2664d1c8-e61d-417c-a1ad-3ddedb24d757 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-277-823/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00235-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17; 3.4; 2.5.1.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-556-538/2015, kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. preliminarus sprendimas ir tenkintas ieÅ¡kovės S. K. siuvimo įmonės ieÅ¡kinys atsakovei dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, ir n u s t a t ė :

Ginčo esmė       IeÅ¡kovė S. K. siuvimo įmonė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Memelio grupė“ 1 344 601,14 Lt skolos, 5 574,95 Lt palÅ«kanų, 8,75 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013 m. spalio 9 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kuriÄ atsakovė įsigijo penkis nekilnojamojo turto objektus ir įsipareigojo sumokėti 6 000 000 Lt. 2 553 222,66 Lt atsakovė sumokėjo iki Sutarties pasiraÅ¡ymo, o likusieji 3 446 777,34 Lt turėjo bÅ«ti pervesti į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ Å¡ia tvarka: 689 400 Lt iki 2014 m. vasario 5 d., 689 400 Lt iki 2014 m. gegužės 5 d; 689 400 Lt iki 2014 m. rugpjūčio 5 d.; 689 400 Lt iki 2014 m. gruodžio 5 d.; 689 77,34 Lt iki 2015 m. kovo 5 d., tačiau atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo ir 2014 m. vasario 5 d. pirmosios įmokos nesumokėjo. 2014 m. vasario 28 d. buvo sumokėta tik 35 000 Lt dydžio pirmosios įmokos dalis, kuri buvo paskirstyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje nurodyta tvarka. 2014 m. vasario 24 d. bei 2014 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo administratorius kreipėsi į atsakovę su raÅ¡tais dėl skolos sumokėjimo, tačiau skola sumokėta nebuvo, todėl likusi skolos suma ir įstatymuose numatytos palÅ«kanos turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovės.     Atsakovė UAB „Memelio grupė“ su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė parduodamÄ pastatÄ - teatrÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Sutarties sudarymo metu buvo įkeitusi hipotekos kreditoriui, užtikrindama savo įsipareigojimų įvykdymÄ . Å alys susitarė, kad kai bus atsiskaityta už pastatÄ - teatrÄ , hipoteka jam bus panaikinta. Visi ieÅ¡kovės gauti pinigai už šį pastatÄ buvo naudojami ieÅ¡kovės kreditoriaus, pastato - teatro hipotekos turėtojo, reikalavimams patenkinti, tačiau, apmokėjus už minėtÄ pastatÄ , ieÅ¡kovė atsisakė kreiptis į savo kreditorių, kad bÅ«tų panaikinta hipoteka, o ieÅ¡kovės kreditorius savo iniciatyva hipotekos nepabaigia.

Atsakovei nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovė ketina laikytis susitarimo sÄ lygų ir panaikinti pastato -teatro hipotekÄ . Atsakovė nebÅ«tų sutikusi su kitokiomis pastato įsigijimo sÄ lygomis, nes bÅ«tų sumokėta didelė pinigų suma, o atsakovė negalėtų laisvai disponuoti įsigytu turtu, t. y. susitarimas bÅ«tų aiÅ¡kiai atsakovei nenaudingas. IeÅ¡kovei neįvykdžius pareigos panaikinti pastato - teatro hipotekÄ , atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad, kol nebus panaikinta hipoteka, ji savo prievolę mokėti už kitÄ Sutarties objekto dalį sustabdo.

Taip pat ieÅ¡kovė buvo informuota apie parduotų pastatų trÅ«kumus, tačiau Å¡ių trÅ«kumų neiÅ¡taisė, todėl negali reikalauti, kad atsakovė sumokėtų už netinkamos kokybės daiktus.     2015 m. kovo 24 d.             teismui buvo pateikta tvirtinti Å¡alių sudaryta taikos sutartis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. preliminarų sprendimÄ ; ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovei S. K. siuvimo įmonei iÅ¡ atsakovės UAB „Memelio grupė“ 389 423,41 EUR (1 344 601,14 Lt) skolos, 1 614,62 EUR (5 574,95 Lt) palÅ«kanų, 8,75 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (389 423,41 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Memelio grupė“ 5 052 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .Teismas atsisakė tvirtinti Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį ir pažymėjo, kad, sprendžiant klausimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovės, kuriai pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, bankroto administratorius nesutinka su teikiama tvirtinti taikos sutartimi, be to, įmonės kreditoriai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ netvirtinti tokios taikos sutarties.

Teismo vertinimu, patvirtinus bylos Å¡alių siÅ«lomÄ taikos sutartį bÅ«tų pažeistos imperatyvios įstatymo normos bei vieÅ¡asis interesas. Dėl skolos priteisimo teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnyje numatytus hipotekos pabaigos pagrindus, o jų nesant ieÅ¡kovė negali kreiptis į kreditorių dėl hipotekos panaikinimo. Atsakovė, prieÅ¡ įsigydama nekilnojamojo turto objektus, žinojo apie jų apsunkinimÄ hipoteka, su tuo sutiko, turėjo visas galimybes pasidomėti atitinkamomis pasekmėmis, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pagrįstai remiasi CK 6.58 straipsniu.

Nesant ieÅ¡kovės ir atsakovės susitarimo, įpareigojimo įstatymuose, ieÅ¡kovės nesikreipimas dėl hipotekos panaikinimo negali bÅ«ti laikomas neteisėtu veiksmu, todėl jis nepagrindžia atsakovės atsisakymo įvykdyti savo prievolę – sumokėti likusiÄ kainos dalį už įsigytus nekilnojamojo turto objektus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovei nebÅ«tų duotas leidimas apžiÅ«rėti perkamas patalpas bei pastatus. PrieÅ¡ingai, atsakovė Sutartyje yra patvirtinusi, kad iki Sutarties sudarymo turėjo galimybę ir apžiÅ«rėjo įsigyjamus daiktus ir dėl jų kokybės ieÅ¡kovei pretenzijų neturi.

Teismas sprendė, kad atsakovei nėra pagrindo reikÅ¡ti pretenzijų dėl blogos pastato bÅ«klės remiantis CK 6.399 straipsniu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė „Memelio grupė“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ ir patvirtinti ieÅ¡kovės S. K. siuvimo įmonės ir atsakovės UAB „Memelio grupė“ sudarytÄ taikos sutartį arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 28 straipsnis negali bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje situacijoje. Ä®BÄ® 28 straipsniu yra reglamentuojamas taikos sutarties sudarymas bankroto procese, o ne civilinių bylų, kuriose dalyvauja bankrutuojanti bendrovė, užbaigimas.              2) IeÅ¡kovės kreditoriai niekuomet nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę aiÅ¡kaus nepritarimo taikos sutarties sudarymui, o vien ta aplinkybė, kad taikos sutarties projektÄ kreditorių susirinkime svarstyti buvo atsisakyta, negali lemti iÅ¡vados, kad nei teismui pateiktas, nei kitoks taikos sutarties projektas yra nepriimtinas ieÅ¡kovės kreditoriams.

RestruktÅ«rizuojamo juridinio asmens kreditorių susirinkimas negali bÅ«ti vertinamas taip pat, kaip bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių susirinkimas, jo pritarimas galėtų bÅ«ti vertinamas tik kaip rekomendacinis. Be to, per pusę metų ieÅ¡kovės kreditoriai galėjo pakeisti savo nuomonę dėl taikos sutarties.              3) Nesuprantama, kodėl, nebebÅ«damas ieÅ¡kovės administratoriumi, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ toliau teikė savo nuomonę ir buvo suinteresuotas taikos sutarties netvirtinimu, ir kodėl teismas ginčijamame sprendime vadovaujasi ir cituoja byloje net neturinčio dalyvauti asmens, nesančio bylos Å¡alimi ar jos atstovu, nuomonę ir Å¡ios nuomonės pagrindu priima teisinės taikos užtikrinimo principui prieÅ¡taraujantį sprendimÄ .             4) IeÅ¡kovei esant restruktÅ«rizuojamai, ieÅ¡kovės vadovas galėjo sudaryti taikos sutartį.

Be to, taikos sutarties pateikimo teismui tvirtinti metu ieÅ¡kovė jau net nebeturėjo restruktÅ«rizuojamos įmonės statuso. Tinkamai sudaryta taikos sutartis įpareigoja ieÅ¡kovę ir atsakovę jos laikytis. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė tapo bankrutuojančia, negali lemti Å¡alis saistančios ir joms įstatymo galiÄ turinčios taikos sutarties neteisėtumo. Taikos sutartimi Å¡alys siekė sukurti ir sukÅ«rė teises ir pareigas net taikos sutarčiai nesant patvirtintai teismo, todėl bankroto administratorius negali atsisakyti taikos sutartimi sulygtų įsipareigojimų ir teigti, kad taikos sutartis yra nepatogi, todėl neteisėta.             5) Egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad ieÅ¡kovės bankroto procesas bus pripažintas neteisėtu, ir ieÅ¡kovės bankroto administratorius neteks teisės veikti ieÅ¡kovės vardu.

Tokiu atveju susidarytų situacija, kai Å¡alių laisva valia ir ketinimais sudaryta taikos sutartis bÅ«tų nepatvirtinta vien dėl ieÅ¡kovės vardu neteisėtai veikiančio asmens teiginių.             6) IeÅ¡kovė pagal taikos sutartį ne tik atgautų visus neapmokėtus daiktus, tačiau papildomai gautų už Å¡iuos daiktus sumokėtÄ avansÄ . Tai reiÅ¡kia, kad taikos sutarties sÄ lygos yra naudingos ieÅ¡kovei ir jo kreditoriams. Tęsiantis bylos nagrinėjimui teisme, ieÅ¡kovė nuolat patiria finansinius kaÅ¡tus, yra priversta naudoti žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius, taip mažinant bankroto proceso operatyvumÄ bei ekonomiÅ¡kumÄ .             7) Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netvirtinti taikos sutarties ir iÅ¡nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo, kooperacijos principus ir nesudarė atsakovei galimybės tinkamai ginti savo teises.

Net ir tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad teismas pagrįstai netvirtino taikos sutarties, teismas privalėjo sudaryti bylos Å¡alims sÄ lygas ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai arba tinkamai atstovauti savo interesus pateikiant papildomus paaiÅ¡kinimus ar įrodymus dėl bylos esmės. Teismas privalėjo sudaryti bylos Å¡alims sÄ lygas aptarti naujas taikos sutarties sÄ lygas ar patikrinti ieÅ¡kovės kreditorių nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo. Teismui neįgyvendinus Å¡ios savo pareigos, buvo užkirstas kelias civilinio proceso tikslo – teisinės taikos tarp Å¡alių atkÅ«rimo, įgyvendinimui.             8) Atsakovei nebuvo sudarytos sÄ lygos pateikti jokių įrodymų, kadangi, sudarius taikos sutartį, tam nebuvo poreikio, o po taikos sutarties netvirtinimo atsakovei nebuvo sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus ar paaiÅ¡kinimus.

Pastato – teatro hipotekos iÅ¡registravimas buvo vienas iÅ¡ bÅ«tinų tinkamo Sutarties vykdymo elementų. Nors atitinkama ieÅ¡kovės pareiga nėra įtvirtinta Sutartyje, tačiau ji buvo vienareikÅ¡miÅ¡kai sulygta Sutarties Å¡alių ir gali buti nustatoma iÅ¡ Å¡alių konkliudentinių veiksmų. Atsakovė, mokėdama už pastatÄ - teatrÄ , žinojo, kad Å¡ios lėšos bus naudojamos ieÅ¡kovės įsiskolinimo hipotekos kreditoriui padengimui ir, padengus Å¡iÄ skolÄ , nedelsiant bus iÅ¡registruota hipoteka.

Tik dėl šios priežasties atsakovė sutiko įsigyti Sutarties sudarymo metu hipoteka dar apsunkintus daiktus. Atsakovė visuomet aktyviai siekė daiktų hipotekos išregistravimo, o ieškovė niekuomet neneigė šios savo pareigos, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių jos nevykdė. Iš AB SEB banko elektroninių laiškų matyti, kad hipoteka nėra išregistruojama, kadangi ieškovė atsisako už tai apmokėti, būtent dėl ieškovės kaltės hipoteka nebuvo išregistruota, o atsakovė, to pagrįstai tikėdamasi, atsisakė vykdyti savo priešpriešines prievoles.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė pati galėjo kreiptis dėl hipotekos iÅ¡registravimo – iÅ¡ atsakovės 2014 m. birželio 3 d. prieÅ¡taravimų akivaizdu, kad atsakovė neturėjo įrodymų, susijusių su ieÅ¡kovės įsipareigojimų kreditoriui padengimu, dėl Å¡ios priežasties aktyviai kontaktavo su ieÅ¡kove ir AB SEB banku bei ragino juos atlikti bÅ«tinus hipotekos iÅ¡registravimo veiksmus. Teismas nepagrįstai nevertino tikrųjų Sutarties Å¡alių ketinimų ir, formaliai įvertinęs, kad Sutartyje nėra pareigos iÅ¡registruoti hipotekÄ , sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimai yra pagrįsti.

                          IeÅ¡kovė bankrutuojanti S. K. siuvimo įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) IeÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo plane ir jo pakeitimuose, patvirtintuose kreditorių susirinkimo, buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia realizuoti ieÅ¡kovei ir jos savininkui priklausantį turtÄ , o gautas lėšas skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Taikos sutarties, kuria siekiama susigrÄ Å¾inti dalį realizuoto turto, atsisakant įgytos reikalavimo teisės į už turtÄ apeliantės mokėtinÄ sumÄ , sudarymas vertintinas kaip disponavimas ieÅ¡kovės turtu prieÅ¡ingai restruktÅ«rizavimo planui, taip pat imperatyviai Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 9 straipsnio 1 dalies normai. Pagal 2013 m. spalio 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties 3.4.3 punktÄ , už realizuotÄ turtÄ gautos lėšos turėjo bÅ«ti pervedamos ieÅ¡kovei.

Tai pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 8 straipsnio 2 dalį laikytina ieÅ¡kovės savininko turto perdavimu ieÅ¡kovės nuosavybėn. RestruktÅ«rizavimo plane nenumačius kitaip, ieÅ¡kovės savininkas neturėjo (nebÅ«tų turėjęs) teisės Å¡iuo turtu disponuoti savo nuožiÅ«ra.              2) Å alys prašė patvirtinti 2015 m. kovo 6 d., kuomet ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo byla nebuvo nutraukta, sudarytÄ taikos sutartį, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovės vardu V.

K. jos sudaryti neturėjo teisės.              3) Kreditoriai pasirinko iÅ¡reikÅ¡ti savo nepritarimÄ siÅ«lytam taikos sutarties projektui ne balsuodami „prieš“, tačiau atsisakydami jį svarstyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo procesas buvo nutrauktas dėl plano nevykdymo (kreditorių reikalavimų netenkinimo), bankroto procese iÅ¡ esmės dalyvaujant tiems patiems kreditoriams, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės keliamomis abejonėmis dėl galimo kreditorių valios dėl taikos sutarties pasikeitimo.

Susiklosčius situacijai, kai restruktÅ«rizavimo proceso metu pasiraÅ¡ytai taikos sutarčiai kreditoriai aiÅ¡kiai prieÅ¡taravo, o bankroto proceso metu su jos tvirtinimu nesutiko bankroto administratorius, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nenukrypo nuo teismų praktikos bei teisingai pritaikė įstatymų normas. RestruktÅ«rizuojamos įmonės kreditorių interesų pažeidimas kartu reikÅ¡tų ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Nustačius, kad kreditoriai nesutinka keisti restruktÅ«rizavimo plano bei sudaryti taikos sutartį konkrečiomis sÄ lygomis, tokia sutartis laikytina pažeidžiančia jų interesus.             4) UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ buvo įtraukta į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, todėl turėjo visas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) suteikiamas teises, tarp jų teisę teikti savo paaiÅ¡kinimus dėl visų byloje nagrinėjamų klausimų.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nepriimti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateiktų dokumentų ir/ar jų nevertinti. Nors ir yra kilęs teisminis ginčas dėl ieÅ¡kovės bankroto proceso teisėtumo, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės bankroto administratorius turėjo (ir tebeturi) visus Ä®BÄ® suteiktus įgaliojimus atstovauti ieÅ¡kovę, jie nėra sustabdyti ar panaikinti.             5) Teisinė taika pagal taikos sutartį bÅ«tų atkurta iÅ¡imtinai apeliantei naudingomis sÄ lygomis, pažeidžiant tiek ieÅ¡kovės, tiek jos kreditorių, o taip pat ir vieÅ¡Ä jį interesus.

CPK 2 straipsnio suabsoliutinimas neatitiktų kitų civilinio proceso principų, pirmiausiai – teisingo bylos išnagrinėjimo.             6) Byloje buvo paskirtas ne vienas teismo posėdis, vyko rengimasis bylos nagrinėjimui. Tuo metu apeliantė ir turėjo suformuluoti savo atsikirtimus į ieškinį, pateikti visus būtinus įrodymus. Apeliantės teiginiai, kad ji neturėjo galimybės pateikti išsamios pozicijos dėl ginčo dalyko, akivaizdžiai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms bei yra nepagrįsti.             7) Ieškovės ir apeliantės derybų metu joks susitarimas dėl pastato hipotekos panaikinimo nebuvo sudarytas.

Toks susitarimas nėra įtrauktas į turto pirkimo - pardavimo sutartį, o apeliantė nepateikia jokių kitų įrodymų apie tokio susitarimo egzistavimÄ . Sutarties 6.4 punkte aiÅ¡kiai numatyta, kad apeliantė iki visiÅ¡ko atsiskaitymo už sutartimi įsigytÄ turtÄ Ä¯sipareigoja jo neparduoti, nepadovanoti, kitaip neperleisti trečiajam asmeniui, neįkeisti ar kitaip neapriboti savo teisių į įsigytus daiktus. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantė atsisakė minėtų savo teisių. Be to, ieÅ¡kovė negavo jokio apeliantės praneÅ¡imo apie prievolių vykdymo sustabdymÄ , toks praneÅ¡imas nepridėtas ir prie skundo.                          Trečiasis asmuo A.

K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) IeÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo plane bei kreditorių susirinkimuose buvo numatyta realizuoti ieÅ¡kovei ir jos savininkui priklausantį turtÄ konkrečiomis sÄ lygomis, todėl įmonės vadovas neturi galimybių veikti prieÅ¡ingu bÅ«du.              2) AnalogiÅ¡ko turinio sutarties projektas buvo teikiamas svarstyti 2015 m. vasario 12 d. vykusiame ieÅ¡kovės kreditorių susirinkime.

Kreditoriai nutarė, kad tokia sutartis nėra naudinga kreditoriams. Taikos sutarties projekto nepasirašymas turi būti vertinamas kaip aiškus kreditorių nepritarimas taikos sutarčiai. Ieškovei esant restruktūrizuojamai, taikos sutarčiai turėjo būti gautas aiškus pritarimas tiek iš restruktūrizavimo administratoriaus, tiek iš kreditorių. Kreditoriai nepakeitė savo nuomonės ir nesutinka su taikos sutartimi, susilaikydami nuo šios taikos sutarties svarstymo ar pasirašymo.              3) Faktas, kad taikos sutartimi nėra baigiama bankroto procedūra, nėra priežastis netaikyti ĮBĮ 28 straipsnio nuostatų.

PrieÅ¡ingai atsakovės nuomonei, minėtai taikos sutarčiai negali bÅ«ti taikomos paprastai tarp ginčo Å¡alių sudarytai taikos sutarčiai taikytinos CK ir CPK nuostatos, nepaisant suinteresuotų kreditorių interesų.             4) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo administratoriaus iÅ¡sakyta pozicija, kadangi administratorius, bÅ«damas Å¡ioje byloje dalyvaujančiu asmeniu, turėjo teisę teikti paaiÅ¡kinimus byloje svarbiais klausimais.             5) Vien tai, kad teismas atsisakė tvirtinti atsakovės pateiktÄ taikos sutartį, dar neįrodo, kad teisinės taikos principas yra pažeistas.

Susipažinus su taikos sutarties turiniu, aiškiai matyti, kad tokia taikos sutartis yra išimtinai naudinga atsakovei, todėl ja neįmanoma užtikrinti teisinės taikos.             6) Atsakovės išdėstyti argumentai dėl ieškovės bankroto bylos neteisėtumo yra nepagrįsti, kadangi Klaipėdos apygardos teismas dar nėra priėmęs nutarties šiuo klausimu, todėl ieškovės bankroto byla tebevyksta.             7) Iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo S. K. palikimui buvo nustatytas paprastasis turto administravimas, o V.

K. buvo įpareigotas palikimo administratoriaus funkcijas vykdyti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir pirmenybę teikti naudos gavėjų interesams. Be to, V. K. įstatymu buvo griežtai draudžiama panaudoti palikimo administratoriaus funkcijas asmeniniams interesams tenkinti bei perleisti ar atsisakyti teisių į administruojamÄ turtÄ . V. K. taikos sutartį ieÅ¡kovės vardu su atsakove pasirašė ir pateikė teismui tvirtinti nepaisydamas kreditorių prieÅ¡taravimo ir bÅ«tent tuo metu, kai ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo byla buvo nutraukta, o inicijuota bankroto byla dar neiÅ¡kelta.

Akivaizdu, kad V. K. virÅ¡ijo savo, kaip palikimo administratoriaus, įgaliojimus ir veikė ne naudos gavėjų (ieÅ¡kovės kreditorių), o savo asmeniniais interesais.             8) Taikos sutarties, lyginant su kitomis sutartimis, ypatumas yra tas, kad, sutartis įgyja res judicata galiÄ tik nuo sutarties patvirtinimo teisme momento. Faktas, kad Klaipėdos apygardos teismas nepatvirtino Å¡alių sudarytos taikos sutarties, savaime reiÅ¡kia, kad taikos sutartis buvo sudaryta neteisėtai ir dėl to jos Å¡alims jokių teisinių padarinių negalėjo kilti.             9) Atsakovė apeliaciniu skundu laikosi pozicijos, kad turto grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovei labiausiai atitinka abiejų sandorio Å¡alių interesus, tačiau realÅ«s atsakovės veiksmai paneigia Å¡iÄ jos, iÅ¡ esmės tik formaliÄ , gynybinę pozicijÄ , nes ginčo objektÄ atsakovė siekia parduoti, yra įdėjusi skelbimÄ apie turto pardavimÄ už 1 400 000 EUR, tuo patvirtindama, kad turtu disponuoja ir neketina jo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

Tokie atsakovės veiksmai taip pat pažeidžia pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygÄ , nurodytÄ 6.4. punkte, kad atsakovė įsipareigoja iki visiÅ¡ko ir tinkamo atsiskaitymo visų daiktų neparduoti.             10) Atsakovė neturi teisės sustabdyti savo prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių vykdymo CK 6.58 straipsnio l dalies pagrindu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė privalo iÅ¡registruoti hipotekÄ . Atsakovė neįrodė, kad su ieÅ¡kove buvo susitarusi, jog hipotekÄ iÅ¡registruos bÅ«tent ieÅ¡kovė.

Beveik visi atsakovės įsigyti nekilnojamojo turto objektai buvo apsunkinti hipoteka, tai atsispindi pirkimo – pardavimo sutartyje. Atsakovė žinojo apie daiktų apsunkinimÄ hipotekÄ ir vis tiek pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus. Dėl ieškovės teisinio statuso Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatytos šios reikšmingos bylai aplinkybės, susijusios su ieškovės teisiniu statusu:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“. Restruktūrizavimo byla nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 9 d. 2015 m. liepos 2 d. vykusiame S. K. siuvimo įmonės kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl neteisminio S. K. siuvimo įmonės bankroto proceso, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“.

Å ie nutarimai panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (įsiteisėjo 2015 m. spalio 20 d.).Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovei pradėta teisminio bankroto procedÅ«ra, bankroto administratore paskirta UAB „Verslaveda“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 30 d. Dėl taikos sutarties patvirtinimo Apeliaciniu skundu apeliantė praÅ¡o panaikinti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir patvirtinti pirmosios instancijos teismui pateiktÄ tvirtinti taikos sutartį, sudarytÄ 2015 m. kovo 6 d.

Taikos sutartį ieÅ¡kovės vardu pasirašė V. K.. Vadovaujantis Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalimi, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o teisę veikti bankrutuojančios įmonės vardu įgyja bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius. Apeliacinės instancijos teisme 2016 m. balandžio 4 d. gauta bankrutuojančios S. K. siuvimo įmonės bankroto administratorės UAB „Vermosa“ nuomonė dėl apeliacinio skundo, kuria praÅ¡oma apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Bankroto administratorė nurodo, kad taikos sutartis pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl negali būti tvirtinama. Taigi, viena iš bylos šalių (ieškovė) raštu prieštarauja taikos sutarties patvirtinimui.Taikos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti yra būtina suderinta abiejų proceso šalių valia, ir kuris įsigalioja jį patvirtinus teismui. Susiklosčius procesinei situacijai, kai taikos sutartis pirmosios instancijos teismo nebuvo patvirtinta, o apeliacinės instancijos teisme vienos iš proceso šalių – ieškovės, valia taikos sutarties patvirtinimui neišreikšta, apeliantės prašymas patvirtinti taikos sutartį negali būti tenkinamas, nesant suderintos šalių valios šiuo klausimu.

Duomenų, kad tarp Å¡alių vyktų derybos dėl taikaus kilusio teisminio ginčo iÅ¡sprendimo kitomis sÄ lygomis, apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Nustačius, kad apeliantės praÅ¡oma patvirtinti taikos sutartis negali bÅ«ti tvirtinama ieÅ¡kovei su tuo nesutinkant, Å¡alių argumentai, susiję su Å¡ios taikos sutarties sudarymo teisėtumu ir jos naudingumu/nenaudingumu bendrovės kreditoriams netenka teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija Å¡ių argumentų neanalizuoja. Dėl proceso teisės normų pažeidimo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas suvaržė jos teisę į teisminę gynybÄ , kadangi nesudarė tinkamų sÄ lygų teikti paaiÅ¡kinimus bei įrodymus dėl bylos esmės. Su Å¡iais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Å¡alių pareiga rÅ«pintis proceso skatinimu, kuri, be kita ko, įpareigoja proceso Å¡alis rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė dar 2014 m. birželio 23 d. pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-1179-538/2014 ir 2014 m. birželio 4 d. pateiktuose prieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1300-524/2014 nurodė argumentus, susijusius su Å¡alių susitarimu dėl hipotekos panaikinimo ir parduotų daiktų trÅ«kumais.

Pagal CPK 142 straipsnio 2 dalį, kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui turi būti pateikiami visi atsakovo turimi įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo su ieškiniu motyvai, o pagal CPK 430 straipsnį atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Parengiamieji teismo posėdžiai civilinėje byloje Nr. 2-1179-538/2014 vyko 2014 m. liepos 22 d., 2014 m. lapkričio 4 d., 2015 m. sausio 6 d. , 2015 m. vasario 17 d., o taikos sutarties projektas teismui pateiktas tik 2015 m. kovo 2 d.

Taigi, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad ji neturėjo galimybių pateikti pirmosios instancijos teismui savo atsikirtimus pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Be to, apeliantė, manydama, kad jos įrodinėjimo galimybės pirmosios instancijos teisme buvo nepagrįstai apribotos, naujus įrodymus galėjo teikti apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu, pagrįsdama CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų leistinumo sÄ lygas, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesudarė Å¡alims galimybių taikiai užbaigti ginÄÄ kitomis sÄ lygomis, taip pat atmestini.

Nuo ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio datos praėjo aÅ¡tuoni mėnesiai, tačiau apeliacinės instancijos teismui Å¡alių suderinta taikos sutartis tvirtinti nepateikta. Tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad realių galimybių kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo. Dėl atsakovės pareigos atsakyti pagal ieÅ¡kinio reikalavimus Atsakovė savo pareigos atsakyti pagal ieÅ¡kinio reikalavimus nebuvimÄ grindė CK 6.58 ir 6.399 straipsnių nuostatomis.

Pagal CK 6.58 straipsnį, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra prieÅ¡prieÅ¡inis, o prievolės Å¡alis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aiÅ¡ku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės Å¡alis turi teisę sustabdyti prieÅ¡prieÅ¡inį savo prievolės vykdymÄ arba apskritai atsisakyti jÄ vykdyti, apie tai praneÅ¡ti kitai Å¡aliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali bÅ«ti sustabdytas, kai prievolė yra dviÅ¡alė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymÄ galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi bÅ«ti adekvatus kitos Å¡alies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymÄ Å¡alys privalo naudotis sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis).

Be to, Å¡alis, sustabdžiusi savo prievolės vykdymÄ , apie tai turi praneÅ¡ti kitai Å¡aliai (CK 6.58 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ į bylÄ pateiktos tarp Å¡alių sudarytos Sutarties turinio matyti, kad atsiskaitymas pagal jÄ turėjo bÅ«ti vykdomas Sutartyje numatytais terminais ir nesiejamas su jokiomis papildomomis sÄ lygomis. IeÅ¡kovės įsipareigojimas kreiptis Sutartimi perleidžiamo pastato - teatro hipotekos panaikinimo iki atsiskaitymo už kitus Sutartimi perleidžiamus daiktus momento Sutartyje nenumatytas, nors už pastatÄ â€“ teatrÄ buvo atsiskaityta dar iki Sutarties pasiraÅ¡ymo (Sutarties 3.4.1 punktas).

Apeliantė, teigdama buvus tokį Å¡alių susitarimÄ , jokių tai patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Vienintelis byloje esantis įrodymas, susijęs su hipotekos nurodytam daiktui panaikinimu, yra ieÅ¡kovės ir Banko elektroninis susiraÅ¡inėjimas, kuriame nurodyta, kad hipoteka neiÅ¡registruota, nes ieÅ¡kovė nėra apmokėjusi hipotekos iÅ¡registravimo iÅ¡laidų (b. l. 102-105, t. II). Å is įrodymas, kolegijos vertinimu, nėra pakankamas spręsti, kad hipotekos pastatui – teatrui panaikinimas buvo viena iÅ¡ Sutarties sÄ lygų, juolab, kad pagal Sutartį toks įsipareigojimas ieÅ¡kovės turėjo bÅ«ti įvykdytas prieÅ¡ atsakovei atsiskaitant už likusius Sutartimi perleistus daiktus.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė bÅ«tų informavusi ieÅ¡kovę apie prievolės vykdymo sustabdymÄ CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o iÅ¡ ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateikto Å¡alių susiraÅ¡inėjimo matyti, kad prieÅ¡ kylant Å¡iam teisminiam ginčui atsakovė prievolės vykdymo sustabdymu Å¡iuo pagrindu nesirėmė (b. l. 22-25, t. I). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad atsakovė neturi pagrindo remtis CK 6.58 straipsnio nuostatomis.

Apeliantė taip pat nurodo, kad sprendimas įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , apsunkintÄ trečiojo asmens, turinčio finansinių sunkumų, prievolių įvykdymo užtikrinimu, neatitinka verslo logikos, ir kad atsakovė nebÅ«tų sutikusi turto įsigyti tokiomis sÄ lygomis. Kolegija pažymi, kad vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių ketinimai negali bÅ«ti sutapatinami su abiejų sandorio Å¡alių ketinimais, esančiais pagrindu aiÅ¡kinti tarp Å¡alių sudarytÄ Sutartį. Jei Å¡alių tikrieji ketinimai sudarant sandorį nesutapo, gali bÅ«ti keliamas sandorio, kaip turinčio valios trÅ«kumų, galiojimo klausimas, tačiau prieÅ¡inis ieÅ¡kinys dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia dėl esminio suklydimo nagrinėjamoje byloje nepareikÅ¡tas, todėl nurodyti apeliantės argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės. Argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų, susijusių su CK 6.399 straipsnio taikymu, nepagrįstumo apeliaciniame skunde nenurodyti, todėl kolegija dėl Å¡ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepasisako, laikydama jas pagrįstomis (CPK 320 straipsnis).

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas., o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:          Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                           Goda Ambrasaitė - Balynienė                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  Gintaras Pečiulis