2021-02-24 Nr. AB-3945-3-61-3-03981-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-677-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03981-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK, atsakovas) 2017 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. KS-165 „Dėl M. S.“ (toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad priimant skundžiamą Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. VTEK 2017 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. S-2096-(1.2), 2017 m. spalio 27 d. raštą Nr. S-2714-(1.2) bei ginčijamą Sprendimą pasirašė VTEK narys, kaip laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas, V. K., neturintis VTEK pirmininko įgaliojimų. Nuo 2017 m. kovo 20 d. atleidęs VTEK pirmininką R. V. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) nepriėmė atitinkamo nutarimo, kuris nustatytų, kas iš VTEK narių eina VTEK pirmininko pareigas. Seimo Pirmininko sekretoriatas 2017 m. kovo 15 d. išplatino spaudos pranešimą, kuriame teigiama, kad VTEK nariai patys nusprendė, jog VTEK laikinai vadovaus V. K. ir apie tai susitikimo metu informavo Seimo Pirmininką. Kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys. Šiuo atveju vyriausias pagal amžių VTEK narys buvo prof. dr. S. K., o V. K. buvo jauniausias VTEK narys.

3. Pareiškėjas nurodė, kad VTEK tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų galbūt buvo pradėtas ne 2017 m. rugsėjo 11 d., nes VTEK posėdžio protokolo išrašas VTEK vidaus dokumentų registracijos žurnale yra registruoti tą pačią dieną vienas po kito einančiu eilės numeriu. Tarp pranešimo apie galimą įstatymo pažeidimą ir VTEK posėdžio bei jo protokolo turėtų būti mažiausiai bent vienos darbo dienos tarpas. VTEK posėdžiui darbotvarkė bei visa susijusi medžiaga turėjo būti pateikta iš anksto, t. y. vėliausiai bent jau 2017 m. rugsėjo 8 d., tačiau iš anksto teikiama nebuvo. 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo paskutinė pareiškėjo darbo diena, kurią jis praleido darbo vietoje. 2017 m. rugsėjo 11 d. darbo vietoje pareiškėjas nesutiko VTEK narių S. K., D. P. bei G. I. ir apie jokį VTEK posėdį informuotas nebuvo. 2017 m. rugsėjo 13 d. VTEK interneto tinklapyje buvo patalpintas pranešimas apie 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos pradėtus tyrimus. Be kitų pranešimų visuomenė buvo informuota, kad būtent 2017 m. rugsėjo 13 d. VTEK pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo elgesio. Kadangi 2017 m. rugsėjo 12 d. VTEK raštu pareiškėjui buvo išsiųstas ne VTEK sprendimas, o 2017 m. rugsėjo 11 d. pranešimas, 2017 m. spalio 20 d. posėdyje pareiškėjas paprašė VTEK galimybės susipažinti su įformintu ir pasirašytu VTEK sprendimu pradėti tyrimą, tačiau tokio sprendimo VTEK posėdyje pareiškėjui pateikti negalėjo. VTEK sprendime taip pat nepaaiškinta, kodėl VTEK apie tariamai 2017 m. rugsėjo 11 d. priimtą sprendimą pareiškėją informavo 2017 m. rugsėjo 13 d., šį sprendimą įvardindama 2017 m. rugsėjo 13 d. priimtu sprendimu.

4. Pareiškėjas teigė, kad Komisijos posėdis buvo numatytas 2017 m. rugsėjo 13 d. ir norint jame svarstyti 2017 m. rugsėjo 11 d. pranešimą Nr. IN-135, šis klausimas galėjo būti įprasta tvarka teikiamas VTEK posėdžio darbotvarkėje. Iš 2017 m. rugsėjo 11 d. VTEK posėdžio protokolo išrašo Nr. IN-136-(1.3) matyti, kad klausimas dėl pareiškėjo buvo vienintelis tą dieną neva VTEK svarstytas klausimas, todėl taip, kaip teigia VTEK, jo svarstymo būtinybė negalėjo atsirasti vėliau nei likus vienai dienai iki VTEK posėdžio. VTEK darbo reglamentas yra normino pobūdžio. Nei originali VTEK darbo reglamento redakcija, nei vėlesnės jos redakcijos ir pakeitimai nebuvo registruoti Teisės aktų registre (toliau – ir TAR), taigi šis teisės aktas, būdamas norminiu teisės aktu, nebuvo įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas. Nepaskelbtas norminis teisės aktas yra negaliojantis, todėl Sprendimas jau vien dėl šios priežasties yra neteisėtas ir naikintinas. 2017 m. rugsėjo 6 d. susitikimo metu VTEK nariai aiškiai išdėstė, jog pareiškėjui nesutikus parašyti prašymo išeiti iš darbo savo noru VTEK nariai pradės dėl pareiškėjo dar vieną tyrimą (tai ir įvyko neva 2017 m. rugsėjo 11 d. privačių interesų deklaracijoje 2017 m. rugsėjo 5 d. pateiktų duomenų pagrindu). Pareiškėjas teikė nušalinimą V. K., tačiau sprendimus dėl nušalinimo motyvų pagrįstumo ir atitinkamų juos pagrindžiančių įrodymų prijungimo prie bylos 2017 m. spalio 20 d. VTEK posėdyje vienašališkai priėmė pats V. K..

5. Pareiškėjas, pildydamas privačių interesų deklaraciją, jos priede ID001A, kaip duomenis, kurių pateikimas kituose jos prieduose dėl formos ypatumų nebuvo galimas, nurodė, kad AB „Swedbank“, AB „Nordea Bank“ gauti kreditai bei būsto pirkimo iš UAB „Eveleta“ sandoris neturi ir negali turėti reikšmės jo sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Eidamas pareigas valstybinėje tarnyboje, nei dėl AB „Swedbank“, nei dėl AB „Nordea Bank“, nei dėl UAB „Eveleta“ pareiškėjas neturėjo galimybės priimti jokių sprendimų ar dalyvauti jų priėmime. Todėl nei vienas iš sudarytų sandorių netapo ir negalėjo realiai pretenduoti tapti pareiškėjo deklaruotinu privačiu interesu pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalį. Priimdama sprendimą, VTEK nevertino pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms tarnybinėje veikloje vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pareiškėjui pateikus argumentus ir įrodymus apie tai, jog 2005 m. ir 2016 m. jo sudarytų sandorių duomenys apskritai nėra laikytini deklaruotinu privačiu interesu, užuot tai tyrusi ir dėl to pasisakiusi Sprendime, VTEK juos atmetė kaip neturinčius reikšmės pareiškėjo elgesio teisiniam vertinimui.

6. Pareiškėjo nuomone, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar (ir) jų įgalioti atstovai priima jiems pavaldaus deklaruojančiojo asmens deklaracijas, naudodamiesi Privačių interesų deklaravimo informacinė sistema (toliau – ir IDIS) ir ją išsaugo. VTEK sukurta IDIS pradėjo veikti 2012 m. gruodžio 31 dieną, tačiau pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimus ji iki šiol nėra įteisinta ir neįregistruota Registrų ir valstybės informacinių sistemų registre. VTEK nėra patvirtinusi nei IDIS, nei šios valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų. IDIS neturi techninio aprašymo (specifikacijos) ir ji nėra perduota eksploatacijai teisės aktų nustatyta tvarka. 2017 m. spalio 20 d. VTEK sprendimas yra priimtas vadovaujantis pareiškėjo privačių interesų deklaracijos duomenimis, esančiais neįteisintoje IDIS, todėl ir dėl šios priežasties yra neteisėtas ir nepagrįstas.

7. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad VTEK posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Nagrinėjamu atveju Sprendimas (kaip ir 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimas pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio) buvo priimtas VTEK posėdyje, visiems Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Penktasis VTEK narys, ėjęs VTEK pirmininko pareigas, Seimo nutarimu buvo atleistas nuo 2017 m. kovo 20 d., o naujas Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo paskirtas. Penktasis VTEK narys buvo paskirtas 2017 m. gruodžio 14 d. Tai, kad VTEK pirmininkas gali būti skiriamas tik iš VTEK narių, savaime dar nereiškia, jog kiekvienas ar bet kuris iš esamų VTEK narių, net ir nedavęs tam savo asmeniško sutikimo, nebūdamas paskirtu, besąlygiškai privalėtų neribotą laiką vykdyti visas laikinojo VTEK vadovo funkcijas ir tai daryti atsižvelgiant vien tik į amžiaus kriterijų. VTEK pirmininko skyrimas yra išskirtinai Seimo, bet ne VTEK atsakomybės klausimas. Aplinkybė, kad Seimas nėra paskyręs VTEK pirmininko, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog Sprendimas dėl to galėtų būti laikomas neteisėtu.

9. Atsakovas pažymėjo, kad VTEK posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl tyrimo pradėjimo, įvyko 2017 m. rugsėjo 11 d. VTEK posėdis buvo sušauktas atsižvelgus į 2017 m. rugsėjo 11 d. pranešime Nr. IN-135 išdėstytas aplinkybes. Todėl yra logiška, kad dokumentai VTEK vidaus dokumentų registracijos žurnale yra registruoti vienas paskui kitą. Pareiškėjo teiginys, kad jis 2017 m. rugsėjo 11 d. visą dieną praleido darbo vietoje, tačiau VTEK narių nesutiko, negali būti vertinamas kaip patvirtinantis, kad posėdis tą dieną neįvyko.

VTEK posėdžiai vyksta pirmame VTEK pastato aukšte, tuo tarpu pareiškėjo darbo vieta buvo ketvirtame aukšte. Be to, 2017 m. rugsėjo 11 d. posėdyje buvo svarstomas tik vienas klausimas ir posėdis užtruko neilgai. Posėdžio faktą gali patvirtinti tiek VTEK nariai, tiek jame dalyvavę VTEK sekretoriato darbuotojai. Aplinkybė, kad VTEK tinklapyje apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtą tyrimą buvo paskelta 2017 m. rugsėjo 13 d., nepaneigia fakto, kad VTEK posėdis įvyko 2017 m. rugsėjo 11 d. Pranešimas, kurio pagrindu pareiškėjui VTEK pradėjo tyrimą, registruotas 2017 m. rugsėjo 11 d., pareiškėjas apie pradėtą tyrimą buvo informuotas 2017 m. rugsėjo 12 d. dokumentu, kurį pasirašytinai gavo 2017 m. rugsėjo 13 d.

Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme (toliau – ir VTEK įstatymas) nustatytos VTEK kompetencijos bei posėdžių organizavimo tvarkos. VTEK, priimdama sprendimus, pirmiausia vadovaujasi įstatymais, reglamentuojančiais jos kompetenciją ir įgaliojimus. Aplinkybė, kad VTEK darbo reglamentas nėra paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, nenuginčija priimto Sprendimo teisėtumo, nes pats Sprendimas tiek savo turiniu, tiek jo priėmimo procedūros atžvilgiu atitinka VTEK įstatymo nuostatas, kurios yra viršesnės už VTEK darbo reglamentą.

VTEK darbo reglamento netinkamas paskelbimas nenuginčija VTEK įstatyme nustatytos VTEK kompetencijos atlikti tyrimus, šaukti posėdžius bei priimti sprendimus. VTEK tyrimo metu bei Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų, kurios pablogintų pareiškėjo statusą ar sudarytų kliūtis ginti jo tariamai pažeistas teises. Pareiškėjas turėjo galimybę disponuoti visomis procesinėmis VTEK įstatyme bei VTEK darbo reglamente įtvirtintomis tiriamojo asmens teisėmis. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas VTEK darbo reglamento nepaskelbimo teisės aktų nustatyta tvarka faktą naudoja jam palankiais aspektais.

VTEK duomenis apie asmenų pateiktas deklaracijas gauna iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kurios EDS sistemoje deklaruojantis asmuo savo duomenis pateikia. VTEK administruojama IDIS nėra skirta deklaracijoms pildyti, taisyti ar tvarkyti, tai tik įrankis, skirtas VMI EDS duomenų peržiūrai, kuriuo Įstatymo nustatytoms funkcijoms atlikti gali naudotis VTEK ir atitinkamų institucijų vadovai ar įgalioti atstovai. Deklaracijų duomenys, kaip ir pati duomenų peržiūrai skirta IDIS, yra saugomi VĮ „Infostruktūra“ serveriuose, kurie yra apsaugoti pagal visus teisės aktų reikalavimus.

VTEK nuo 2000 m. yra registruota Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, jai suteikta teisė kaupti, apdoroti, įstatymo nustatyta tvarka viešinti asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, privačių interesų deklaracijų duomenis. Šiame registre VMI nurodyta kaip privačių interesų deklaracijų duomenų tvarkytojas. Valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai, pateikę raštišką paraišką VTEK dėl prisijungimo prie IDIS, raštu įsipareigoja saugoti asmens duomenų, nurodytų deklaracijoje, paslaptį.

VTEK eksploatuojama IDIS yra sukurta naudojantis senomis technologijomis, nesilaikant gerųjų praktikų ir tipinių programų sistemų kūrimo architektūrinių sprendimų, todėl VTEK sprendžia šią problemą, steigdama Privačių interesų registrą. Įsteigus registrą, IDIS bus sunaikinta. Pareiškėjas ėjo VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigas, aktyviai skatino institucijas naudotis IDIS, todėl jo elgesys šiuo metu keliant klausimą dėl šio įrankio teisėtumo iš esmės prieštarauja jo veiksmams, einant pareigas VTEK. Pareiškėjas neginčija asmeniškai pildęs deklaraciją ir teikęs joje privalomus nurodyti duomenis, taip pat neginčija ir sudarytų sandorių.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. S. skundą.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTEK 2017 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes laiku nedeklaravo sudarytų sandorių, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas eina VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigas (lygis – A, kategorija –15). Pareiškėjas 2014 m. vasario 24 d. bei 2015 m. balandžio 15 d. teikė privačių interesų deklaracijas, kurių ID001J prieduose deklaravo savo ir sutuoktinės ryšius su juridiniais asmenimis. Taip pat pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 5 d. patikslino privačių interesų deklaracija duomenimis apie sudarytus sandorius: 1) 2005 m. liepos 14 d. su AB „Swedbank“ sudarytą sandorį dėl 85 000 Eur būsto kredito; 2) 2016 m. vasario 4 d. su bendrove „Eveleta“ sudarytą 65 000 Eur vertės būsto pirkimo sandorį; 3) 2016 m. kovo 4 d. su Nordea Bank AB sudarytą būsto kredito sandorį. Komisija, sudaryta tarnybiniam nusižengimui tirti, 2017 m. rugsėjo 11 d. pranešimu informavo VTEK apie pareiškėjo galimai padarytus Įstatymo reikalavimų pažeidimus. Komisija 2017 m. rugsėjo 11 d. posėdyje svarstė pateiktą pranešimą, vienbalsiai nutarė pradėti tyrimą, 2017 m. rugsėjo 12 d. informavo pareiškėją apie pradėtą tyrimą, išaiškino pareiškėjui teises: susipažinti su komisijos turimais dokumentais, teikti paaiškinimus, papildomus įrodymus, dalyvauti Komisijos posėdžiuose. Šį pranešimą pareiškėjas gavo, jį pasirašė 2017 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėjui laiku nepateikus paaiškinimų, Komisija jam pratęsė terminą paaiškinimams pateikti iki 2017 m. rugsėjo 27 d.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais ir pažymėjo, kad pareiškėjas iki 2017 m. rugsėjo 5 d. privačių interesų deklaracijoje nenurodęs 2005 m. liepos 14 d. būsto kredito sutarties, pažeidė imperatyvias Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, taip pat Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais deklaracijoje nenurodęs 2016 m. vasario 4 d. būsto pirkimo sutarties ir 2016 m. kovo 4 d. būsto kredito sutarties, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiuo Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.).

Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies (redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2014 m. gegužės 14 d.) nuostatomis, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje dirba, vadovui ar šio įgaliotam atstovui per vieną mėnesį nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į tarnybą dienos.

Pagal laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusias Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti, be kita ko, informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu nurodyta 6 punkte (10 000 Lt (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2014 m. gegužės 14 d.) ir 3 000 Eur (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.)).

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) VTEK yra įpareigota kontroliuoti, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo Įstatymo nuostatas.

Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 24 str.).

14. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (6–7 str.), pažymėjo, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaracijoje privalo pateikti visus duomenis, išvardytus Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, o jiems pasikeitus ar atsiradus naujų – patikslinti privačių interesų deklaraciją per Įstatymo nustatytą 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tokių duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. Bylos medžiaga patvirtina, jog Komisija gavo pranešimą apie pareiškėjo galimai padarytą Įstatymo reikalavimų pažeidimą, nutarė pradėti tyrimą, informavo apie tai pareiškėją, suteikė jam galimybę teikti įrodymus, paaiškinimus. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 13 d. teikė paaiškinimus. VTEK, išnagrinėjusi komisijos, sudarytos galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti, 2017 m. rugsėjo 11 d. pranešimą ir įvertinusi tyrimo metu surinktą informaciją, 2017 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. KS-165 nusprendė pripažinti, kad VTEK Prevencijos skyriaus vedėjas M. S. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. privačių interesų deklaracijoje nenurodęs 2005 m. liepos 14 d. būsto kredito sutarties, pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, taip pat Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais deklaracijoje nenurodęs 2016 m. vasario 4 d. būsto pirkimo sutarties ir 2016 m. kovo 4 d. būsto kredito sutarties, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

15. Teismas konstatavo, kad VTEK teisėtai ir pagrįstai Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas iki 2017 m. rugsėjo 5 d. privačių interesų deklaracijoje nenurodęs 2005 m. liepos 14 d. būsto kredito sutarties, pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, taip pat Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais deklaracijoje nenurodęs 2016 m. vasario 4 d. būsto pirkimo sutarties ir 2016 m. kovo 4 d. būsto kredito sutarties, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Sprendimas priimtas neišsprendus pareiškėjo prašymo nušalinti VTEK narį V. K. nuo nagrinėjamo klausimo, teismas nurodė, kad įvertinus 2017 m. spalio 24 d. VTEK posėdžio protokolo išrašo Nr. IN-166-(1.3) turinį, matyti, kad VTEK, atsižvelgusi į pareiškėjo teiginį, kad nušalinimo pagrindas yra VTEK narių asmeninis suinteresuotumas jo atžvilgiu, siekiant atleidimo iš VTEK, ir tai įrodo garsinė medžiaga, sprendė, jog nušalinimas reiškiamas visai VTEK. VTEK posėdžio pirmininkas V. K. teigė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių tiesioginį ir akivaizdų VTEK narių privačių interesų konfliktą pareiškėjo atžvilgiu. Taip pat teigė, kad pareiškėjo sudaryti sandoriai, kuriuos jis galimai nedeklaravo nustatyta tvarka ir terminais, niekaip nesusiję su VTEK narių privačiais interesais. VTEK nariai vienbalsiai pritarė, kad nušalinimo pagrindo nėra. Atsižvelgus į šias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo skundo teismui dalį „Dėl VTEK šališkumo“ ir šios dalies teiginį, kad „pateikta 2017 m. kovo 16 d. pokalbio garso įrašo stenograma, iš kurios ne tik V. K., tačiau ir VTEK nario S. K. pasakytos frazės pareiškėjui gali būti vertinamos kaip bauginimas, siekiant, kad pareiškėjas sutiktų įforminti jo atleidimą iš tarnybos šalių susitarimu“, laikytina, jog nušalinimas buvo reiškiamas ne vienam VTEK nariui, laikinai einančiam VTEK pirmininko pareigas, bet visai VTEK ir šį klausimą VTEK tinkamai išsprendė.

17. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė ne Seimo paskirtas VTEK pirmininkas (VTEK įstatymo 7 str.) ir ne vyriausias pagal amžių VTEK narys (VTEK įstatymo 12 str. 2 d.), nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas. VTEK įstatymo 161 straipsnio 1 dalis nustato, kad VTEK jos kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Pagal šio straipsnio 3 dalį VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. VTEK sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Bylos duomenys patvirtina, kad VTEK 2017 m. rugsėjo 11 d. posėdyje kolegialiai ir vienbalsiai dalyvaujant keturiems VTEK nariams nutarė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo galimo Įstatymo pažeidimo. Skundžiamas Sprendimas priimtas VTEK posėdyje, trims Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai pritarus pripažinti Įstatymo pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad VTEK, priimdama Sprendimą, veikė Įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, už Sprendimo priėmimą balsavo VTEK įstatyme nustatytas komisijos narių skaičius.

18. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovui priimant Sprendimą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, teismas pažymėjo, kad formalūs pažeidimai negali būti pagrindu naikinti ginčijamą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą nuostatą, nuosekliai formuojamoje jurisprudencijoje yra nurodęs, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Taigi skundžiamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo galimas yra tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu.

19. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus, susipažinti su VTEK tyrimo bylos medžiaga, dalyvauti VTEK posėdyje, pareiškėjas neginčija, jog VTEK naudojamoje IDIS esantys duomenys yra tapatūs jo deklaracijoje deklaruotiems duomenims, nesudaro pagrindo pripažinti, kad VTEK darbo reglamente nustatytos posėdžio organizavimo tvarkos nesilaikymas ir naudojimasis IDIS duomenimis turėjo įtakos Sprendimo objektyvumui ar pagrįstumui. VTEK turi kompetenciją atlikti tyrimus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms, o jos teisė priimti vieną iš VTEK įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų įtvirtina VTEK įstatymo 17 straipsnio 2 punkte.

