplinkos ministerijos neveikimą, o Valstybinę miškų tarnybą, kuri pareiškėjui pateikė atsakymą: visų pirma, Valstybinės miškų tarnybos raštas pareiškėjui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, nes planavimo dokumento rengėjas tik rengia dokumentą pagal planavimo organizatoriaus pageidavimus, todėl pareiškėjas ir prašė Aplinkos ministerijos pakeisti preliminarius schemos sprendinius, pateiktus visuomenei susipažinti; antra, jei Aplinkos ministerija buvo nekompetentinga priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. prašymą, tai ji privalėjo šį prašymą nukreipti institucijai, kuri yra kompetentinga spręsti klausimus, išdėstytus prašyme, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje.

15.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į Aplinkos ministeriją su prašymu numatyti galimybę prie jam priklausančių pastatų miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kol nebus parengtas Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimas, numatantis miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Pareiškėjas neprašo miško žemę paversti kitomis naudmenomis, jis tik prašo patikslinti rengiamą miškų schemą, į kurią neteisingai įtraukti želdiniai kaip miško žemė. Tai reiškia, kad ne Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinius reikia keisti, o valstybinės reikšmės miškų schemą, kurią rengiant nebuvo atsižvelgta į toje teritorijoje galiojantį detalųjį planą, pagal kurio sprendinius medžiai, esantys prie pastatų, buvo traktuojami kaip želdiniai, o ne miško žemė. Valstybinės reikšmės miškų schema klaidingai šiuos medžius traktavo ne kaip želdinius, o kaip miško žemę. Be to, ginčas šioje byloje yra ne dėl Aplinkos ministerijos priimto sprendimo, o todėl, kad Aplinkos ministerija iki šiol nepriima jokio sprendimo, dėl ko pareiškėjas negali apskųsti jos priimto sprendimo atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.

16. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

16.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Aplinkos ministerija 2020 m. balandžio 21 d. raštu pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją. Teismas sprendime padarė pagrįstas išvadas, kad aplinkybė, jog Aplinkos ministerija pareiškėjui atsakė vėliau nei nustatyta įstatyme, savaime nedaro Rašto niekiniu ir nėra esminės reikšmės vertinant ginčo dalyką (institucijos neveikimą) bei nepaneigia padarytos išvados, kad į pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją buvo atsakyta atsakovo 2020 m. balandžio 21 d. raštu. Apeliacinio skundo teiginiai, jog Aplinkos ministerija pareiškėjui į jo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją neatsakė ir vilkina atlikti kokius nors veiksmus, nepagrįsti ir neįrodyti.

16.2. Apeliaciniame skunde (kaip ir skunde) neteisingai nurodoma, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ir rengiamos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos netaikomos. Pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad Aplinkos ministerija pareiškėjo prašymą turėjo išnagrinėti vadovaudamasi teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir viešinimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais ir tvarka. Pareiškėjas šiais argumentais negrindė nei savo 2020 m. kovo 12 d. pretenzijos, nei skundo teismui.

16.3. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Aprašo 3 punkto reikalavimu, gali organizuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo organizavimą iš Aprašo 14 punkte nurodytų institucijų gavusi 16 punkte nustatytą ir vadovaujantis Aprašo 17 punktu suderintą dokumentaciją. 2020 m. balandžio 21 d. rašte pareiškėjui buvo nurodytas jo pretenzijoje keliamam prašymui aktualus teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į minėto rašto turinį, yra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad Aplinkos ministerija pareiškėjui atsakė motyvuotai ir išsamiai.

16.4. Teismas sprendime pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą 2020 m. balandžio 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (19.5)-D3-1311, iš kurio matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją, minėtu raštu informavo pareiškėją, jog Aprašo 16 punkte nurodytus dokumentus ir prašymą Aplinkos ministerijai dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo galės teikti tik tada, kai bus parengtas Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimas, numatantis miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

17.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš dalies nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, t. y. aplinkybes, kad atsakovas ne pagal nustatytas procedūras išnagrinėjo jo skundą.

17.2. Pareiškėjas klysta nurodydamas, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ir rengiamos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos netaikomos. Teisės aktuose nustatyta pareiga asmeniui, kuris siekia valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimo, ne tik pateikti Apraše nurodytus dokumentus, tačiau ir iki šių dokumentų pateikimo Aplinkos ministerijai juos suderinti su Aprašo 17 punkte nurodytomis institucijomis.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. NŽT palaiko poziciją, išdėstytą 2020 m. birželio 10 d. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad valstybinio miško plotų schema nėra specialiojo planavimo dokumentas, todėl atsakovas neprivalo ir neturi teisės per Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistemą (toliau – TPDRIS) atsakinėti kaip dėl tariamo specialiojo planavimo dokumento pakeitimo. Teritorijų planavimo įstatymo normos ir TPDRIS sistema šiuo atveju negali būti taikomi, nes valstybinio miško plotų schema nėra specialiojo planavimo dokumentas. Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktu paversti miško žemę kitomis naudmenomis miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros, yra draudžiama. Pareiškėjo statinys yra tik 330 m. atstumu nuo Baltijos jūros ir pareiškėjas to neneigia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad Aplinkos ministerija nepriima sprendimo dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenzijos, kuria buvo prašoma, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), būtų išimtas iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad Aplinkos ministerija 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (66)-D8-505 atsakė į pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas vilkino atlikti veiksmus (priimti sprendimą).

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. raštas Nr. (66)-D8-506 yra tarpinis dokumentas, kurio pareiškėjas neskundė, nes laukė galutinio Aplinkos ministerijos sprendimo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad: pareiškėjui nebuvo pagrindo kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl miškų plotų schemos tikslinimo Valstybinei miškų tarnybai 2020 m. kovo 23 d. rašte Nr. (39.6)-R2-679 nurodžius, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų nenustatyta; pareiškėjui reikėjo skųsti ne Aplinkos ministerijos neveikimą, o Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. kovo 23 d. raštą Nr. (39.6)-R2-679; pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į Aplinkos ministeriją su prašymu numatyti galimybę prie jam priklausančių pastatų miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kol nebus parengtas Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimas, numatantis miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Aplinkos ministerijos vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėjas siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenzijos, kuria buvo prašoma, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ir žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), būtų išimtas iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų.

25. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016).

26. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas su 2020 m. kovo 12 d. pretenzija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybinę miškų tarnybą ir Palangos miesto savivaldybės administraciją, reikalaudamas, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas būtų suderintas su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ir žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), būtų išimtas iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų arba motyvuotai nurodyti, kodėl to negalima padaryti. Aplinkos ministerija atsakymą į pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją pateikė 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (66)-D8-506, Valstybinė miškų tarnyba – 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. (39.6)-R2-679, o Palangos miesto savivaldybės administracija – 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (19.5)-D3-1311.

27. Pareiškėjas tiek skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. raštas Nr. (66)-D8-506 yra tarpinis dokumentas, kurio jis teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, nes laukė galutinio Aplinkos ministerijos sprendimo. Pareiškėjo nuomone, Aplinkos ministerija vilkina priimti sprendimą dėl jo 2020 m. kovo 12 d. pretenzijoje keliamų klausimų, dėl ko pareiškėjas negali toliau ginti savo teisių.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas vilkino atlikti veiksmus (priimti sprendimą), nes atsakovas 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (66)-D8-505 atsakė į pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją. Pareiškėjas nepagrįstai Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. raštą Nr. (66)-D8-506 vertina kaip tarpinį dokumentą: iš minėto rašto turinio matyti, kad atsakovas juo atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenzijoje suformuluotą reikalavimą dėl Žemės sklypo išėmimo iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, toks rašte nurodytas atsisakymas yra administracinis sprendimas, o pats raštas yra individualus administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog atsakovo pateiktas atsakymas į pareiškėjo pretenziją neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyto administracinės procedūros termino, nepaneigia išvados, kad į pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pretenziją buvo atsakyta atsakovo 2020 m. balandžio 21 d. raštu.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, susijusios su valstybinės reikšmės miško ploto schemos tikslinimu, su kuriomis pareiškėjas nesutinka (žr. nutarties 9–11, 15.2–15.4, 22 p.), yra perteklinės nagrinėjamos bylos kontekste, nes teismas iš esmės atliko Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 21 d. rašto Nr. (66)-D8-506, Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. kovo 23 d. rašto Nr. (39.6)-R2-679 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 8 d. rašto Nr. (19.5)-D3-1311 pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktinės aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

31. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan