2020-04-29 Nr. AB-9150-3-61-3-01676-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1513-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01676-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M., R. M. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M., R. M. ir L. K. skundus atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. M., R. M. ir L. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundais, prašydami:

2. panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2019 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. TE-451 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas dėl A. M. atleidimo); Tarnybos 2019 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. TE-537 „Dėl A. M. pripažinimo pažeminus pareigūno vardą“; grąžinti pareiškėją A. M. į Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos vyresniojo pasieniečio pareigas; priteisti pareiškėjui A. M. vidutinį tarnybinį atlyginimą už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

3. panaikinti Tarnybos 2019 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. TE-447 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas dėl R. M. atleidimo); Tarnybos 2019 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. TE-528 „Dėl R. M. pripažinimo pažeminus pareigūno vardą“; grąžinti R. M. į Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigas; priteisti R. M. vidutinį tarnybinį atlyginimą už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4. panaikinti Tarnybos 2019 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. TE-446 „Dėl L. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas dėl L. K. atleidimo); panaikinti Tarnybos 2019 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. TE-527 „Dėl L. K. pripažinimo pažeminus pareigūno vardą“; grąžinti L. K. į Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pasieniečio pareigas; priteisti L. K. vidutinį tarnybinį atlyginimą už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

5. Pareiškėjai paaiškino, kad iki atleidimo pareiškėjas A. M. ėjo Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos vyresniojo pasieniečio pareigas, pareiškėjas R. M. – Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigas, o L. K. – Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pasieniečio pareigas. Skundžiamais įsakymais pareiškėjai buvo atleisti iš einamų pareigų, pripažinus, kad jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 3 dalyje, ir taip pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjai iš tarnybos atleisti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir 78 straipsniu, t. y. kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjų teigimu, nors jiems Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. priėmė nuosprendį, kuriuo jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi šį nuosprendį paliko galioti, tačiau pareiškėjai sieks būti išteisinti ir teiks kasacinį skundą. Pareiškėjai teigė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jie pažemino pareigūno vardą.

6. Pareiškėjų nuomone, atsakovas priimdamas skundžiamus įsakymus, galbūt nesilaikė Vidaus tarnybos statuto 76 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų, kai pareigūną privalu atleisti kitą dieną po to, kai paaiškėja aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pareiškėjai taip pat abejojo dėl tarnybinio patikrinimo tvarkos. Pareiškėjams tarnybinio patikrinimo išvada buvo pateikta kartu su skundžiamais įsakymais, kuriais jie buvo pripažinti pažeminę pareigūno vardą. Pareiškėjams nebuvo aišku, kokias konkrečiai pasekmes sukėlė tarnybai jų veiksmai ne tarnybos metu, nes tarnybinio patikrinimo išvadoje jos nenurodytos. Pareiškėjų nuomone, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas vienas iš būtinųjų atsakomybei kilti elementų, t. y. kad pareiškėjų atlikti veiksmai akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Pareiškėjai manė, kad net, jeigu ir nebus panaikinti teismų priimti procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje, aplinkybė, jog padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, o ne nusikaltimų (kas rodo mažesnį veikos pavojingumą), taip pat aplinkybė, kad teismas atleido pareiškėjus nuo baudžiamosios atsakomybės, leidžia abejoti padaryta atsakovo išvada, kad pareiškėjai savo veiksmais diskreditavo pareigūno vardą.

7. Atsakovas Tarnyba atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 7 punkto nuostata, numatanti, kada pradedamas tarnybinis patikrinimas, nebuvo pažeista, nes pareiškėjų dėl A. M. ir R. M. pavedimai atlikti tarnybinį patikrinimą buvo gauti kitą darbo dieną po to, kai buvo gautas tarnybinis pranešimas, o dėl pareiškėjo L. K. pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą buvo gautas tą pačią dieną, kai buvo gautas tarnybinis pranešimas. Pareiškėjai taip pat minėto Aprašo 23 punkto numatytais terminais buvo informuoti apie atliekamus tarnybinius patikrinimus.

9. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jie patys nepateikė duomenų apie nusikalstamos veikos, dėl kurios jiems buvo pareikšti įtarimai, padarymo aplinkybes ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras neleido susipažinti su atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga, o jų veikoje nebuvo nustatyta savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, todėl tarnybinis patikrinimas, vadovaujantis Aprašo 12 punktu, 2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. birželio 15 d. teikimais buvo sustabdytas.

10. Atsakovas pabrėžė, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose 2018 m. spalio 8 d. buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-622-743/2018. Priimtame nuosprendyje buvo pripažinta, kad L. K. radus ir įgijus lūšį, A. M., R. M. ir L. K. laikė ją savo žinioje, o 2018 m. sausio 3 d. realizavo bendrą sumanymą šią lūšį parduoti, todėl pripažino, kad nusikaltimo objektyviąją pusę jie realizavo bendrais veiksmais, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kaip bendravykdytojų padaryta nusikalstama veika ir nei vieno iš kaltinamųjų nebuvo teisinio pagrindo išteisinti kaip nepadariusio nusikalstamos veikos. Atsakovas teigė, kad skaičiuojant nuo tarnybinio patikrinimo pradžios iki pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo surašymo dienos, neįskaitant laiko, kai tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, Aprašo 23 punkte numatytas 20 dienų terminas pranešimui dėl tarnybinio nusižengimo surašyti nebuvo pažeistas.

11. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjai, būdami statutiniais pareigūnais, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus savo elgesiui. Pareiškėjai savo veiksmais pažeidė pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas imperatyviąsias pareigūnų elgesiui ir moralei taikytinas normas, todėl jie akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei sumenkino pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Atsakovo teigimu, nors pareiškėjai nuo baudžiamosios atsakomybės ir buvo atleisti, tačiau ši aplinkybė nepaneigė ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu nustatyto fakto, jog pareiškėjai, būdami statutiniais valstybės tarnautojais , tarnybos ir ne tarnybos metu turėdami pareigą užkirsti kelią bet kokiems teisės pažeidimams, padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuria padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei, ir savo veiksmais pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei sumenkino pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjų A. M., R. M. ir L. K. skundus atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Tarnybos Teisės skyriuje Tarnybos vado pavaduotojo 2018 m. sausio 4 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnų L. K. ir R. M. elgesio ne tarnybos metu. Tarnybos Teisės skyriaus vedėja 2018 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Tarnybos 2018 m. sausio 4 d. iš Policijos departamento gauta informacija apie tai, kad galbūt sumedžiotos dvi lūšys. Dėl šios veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-67932-12; nusikaltimo padarymu įtariami – sulaikyti Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnai L. K. ir R. M. Tarnybos Teisės skyriuje Tarnybos vado pavaduotojo 2018 m. birželio 11 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl A. M. elgesio ne tarnybos metu, nes per Dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 20-S-36618 (1.13E), kuriame nurodyta, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. M. tėvų sodyboje rastos lūšių mėsos. 2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. birželio 15 d. teikimais tarnybiniai patikrinimai buvo sustabdyti. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-622-743/2018 pripažino, kad pareiškėjai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 3 dalyje, ir atleido juos nuo baudžiamosios atsakomybės. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, t. y. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendis įsiteisėjo. Vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2019 m. balandžio 5 d. pareiškėjai buvo atleisti iš vidaus tarnybos. 2019 m. balandžio 4 d. teikimais Nr. 150-3214 ir Nr. 150-3217 buvo atnaujinta tarnybinių patikrinimų eiga ir pareiškėjams buvo įteikti Pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo.

14. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 17 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareigūno A. M. elgesio ne tarnybos metu Nr. 27-47 (toliau – ir Išvada dėl A. M.), kurioje konstatuota, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, (toliau – ir Taisyklės) 2.1, 2.2 ir 5.1 punktų, Tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148, (toliau – ir Etikos kodeksas) 17.1, 17.4 ir 171 punktų reikalavimus, tokiais savo neteisėtais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

15. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjų R. M. ir L. K. (toliau – ir Išvada dėl L. K. ir R. M.) buvo surašyta 2019 m. balandžio 17 d. ir joje konstatuota, kad pareiškėjai R. M. ir L. K. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Taisyklių 2.1, 2.2 ir 5.1 punktų, Etikos kodekso 17.1, 17.4 ir 171 punktų reikalavimus, tokiais savo neteisėtais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Atsakovas 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. TE-528 pripažino, kad R. M. pažemino pareigūno vardą; 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. TE-527 pripažino, kad L. K. pažemino pareigūno vardą; 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. TE-537 pripažino, kad A. M. pažemino pareigūno vardą, todėl jie turi būti atleisti iš vidaus tarnybos.

16. Teismas, vertindamas byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, nurodė, kad ginčijamais įsakymais pareiškėjai buvo atleisti iš vidaus tarnybos dviem skirtingais pagrindais: 1) Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu; 2) pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

17. Teismas nustatė, jog byloje nebuvo ginčo dėl pareiškėjų įvykdytų veiksmų, kurie pripažinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir yra pagrindu konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjų neteisėti veiksmai yra konstatuoti. Be to, patys pareiškėjai savo kaltę pripažino ir suprato savo veiksmų neteisėtumą, veikė tiesiogine tyčia.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjų atliktų neteisėtų veiksmų pobūdis (pareiškėjai buvo įtariami padarę BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką), kaltės forma (tiesioginė tyčia), pažeidimo padarymo aplinkybės (komerciniais tikslais), pažeidimu sukeltos pasekmės (padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei), nepranešimas tiesioginiam vadovui apie įvykį, akivaizdus kirtimasis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis lėmė pasekmes – akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderino su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas pažymėjo, kad statutinio pareigūno priesaika yra pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Todėl teismas atmetė pareiškėjų teiginius dėl nesukeltų pasekmių tarnybai ne tarnybos metu ir dėl to, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas vienas iš būtinųjų atsakomybei kilti elementų, t. y. kad pareiškėjų atlikti veiksmai akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjai padarė veiką, kuria pažemino pareigūno vardą, todėl jų atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu buvo imperatyvi teisinė pasekmė.

20. Teismas, pasisakydamas dėl procedūrinių pažeidimų, nurodė, kad tarnybiniam patikrinimui buvo taikomas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Vidaus reikalų ministro 2015 m. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija), galiojęs iki 2019 m. vasario 12 d. (toliau – ir Aprašas I), ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-412, galiojęs nuo 2019 m. vasario 13 d. (toliau – ir Aprašas II).

21. Tarnybinio nusižengimo tyrimai pareiškėjams buvo pradėti gavus oficialią informaciją apie pareiškėjų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį nusikaltimą. Teismas nustatė, kad pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl L. K. ir R. M. buvo padarytas tą pačią dieną (Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės vado tarnybinis pranešimas 2018 m. sausio 4 d. dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo Nr. 150-35), kai buvo gautas Tarnybos Teisės skyriaus vedėjos 2018 m. sausio 4 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad Tarnyboje 2018 m. sausio 4 d. iš Policijos departamento gauta informacija, jog įtariant nusikaltimu sulaikyti L. K. ir R. M. Todėl, teismo vertinimu, Aprašo I 7 punkto nuostata nebuvo pažeista. Taip pat Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vadas Tarnybos vado pavaduotojui pateikė tarnybinį pranešimą 2018 m. birželio 8 d. (penktadienį) ir pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl A. M., kuriam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 272 straipsnio 3 dalyje, gautas 2018 m. birželio 11 d., t. y. kitą darbo dieną (pirmadienį) (Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vado 2018 m. birželio 8 d. tarnybinis pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo Nr. 13VR-1319).

22. Pareiškėjas A. M. paaiškinimus pateikė 2018 m. birželio 14 d., R. M. ir L. K. pateikė tarnybinius pranešimus dėl laikinojo sulaikymo (2018 m. sausio 16 d. Nr. 150-322 ir 2018 m. sausio 17 d. Nr. 150-366). Kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjams pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl tarnybiniai patikrinimai, vadovaujantis Aprašo 12 punktu, 2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. birželio 15 d. teikimais buvo sustabdyti, t. y. minėtas Aprašo punktas nebuvo pažeistas.

23. A. M. pranešimas įteiktas 2018 m. birželio 13 d., po dviejų dienų nuo patikrinimo pradžios. Dėl R. M. ir L. K. buvo svarbu tai, kad pareiškėjams tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2018 m. sausio 4 d., sustabdytas 2018 m. sausio 18 d., atnaujintas tik 2019 m. balandžio 4 d. Iš karto po atnaujinimo buvo surašyti pranešimai apie tarnybinį nusižengimą, su kuriais supažindinti R. M. – 2019 m. balandžio 5 d., L. K. – 2019 m. balandžio 8 d. raštu (kadangi buvo nedarbingas tuo metu). Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas Aprašo I 23 punkte ir Aprašo II 21 punkte nurodytas 20 dienų terminas. Be to, pareiškėjai nepateikė argumentų, kurie liudytų, kad įteikus pranešimus anksčiau patikrinimo rezultatai galėjo būti kitokie, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo teigti, kad dėl pranešimų įteikimo buvo pažeistos pagrindinės procedūros, galėjusios nulemti objektyvų ir teisingą visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimą. Nors pareiškėjai teigė, kad pareigūną privalu atleisti kitą dieną po to, kai paaiškėja aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, teismas pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 4 d. teikimais Nr. 150-3214 ir Nr. 150-3217 buvo atnaujinta tarnybinių patikrinimų eiga po to, kai Kauno apygardos teismas, išnagrinėjo pareiškėjų apeliacinius skundus ir įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis. Pareiškėjai buvo atleisti 2019 m. balandžio 5 d.

24. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjams tarnybinio patikrinimo išvados buvo pateiktos kartu su skundžiamais įsakymais niekaip nepažeidė tarnybinio patikrinimo nustatytos tvarkos ir nedarė skundžiamų įsakymų dėl atleidimo ir pripažinimo pažeminus pareigūno vardą neteisėtais bei naikintinais.

25. Teismas padarė išvadą, kad Tarnybos įsakymai Nr. TE-451, Nr. TE-447 ir Nr. TE-446, kuriais pareiškėjai buvo atleisti iš vidaus tarnybos, bei Tarnybos įsakymai Nr. TE-537, Nr. TE-528 ir Nr. TE-527, kuriais pareiškėjai pripažinti pažeminę pareigūno vardą, yra teisėti ir pagrįsti, tinkamai nustatytos bei įvertintos pareiškėjų padarytos veikos, todėl pareiškėjų skundai dėl šių įsakymų panaikinimo netenkintini.

III. 26. Pareiškėjai A. M., R. M. ir L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundus tenkinti.

27. Pareiškėjai išdėsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

20.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnyje numatyta, kad procesinių teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pareiškėjų tvirtinimu, nagrinėjant administracinę bylą, buvo pažeistos normos, reglamentuojančios bylos nagrinėjimo sustabdymą, ir nors tai nepatenka į baigtinį ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies sąrašą, tačiau būtent proceso normos – bylos sustabdymo pažeidimas, lėmė, kad byla buvo neteisingai išnagrinėta.

20.2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Statuto 62 straipsnio (toks straipsnis nurodytas apeliaciniame skunde) 1 dalies 7 punkto nuostatą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl šios nuostatos ir Statuto 2 straipsnio 5 dalies taikymo, todėl nepagrįstai pripažino pareiškėjus pažeminus pareigūno vardą. Pareiškėjų nuomone, nei tarnybinių patikrinimų metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti visi būtinieji elementai atsakomybei taikyti pagal Statuto 62 straipsnį (toks straipsnis nurodytas apeliaciniame skunde).

20.3. Teismas, konstatuodamas faktą, kad buvo akivaizdžiai pažemintas pareigūno vardas, nevertino šių aplinkybių: 1) padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, o ne nusikaltimų (kas rodo mažesnį veikos pavojingumą); 2) teismai atleido pareiškėjus nuo baudžiamosios atsakomybės; 3) pareiškėjų veiksmai atlikti ne tarnybos metu.

20.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, ne kiekvienas kaltas veikimas vertinamas kaip pareigūno vardą žeminantis.

28. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į Aprašo nuostatas, tarnybiniai patikrinimai, atleidus pareiškėjus iš vidaus tarnybos, buvo tęsiami. Tarnybiniai patikrinimai buvo atlikti vadovaujantis teisės aktais. Atsakovo teigimu, pareiškėjai, būdami pareigūnais, geriau negu bet kurie kiti asmenys suvokė reikalavimus savo elgesiui. Statutiniai santykiai ir norminiai aktai, reglamentuojantys Tarnybos pareigūnų veiklą, apsprendžia didesnius reikalavimus Tarnybos pareigūnams, lemia, kad iš šios tarnybos pareigūnų reikalaujama ypatingo drausmingumo ir pareigingumo. Tarnybos pareigūnas yra valdžios atstovas, todėl bet koks pareigūno netinkamas elgesys tarnyboje ar buityje daro žalą ne tik Tarnybos interesams, bet ir valstybei apskritai.

30. Atsakovo nuomone, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjų veiksmai buvo atlikti sąmoningai, todėl pareiškėjai turėjo žinoti, jog priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi ir pareigūno statusu bei etika. Nors pareiškėjai nuo baudžiamosios atsakomybės ir buvo atleisti, tačiau, atsakovo teigimu, ši aplinkybė nepaneigia, jog pareiškėjai padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuria padarė didelę žalą ir savo veiksmais pažeidė pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas imperatyviąsias pareigūnų elgesiui ir moralei taikytinas normas. Toks statutinių pareigūnų elgesys, kai buvo nepaisyta teisės aktų reikalavimų, padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei, atsakovo įsitikinimu, akivaizdžiai žemina Tarnybos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi jai nustatytų visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Šioje byloje pareiškėjai A. M., R. M. ir L. K. skundais ginčija atsakovo Tarnybos 2019 m. balandžio 5 d. įsakymus Nr. TE-451, Nr. TE-447 ir Nr. TE-446, kuriais jie atleisti iš vidaus tarnybos nuo 2019 m. balandžio 5 d. pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, atsižvelgiant į Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-622-743/2018 bei Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-478/2019; 2019 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. TE-537, 2019 m. balandžio 17 d. įsakymus Nr. TE-528 ir Nr. TE-527, kuriais pareiškėjai vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgiant į Tarnybos Teisės skyriaus 2019 m. balandžio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadas Nr. 27-46 ir Nr. 27-47 buvo pripažinti pažeidę Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, Taisyklių 2.1, 2.2 ir 5.1 punktus, Etikos kodekso 17.1, 17.4 ir 171 punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais pažeminę pareigūno vardą. Pareiškėjai prašo panaikinti šiuos įsakymus; grąžinti juos į eitas iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareigas; priteisti vidutinį tarnybinį atlyginimą už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

32. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas minėtų pareiškėjų skundų reikalavimų, nustatė, kad pagal byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, pareiškėjų ginčijamais įsakymais jie buvo atleisti iš vidaus tarnybos dviem skirtingais pagrindais, t. y. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas <...> buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka) (2019 m. balandžio 5 d. įsakymai), ir Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu (pareiškėjai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) (2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. įsakymai). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundų argumentus, atsakovo atsikirtimus, įvertinęs Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-622-743/2018) bei Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-155-478/2019) nustatytas aplinkybes, kitus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo įsakymai yra pagrįsti, nes pareiškėjai iš vidaus tarnybos atleisti teisėtai.

33. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka pareiškėjai ir apeliaciniame skunde jie prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovo įsakymai dėl jų atleidimo iš vidaus tarnybos būtų panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-478/2019 yra apskųsta kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjai pažemino pareigūno vardą.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-458/2019 panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-478/2019, ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka iš naujo buvo išnagrinėta Kauno apygardos teisme ir 2020 m. vasario 21 d. priimtu nuosprendžiu buvo panaikintas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendis, priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo pareiškėjai išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudžiamoji byla Nr. 1A-147-238/2020).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjai be teisėto pagrindo yra atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

35. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina nekaltumo prezumpcija, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritis neapsiriboja atvejais, kai asmuo turi kaltinamojo baudžiamajame procese statusą, ši nuostata gali apimti ir teismo procesus, vykstančius po to, kai baudžiamasis procesas prieš asmenį buvo nutrauktas arba asmuo išteisintas (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Diacenco prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 124/04).

Nekaltumo prezumpcija pažeidžiama, jei valstybės pareigūno teiginys, taip pat teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kuris „kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką“, atspindi nuomonę, kad jis yra kaltas, nors jo kaltumas nebuvo įrodytas pagal įstatymą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Erkol prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 50172/06). EŽTT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu (žr. 2003 m. vasario 11 d. sprendimą byloje Ringvold prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 34964/97).

Teismo nuomone, tai, kad veika, už kurią gali būti skiriama drausminė sankcija, taip pat atitinka materialiuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra pakankamas pagrindas laikyti asmenį, kuriam taikoma drausminė atsakomybė, „kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu“ Nagrinėdamas bylas, kuriose kilo ginčų dėl atleidimo iš darbo, EŽTT yra konstatavęs, kad, nors skundžiamais atvejais civilinės atsakomybės sąlygos tam tikrais aspektais galėjo sutapti su baudžiamosios atsakomybės sąlygomis, vis dėlto civilinis ieškinys turėjo būti išspręstas vadovaujantis darbo teisės principais ir įrodinėjimo standartais, jo nelėmė baudžiamojo proceso baigtis, o sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą nebuvo teigiama, jog įvykdytos visos sąlygos pripažinti pareiškėją baudžiamosios teisės prasme kaltu dėl kaltinimų, dėl kurių jis išteisintas.

Dėl to civilinis procesas nėra nesuderinamas su išteisinimu ir jo nepanaikina. Tokiais atvejais EŽTT nenustato pagrindo išplėsti Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymą civiliniam procesui ir nekonstatuoja šios nuostatos pažeidimo požymių (pvz., 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimas byloje Moullet prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 27521/04).

36. Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, konstatuotina, kad aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai nepadarė nusikaltimo, buvo išteisinti, savaime nelemia, kad negali būti nagrinėjamos ir vertinamos atsakovo tarnybinių patikrinimo išvadose nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nustatė, jog pareiškėjai pažeidė pareigūno vardą, ir atleido iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

37. Statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).

38. Etikos kodekso 17 punkte nurodyta, kad ne tarnybos metu Tarnybos pareigūnas privalo: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą Tarnybos sistemą (17.1 p.); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų Tarnybos interesai, Tarnybos prestižas ir pareigūno reputacija (17.4 p.). Taisyklių 2 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas: valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1 p.); valstybės tarnautojai privalo elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais (2.2 p.). Taisyklių 5 punktas apibrėžia padorumo principą: valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai <...> (5.1 p.).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (buvęs Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; kt.).

40. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

41. Atsižvelgiant į tai, kad panaikintas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendis, priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo pareiškėjai išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad nenustatyta, jog visi pareiškėjai veikė komerciniais tikslais, nepagrįstai komerciniai tikslai inkriminuoti dėl lūšių gaišenų įgijimo, laikymo bei gabenimo visiems bendrininkams; apylinkės teismui konstatavus, kad vieną lūšies gaišeną realizavo L. K., R. M. ir A. M. bendros tyčios kryptingumas realizuoti nusikalstamos veikos, nurodytos BK 272 straipsnio 3 dalies, dalyką, taip pat nėra teisingas; nurodyta, kad nesurinkta pakankamai duomenų ir įrodymų, kad buvo bendras susitarimas vykdyti nusikalstamą veiką ir bendrai realizuoti visą nusikaltimo sudėtį; nenustatyta, kad R. M. ir A. M. inkriminuotu saugomos rūšies laukinių gyvūnų – lūšių gaišenų laikymu, R. M. inkriminuotu lūšies gabenimu, buvo padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklei. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad visi trys asmenys nėra atsakingi už lūšių žūtį ir nėra padarę didelės žalos saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei.

