265c6dd2-7c19-4fde-b7f7-9dcd50f98e69 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-229-283/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01398-2018-6 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 2 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. B. (P. B.) skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas P. B. (toliau – ir P. B., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 22 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginti už 2016 m. liepos 8 d. - 2018 m. kovo 28 d. laikotarpį. P. B. skunde nurodė, kad jis buvo kalinamas Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, ir atsakovės atstovas) bendrabutyje Nr. 2, 1-ame lokaliniame sektoriuje.

Pareiškėjas teigė, kad šiame pastate įrengtos gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės – langai išdužę, langų rėmai kiauri, patalpose nebuvo ventiliacijos, jose laikydavosi drėgmė ir veisėsi pelėsis, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, patalpos tamsios, nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, priešgaisrinės sistemos, rūkymo vietos, tualetų patalpoje neužtikrinamas privatumas, pertvaros per žemos, nebuvo kabinų, ventiliacijos, prausykloje nebuvo kojų praustuvių.

Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui prasidėjo depresija, kilo minčių apie savižudybę. PareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo sÄ lygas vertino kaip kankinančias, nežmoniÅ¡kas ir pažeidžiančias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ sveikatos pablogėjimu, orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais iÅ¡gyvenimais (b. l. 4-12).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė P. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Alytaus PN nurodė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras per pataisos įstaigoje atliktus patikrinimus higienos normos pažeidimų nenustatydavo. Teigė, kad sanitariniai mazgai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog 3 bÅ«ryje laisvalaikio kambarys įrengtas, be to, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę užsiimti kitokiomis veiklomis. Tvirtino, kad kalintiems asmenims sudaryta galimybė rÅ«kyti lauke esančiose rÅ«kymo vietose arba viduje įrengtuose izoliuotuose rÅ«komuosiuose, kuriuose nuolat veikia iÅ¡traukiamoji ventiliacija.

Alytaus PN pabrėžė, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, pareiÅ¡kėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala, jis privalo konkrečiai apibÅ«dinti neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui. Atsakovės atstovas akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodė, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis (b. l. 19-24).

Skundas tenkinamas iš dalies. Alytaus PN pateikti asmens bylos duomenys patvirtina, kad P. B. į Alytaus PN atvyko 2016 m. liepos 26 d. ir buvo laikomas ginčo laikotarpiu metu (b. l. 25). Pagal pareiškėjo skunde pateiktus paaiškinimus, neturtinės žalos atsiradimo laikotarpis yra nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2018 m. kovo 28 d. (b. l. 6). Atsižvelgus į tai, kad nėra pagrindo abejoti Alytaus PN pateiktais asmens bylos duomenimis, daroma išvada, jog byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. kovo 28 d.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš Lietuvos valstybei atstovaujančių bausmės atlikimo vietos įstaigos neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Sprendžiant dėl bylos proceso dalyvių pateiktų paaiÅ¡kinimų pagrįstumo, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ . Apeliacinės instancijos teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

P. B. neturtinės žalos atsiradimÄ , visų pirma, siejo su, pareiÅ¡kėjo vertinimu, itin prastomis pastato, kuriame jis ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas, sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde pateikė paaiÅ¡kinimus, jog bendrabučio Nr. 2 pastatas yra avarinės bÅ«klės - langai iÅ¡dužę, jų rėmai kiauri, patalpose nėra ventiliacijos, jose laikydavosi drėgmė ir veisėsi pelėsis, sienos ir lubos aptrupėję, nuo jų byrėjo tinkas. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose.

Sprendžiant dėl pastato, kuriame ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę, bÅ«klės, vertinami tuometinės Alytaus apskrities virÅ¡ininko sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. parengto akto ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – Visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309 duomenys. Å ių dokumentų duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2008 m. vasario mėn. buvo nustatyta, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos bÅ«klės ir reikalingas Å¡io pastato pamatų, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 14).

AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ apie bendrabučio Nr. 2 kapitalinio remonto bÅ«tinumÄ davė ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimÄ atlikęs Visuomenės sveikatos centras (b. l. 29). Teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ teiginį, jog bausmės atlikimo sÄ lygos iÅ¡ dalies buvo netinkamos ir tai nulėmė bloga bendrabučio Nr. 2 patalpų, kuriose jis ginčo laikotarpiu atliko bausmę, bÅ«klė. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad pastatų stogo dangoje buvo asbesto.

Atsakovės atstovas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus paneigė ir nurodė, jog Alytaus PN pastatų, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje asbesto nėra, kadangi pastatų stogai degti rulonine stogo danga (b. l. 22). Teismas, iÅ¡analizavęs skundo teiginius, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad Alytaus PN bendrabučio Nr. 2, kuriame ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje yra asbesto nepateikė.

Dėl Å¡ios priežasties skundo argumentai apie asbestinę bendrabučio Nr. 2 stogo dangÄ vertinami kaip deklaratyvÅ«s ir atmetami. Pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie stogo dangÄ nenustatyta, todėl teismas jais remiasi, darydamas iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, jog patalpose buvo netinkama oro temperatÅ«ra, dėl nepakankamos ventiliacijos – drėgna ir veisėsi pelėsis. Pagal HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; pagal HN 134:2015 39 punktÄ -ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Remiantis bylos duomenimis, daroma išvada, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus. Tai patvirtina Visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 užfiksuoti patikrinimo rezultatai (b. l. 28-31). Teismas vertina, kad toks patalpų vėdinimo būdas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų apie nešvarias patalpas ir jose besiveisiantį pelėsį, teismas vadovaujasi HN 134:2015 37 punktu, kuris nurodo, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose.

Visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 nurodė, jog Alytaus PN bausmę atliekantys nuteistieji aprÅ«pinami reikiamomis valymo priemonėmis (b. l. 29). Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ , valingos veiklos. Teismas sprendžia, kad P. B. nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus, taip paÅ¡alinant drėgmės perteklių patalpose, bei susitvarkyti savo gyvenamÄ sias patalpas.

Teismo vertinimu, patalpose, kurias reguliariai vėdina, tinkamai prižiÅ«ri ir tvarko jose gyvenantys asmenys, nebÅ«tų sÄ lygų perteklinei drėgmei kauptis ir pelėsiui veistis. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, neÅ¡varių patalpų ir jose besiveisiančio pelėsio atmetami kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti bylos duomenimis. PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalę sukėlė tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo tamsu, trÅ«ko natÅ«ralaus apÅ¡vietimo.

Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad savo veikloje vadovaujasi HN 134:2015 ir patalpose užtikrina 200 lx dirbtinę apÅ¡vietÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais paaiÅ¡kinimais, todėl jais grindžia daromas iÅ¡vadas. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo teiginius apie apÅ¡vietimo sÄ lygas, jie atmetami kaip abstraktaus ir deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrindžiantys apÅ¡vietimÄ nustatančių reikalavimų pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, kad bÅ«rys, į kurį jis buvo paskirtas ginčo laikotarpiu, neturėjo įrengto laisvalaikio kambario.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 3-Ä jį bÅ«rį ir kad Å¡iam bÅ«riui buvo įrengtas27,23 kv. m poilsio kambarys (b. l. 19-20). Be to, Alytaus PN paaiÅ¡kino, kad pataisos įstaigos teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, futbolo, tinklinio aikÅ¡telės, svarmenų kilnojimo įrenginiai, koplyčia, vykdomos įvairios socialinės reabilitacijos programos (b. l. 20).

Teismas neturi pagrindo tokius atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimus vertinti kaip neatitinkančius tikrovės, jais abejoti ir dėl to neremti daromų iÅ¡vadų. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie ginčo laikotarpiu neužtikrintÄ teisę naudotis poilsio kambariu atmetami kaip nepagrįsti byloje nustatytais duomenimis. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinė žala jam buvo sukelta tuo, jog Alytaus PN nėra įrengtų rÅ«kymo vietų, todėl rÅ«koma, kur panorėjus, taip pareiÅ¡kėjÄ verčiant kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio, numatančio tabako gaminių vartojimo ribojimÄ , 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, įtvirtintas ir HN 134:2015 7 punkte.

Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, jog asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis ir kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename bÅ«ryje yra įrengtos vietos rÅ«kymui, o bendrabučio tipo patalpose - izoliuoti rÅ«komieji su nuolatos veikiančia iÅ¡traukiamÄ ja ventiliacija; rÅ«komasis lauke ir rÅ«komasis vidaus patalpose paženklinti kaip rÅ«kymo vietos; pastebėjus, kad nuteistasis rÅ«ko neleistinoje vietoje, skiriama nuobauda.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti tokiais Alytaus PN paaiÅ¡kinimais. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgiama į Visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA.1-309, kuriame nurodyta, jog Alytaus PN kalinamų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, bÅ«riuose įrengtos rÅ«kymui skirtos vietos (b. l. 29). Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad byloje nenustatyta, jog ginčo laikotarpiu bÅ«tų buvusi neužtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė nekvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtino, jog neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad laisvės atėmimo vietoje dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų buvo neužtikrintas privatumas. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka bendrabučio tipo patalpose. Atsakovės atstovo atsiliepime pateikti paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad Alytaus PN bausmę atliekantis pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu, įrengtu specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

Taigi, prieÅ¡ingai nei atliekant bausmę kamerų sÄ lygomis, Å¡ioje specialioje patalpoje tualetais naudojosi visi asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant, EŽTT praktikoje paprastai konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi kameroje įrengtu tualetu (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į suformuotÄ teisminę praktikÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui naudojantis tualetu, buvo sudarytos pakankamos privatumÄ užtikrinančios sÄ lygos, todėl pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ nėra. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ siejo ir su prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų neužtikrinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad įrodinėjant neturtinę žalÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, tik pareiÅ¡kėjui įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų neužtikrinimÄ apibÅ«dino vienu sakiniu, nurodydamas, jog Alytaus PN nebuvo jokių įrengtų prieÅ¡gaisrinės saugos sistemų (b. l. 6). Taigi, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie tai, kada ir kaip pasireiÅ¡kė prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas; kokie konkretÅ«s žalingi padariniai kilo ir kaip tai atsiliepė pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl minėto teisės pažeidimo atmetami kaip abstraktÅ«s ir neįrodyti.

PareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 22 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neiÅ¡duodant higienos priemonių (dantų pastos, dantų Å¡epetėlio, skutimosi peiliukų), buvo žeminamas jo orumas, jis patyrė dvasinius bei psichologinis iÅ¡gyvenimus. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl aukščiau nurodyto pataisos įstaigos neveikimo galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jeigu bÅ«tų buvęs aprÅ«pintas jo nurodytomis higienos priemonėmis.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas bausmės atlikimo vietoje nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010 ir kt.). Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad atsakovės atstovui neiÅ¡davus pareiÅ¡kėjui asmens higienos priemonių, pareiÅ¡kėjui kilo neigiamų pasekmių, kurios patenka į CK 6.250 straipsnyje pateikiamÄ neturtinės žalos apibrėžimÄ ;

Å¡ios pasekmės buvo priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais (neveikimu), kurie vertintini ir kaip Konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į asmeniui kilusias pasekmes, žalÄ padariusio subjekto kaltę, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Be to, teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Taikant pažeidimo pripažinimÄ teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo bÅ«dÄ , remiamasi EŽTT praktika panaÅ¡iose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytÄ EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjui sukeltos dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų, įtakotų blogos Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 bÅ«klės, atsižvelgiama į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė duomenų apie konkrečius atvejus, kai dėl statinio blogos bÅ«klės buvo kilę sunkÅ«s ir pavojingi padariniai jo fizinei ir psichinei sveikatai. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atsiradimas konstatuojamas ir už jÄ atlyginama, kai jÄ darantys veiksniai yra intensyvÅ«s, nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, kad Alytaus PN bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai bÅ«tų padarytas nepataisomas poveikis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį bei jo trukmę, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad P. B. (P. B.), 2016 m. liepos 26 d. - 2018 m. kovo 28 d. laikotarpiu Alytaus pataisos namuose atliekant paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, buvo pažeista teisė į tinkamas bausmės atlikimo sÄ lygas. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė