2020-01-14 Nr. ANB-30-4-68-3-02933-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. 2ATP-395/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02933-2019-0

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Armano Abramavičiaus, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovės advokatės Jolitos Urbienės prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties bei prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarimo vykdymą,

n u s t a t ė :

R. V. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „K“ vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „Kalnėnų slėnis“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. iš UAB „K“ priklausančios „X“, AB sąskaitos Nr. xxxxxxxxxxxxxx ir AB „M“ sąskaitos Nr. LTxxxxxxxxxxxxxx buvo atlikti mokėjimai kreditoriams, kai atsiskaitymų dienomis bendrovė buvo skolinga Valstybiniai mokesčių inspekcijai (toliau VMI). Tokiu būdu R.V. pažeidė kreditorės VMI teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarimu R.V. nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 400 Eur bauda.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. atstovės advokatės Jolitos Urbienės apeliacinis skundas netenkintas ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarimas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.V. atstovė advokatė Jolita Urbienė prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Prašyme nurodoma, kad teismai R.V. nubausdami pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį padarė esminius materialiosios teisės (CK 6.9301 straipsnio) bei proceso teisės (ANK 466, 567, 569 straipsnių) pažeidimus, pažeidė in dubio pro reo principą, nes kvalifikuojant nusižengimą nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo visų bylos aplinkybių visetą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas bei įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi tik VMI pateiktais prieštaringais bei nepatikimais rašytiniais įrodymais, o apeliacinės instancijos teismas padarytų klaidų neištaisė, nepašalino abejonių byloje, jas aiškino VMI naudai. Be to, atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, o apeliacinės instancijos teismas atmetė byloje rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog bendrovė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais.

Pareiškėjos nuomone, dėl neaiškaus teisinio reikalavimo bei suponuotų dviprasmybių CK 6.9301 straipsnio normoje teisinių santykių subjektams nepagrįstai iškyla administracinė atsakomybė. Yra žinoma, jog pagal CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą teisės normą bendrovės privalo atsiskaityti šiame straipsnyje nustatyta eile tuo atveju, jei ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, jei ji lėšų turi pakankamai (tiek grynųjų, tiek negrynųjų pinigų, kito turto), šios atsiskaitymo eilės, anot atstovės, neprivaloma laikytis. Šiuo atveju, kai nėra CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygos, teismai priėmė galimai nepagrįstą nuostatą, kad jei bendrovė turi nepriemoką, reiškia, kad visus atsiskaitymus ji turi vykdyti išimtinai VMI, nepaisant to, kad bendrovei pakanka lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, kurie pareiškė reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R.V. atstovės advokatės Jolitos Urbienės prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teismas priimtus nutarimus ir nutartis tikrina teisės taikymo aspektu.

Kolegijos vertinimu, nors prašyme keliami klausimai dėl materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, tačiau pateikti teisiniai argumentai tokiu aspektu, kad nuneigti žemesnės instancijos teismų išvadas dėl pritaikytos administracinės nuobaudos pagrįstumo nubaustajam pažeidus CK 6.9301 straipsnio nuostatas. Iš esmės siekiama įrodyti, kad bendrovė atsiskaitinėjo su kreditoriais neturėdama neįvykdytų prievolių VMI ir turėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Taigi, pareiškėja iš esmės pažeidimus grindžia netinkamu faktinių bylos aplinkybių nustatymu, savaip interpretuoja bylos aplinkybes bei civilinio kodekso imperatyvias 6.9301 straipsnio nuostatas ir tuo netiesiogiai įpareigoja Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą iš naujo įvertinti faktines bylos aplinkybes.

Konstatuojama, kad prašyme nėra suformuluota teisinių argumentų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų, nustatytų ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte, buvimą, nes pagal pateiktus argumentus kasacinės instancijos teismas turėtų iš naujo vertinti byloje esančius įrodymus bei nustatyti kitokias faktines bylos aplinkybes nei nustatė žemesnės instancijos teismai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, svarstydamas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, yra saistomas byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas bei duomenų pripažinimas įrodymais, jų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva.

Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pagrindų, todėl prašymą atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 ir 6 punktai).

Atsisakius priimti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, prašymas sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarimo vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.V. atstovės advokatės Jolitos Urbienės prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Dalia Bajerčiūtė

Armanas Abramavičius