265d5e43-07e8-4dfd-9f03-b79aabc31a69 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris e2A-138-232/2017                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-28076-2016-1 (S)              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, vienasmeniÅ¡kai apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieÅ¡kinį atsakovei T.

K. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : Proceso pirmosios instancijos teisme esmė IeÅ¡kovė akcinė bendrovė „BnP Finance“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės T. K. (toliau – ir atsakovė) 570,49 Eur kreditÄ , 282,96 Eur kredito mokestį, 10,15 Eur palÅ«kanas ir procesines 5 (penkių) procentų palÅ«kanas. Atsakovė neatsiliepė į ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovės ir teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti proceso įstatymo numatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, 2016 m. spalio 7 d. priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo patenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 245,25 Eur kreditÄ , 10,15 Eur palÅ«kanas ir procesines palÅ«kanas; atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog Å¡alys 2014 m. birželio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. IeÅ¡kovė Å¡ia sutartimi suteikė atsakovei 868,86 Eur kreditÄ .

Atsakovė, savo ruožtu, įsipareigojo sutarties numatytu terminu – iki 2017 m. birželio 7 d. – grÄ Å¾inti kreditÄ ir sumokėti 1 216,40 Eur kredito mokestį. Tarp bylos Å¡alių susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, kuriuos, be kitų teisės aktų, reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas. Å io įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 21 straipsnis numato reikalavimus, kurie yra keliami bendrai vartojimo kredito kainai: Å¡i kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nustatytas vartojimo kredito mokestis (1 216,40 Eur) neatitinka Å¡ių reikalavimų. Todėl egzistuoja pagrindas Å¡iam mokesčiui (palÅ«kanoms) mažinti. Teismas, atsižvelgdamas į vartojimo kredito dydį, terminÄ , kuriam buvo suteiktas Å¡is kreditas, nusprendė pusiau (iki 608,20 Eur) sumažinti kredito mokestį.Pirmosios instancijos teismas, be aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, nustatė, kad atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 933,44 Eur kredito mokestį. Vadinasi, atsakovė (teismui sumažinus kredito mokestį) sumokėjo ieÅ¡kovei reikiamÄ kredito mokestį ir grÄ Å¾ino praÅ¡omo priteisti kredito dalį, kuri pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 325,24 Eur.

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl kredito mokesčio priteisimo ir patenkino pagrindinio reikalavimo dalį, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 245,25 Eur kreditÄ . Be to, patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl 10,15 Eur palÅ«kanų ir procesinių palÅ«kanų priteisimo.  Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimÄ už akių ir visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kinio materialinius subjektinius reikalavimus dėl kredito ir kredito mokesčio priteisimo.

IeÅ¡kovės apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sutartimi numatytas vartojimo kredito mokestis (1 216,40 Eur) neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsniu nustatytų reikalavimų, yra nepagrįsta. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, galiojusi sutarties sudarymo dienÄ , numatė prezumpcijÄ , kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka to paties straipsnio pirmosios dalies nustatytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma yra didesnė kaip 200 procentų.

Papildomi reikalavimai nebuvo keliami mokėjimo (pelno) palÅ«kanoms. Å alių sutartimi numatyta mokėjimo (pelno) palÅ«kanų norma yra daugiau negu du kartus mažesnė už tÄ palÅ«kanų normÄ , kuriÄ numatė įstatymas. Pirmosios instancijos teismas, suabsoliutinęs atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, interesus, nevisapusiÅ¡kai įvertino susidariusiÄ situacijÄ ir palÅ«kanų mažinimo pagrindus. Atsakovė, iki sudarant sutartį, turėjo teisę pasirinkti geriausiai jos interesus atitinkančias vartojimo kredito sutarties sÄ lygas – sumÄ , terminÄ ir taip toliau.

Atsakovė buvo supažindinta su jos pasirinkimÄ atitinkančia metine palÅ«kanų norma, sudarydama sutartį, sutiko su siÅ«loma palÅ«kanų norma. Atsakovė tam tikrÄ laikÄ tinkamai vykdė sutartį, sumokėjo įmokų dalį, nereiÅ¡kė praÅ¡ymų dėl kredito kainos sumažinimo, be to, nepateikė prieÅ¡taravimų ir teismo procese. IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino vartojimo kredito mokestį (palÅ«kanas).Netinkamas reikalavimo dėl kredito mokesčio priteisimo iÅ¡sprendimas (nepagrįstas kredito mokesčio sumažinimas) nulėmė ir netinkamÄ reikalavimo dėl kredito priteisimo iÅ¡sprendimÄ .

IeÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista visa negrÄ Å¾into kredito dalis, kuri pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 570,49 Eur. Atsakovė neatsiliepė į apeliacinį skundÄ .  Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Nebent vieÅ¡asis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus Å¡ių ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Å alys 2014 m. birželio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. Apeliantė Å¡ia sutartimi suteikė atsakovei 868,86 Eur vartojimo kreditÄ .

Atsakovė, savo ruožtu, įsipareigojo sutarties numatytu terminu – iki 2017 m. birželio 7 d. – grÄ Å¾inti vartojimo kreditÄ ir sumokėti 1 216,40 Eur kredito mokestį, tai yra palÅ«kanas. Atsakovė tinkamai nevykdė vartojimo kredito sutarties. Todėl apeliantė 2016 m. liepos 28 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Taip apeliantė įgijo materialinę subjektinę teisę reikalauti, jog atsakovė grÄ Å¾intų visÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėtų palÅ«kanas, nesibaigus sutarties numatytam galutiniam prievolių vykdymo terminui (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 8.6 punktas).

Apeliantė, įgyvendindama Å¡iÄ materialinę subjektinę teisę, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama, be kita ko, priteisti iÅ¡ atsakovės 570,49 Eur kreditÄ ir 282,96 Eur kredito mokestį. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės materialinį subjektinį reikalavimÄ dėl kredito mokesčio (palÅ«kanų) priteisimo ir tik iÅ¡ dalies patenkino materialinį subjektinį reikalavimÄ dėl kredito priteisimo. Tokio reikalavimų iÅ¡sprendimo rezultato pagrindas – teismo sprendimas ex officio (savo iniciatyva) sumažinti kredito mokestį (pelno palÅ«kanas).

Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu. Teigia, jog nėra pagrindo kredito mokesčiui (pelno palÅ«kanoms) mažinti – pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino atsakovės, kaip vartotojos, interesų apsaugÄ . Teismo teisę, tiksliau – netgi pareigÄ , įvertinti vartojimo kredito sutarties sÄ lygų, nustatančių palÅ«kanų dydį, atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams numato tiek bendroji materialinės teisės norma – Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 9 dalis, tiek specialioji materialinės teisės norma – Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis.

Pastaroji teisės norma numato teismui galimybę sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ . Tokios galimybės realizavimas reiÅ¡kia įsikiÅ¡imÄ Ä¯ sutartinius teisinius santykius (Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). Toks teismo įsikiÅ¡imas yra pateisinamas bÅ«tinybe apsaugoti silpnesnės vartojimo teisinių santykių Å¡alies – vartotojo – interesus. Vartotojo patirtis, žinios ir derybinė galia yra paprastai mažesnės negu kitos sutartinių teisinių santykių Å¡alies – verslininko.

Todėl, siekiant eliminuoti padėčių vartojimo teisinių santykių kontekste skirtumus, kuriuos gali apspręsti preziumuojami verslininko pranaÅ¡umai, ir yra numatyta teisminės valdžios įsikiÅ¡imo į sutartinius vartojimo teisinius santykius galimybė / bÅ«tinybė. Visgi, kad ir kaip bebÅ«tų, vartotojo interesai negali ir neturi bÅ«ti suabsoliutinti kitos santykių Å¡alies – verslininko – interesų sÄ skaita. Visais atvejais teismo įsikiÅ¡imas į vartojimo teisinius santykius turi bÅ«ti „pasvertas“.

Kitaip tariant, jeigu yra atliekamas toks įsikiÅ¡imas, turi bÅ«ti užtikrinta abiejų sutarties Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.Vartojimo kredito įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 21 straipsnis numato reikalavimus, taikomus bendrai vartojimo kredito kainai. Bendra vartojimo kredito kaina – visos iÅ¡laidos, įskaitant palÅ«kanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, iÅ¡skyrus atlyginimÄ notarui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pagrįstai nurodo, jog pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka aukščiau nurodytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartimi nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.

Tačiau tokia prezumpcija nereiÅ¡kia, jog bendra vartojimo kredito kaina, kurios metinė norma nevirÅ¡ija 200 procentų, savaime atitinka reikalavimus, keliamus tokiai kainai (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Bendros vartojimo kredito kainos atitiktis protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimams yra vertinamojo pobÅ«džio rodiklis, kuriam įvertinti, be kita ko, yra reikÅ¡mingi Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis, prievolės vertė, kreditoriaus iÅ¡laidos, vartojimo kredito sutarties sudarymo aplinkybės (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis).

Kaip nustatyta, apeliantė suteikė atsakovei 868,86 Eur vartojimo kreditÄ . Atsakovė, be kita ko, įsipareigojo sumokėti apeliantei 1 216,40 Eur kredito mokestį (palÅ«kanas) (nutarties 11 punktas). Vadinasi, atlygis už naudojimÄ si apeliantės pinigais, kurį pagal sutartį turi sumokėti atsakovė (pelno palÅ«kanos), yra gerokai (40 procentų) didesnis už pačiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ apeliantė perdavė atsakovei pagal sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks palÅ«kanų ir vartojimo kredito santykis yra pirminis požymis, rodantis, kad palÅ«kanos nėra protingos ir neatitinka sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų.

Vartojimo kreditas buvo suteiktas trejiems metams. Vadinasi, metinė palÅ«kanų norma – 46,67 procento ((1 216,40 Eur / 3) / 868,86 Eur). Apeliantė nurodo, jog smulkieji vartojimo kreditai paprastai yra suteikiami trumpam laikotarpiui. Todėl palÅ«kanos už tokio tipo kreditus bÅ«na didesnės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante tiek, kiek Å¡i nurodo, jog vartojimo kredito sutartys yra orientuotos į trumpalaikį skolinimÄ . Todėl tokio skolinimo atvejais gali bÅ«ti pateisintos ir didesnės negu įprastos palÅ«kanos už naudojimÄ si perduodamais pinigais.

Visgi, kad ir kaip bebÅ«tų, treji metai, kuriems apeliantė suteikė kreditÄ , nėra toks trumpas finansavimo laikotarpis, kurio kontekste palÅ«kanos, siekiančios 46,67 procento per metus, galėtų bÅ«ti laikomos protingu ir pagrįstu atlygiu už naudojimÄ si apeliantės pinigais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, pagrįstai sprendė, kad sutartimi numatytas kredito mokestis (palÅ«kanos) neatitinka reikalavimų, keliamų vartojimo kredito kainai (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Teismas skundžiamu sprendimu už akių pusiau (iki 608,20 Eur) sumažino kredito mokestį (pelno palÅ«kanas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks kredito mokestis, kurio metinė norma sudaro 23,34 procento, įvertinus paties vartojimo kredito dydį, terminÄ , kuriam buvo suteiktas kreditas, yra protingas, pagrįstas ir sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus atitinkantis atlygis už naudojimÄ si apeliantės pinigais. Ä®sikiÅ¡imas į bylos Å¡alių santykius, pusiau sumažinant sutartimi numatytÄ kredito mokestį (palÅ«kanas), kuris gerokai virÅ¡ija netgi patį vartojimo kreditÄ , nereiÅ¡kia atsakovės, kaip vartotojos, interesų suabsoliutinimo ir apeliantės, kaip verslininkės, interesų neproporcingo „sumenkinimo“.

PrieÅ¡ingai, tokių palÅ«kanų nustatymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, „iÅ¡lygina“ (užtikrina) bylos Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Apibendrinus nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu nurodo apeliantė, pagrįstai sumažino sutartimi numatytÄ kredito mokestį (pelno palÅ«kanas) ir kartu tinkamai iÅ¡sprendė ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus materialinius subjektinius reikalavimus. Todėl skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako kitais apeliacinio skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė :              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimÄ už akių nepakeistÄ .                           Teisėja                                                                             Liuda Uckienė                                                       Â