III. 20. Pareiškėjas M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

21. Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

21.1. VTEK ir teismas netyrė aplinkybių, kad pareiškėjas 2005 m. liepos 14 d. sudarė būsto kredito sutartį, ėjo Seimo kanceliarijos patarėjo pareigas nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki 2006 m. kovo 1 d. ir pagal tuo metu galiojusio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį turėjo teikti privačių interesų deklaracijas, o deklaruotiniems duomenims pasikeitus, privalėjo jas tikslinti;

21.2. VTEK ir teismas netyrė aplinkybių, kad nuo 2007 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. sausio 23 d. pareiškėjas ėjo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) vyriausiojo specialisto pareigas ir pagal tuo metu galiojusio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėjo teikti privačių interesų deklaracijas ir nurodyti prievolių įvykdymą užtikrinančius turtinius įsipareigojimus;

21.3. Teismas neišsiaiškino aplinkybių, ar pareiškėjas, kaip valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, iki tarnybos VTEK teikė privačių interesų deklaracijas ir jose nurodė duomenis, susijusius su 2005 m. liepos 14 d. būsto kredito sutartimi prisiimtais įsipareigojimais, kad būtų galima patvirtinti Sprendime konstatuotą Įstatymo pažeidimą;

21.4. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad Įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kitaip, kaip tiktai nustatančios pareigą deklaracijoje nurodyti visus duomenis, išvardytus Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, tais atvejais, kai deklaracija yra pildoma pirmąjį kartą. Pareiškėjas nepartraukiamai buvo valstybės tarnautoju nuo 2007 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., tačiau nei VTEK, nei teismas nenustatinėjo, kada šiuo laikotarpiu privačių interesų deklaracija buvo pildoma pirmąjį kartą. Taip pat nenustatyta, ar ankstesnėse (ne trijų pastarųjų metų VTEK vertinimo laikotarpiu) privačių interesų deklaracijose pareiškėjas nenurodė su 2005 m. liepos 14 d. būsto kredito sutarties sudarymu susijusios informacijos pagal tuo metu nustatytus privačių interesų deklaracijų pildymo ir teikimo reikalavimus;

21.5. Teismas nevertino, ar pareiškėjo 2005 m. ir 2016 m. metų sandoriai atitinka esminį deklaruotino privataus intereso požymį – asmens suinteresuotumą, galintį turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, ir esantį pakankama prielaida interesų konfliktui kilti;

21.6. Iš VTEK ir teismo sprendimų turinio neaišku, kaip pareiškėjas galėjo pažeisti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kartu nepažeisdamas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių pareiškėjui pareigą deklaruoti būtent privačius interesus (o ne sandorius, be deklaruotino privataus intereso požymio). Teismas buvo informuotas apie tai, kad minėti sandoriai laiku ir tinkamai buvo deklaruoti teisės aktų nustatyta tvarka teikiant Pajamų ir turto deklaracijas VMI;

21.7. Nagrinėjamoje byloje aktualūs apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai, ar įgyvendindamas pareigą deklaruoti privačius interesus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi deklaruoti esminį deklaruotino privataus intereso požymį atitinkančius, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos vertės sandorius, ar visus šio straipsnio dalies punkte nurodytus sandorius atsižvelgiant tik į jų skaitinę vertę (neįvertinus, kad sandoriai jau vieną kartą deklaruoti VMI);

21.8. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl procesinių pažeidimų. Pagal VTEK įstatymo 12 straipsnio 2 dalį VTEK narys V. K. neturėjo teisės laikinai eiti VTEK pirmininko pareigų, neturėjo teisės vadovauti rengiant svarstyti VTEK teikiamus klausimus (VTEK įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir VTEK pirmininko vardu pasirašyti skundžiamo Sprendimo;

21.9. Teismas sprendimu pripažino, kad įtaigos vadovu ne teisinėmis priemonėmis tapęs asmuo įgyja visas įstatymo tokiam vadovui suteiktas galias. Tokiu būdu pažeidžiamas principas – iš neteisės negali gimti teisė;

21.10. Teismas apsiribojo tik konstatavimu, esą pareiškėjo nušalinimo klausimą VTEK posėdyje išsprendė teisingai, tačiau nenurodė, ar iš bylos medžiagos visumos matyti, kad V. K. pareiškėjo atžvilgiu buvo šališkas;

21.11. Teismo argumentai, kad pareiškėjas reiškė nušalinimą visai VTEK, nepagrįsti, nes 2017 m. spalio 24 d. VTEK posėdžio protokolas patvirtina, kad pareiškėjas reiškė nušalinimą būtent V. K.. Tuo tarpu VTEK posėdžiui pirmininkavęs V. K., iškreipdamas pareiškėjo valią, net ir po pakartotinių patikslinimų nurodė, kad nusišalinimą jis esą reiškia visai VTEK. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl teismas palaiko atsakovo argumentus šiuo aspektu, nes VTEK nariui V. K. nusišalinus nuo sprendimo svarstymo, jis galėjo būti atidėtas, kol iš atostogų grįš svarstyme nedalyvavusi VTEK narė D. P. ir šio klausimo svarstymas būtų atnaujintas vėliau bet kuriame kitame VTEK posėdyje iki 2017 m. gruodžio 11 d.;

21.12. Skunde nurodytų argumentų kontekste nesutiktina, kad VTEK darbo reglamente nustatytos posėdžio organizavimo tvarkos nesilaikymas neturėjo įtakos ginčijamo Sprendimo objektyvumui ar pagrįstumui. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų nesilaikymas bei VTEK darbo reglamento, kaip norminio teisės akto, nepaskelbimas TAR, leido VTEK piktnaudžiauti nepakankamo teisinio apibrėžtumo sąlygomis ir pažeidinėti VTEK darbo reglamento punktus. VTEK darbo reglamentas įsigaliojo tik 2018 m. gegužės 15 d. (paskelbtas TAR tik 2018 m. gegužės 14 d.). Atitinkamai, teismas sprendimu pripažino, kad svarstymo, nušalinimo ir sprendimo priėmimo procesas gali vykti pagal negaliojantį teisės aktą;

21.13. Teismas toleravo situaciją, kai VTEK pirmininkas, vengdamas svarstyti jo nušalinimą, perfrazuoja aiškiai išsakytą pareiškėjo prašymą;

21.14. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad pareiškėjas neginčija, jog VTEK naudojamoje IDIS esantys duomenys yra tapatūs jo privačių interesų deklaracijose deklaruotiems duomenims ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ir naudojimasis IDIS duomenimis turėjo įtakos Sprendimo objektyvumui ar pagrįstumui. Pareiškėjas teismui teikė argumentus bei įrodymus dėl IDIS ir jos suformuotų privačių interesų deklaracijų neteisėtumo. Teismo posėdyje pateikė pavyzdžius, kad IDIS deklaracijoje nėra jo sutuoktinės asmens kodo, kurį pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą jis buvo nurodęs originalioje privačių interesų deklaracijoje;

21.15. VTEK 2012 m. liepos 5 d. sprendimu KS-84 (VTEK 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. KS-40 redakcija) patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 49 punkte nurodytos IDIS sistemos valstybėje oficialiai nėra, ji nėra įteisinta ir įregistruota. Todėl yra poreikis apeliacinės instancijos teismui pasisakyti ir dėl neteisėtos informacinės sistemos IDIS nurodymo norminiame teisės akte – Taisyklėse.

22. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, prašo apeliacinį skundą atmesti pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, akcentuodamas:

22.1. Pareiškėjas Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies kontekste, 2014 m. sausio 24 d. pradėjęs eiti pareigas VTEK, privalėjo naujai pateikti privačių interesų deklaraciją ir nurodyti joje visus aktualius duomenis, taip pat ir apie galiojančius sandorius, tačiau to nepadarė. Įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. Atsižvelgiant į tai, VTEK neturėjo pareigos aiškintis, ar pareiškėjas 2005 m. liepos 14 d. kredito sutartį buvo nurodęs deklaracijoje, kai jis dirbo Seimo kanceliarijoje ar VAGK;

22.2. Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., įsigaliojus Taisyklėms, valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims atsirado pareiga deklaruoti privačius interesus elektroninėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, ankstesnės popierinės deklaracijos neteko teisinės reikšmės, o privačius interesus deklaruojantys subjektai, taigi ir pareiškėjas, įgijo pareigą visus deklaruotinus duomenis pateikti elektroniniu būdu. Tai dar viena aplinkybė, dėl ko VTEK neturėjo pareigos aiškintis, kokią informaciją pareiškėjas teikė popierinėse deklaracijose, kai dirbo ankstesnėse darbovietėse;

22.3. Valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatos yra kvalifikuojamos tuomet, kai asmuo apskritai nebūna pateikęs privačių interesų deklaracijos. Tuo tarpu pareiškėjas privačių interesų deklaracijas teikė, tačiau praleisdamas Įstatymo nustatytą terminą. Todėl jam buvo kvalifikuotas Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas;

22.4. Visi duomenys, kurie yra nurodyti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, yra privatūs, nes tiesiogiai yra susiję būtent su tuo asmeniu, kuris deklaruoja interesus. Vien dėl šios aplinkybės asmuo deklaruoja privačius, t. y. su juo susijusius, interesus;

22.5. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl deklaravimo VMI nesusiję su nagrinėjama byla. Privačių interesų deklaravimą reglamentuoja Įstatymas. Įstatyme nėra nustatyta, kad pateikus pajamų ir turto deklaracijas VMI, duomenų apie sandorius nereikia nurodyti privačių interesų deklaracijoje;

22.6. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo nustatyti ar VTEK Komisijos pirmininko paskyrimas, Komisijos darbo reglamento paskelbimas, ar IDIS sistemos veikimas buvo teisėti. Šie pareiškėjo akcentuojami procesiniai klausimai nepaneigia pareiškėjo pareigos deklaruoti privačius interesus ir tai daryti laikantis Įstatymo nustatytų terminų ir tvarkos;

22.7. Byloje reikšminga tai, kad: Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas aiškiai nustato sandorių, kurių vertė didesnė negu 3 000 Eur, deklaravimo pareigą; pareiškėjas sudarė 3 sandorius, kurie atitinka Įstatymo nuostatas, tačiau juos deklaravo praleisdamas Įstatymo nustatytus terminus; kritiškai vertintina pareiškėjo pozicija, kad jam nereikėjo sandorių deklaruoti, tačiau, vis dėl to, jis juos deklaravo, nors jo įsitikinimu neturėjo tokios pareigos.

23. Atsakovas VTEK apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriame prašo bylą stabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar VTEK įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31d. galiojusios redakcijos) 12 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad tol, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys, neprieštarauja teisinės valstybės principui, asmenų teisėtų lūkesčių turėjimo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) viršenybės principui, Konstitucijos 29 straipsnio nuostatai, draudžiančiai nustatyti teisinį reglamentavimą, įteisinantį asmenų diskriminavimą amžiaus pagrindu, Konstitucijos 48 straipsniui, kuriuo vadovaujantis priverčiamasis darbas Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas.

24. VTEK prašymą motyvavo tuo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo keliamas Komisijos sudėties ir V. K. laikino pirmininkavimo teisėtumo klausimas yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su Konstitucijos ginamomis vertybėmis. Analizuojant VTEK įstatymo 12 straipsnio 2 dalies normos turinį, kyla teisinių abejonių, ar ši nuostata neįtvirtina asmens, Seimo sprendimu paskirto Komisijos nariu, diskriminavimo amžiaus pagrindu principo. Ši nuostata, įtvirtindama reikalavimą, jog asmuo, kuris Seimo nebuvo paskirtas eiti Komisijos pirmininko pareigų, nedavė tam savo sutikimo ir pan., neapibrėžtą laiką privalo vykdyti įstaigos vadovo funkcijas vien todėl, kad likusieji Komisijos nariai yra jaunesni amžiumi, galbūt prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui ir galimai įteisina priverčiamąjį darbą, kuris, vadovaujantis Konstitucijos 48 straipsniu, yra draudžiamas. VTEK įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Komisijos pirmininko pavadavimo nevienodai traktuoja lygiais pagrindais Seimo paskirtus kolegialios valstybės institucijos – Komisijos narius (valstybės pareigūnus), neegzistuojant tam objektyviai pateisinamų priežasčių. Komisija yra vienintelė Lietuvos valstybės institucija, kurios vadovo neapibrėžtą laiką trunkantis pavadavimas įteisintas įstatymiškai, atsižvelgiant tik į amžiaus kriterijų. Nurodytos nuostatos aiškinimas reikšmingas Konstitucijos 66 straipsnio 2 dalies, VTEK įstatymo 6 straipsnio 1–3 dalių, 7 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 2 dalies kontekste. VTEK įstatymo 13 straipsnis VTEK pirmininkui nustatė specialią kompetenciją, kurią, vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata, įgauna vyriausiasis amžiumi pareigas einantis VTEK narys, nepriklausomai nuo to – ar jis yra davęs savo sutikimą vadovauti institucijai. VTEK įstatymas šios institucijos pirmininkui nustato didesnius, nei Komisijos nariams reikalavimus (11 straipsnio 1 ir 2 dalys), skiriasi ir Komisijos narių ir Komisijos pirmininko atleidimo tvarka.

25. VTEK teigimu, įvertinus aplinkybes, jog VTEK formuoja skirtingi subjektai, siūlydami kandidatus iš įvairių institucijų, ar mokslo sričių, o atskirų Komisijos narių kadencijos tarpusavyje nėra derinamos ir jų trukmė paprastai nesutampa, kolegų amžiaus faktorius į pareigas skiriamam bei jas einančiam Komisijos nariui yra siurprizinė, o vyriausiam amžiumi pareigūnui – galimai diskriminacinė ir jo teisėtus lūkesčius pažeidžianti sąlyga.

26. VTEK kyla abejonių dėl VTEK įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos proporcingumo, jos atitikties siekiamam tikslui ir asmenų, paskirtų eiti VTEK nario, bet ne VTEK pirmininko, galimo diskriminavimo bei teisėtų lūkesčių (į darbą, saviraiškos laivę, savirealizaciją, karjeros galimybes einant VTEK nario pareigas ir kadencijai pasibaigus) pažeidimo.

27. VTEK daro prielaidą, kad atsisakymas neribotą laiką laikinai eiti Komisijos pirmininko pareigas pagal amžių dėl objektyviai pateisinamų priežasčių (šeimyninių aplinkybių, sveikatos, specialių įgūdžių, ar patirties dirbti administracinį darbą stokos) yra konstituciškai pateisinamas. VTEK įstatyme nurodytame Komisijos nario priesaikos tekste nieko nekalbama apie VTEK nario įsipareigojimus, susijusius su šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų vykdymu. Todėl aiškinimas, jog vyriausiasis amžiumi VTEK narys, kuris net ir dėl objektyvių priežasčių (pvz. sveikatos būklės) negali pavaduoti VTEK pirmininko, tokiais savo veiksmais galbūt sulaužo duotą VTEK nario priesaiką, nėra pagrįstas.

28. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus dėl 1 235,25 Eur ir 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo ir papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad po apeliacinio skundo padavimo teismui paaiškėjo reikšminga šiai bylai aplinkybė, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-322-575/2020, t. y., kad laikinai (2017 m. kovo 20 d. – 2018 m. balandžio 10 d.) VTEK pirmininko pareigas ėjęs VTEK narys V. K. veikė kaip nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Dėl to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas panaikino pareiškėjo atžvilgiu V. K. priimtą individualų teisės aktą. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju V. K. negalėjo: įgalioti T. Č., A. M. ir V. K. pagal pavedimą byloje atstovauti VTEK; pasirašinėti į bylą teikiamo atsiliepimo bei kitų raštų; vadovauti rengiant svarstyti VTEK teikiamus klausimus. Atsakovas neteisėtai suorganizavo VTEK posėdį, kuriame ir buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, bei, veikdamas kartu su privačiais interesais susijusia V. K., kuri, kaip ir V. K., yra Mykolo Romerio universiteto Alumni asociacijos steigėja, išskirtinai viena kryptimi orientavo tyrimą dėl pareiškėjo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą aplinkybės, jog V. K. ir V. K. vienas kito atžvilgiu yra saistomi privačių interesų, nebuvo žinomos. Šiai bylai aktualios aplinkybės nagrinėjamos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI2-958-596/2020.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Pareiškėjo skundo vienas iš argumentų, kurio pagrindu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą Sprendimą, yra nesutikimas su pirmininko įgaliojimais toje apimtyje, kad VTEK pirmininko pareigas laikinai ėjo ne pagal VTEK įstatymo normas paskirtas asmuo.

30. Byloje nustatyta, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje, dalyvaujant dviem Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams, o Komisijos pirmininku buvo Komisijos narys, laikinai einantis šios Komisijos pirmininko pareigas V. K., kuris ir pasirašė skundžiamą Sprendimą.

31. Pagal VTEK įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą kompetenciją, organizuodamas Komisijos posėdžių veiklą, Komisijos pirmininkas Reglamento nustatyta tvarka šaukia VTEK posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo sprendimus (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2179, galiojusio nuo 2016 m. sausio 1 d., redakcija).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020 nustatė, jog Lietuvos Respublikos Seimui 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XIII-218 nuo 2017 m. kovo 20 d. atleidus VTEK pirmininką R. V. iš Komisijos pirmininko pareigų, naujo VTEK pirmininko Seimas nepaskyrė. Vyriausias pagal amžių VTEK narys, kuris pagal VTEK įstatymo 12 straipsnio 2 dalį turėjo laikinai eiti VTEK pirmininko pareigas, atsisakė eiti šias pareigas. Dėl to pirmininko pareigas VTEK 2017 m. kovo 17 d. sprendimu laikinai pradėjo eiti V. K., kuris nebuvo vyriausias pagal amžių VTEK narys. Byloje nagrinėjamu atveju VTEK darbo tęstinumui užtikrinti VTEK nariai patys išsirinko laikiną pirmininką, nors VTEK nėra save formuojanti institucija ir ginčo metu galiojusios VTEK įstatymo normos nesuteikė teisės VTEK nariams išsirinkti VTEK narį, pavaduojantį pirmininką. Pastebėtina, jog laikinai VTEK pirmininko pareigas einantis asmuo (jį pavaduojantis) atlieka tokias pat funkcijas, kaip nuolatinis VTEK pirmininkas, ir jų įgaliojimų apimtis nesikeičia. Be to, kaip jau minėta, VTEK pirmininko statutas yra ypatingas, o jo atliekamos funkcijos – reikšmingos ir svarbios, tam yra numatyti specialūs įgaliojimų suteikimo mechanizmai ir VTEK pirmininko pavadavimo klausimas yra aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas VTEK įstatyme. VTEK pirmininko pavadavimo klausimą išsprendus nesilaikant VTEK įstatyme numatytos tvarkos, t. y. VTEK nariams išrinkus VTEK narį, pavaduojantį pirmininką, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo galimo pažeidimo tyrimo VTEK metu VTEK pirmininko funkcijas – organizavo VTEK sekretoriato darbą atliekant tyrimą dėl Sprendimo, vadovavo rengiant svarstyti VTEK teikiamą Sprendimą, sušaukė Komisijos posėdį, kuriame buvo priimtas Sprendimas ir jame pirmininkavo, davė privalomus nurodymus valstybės tarnautojams ir pareiškėjui bei pasirašė Sprendimą – atliko VTEK narys, kuriam tokių funkcijų atlikimas buvo priskirtas ydingai ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dominuoja VTEK įstatymo 12 straipsnio 2 dalies aiškinimas, kaip reikalaujantis panašiais atvejais (pirmininkui esant paskirtam ne pagal teisės aktų reikalavimus) naikinti VTEK sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020 ir joje nurodytą teismų praktiką: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4662-261/2018, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-575/2020, 2020 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-97-261/2020).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020, pripažintinos precedentu šiai bylai, kadangi bylos faktinės aplinkybės tapačios ir taikyta ta pati teisė kaip ir nagrinėjamoje byloje.

35. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog VTEK priimant Sprendimą buvo padaryti anksčiau aptarti esminiai proceso pažeidimai, dėl to VTEK Sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.).

36. Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad kiekvienas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio akto panaikinimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas įstatymu nustatytas procesinis pagrindas panaikinti skundžiamą aktą (jo dalį) kaip neteisėtą. Nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas taikant kurį nors iš ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, teismas panaikina skundžiamą aktą kaip neteisėtą vien šiuo procesiniu pagrindu, t. y. teismas tokiu atveju neturi nagrinėti ir pasisakyti dėl skundžiamo akto teisėtumo kitais aspektais, kuriuos pareiškėjas galbūt nurodo savo skunde teismui. Nustačiusi, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas taikant ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teisėjų kolegija nepasisako kitais aspektais, kuriuos pareiškėjas (apeliantas) ir atsakovas nurodo savo procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4662-261/2018).

37. Atsakovas VTEK apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriame prašo bylą stabdyti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar VTEK įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 12 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl VTEK pirmininko pavadavimo neprieštarauja Konstitucijai.

38. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

39. Atsakovo prašymas netenkintinas dėl tokių argumentų: VTEK įstatymo 12 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kad kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys, nebegalioja (žr. aktuali VTEK įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.); prašyme nėra argumentų, kurių pagrindu būtų galima tirti negaliojantį įstatymą. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra ginčijama, ar pagal VTEK įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) 12 straipsnio 2 dalies nuostatą galėjo, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eiti vyriausias pagal amžių VTEK narys. Bylos ginčas yra dėl Komisijos pirmininko įgaliojimų teisėtumo, kuriuos jis įgijo pažeidžiant VTEK įstatymo normas. Todėl VTEK įstatymo 12 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijai tyrimas nėra reikšmingas šio ginčo išsprendimui.

40. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 147 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

41. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, be to, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

42. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjui nepateikus pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos duomenų apie išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl 1 235,25 Eur išlaidų pritesimo apeliacinės instancijos teisme.

43. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 762, 30 Eur išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo parengimą, kurias patvirtina 2021 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymas ir 2021 m. vasario 8 d. PVM sąskaita faktūra.

44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti 762,30 Eur teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto rekomenduojamo priteisti už apeliacinio skundo parengimą dydžio, pareiškėjo prašymą tenkiną ir priteisia jam iš atsakovo 762,30 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. S. skundą patenkinti ir panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. KS-165 „Dėl M. S.“.

Priteisti pareiškėjui M. S. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus, 30 ct) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius