265da2ac-faeb-41e4-8049-8e3ff3297d94 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

1)Administracinė byla Nr. I-1040-764/2013                          Proceso Nr. 3-61-3-02486-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 11 d.VilniusVilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, dalyvaujant atsakovės atstovėms Neringai Baronienei ir Ditei Rimkutei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

N. skundÄ atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. I. dėl nutarimo panaikinimo nustatė: pareiÅ¡kėjas A. N. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 18–21) praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2012-08-30 nutarimÄ Nr. 12R-19 ir bylÄ nutraukti.Pagrįsdamas savo reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis negalėjo bÅ«ti pripažintas pažeidęs Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas, todėl 3000 Lt bauda jam paskirta nepagrįstai.

PareiÅ¡kėjo manymu, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. I. elektroniniu paÅ¡tu pateikta informacija apie profesionaliÄ kačių ir Å¡unų kirpimo maÅ¡inėlę, nelaikytina reklama, nes ja nebuvo siekiama komercinių tikslų, vartotojai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo skatinami įsigyti minimÄ produkcijÄ . IÅ¡siųstas elektroninis laiÅ¡kas turėjo bÅ«ti vertinamas kaip informacinio pobÅ«džio žinios, naujienos. Reklama draudžiama tik esant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam asmens nesutikimui. Tarnyba nevertino, ar buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas E. I. nesutikimas gauti elektroninius laiÅ¡kus iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

PareiÅ¡kėjo manymu, skirdama jam baudÄ , Tarnyba nesilaikė Reklamos įstatymo 22 str. 7 d. nuostatų, nes netinkamai jÄ individualizavo, neįvardijo, reklamos skleidimo trukmės ir masto, pažeidimo pobÅ«džio. Tarnyba nepagrįstai nurodė, kad buvo kliudoma tyrimui, nepateikta bÅ«tina informacija, todėl neteisėtai tai vertino kaip pareiÅ¡kėjo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Å iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomas Reklamos įstatymo 22 str. 1 p. ir pareiÅ¡kėjui skiriamas įspėjimas, nes padarytas pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, be to, nebuvo padaryta esminė žala.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 39–43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo skleista informacija atitiko reklamos sampratÄ , kuri apibrėžta Reklamos įstatymo 2 str. 7 d., aiÅ¡kinimas pateikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. PareiÅ¡kėjo skleista informacija pripažinta reklama atsižvelgiant į konkrečiÄ informacijÄ ir į jos skelbimo aplinkybes.

Kaip nurodoma Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2012-06-12 protokole Nr. 1PSL-54, A. N. vykdo ne maisto produktų pardavimÄ , jo veikla laikytina komercine-Å«kine veikla, elektroniniu paÅ¡tu skleista informacija tiesiogiai susijusi su vykdoma veikla ir skatina vartotojÄ Ä¯sigyti siÅ«lomas prekes. PareiÅ¡kėjo siųstame elektroniniame laiÅ¡ke, kačių ir Å¡unų kirpimo maÅ¡inėlė apibÅ«dinama pozityviai ir patraukliai, nurodant, kad Å¡iuo metu ji parduodama už ypatingÄ â€“ per pus mažesnę kainÄ .

LaiÅ¡ke taip pat nurodoma, kad bus praneÅ¡ta ir apie kitus gerus pasiÅ«lymus. Taigi, juo iÅ¡ esmės siekiama vartotojams sukurti palankų įspÅ«dį apie produktÄ , akcentuojamos teigiamos pasiÅ«lymo savybės. LaiÅ¡ke pateikta informacija siekiama daryti poveikį vartotojo pasirinkimui, todėl tokia informacija atitinka reklamos požymius. Pagal Reklamos įstatymo 13 str. 1 d., skleidžiant reklamÄ elektroniniu paÅ¡tu, turi bÅ«ti gautas vartotojo sutikimas ar praÅ¡ymas. Tokio sutikimo ar praÅ¡ymo iÅ¡ E. I. pareiÅ¡kėjas nebuvo gavęs, tylėjimas (neveikimas) savaime nereiÅ¡kia sutikimo.

Reklamos įstatymo 13 str. 2 d. nustatytas draudimas, taikomas tiems atvejams, kai reklama skleidžiama kitomis priemonėmis, t. y. ne telefaksu, telefonu, elektroniniu paÅ¡tu ir pan. Atsakovės manymu, A. N. paskirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, jÄ skiriant atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobÅ«dį, trukmę ir mastÄ . PareiÅ¡kėjo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pareiÅ¡kėjas kliudė tyrimui, tyrimÄ atliekančioms institucijoms nepateikė praÅ¡omos informacijos, nepateikė įrodymų apie gautus reklamos vartotojų sutikimus reklaminiams praneÅ¡imams gauti.

Bauda individualizuota atsižvelgus į tai, kad tas pats elektroninis laiÅ¡kas buvo iÅ¡siustas dideliam vartotojų skaičiui. Tokia sunkinanti aplinkybė leidžia skirti didesnę baudÄ , tačiau Tarnyba atsižvelgė į tai, kad reklaminis praneÅ¡imas paskleistas tik viena sklaidos priemone, t. y. elektroniniu paÅ¡tu, todėl skyrė tik 3000 Lt baudÄ . Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje keliamas ginčas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012-08-30 nutarimo Nr. 12R-19, kuriuo A.

N. pripažintas pažeidęs Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. ir jam paskirta 3000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.RaÅ¡ytiniai bylos duomenys tvirtina, kad E. I. pateikė Tarnybai skundÄ , kuriame prašė iÅ¡tirti, ar pardavėjo A. N. veiksmai, be aiÅ¡kaus asmens sutikimo gauti reklaminio pobÅ«džio informacijÄ , elektroniniu paÅ¡tu reklamuojant profesionaliÄ Å¡unų ir kačių kirpimo maÅ¡inėlę, nepažeidė Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatų (b. l. 49–50). Tarnybai pateiktas E. I. skundas, 2012-05-22 raÅ¡tu Nr. 4-4824 tyrimui dėl Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. pažeidimo atlikti, buvo persiųstas Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos (b. l. 48).Valstybinė ne maisto produktų inspekcija 2012-07-12 reklamos įstatymo pažeidimo protokole Nr. 1PSL-59 konstatavo, kad A.

N. elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) skleista informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas nuolaidas, įsigyjant profesionaliÄ Å¡unų ir kačių kirpimo maÅ¡inėlę, yra reklama kaip ji apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. Skleidžiant reklamÄ elektroniniu paÅ¡tu turi bÅ«ti gautas reklamos vartotojo sutikimas ar jo praÅ¡ymas, todėl A. N. skleisdamas reklamÄ E. I. elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas jos sutikimo ar praÅ¡ymo, pažeidė Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas (b. l. 45–46).

Ä®vertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Tarnyba 2012-08-30 nutarimu Nr. 12R-19 konstatavo, kad A. N. reklamos vartotojams elektroniniu paÅ¡tu skleista informacija skatino įsigyti profesionaliÄ Å¡unų ir kačių kirpimo maÅ¡inėlę bei informavo apie nuolaidas, todėl atitinka Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. nustatytÄ reklamos apibrėžimÄ , reklama E. I. buvo teikiama be jos sutikimo, todėl pripažino, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas ir už tai jam skyrė 3000 Lt baudÄ (b. l. 68–70).A.

N. nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012-08-30 nutarimu    Nr. 12R-19, todėl teismui pateiktame skunde prašo jį panaikinti (b. l. 18–21). Pareiškėjo reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, kad jo skleista informacija negali būti vertinama kaip reklama, jis negalėjo būti pripažintas pažeidęs Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas, nes nebuvo būtinas E. I. sutikimas, paskirta nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota. Reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nustato Reklamos įstatymas.

Pagal Å¡io įstatymo 2 str. 7 d., reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens Å«kine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimÄ , turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimÄ . Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paÅ¡tu gali bÅ«ti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo praÅ¡ymu (Reklamos įstatymo 13 str. 1 d.). Pagal Reklamos įstatymo 2 str. 16 d., reklamos vartotojas – tai asmuo, kuriam skiriama arba kurį gali pasiekti reklama.

Sisteminė nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tam, jog asmuo galėtų bÅ«ti pripažintas pažeidęs Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas, turi bÅ«ti nustatyta, ar jo skleista informacija laikytina reklama Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. prasme, ar reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paÅ¡tu buvo skleidžiama negavus reklamos vartotojo sutikimo arba nesant jo praÅ¡ymo.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pagal 2012-03-08 iÅ¡duotÄ veiklos liudijimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (duomenys neskelbtini) turėjo teisę laikotarpiu nuo 2012-03-09 iki 2012-12-31 verstis prekyba ne maisto produktais (b. l. 28).

Teismas taip pat nustatė, kad 2012-03-22 iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso (duomenys neskelbtini) neapibrėžtam asmenų ratui, tarp jų ir trečiajam suinteresuotam asmeniui   E. I., buvo iÅ¡siųsta tokio pobÅ«džio elektroninė žinutė: „Laba diena, Å¡iuo metu pas mus vykdoma akcija turintiems savo namuose augintinius, katinus arba Å¡unis :) 139 Lt už 300 Lt vertės profesionaliÄ Å¡unų ir kačių kirpimo maÅ¡inėlę BASS, akcijÄ taip pat galite pamatyti ir įsigyti kuponÄ Ä¯Ä—ję Å¡tai Å¡itu adresu: (duomenys neskelbtini).

Gero vakaro :) Jei bus dar gerų akcijų bÅ«tinai praneÅ¡ime :) Iki malonaus. Pagarbiai, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 51–52). Dėl Å¡ių teismo nustatytų aplinkybių ginčo byloje nėra, pareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad vykdydamas Å«kinę komercinę veiklÄ savo elektroniniu paÅ¡tu tam tikram asmenų ratui iÅ¡siuntė nurodyto turinio elektroninį praneÅ¡imÄ , tačiau mano, kad pateikta informacija nelaikytina reklama. Tam, kad skleidžiama informacija bÅ«tų pripažinta reklama turi bÅ«ti nustatyta, kad ji susijusi su asmens Å«kine komercine, finansine ar profesine veikla ir, kad ji skatino įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, kad A.

N. elektroniniame praneÅ¡ime pateikiama informacija atitinka Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. pateiktÄ reklamos sÄ vokÄ , t. y. informacija buvo susijusi su pareiÅ¡kėjo vykdyta prekybos ne maisto produktais (Å«kine komercine) veikla, pateikiama informacija skatino reklamos vartotojÄ Ä¯sigyti elektroniniame praneÅ¡ime nurodytÄ prekę, - profesionaliÄ Å¡unų ir kačių kirpimo maÅ¡inėlę. IÅ¡siųstame elektroniniame praneÅ¡ime buvo pabrėžta, jog prekė parduodama už ypatingai maÅ¾Ä kainÄ , nurodyta, kad tokia kaina yra „gera akcija“, pateikta nuoroda į kitÄ internetinį tinklapį, kuriame sudaryta tiesioginė galimybė įsigyti reklamuojamÄ prekę.

Teismo vertinimu, tokio turinio informacija negali bÅ«ti vertinama niekaip kitaip, kaip tik skatinimas įsigyti reklamuojamÄ prekę. Teismo padarytos iÅ¡vados, sudaro pagrindÄ atmesti pareiÅ¡kėjo argumentus, kad iÅ¡siųstame elektroniniame laiÅ¡ke pateikti duomenys yra informacinio pobÅ«džio žinios. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad iÅ¡siųsdamas elektroninį laiÅ¡kÄ jis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neskatino įsigyti Å¡unų ar kačių kirpimo maÅ¡inėlę. Pačiame žinutės turinyje yra pateikiama internetinė nuoroda, kuriÄ aktyvavus, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, bus galima už 139 Lt įsigyti profesionaliÄ Å¡unų ir kačių kirpimo maÅ¡inėlę.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo A. N. reklamos vartotojams elektroniniu paÅ¡tu skleista informacija skatino įsigyti profesionaliÄ Å¡unų ir kačių kirpimo maÅ¡inėlę, informavo apie nuolaidas, todėl atitinka Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. nustatytÄ reklamos sÄ vokÄ . Sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas, bÅ«tina tai pat aiÅ¡kinti Å¡ios nuostatos turinį ir taikymo apimtį.

Pagal Reklamos įstatymo  13 str. 1 d., reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu. Reklamos įstatymas nenustato privalomos reklamos vartotojo sutikimo ir prašymo formos. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.173 str. 1 d., tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomi akceptu, t. y. sutikimu. CK 1.64 str. 3 d. nustatyta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais.

Taikant įstatymo analogijÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad visais atvejais sutikimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, o ne numanomas. Vadinasi, pagal Reklamos įstatymo 13 str. 1 d., reklamos vartotojo sutikimas gauti reklaminio pobÅ«džio informacijÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, o vartotojo neveikimas negali reikÅ¡ti, kad yra duotas sutikimas gauti reklamÄ . Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pareiÅ¡kėjas, teikdamas teismui skundÄ , turi pateikti įrodymus, kuriais jį grindžia, o atsakovas turi pateikti įrodymus, paneigiančius pareiÅ¡kėjo argumentus.

Pažymėtina, kad nei atliekant tyrimÄ dėl galimo Reklamos įstatymo 13 str.  1 d. pažeidimo, nei bylÄ nagrinėjant teisme, pareiÅ¡kėjas A. N. įrodymų, patvirtinančių, kad jis turėjo E. I. ar kitų adresatų sutikimÄ Å¡iÄ informacijÄ gauti, nepateikė. Teismo vertinimu, tiek tyrimÄ atlikusi Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, tiek nutarimÄ taikyti ekonomines sankcijas priėmusi Tarnyba, nagrinėdamos Reklamos įstatymo pažeidimo bylÄ veikė aktyviai, t. y. siÅ«lė pareiÅ¡kėjui pateikti tyrimui reikÅ¡mingus duomenis, kvietė susipažinti su inspekcijos surinkta tyrimo medžiaga, dalyvauti Tarnybos posėdyje (b. l. 47, 60–61).

Teismas 2012-10-02 nutartyje pareiÅ¡kėjui taip pat pasiÅ«lė pateikti įrodymus, kuriais jis grindžia skunde nurodytas aplinkybes (b. l. 11–12). Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti, pareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Kita vertus, byloje esantis E. I. skundas (b. l. 49–50) patvirtina, kad ji nebuvo davusi sutikimo ar pateikusi praÅ¡ymo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gauti tokio pobÅ«džio reklaminę informacijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas. A. N. argumentai, kad, pagal Reklamos įstatymo 13 str. 2 d., tiesiogiai reklamÄ teikti draudžiama tik tuomet, kai yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas asmens nesutikimas, todėl Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatos netaikytinos, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Teismas pažymi, kad Reklamos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatos yra lex specialis Reklamos įstatymo 13 str. 2 d. nuostatų atžvilgiu.

Jose nustatyti apribojimai taikomi tuomet, kai reklama teikiama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paÅ¡tu. Draudimas, neturint sutikimo ar nesant praÅ¡ymo, teikti reklamÄ telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paÅ¡tu, nustatytas siekiant užtikrinti, kad asmenims elektroninio ryÅ¡io priemonėmis nebÅ«tų teikiama nepageidaujama informacija. PareiÅ¡kėjo nurodytos Reklamos įstatymo 13 str. 2 d. nuostatos Å¡iuo atveju nėra taikytinos, nes nagrinėjamam atvejui tiesiogiai taikytina Reklamos įstatymo 13 str. 1 d.PareiÅ¡kėjas nesutinka ir dėl jam paskirtos ekonominės sankcijos dydžio, t. y. mano, kad paskirta 3000 Lt bauda nebuvo tinkamai individualizuota.

Reklamos įstatymo 22 str. 5 d. nustato, kad už įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymÄ reklaminės veiklos subjektams gali bÅ«ti skiriama bauda nuo vieno tÅ«kstančio iki trisdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, pažeidimu nepadaroma esminė žala Å¡io įstatymo saugomiems asmenų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už Å¡ių reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymÄ gali taikyti administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ , neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimÄ , savo noru užkirto keliÄ Å¾alingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (22 str. 10 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimÄ , tęsė pažeidimÄ , nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo Å¡iame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo (22 str. 11 d.).

Ginčijamame nutarime nurodyta, kad sprendžiant A. N. skirtos nuobaudos individualizavimo klausimÄ , Tarnyba įvertino padaryto pažeidimo mastÄ , t. y., kad apie parduodamas prekes reklama buvo teikta viena sklaidos priemone – elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), tačiau ypač dideliam vartotojų, kurių sutikimai gauti reklaminę informacijÄ nebuvo pateikti, skaičiui. Tarnyba įvertino ir tai, kad pareiÅ¡kėjas kliudė tyrimui, nes tyrimÄ atlikusioms institucijoms nepateikė praÅ¡omos informacijos, nepateikė įrodymų apie asmenų sutikimus reklaminiams praneÅ¡imams apie A.

N. parduodamas prekes gauti. Tarnyba įvertino pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y. kad A. N. Reklamos įstatymo pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ . Teismo vertinimu, individualizuodama pareiÅ¡kėjui skiriamÄ nuobaudÄ , Tarnyba tinkamai taikė Reklamos įstatymo 22 str. nuostatas, atsižvelgė tiek į pareiÅ¡kėjo atsakomybę sunkinančias, tiek į lengvinančias aplinkybes, įvertino padaryto pažeidimo mastÄ ir pobÅ«dį, todėl skirdama A. N. 3000 Lt baudÄ veikė teisėtai.

Paskirta sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui. Pagrindo padarytÄ pažeidimÄ pripažinti mažareikÅ¡miu nėra, nes byloje esantys duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtina, kad reklaminė informacija buvo iÅ¡siųsta pakankamai dideliam adresatų ratui. Tai, kad minėti asmenys nesikreipė į valstybės institucijas dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo, nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo padaryta žala jų saugomiems interesams. Aplinkybių, sudarančių pagrindÄ pakeisti pareiÅ¡kėjui skirtÄ baudÄ Ä¯ įspėjimÄ ar sumažinti jos dydį, teismas nenustatė.Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais motyvais ir teisės aktų analize bei aiÅ¡kinimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo A.

N. skundas yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012-08-30 nutarimas Nr. 12R-19 paliktinas galioti nepakeistas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija nusprendė: pareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                         Egidija Puzinskaitė Teisėjai                                                                                                                  Henrikas Sadauskas Nijolė Žalnieriūnienė