42. Taigi atsakovo atliktų tarnybinių patikrinimų išvadose, pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai vertinant pareiškėjų veiksmus, kuriais jie, atsakovo teigimu, pažemino pareigūno vardą, buvo remiamasi tuo, kad pareiškėjai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 3 dalyje, ir padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei.

43. Teisėjų kolegija nurodo, kad visi atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pareiškėjai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 3 dalyje, yra nepagrįsti, nes pareiškėjai nepadarė tokios nusikalstamos veikos (ABTĮ 57 str. 4 d.).

44. Iš Išvados dėl L. K. ir R. M. matyti, jog vertinant jų elgesį tuo aspektu, kad jie pažemino pareigūno vardą, buvo nurodyta tai, kad jų elgesys, kai buvo nepaisyta teisės aktų reikalavimų, padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei, akivaizdžiai žemina Tarnybos autoritetą ir kt. Šioje išvadoje nurodyta, kad L. K. 2017 m. gruodžio 11 d. miške radęs dvi lūšis, kurios buvo negyvos, žinodamas, kad lūšis medžioti draudžiama ir radus jų negalima imti, jas paėmė, nutarė parduoti vieną lūšį, surado pirkėją ir lūšį pardavė už 250 Eur. Šios atsakovo nustatytos aplinkybės nėra paneigtos išteisinamuoju nuosprendžiu.

45. Pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 11 d. galiojęs aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.28 punktas nustatė, jog draudžiama pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar departamento rajono (miesto) agentūrai ir negavus atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ar departamento rajono (miesto) agentūros leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas paimamas apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas paimtas neteisėtai. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendyje nurodyta, kad pareiškėjas nurodė, jog yra jaunas medžiotojas ir jam buvo žinoma, jog negalima medžioti lūšių ir negalima jų paimti, jei jos yra negyvos.

46. Įvertinus pareiškėjo L. K. atliktus veiksmus, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai šiuos pareiškėjo veiksmus vertino kaip žeminančius pareigūno vardą. Pareiškėjo padaryti sąmoningi veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, kuriems keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai, kurių jie turi laikytis, o ne juos pažeidinėti.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi Išvadoje dėl L. K. ir R. M. nurodytus R. M. veiksmus (2017 m. gruodžio 11 d. leido L. K. savo namuose šaldymo kameroje laikyti neteisėtai įgytas lūšis, pritarė jų laikymui, pritarė vienos lūšies pardavimui, nugabeno lūšį į L. K. nurodytą vietą), Išvadoje dėl A. M. nurodytus veiksmus (veikdamas kartu su L. K. ir R. M., 2017 m. gruodžio mėnesį, L. K. miške radus dvi lūšis ir taip neteisėtai jas įgijus, pritarė lūšių laikymui savo tėvų namuose šaldymo įrenginyje, L. K. radus pirkėją, duodamas patarimus pritarė vienos lūšies pardavimui 2018 m. sausio 3 d.), konstatuoja, kad atsakovas nėra nurodęs jokių aplinkybių, dėl kurių šie pareiškėjų veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti ir žeminantys pareigūno vardą. Atsakovas šių pareiškėjų veiksmų neteisėtumą siejo tik su jų nusikalstama veika, kuri įsiteisėjusiu išteisinamuoju nuosprendžiu yra paneigta.

48. Apibendrinant pirmiau nurodytas šioje byloje nustatytas ir aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atleido iš vidaus tarnybos pareiškėją L. K. dėl to, kad jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (Statuto 72 str. 1 d. 7 p.), tačiau pareiškėjas nepagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka), todėl atsakovo 2019 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. TE-446 pakeistinas, pašalinant šią nuorodą, o kiti skundo reikalavimai atmestini. Pareiškėjų R. M. ir A. M. reikalavimai panaikinti atsakovo įsakymus, kuriais jie atleisti iš vidaus tarnybos, tenkintini, t. y. įsakymai panaikinami.

49. Atsakovas byloje nėra nurodęs jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pareiškėjai R. M. ir A. M. negalėtų būti grąžinami į eitas iki atleidimo iš tarnybos pareigas, todėl pareiškėjai grąžintini į pirmiau eitas pareigas (pareiškėjas R. M. – į Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigas, o A. M. – į Vilniaus pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos vyresniojo specialisto pareigas).

50. Statuto 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką, todėl pareiškėjams R. M. ir A. M. priteistinas vidutinis tarnybinis atlyginimas už visą priverstinę pravaikštą.

51. Byloje pareiškėjai R. M. ir A. M. nėra pateikę konkrečių įrodymų apie jų vidutinį tarnybinį atlyginimą atleidimo iš tarnybos dieną (2019 m. balandžio 5 d.), kuri buvo paskutinė jų tarnybos diena. Teisėjų kolegija, apskaičiuodama pagal Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 7 punktą pareiškėjams priteistiną vidutinį tarnybinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką, remiasi atsakovo pateiktais duomenimis, kad R. M. vidutinis darbo užmokestis 2019 m. balandžio mėnesį buvo 1 568,34 Eur, o A. M. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 46,01 Eur, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ patvirtinimu, kad 2019 metais darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 20,9 darbo dienos, ir 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ patvirtinimu, kad 2020 metais darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21,1 darbo dienos.

52. Darytina išvada, kad A. M. vienos dienos darbo užmokestis atleidimo iš tarnybos metu buvo 46,01 Eur, o R. M. buvo 74,68 Eur (1 568,34:21) (apskaičiuota, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė vidutinį darbo užmokestį už 2019 m. balandžio mėnesį, ir į buvusias tą mėnesį darbo dienas); 2019 metais A. M. vidutinis tarnybinis mėnesio atlygis buvo 961,61 (46,01 × 20,9) Eur, o 2020 metais yra 970,81 (46,01 × 21,1) Eur, o R. M. vidutinis tarnybinis mėnesio atlygis 2019 metais buvo 1 560,81 (74,68 × 20,9) Eur, o 2020 metais yra 1 575,75 (74,68 × 21,1) Eur.

53. A. M. priteistinas 12 261,67 Eur vidutinis tarnybinis atlyginimas už priverstinę pravaikštą (nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. (įskaitytinai)) ir vidutinis tarnybinis atlyginimas po 46,01 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. R. M. priteistinas 19 902,21 Eur vidutinis tarnybinis atlyginimas už priverstinę pravaikštą (nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. (įskaitytinai)) ir vidutinis tarnybinis atlyginimas po 74,68 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad pareiškėjų A. M. ir R. M. skundai tenkinami, o pareiškėjo L. K. skundas tenkinamas iš dalies, t. y. atsakovo 2019 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. TE-446 pakeičiamas, pašalinant iš jo nuorodą, kad pareiškėjas L. K. atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kiti šio pareiškėjo skundo reikalavimai netenkinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. M., R. M. ir L. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjų A. M. ir R. M. skundus tenkinti.

Panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. TE-451 ir 2019 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. TE-537, grąžinti pareiškėją A. M. į Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos vyresniojo pasieniečio pareigas.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 12 261,67 Eur vidutinio tarnybinio atlyginimo už priverstinę pravaikštą (nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. (įskaitytinai)) ir vidutinį tarnybinį atlyginimą po 46,01 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. TE-447 ir 2019 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. TE-528, grąžinti R. M. į Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigas.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 19 902,21 Eur vidutinio tarnybinio atlyginimo už priverstinę pravaikštą (nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. (įskaitytinai)) ir vidutinį tarnybinį atlyginimą po 74,68 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjo L. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. TE-446. Pašalinti iš šio įsakymo nuorodą, kad pareiškėjas L. K. atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka).

Kitus pareiškėjo L. K. skundo reikalavimus atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė