2016-03-31 Nr. AB-7286-3-61-3-03869-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romano Klišausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2016-03-31 Nr. AB-7286-3-61-3-03869-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2014 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-467-15856 nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką (156 064,09 Lt) ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
Full text
A. Tilindė
Administracinė byla Nr. A-274-438/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03869-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romano Klišausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2014 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-467-15856 nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką (156 064,09 Lt) ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
VMI 2014 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-70306 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Šiame sprendime VMI sumažino prievolių ataskaitos 1–3 eilutėse nurodytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių sumas, išieškant tik tas PVM ir GPM delspinigių sumas, kurios yra įtvirtintos teismo sprendimu ir nebekvestionuotinos.
VMI 2014 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-76169 nusprendė iš UAB „Mimina“ į biudžetą išieškoti 153 500,53 Lt. Prie šio sprendimo pridėtoje ataskaitoje nurodyta, kad pareiškėjui priskaičiuota 25 285,08 Lt PVM delspinigių, 27 235,26 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų delspinigių ir 19 572,56 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų delspinigių.
Pareiškėjas UAB „Mimina“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti VMI 2014 m. liepos 18 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų Nr. (23.31-08)467-15856; 2) panaikinti VMI 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų Nr. (23.31-08)-320A-70306; 3) panaikinti VMI 2014 m. spalio 14 d. sprendimą išieškoti mokestine nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-76169.
Paaiškino, kad atsakovas 2014 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-15856 išieškoti iš Bendrovės 156 064,09 Lt dydžio mokestinę nepriemoką, tačiau, mokesčių mokėtojo nuomone, minėti delspinigiai apskaičiuoti nepagrįstai, o priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.
Pažymėjo, kad Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Utenos AVMI) 2009 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-20 dėl 2007 m. gegužės 16 d. patikrinimo akto Nr. 7.28-6 (toliau – ir Patikrinimo aktas) tvirtinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi panaikino mokesčių administratoriaus 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (10.15)-10.1-41 ir Patikrinimo akto patvirtinimo klausimą perdavė mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko galioti mokesčių administratoriaus 2009 m. liepos 24 d. sprendimą. Utenos apskrities VMI 2009 m. liepos 24 d. sprendime buvo patvirtinta UAB „Mimina“ 22 948 Lt PVM nepriemoka ir 11 953,34 Lt PVM delspinigių, 17 282,4 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų nepriemoka ir 16 749,02 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų delspinigių, 23 017,94 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų nepriemoka ir 12 310,9 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų delspinigių.
Kadangi mokesčių administratoriaus 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas dėl Patikrinimo akto tvirtinimo buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikintas, o 2009 m. liepos 24 d. buvo priimtas naujas sprendimas Nr. (10.15.)-10.1-20, mokesčių administratorius neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių už 22 948 Lt PVM nepriemoką, 17 282,4 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų nepriemoką bei 23 017,94 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų nepriemoką iki 2009 m. liepos 24 d. Kadangi Mokestinių ginčų komisija 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu panaikino mokesčių administratoriaus 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 69-259, kuriuo buvo patvirtintas administratoriaus 2009 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. (10.15.)-10.1-20, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą, mokesčių administratorius neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių už 22 948 Lt PVM nepriemoką, 17 282,4 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų nepriemoką bei 23 017,94 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų nepriemoką iki 2010 m. balandžio 26 d. Kadangi Bendrovė apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą, kuris turėjo įsiteisėti 2010 m. gegužės 11 d., o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė bei paliko galioti mokesčių administratoriaus 2009 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-20, mokesčių administratorius neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. gegužės 5 d. (dėl atmesto Bendrovės skundo, kuris sustabdė mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą 359 dienų) bei už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2011 m. spalio 31 d. (180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos), iš viso už 539 dienas.
Finansų ministro nustatytų delspinigių dydis nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarė 0,04 proc., o nuo 2010 m. spalio 1 d. sudarė 0,03 proc. Nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. delspinigių dydis turėjo sudaryti 5,72 procento (143 dienos po 0,04 proc.), o nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. – 14,8 procento (496 dienos po 0,03 proc.), iš viso – 20,6 procento. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo teisę UAB „Mimina“ papildomai priskaičiuoti 4 727,29 Lt delspinigių už 22 948 Lt PVM nepriemoką, 3 560,17 Lt delspinigių už 17 282,4 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų nepriemoką ir 4 741,7 Lt delspinigių už 23 017,94 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų nepriemoką.
Sudėjus Utenos apskrities VMI 2009 m. liepos 24 d. sprendime Nr. (10.15.)-10.1-20 priskaičiuotas delspinigių sumas bei galimas priskaičiuoti papildomas delspinigių sumas, bendra delspinigių suma už 22 948 Lt PVM nepriemoką turėtų sudaryti ne daugiau kaip 16 680,63 Lt, už 17 282,4 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų nepriemoką – ne daugiau kaip 20 309,19 Lt, už 23 017,94 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų nepriemoką – ne daugiau kaip 17 052,6 Lt. VMI apskaičiavo 25 660,2 Lt delspinigių už 22 948 Lt PVM nepriemoką, 27 520,16 Lt delspinigių už 17 282,4 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų nepriemoką bei 19 960,8 Lt delspinigių už 23 017,94 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų nepriemoką, t. y. 16 386,54 Lt daugiau nei galėjo būti priskaičiuota pagal teisės aktus. Be to, atsakovo 2014 m. liepos 18 d. sprendime Nr. (23.31-08)467-15856 nenurodyta, už kokį laikotarpį pareiškėjui buvo apskaičiuoti delspinigiai, taip pat nėra išskirtos papildomai priskaičiuotų delspinigių sumos, todėl jis negalėjo tinkamai įvertinti VMI priskaičiuotų delspinigių pagrįstumo.
Atsakovas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-70306 pakeitė 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-15856. Bendrovės nuomone, viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisų arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu VMI sumažino pagal 2014 m. liepos 18 d. sprendimą išieškomų GPM ir PVM delspinigių sumas, tačiau 2014 m rugsėjo 11 d. raštu informavo, kad dėl sumažintų išieškomų GPM ir PVM delspinigių sumų bus priimtas atskiras sprendimas, t. y. nepripažino, kad GPM ir PVM delspinigių sumos buvo apskaičiuotos klaidingai. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, paneigė teisėtumo principą, be teisinio pagrindo pakeitęs 2014 m. liepos 18 d. sprendimą. Taip buvo pažeistas ir mokesčių teisėje įtvirtintas apmokestinimo aiškumo principas.
Atsakovas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu nusprendė iš UAB „Mimina“ į biudžetą išieškoti 153 500,53 Lt. Prie šio sprendimo pridėtoje ataskaitoje nurodyta, kad pareiškėjui priskaičiuota 25 285,08 Lt PVM delspinigių, 27 235,26 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų delspinigių ir 19 572,56 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų delspinigių. VMI 2014 m. spalio 24 d. rašte nurodyta, kad 11 953,34 Lt PVM delspinigių apskaičiuota Patikrinimo aktu, o 12 864,65 Lt PVM delspinigių iki 2011 m. gegužės 31 d. imtinai; 16 749 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų delspinigių apskaičiuota Patikrinimo aktu, o 9 688,52 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų delspinigių iki 2011 m. gegužės 31 d. imtinai; 12 310,9 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų delspinigių apskaičiuota Patikrinimo aktu, o 12 903,85 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų delspinigių iki 2011 m. gegužės 31 d. imtinai. Iš 2014 m. spalio 24 d. rašte pateiktų duomenų matyti, kad minėti PVM ir GPM delspinigiai buvo skaičiuojami nuo mokesčių administratoriaus 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, tačiau jie galėjo būti skaičiuojami nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2010 m. gegužės 11 d., kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi panaikino mokesčių administratoriaus 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, o Mokestinių ginčų komisija 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu panaikino mokesčių administratoriaus 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 69-259, kuriuo buvo patvirtintas administratoriaus 2009 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. (10.15.V10.1-20.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad išieškoma PVM ir GPM delspinigių suma susidarė nesumokėjus mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto PVM ir GPM.
Pažymėjo, kad dėl Utenos AVMI 2007 m. gegužės 16 d. patikrinimo akto Nr. 7.28-6, kuriuo pareiškėjui nurodyta papildomai sumokėti apskaičiuotas PVM ir GPM bei su šiais mokesčiais susijusias delspinigių sumas, nuo 2007 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. gegužės 5 d. vyko ginčai. 2011 m. gegužės 5 d. pasibaigus mokestiniam ginčui, Utenos AVMI 2009 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. (10.15.)-10.1-20 įsiteisėjo ir UAB „Mimina“ turėjo į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 22 948 Lt PVM, 11 953,34 Lt PVM delspinigių, 4 474 Lt PVM baudą, 343,94 Lt atskaitymų į Kelių programą delspinigių, 109 Lt atskaitymų į Kelių programą baudą, 526,86 Lt pelno mokesčio delspinigių, 117 Lt pelno mokesčio baudą, 17 282,4 Lt GPM nuo gyventojų A klasės su darbo santykiais nesusijusių pajamų, 16 749,02 Lt GPM nuo gyventojų A klasės su darbo santykiais nesusijusių pajamų delspinigių, 7 091 Lt GPM nuo gyventojų A klasės su darbo santykiais nesusijusių pajamų baudą, 23 017,94 Lt GPM nuo gyventojų A klasės su darbo santykiais susijusių pajamų, 12 310,9 Lt GPM nuo gyventojų A klasės su darbo santykiais susijusių pajamų delspinigių, 4 055 Lt GPM nuo gyventojų A klasės su darbo santykiais susijusių pajamų baudą, 257,91 Lt įmokų į Garantinį fondą, 81,4 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių, 26 Lt įmokų į Garantinį fondą baudą, iš viso 121 343,71 Lt.
Pažymėjo, kad VMI 2014 m. liepos 18 d. sprendime Nr. (23.31-08)467-15856 išieškomos delspinigių sumos, nurodytos prievolių ataskaitos 1–3 eilutėse, yra apskaičiuotos mokestinio patikrinimo metu bei susidariusios mokestinio ginčo metu. VMI viršininkas, atsižvelgdamas į tai, kad šiame sprendime nebuvo išskirta, kurios PVM ir GPM delspinigių sumos, nurodytos prievolių ataskaitos 1–3 eilutėse, yra susidariusios mokestinio ginčo metu, 2014 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-70306 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sumažinant prievolių ataskaitos 1–3 eilutėse nurodytas PVM ir GPM delspinigių sumas ir šiuo sprendimu išieškant tik tas PVM ir GPM delspinigių sumas, kurios yra įtvirtintos teismo sprendimu ir nebekvestionuotinos. Tvirtino, kad atsakovas iš esmės panaikino 2014 m. liepos 18 d. sprendimo trūkumą. VMI pakeitus 2014 m. liepos 18 d. sprendimą ir 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu išieškant tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintas delspinigių sumas, ginčo dėl išieškomų delspinigių sumų nėra, kadangi Bendrovė mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų PVM ir GPM delspinigių sumų neginčijo.
VMI viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 yra patvirtinta Sprendimo pakeisti ir / ar papildyti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitose esančių lėšų FR0493 forma. Taigi, mokesčių administratorius turi teisę priimti sprendimą pakeisti sprendimą, todėl VMI teisėtai priėmė 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą. Pažymėjo, kad šiuo sprendimu UAB „Mimina“ nebuvo nustatytos jokios papildomos pareigos. Apmokestinimo aiškumo principas reiškia, kad mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžtas mokestinės prievolės dalykas, t. y. mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo, pasibaigimo tvarka ir pagrindai, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrintas teisingas ir savalaikis jos įvykdymas. Bendrovė nenurodė, kaip VMI 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimas pažeidžia šį principą.
Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato mokesčių administratoriui pareigos, kada turi būti pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, taip pat nėra nustatyta, kad mokesčių administratorius dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo priimtų tik vieną sprendimą, kuriame privalomai nurodytų visas mokesčių mokėtojui priklausančias mokėti sumas. Mokesčių mokėtojas turi teisę iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti. Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77, nustato fizinių ir juridinių asmenų VMI, taip pat jų prašymų / pranešimų / skundų registravimo, nagrinėjimo ir atsakymų rengimo tvarką. Taigi, pareiškėjas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių ir prašyti duomenų apie turimas mokestines prievoles. Vien tai, kad UAB „Mimina“ siekia sužinoti apie kitas mokėtinas prievoles, nėra pagrindas panaikinti 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, kuriuo yra išieškomos tik tos PVM ir GPM delspinigių sumas, kurios yra patvirtintos teismo sprendimu ir kurios yra nebekvestionuotinos.
Remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, atsakovas tvirtino, kad mokesčių mokėtojui apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, t. y. inicijavus mokestinį ginčą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas praėjus 20 kalendorinių dienų po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Delspinigiai skaičiuojami mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, jei mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija atmeta mokesčių mokėtoją skundą ar jo dalį. Delspinigiai mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu neturi būti priskaičiuoti, jeigu mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija panaikina patikrinimo metu papildomai priskaičiuotą mokesčio sumą. Bendrovė nepagrįstai teigė, kad PVM ir GPM delspinigiai už patikrinimo metu apskaičiuotas nepriemokas turi būti skaičiuojami tik nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas Utenos apskrities VMI 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-41, nepanaikino mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų sumų, o perdavė Patikrinimo akto klausimą Utenos apskrities VMI nagrinėti iš naujo. Teismo sprendimu Patikrinimo aktas buvo grąžintas į tvirtinimo stadiją, iš naujo neatliekant mokestinio patikrinimo ir nesurašant naujo patikrinimo akto. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nurodė, kad mokesčių administratorius teisingai priskaičiavo papildomus mokesčius ir įmokas, kurias pareiškėjas privalo sumokėti. Nutartyje taip pat nurodyta, kad teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai, kuriuos teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, ir kuriais jis rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, patvirtina, kad mokestinio patikrinimo metu teisingai buvo nustatytas papildomai priskaičiuotų mokesčių ir įmokų dydis.
Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 (toliau – ir Taisyklės) 83 punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. birželio 1 d., buvo nurodyta, kad būtent patikrinimo akto nustatomosios dalies pabaigoje pagal atskirus mokesčius turi būti apibendrinamos visos mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūno nustatytų mokėtojo apskaičiuotų, bet nesumokėtų nedeklaruojamų ir / ar trūkstamų deklaruojamų mokesčių, mokesčių permokų bei apskaičiuotų delspinigių sumos. Pagal Taisyklių nuostatas, galiojusias surašant Patikrinimo aktą ir bei priimant tiek 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-41, tiek 2009 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-20, delspinigiai buvo apskaičiuojami būtent patikrinimo akto surašymo dieną ir nurodomi patikrinimo akte. Kadangi teismo sprendimu Patikrinimo aktas buvo grąžintas į tvirtinimo stadiją, surašant Utenos AVMI 2009 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-20 perskaičiuoti delspinigių sumą, įvertinant mokestinio ginčo laikotarpį, nebuvo galimybės. PVM ir GPM delspinigių skaičiavimo pradžia negali būti siejama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo įsiteisėjimo data, nes Mokesčių administravimo įstatymas delspinigių skaičiavimo pradžią sieja ne su sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įsiteisėjimo diena, o su patikrinimo akto įteikimo momentu, ir jokių išlygų dėl užsitęsusio mokestinio ginčo nagrinėjimo nenustato.
VMI 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. (23.28-08)-RNA-39692 nurodyta, kad PVM ir GPM delspinigiai apskaičiuoti iki 2011 m. lapkričio 1 d., t. y. delspinigiai buvo skaičiuojami visą mokestinio ginčo laikotarpį ir 180 dienų nuo mokestinio ginčo pabaigos. Bendrovė delspinigių skaičiavimo pabaigos, t. y. datos, iki kada buvo skaičiuojami PVM ir GPM delspinigiai, neginčija. VMI aiškiai nurodė, kokios prievolės išieškomos 2014 m. spalio 14 d. sprendimu, o 2014 m. spalio 24 d. rašte paaiškino prievolių ataskaitos 1–4 eilutėse nurodytų delspinigių apskaičiavimą, t. y. išskyrė, kurios delspinigių sumos apskaičiuotos patikrinimo metu ir mokestinio ginčo metu, nurodė delspinigių skaičiavimo trukmę bei dydį, todėl naikinti VMI viršininko 2014 m. spalio 14 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nėra pagrindo.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Išanalizavęs faktines bylos aplinkybes, teismas nustatė, kad UAB „Mimina“ nesutiko su išieškotinų PVM ir GPM delspinigių dydžiais ir tvirtino, jog PVM ir GPM delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami nuo mokesčių administratoriaus 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo priėmimo dienos ir turėjo būti skaičiuojami nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. gegužės 5 d. bei nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2011 m. spalio 31 d.
Iš prašomo panaikinti VMI 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-70306, kuriuo buvo pakeistas atsakovo 2014 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-15856, teismas nustatė, kad Bendrovei nurodyta sumokėti 11 953,34 Lt PVM delspinigių ir 16 749,02 Lt GPM delspinigių, t. y. tas delspinigių sumas, kurios buvo nustatytos mokestinio patikrinimo metu ir patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kadangi mokestinio ginčo rezultatai yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jie negali būti kvestionuojami. Todėl teismas sprendė, kad naujame teisminiame ginče negali būti peržiūrimas ir keičiamas PVM bei GPM delspinigių, kurie buvo paskaičiuoti Utenos AVMI 2009 m. liepos 24 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, skaičiavimo periodas ir dydis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo panaikinti VMI 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-70306.
Sprendimo pakeisti ir / ar papildyti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitose esančių lėšų FR0493 forma, patvirtinta VMI viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11, teismo įsitikinimu, suponuoja išvadą, kad mokesčių administratorius turi teisę priimti sprendimą pakeisti sprendimą, todėl VMI priėmė teisėtą sprendimą pakeisti pirminį 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-15856. Teismo nuomone, šie sprendimai turi būti vertinami kompleksiškai, o 2014 m. spalio 14 d. sprendimu pakeitus pirminį sprendimą, analizuojamas tik atsakovo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-76169 teisėtumas bei pagrįstumas. Šiame sprendime VMI UAB „Mimina“ nustatyta sumokėti 153 500,53 Lt nepriemoką. Iš prie šio sprendimo pridėtos prievolių ataskaitos teismas nustatė, kad pareiškėjas įpareigotas sumokėti 25 285,08 Lt PVM delspinigių, 27 235,26 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų delspinigių ir 19 572,56 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų delspinigių.
Iš VMI 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. (23.28-08)-RNA-39692 pateiktos delspinigių skaičiavimo detalizacijos teismas taip pat nustatė, kad delspinigiai Bendrovei buvo skaičiuoti visą mokestinio ginčo laikotarpį ir 180 dienų nuo mokestinio ginčo pabaigos, t. y. įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarčiai.
Teismas nurodė, kad mokestinio ginčo rezultatai, patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nekvestionuojami, todėl teismas vertino tik PVM bei GPM delspinigių, kurie buvo apskaičiuoti po mokestinio ginčo, periodą ir dydį.
Teismas analizavo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 95 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 97 straipsnio 2 dalį, 81 straipsnio 2 dalį, 98 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalį ir darė išvadą, kad teisę priverstinai išieškoti Utenos AVMI 2007 m. birželio 15 patikrinimo aktu apskaičiuotas sumas atsakovas įgijo pasibaigus mokestiniam ginčui ir įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarčiai, nes tuo momentu baigėsi priverstinio išieškojimo sustabdymo terminas. Taigi, PVM delspinigiai galėjo būti skaičiuojami iki 2011 m. lapkričio 1 d.
Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-438/2010, teismas nurodė, kad MAĮ delspinigių skaičiavimo pradžią sieja su patikrinimo akto įteikimo momentu ir jokių išlygų dėl užsitęsusio mokestinio ginčo nagrinėjimo nenustato. PVM ir GPM delspinigių skaičiavimo paskutinė diena turi būti 2011 m. lapkričio 1 d., o jie pradedami skaičiuoti po 20 dienų nuo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas, įteikimo asmeniui dienos. 2007 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktas Nr. 7.28-6 buvo patvirtintas Utenos AVMI 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (10.15.)-10.1-41. Vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, teismas šio sprendimo įteikimo pareiškėjui data laikė 2007 m. rugpjūčio 10 d., taigi PVM ir GPM UAB „Mimina“ turėjo sumokėti iki 2007 m. rugpjūčio 30 d., o to nepadarius, nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. turėjo būti pradedami skaičiuoti minėtų mokesčių delspinigiai.
Teismas nurodė, kad Finansų ministro nustatytų delspinigių dydis nuo 2007 m. III ketvirčio iki 2009 m. I ketvirčio sudarė 0,04 procento, nuo 2009 m. II ketvirčio iki 2010 m. I ketvirčio – 0,05 procento, 2010 m. II ir III ketvirčiais – 0,04 procento, nuo 2010 m. IV ketvirčio iki 2011 m. IV ketvirčio – 0,03 procento.
Iš VMI 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. (23.28-08)-RNA-39692 pateikto detalaus delspinigių skaičiavimo teismas nustatė, kad delspinigiai buvo skaičiuojami tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. VMI 2014 m. spalio 14 d. sprendime Nr. (23.31-08)-320A-76169 nurodė sumokėti tas pačias PVM bei delspinigių sumas, kurios buvo nustatytos mokestinio patikrinimo metu ir patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip pat delspinigių sumas, kurios susidarė visu delspinigių skaičiavimo laikotarpiu, t. y. iki 2011 m. lapkričio 1 d. VMI 2014 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-76169 mokestinę nepriemoką nusprendė išieškoti iš pareiškėjo turto, kadangi 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-70306, kuriame nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), nebuvo vykdomas. Tokio draudimo Mokesčių administravimo įstatymas nenumato.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad individualaus administracinio akto turinys (jo pagrindimas) turi būti išdėstytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas rodo, kad sprendimas grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Iš VMI 2014 m. spalio 24 d. rašto Nr. (23.28-08)-RNA-39692 darė išvadą, kad jame išsamiai paaiškintas prievolių ataskaitoje nurodytų PVM bei GPM delspinigių apskaičiavimas, nurodyti delspinigių skaičiavimo trukmė bei dydis. VMI 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendime Nr. (23.31-08)-320A-70306 nurodytos delspinigių sumos buvo nustatytos mokestinio patikrinimo metu ir patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl joks papildomas šio sprendimo motyvavimas nebuvo reikalingas. Taigi, teismo įsitikinimu, UAB „Mimina“ argumentas dėl prašomų panaikinti sprendimų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai skaičiavo delspinigius visą mokestinio ginčo laikotarpį bei 180 dienų nuo mokestinio ginčo pabaigos. VMI tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, o jos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti Bendrovės skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
III. Pareiškėjas UAB „Mimina“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m.vasario 25 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas dėsto tas pačias faktines ir teisines aplinkybes kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas mano, kadangi teismas netinkamai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad delspinigiai skaičiuojami už mokestinio ginčo laikotarpį tik tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojo skundas yra atmetamas.
Atsakovas VMI atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes bei padarė teisingas išvadas. Atsakovas dėsto tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.
2015 m. spalio 5 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas VMI raštas Nr. (23.4-08)RNA-40272, kuriame atsakovas informuoja teismą, kad atsakovas VMI gavo pareiškėjo prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką. VMI viršininko 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-5791 nusprendė išdėstyti 29 172,76 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą. 2015 m. spalio 14 d. pasirašyta mokestinės paskolos sutartis, kuria nurodytos sumos sumokėjimas išdėstytas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad GPM ir PVM delspinigių sumos nėra išdėstytos. Nurodo, kad atsižvelgiant į susitarimą, neteko galios šioje byloje skundžiami atsakovo 2014 m. liepos 18 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimai. Pažymi, kad yra atnaujintas VMI 2014 m. spalio 14 d. sprendimo dalies vykdymas – nesumokėtų delspinigių sumų išieškojimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo UAB „Mimina“ skundas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) VMI 2014 m. liepos 18 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų Nr. (23.31-08)467-15856; 2) VMI 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų Nr. (23.31-08)-320A-70306; 3) VMI 2014 m. spalio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-76169. Pareiškėjas nesutiko su šiuose atsakovo sprendimuose nurodytomis PVM bei GPM delspinigių sumomis bei teigė, kad atsakovo sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.
Ginčo dėl pareiškėjui apskaičiuotų mokesčių byloje nėra – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, kuriuo buvo paliktas galioti VMI 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 69-259 dėl Utenos AVMI 2009 m. liepos 24 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (10.15.)-10.15-20 (t. I, b. l. 80–85).
Įvertinusi byloje esančius bylos šalių procesinius dokumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad byloje ginčas kilo iš esmės dėl pareiškėjui apskaičiuotų ir išieškomų GPM ir PVM delspinigių pagrįstumo ir teisėtumo – pareiškėjas nesutinka, kad atsakovas turėjo teisę skaičiuoti nurodytų mokesčių delspinigius ir už tuos laikotarpius, kai pareiškėjo skundu buvo inicijuotas mokestinis ginčas. Pareiškėjo teigimu, delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2010 m. gegužės 11 d.
Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato delspinigių mokėjimą už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Aptariami delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (MAĮ 97 str. 2 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, aiškinant MAĮ 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiškai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumą, nurodytą mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo (žr., pvz., 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-944/2011).
Pirmu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Šiuo pagrindu delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dieną (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-877/2009).
Antras delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų. Šiuo atveju delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (žr., pvz., 2011 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-254/2011).
Pats delspinigių skaičiavimas už tai, kad mokesčių mokėtojas per MAĮ 81 straipsnio 2 dalies terminą nesumokėjo mokesčių, kurie yra nurodyti sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, visiškai nepriklauso nuo to, ar buvo skaičiuojami delspinigiai iki patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, ar delspinigiai skaičiuojami nebuvo (žr., pvz., 2010 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-438/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui delspinigiai buvo skaičiuojami tiek patikrinimo aktu (pirmasis anksčiau aptartas delspinigių skaičiavimo pagrindas), tiek pasibaigus MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui (antrasis anksčiau aptartas delspinigių skaičiavimo pagrindas) (t. I, b. l. 167). Pareiškėjas nesutinka su antruoju pagrindu apskaičiuotų delspinigių suma, būtent – delspinigių skaičiavimo laikotarpiais.
Delspinigių skaičiavimo trukmė yra reglamentuota MAĮ 98 straipsnyje.
Pagal bendrąją taisyklę, delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAĮ 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais, MAĮ 93 straipsnyje nustatytais, pagrindais (MAĮ 98 str. 1 d.).
Taigi, remiantis MAĮ 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, delspinigiai yra skaičiuojami už kiekvieną pradelstą sumokėti mokesčius dieną, todėl prievolė mokėti mokesčius atsiranda kiekvieną dieną ir kiekvieną dieną ji apskaičiuojama naujai taikant tą dieną galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius delspinigių skaičiavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1359/2009).
Delspinigiai, pradėti skaičiuoti už mokestinės prievolės nevykdymą laiku (MAĮ 97 str. 1 ir 2 d.), skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (MAĮ 98 str. 2 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pastarasis 180 dienų terminas yra taikomas tik skaičiuojant delspinigius už laikotarpį nuo mokesčių įstatymuose numatytos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo momento. Kitaip tariant, šis terminas netaikomas situacijoms, kai delspinigiai apskaičiuojami už bet kokį kitą įstatyme nustatytą laikotarpį, kai dar nėra atsiradusi mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką (žr., pvz., 2010 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-401/2010).
Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (t. y. kilus mokestiniam ginčui), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas (MAĮ 98 str. 2 d.). Taigi, sustabdymo laikotarpis į MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje numatytą bendrąjį išieškojimo trukmės (180 dienų) terminą nėra įskaitomas (žr., pvz., 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-731/2007). Tiksliau, į MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą 180 dienų terminą delspinigiams skaičiuoti nėra įtraukiamas ne tik laikotarpis (kai mokestis turėjo būti sumokėtas) iki patikrinimo akto surašymo dienos, bet ir mokestinio ginčo laikotarpis, jei mokesčių mokėtojo skundas galiausiai nėra patenkinamas.
Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės ir kilo dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo.
Kaip matyti iš toliau dėstomų aplinkybių, ikiteismine bei teismine tvarka buvo nagrinėjamas du kartus.
Utenos AVMI patikrino pareiškėjo PVM, pelno mokesčio, atskaitymų nuo pajamų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, GPM, atskaitymų į Garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo įmokų, nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte Nr. 7.28-6 pareiškėjui papildomai priskaičiavo 44 736 Lt PVM, 14 686,73 Lt PVM delspinigių, 1 086 Lt atskaitymų nuo pajamų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, 356,97 Lt atskaitymų nuo pajamų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti delspinigių, 2 798 Lt pelno mokesčio, 559,6 Lt pelno mokesčių delspinigių, 70 907,4 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 22 921,54 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų delspinigių, 40 546,94 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 12 613,32 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų delspinigių, 43 867,15 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 87 734 Lt VSD įmokų baudą, 257,91 Lt įmokų į Garantinį fondą, 81,40 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių (t. I, b. l. 20–28).
Utenos AVMI 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (10.15.)-10.1-41 Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotą 14 686,73 Lt PVM delspinigių sumą pakeitė į 13 916,16 Lt PVM delspinigių sumą, kitas apskaičiuotas mokesčių nepriemokas patvirtino bei paskyrė 4 474 Lt PVM baudą, 109 Lt atskaitymo į Kelių programą baudą, 280 Lt pelno mokesčio baudą, 7 091 Lt GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų baudą, 4 055 Lt GPM nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų baudą, 87 734 Lt VSD įmokų baudą, 26 Lt įmokų į Garantinį fondą baudą (t. I, b. l. 29–38).
VMI 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 69-273 Utenos AVMI 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-41 patvirtino (t. I, b. l. 39–47).
Mokestinių ginčų komisija 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. S-44(7-282/2007) VMI 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 69-273 dalį, kuria Bendrovei nurodyta sumokėti 87 734 VSD įmokų baudą, pakeitė ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 21 934 Lt VSD įmokų baudą, kitą VMI sprendimo dalį patvirtino (t. I, b. l. 48–60).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3151-281/2008 pareiškėjo prašomą MGK sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patvirtintas VMI sprendimas, paliko nepakeistą (t. I, b. l. 61–75).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-808/2009 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, panaikino MGK 2008 m. vasario 28 d. sprendimą, VMI 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Utenos AVMI 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir Patikrinimo akto patvirtinimo klausimą perdavė Utenos AVMI nagrinėti iš naujo (t. I, b. l. 76–79).
Utenos AVMI, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį, 2009 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (10.15.)-10.1-20, kuriuo pakeitė Utenos AVMI Patikrinimo akte apskaičiuotus 14 686,73 Lt PVM delspinigių – į 11 953,34 Lt PVM delspinigių; 356,97 Lt atskaitymų į Kelių priežiūros ir plėtros programą delspinigių – į 343,94 Lt atskaitymų į Kelių priežiūros ir plėtros programą delspinigių; 559,6 Lt pelno mokesčio delspinigių – į 526,86 Lt pelno mokesčio delspinigių; 22 921,54 Lt GPM nuo gyventojų A klasės su darbo santykiais nesusijusių pajamų delspinigių – į 16 749,02 Lt šio mokesčio delspinigių; 12 613,32 Lt GPM nuo gyventojų A klasės su darbo santykiais susijusių pajamų delspinigių – į 12 310,9 Lt šio mokesčio delspinigių, 87 734 Lt VSD įmokų baudą – į 21 934 Lt VSD įmokų baudą. Likusi Utenos apskrities VMI Patikrinimo akto dalis palikta nepakeista (t. I, b. l. 80–82).
VMI 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 69-259 patvirtino Utenos apskrities VMI 2009 m. liepos 24 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (10.15.)-10.15-20 (t. I, b. l. 83–85).
MGK 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. S-395(7-359/2009) VMI 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 69-259 panaikino ir perdavė pareiškėjo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (t. I, b. l. 86–88).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu pagal VMI skundą administracinėje byloje Nr. I-751-561/2010 MGK 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-395(7-359/2009) panaikino (t. I, b. l. 89–91).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. I, b. l. 92–95).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties įsiteisėjimas buvo tas teisinis pagrindas, su kuriuo turi būti siejama mokesčių administratoriaus teisė į mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą MAĮ 150 straipsnyje įtvirtinta tvarka.
Pažymėtina, kad tik mokesčių administratoriui įgijus teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, pradedamos taikyti MAĮ 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, inter alia reglamentuojančios priverstinio ieškojimo sustabdymo įtaką skaičiuojamiems delspinigiams. Kitaip tariant, MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 180 dienų terminas netaikomas situacijoms, kai delspinigiai apskaičiuojami už bet kokį kitą įstatyme nustatytą laikotarpį, kai dar nėra atsiradusi mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.
Atsižvelgusi į šią išvadą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad delspinigiai pareiškėjui už laikotarpius, kuriais vyko mokestinis ginčas, apskaičiuoti pagrįstai.
Kaip matyti iš atsakovo 2014 m. spalio 24 d. rašto Nr. (23.28-08)-RNA-39692 (t. I, b. l. 167–168), kuriuo pareiškėjas buvo supažindinamas su šioje byloje skundžiamu atsakovo 2014 m. spalio 14 d. sprendimu, pareiškėjui buvo išdėstytas aiškus ir konkretus delspinigių apskaičiavimas, nurodyti delspinigių skaičiavimo laikotarpiai, delspinigių dydis, perskaičiavimas pagal mokesčių mokėtojo turėtas permokų sumas.
Įvertinus šiuo duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjui susipažinimo su ginčijamu mokesčių administratoriaus 2014 m. spalio 14 d. sprendimu dieną buvo aiškios ir suprantamos jo mokestinės prievolės, todėl pareiškėjo argumentai dėl šio sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.
Ginčijamu VMI 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-70306 buvo pakeistas ginčijamas VMI 2014 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-15856. VMI 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjui nustatyta sumokėti inter alia 11 953,34 Lt PVM delspinigių ir 16 749,02 Lt bei 12 310,9 Lt GPM delspinigių (t. I, l. 129–130). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti tas delspinigių sumas, kurios buvo nustatytos mokestinio patikrinimo metu ir patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (t. I, b. l. 82), todėl šios sumos nebegali būti kvestionuojamos. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo naikinti VMI 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo.
Pažymėtina, kad atsakovas 2015 m. spalio 5 d. raštu Nr. (23.4-08)RNA-40272 (t. II, b. l. 133–134) informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad VMI gavo pareiškėjo prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką. VMI 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-5791 nutarė išdėstyti 29 172,76 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą. 2015 m. spalio 14 d. pasirašyta mokestinės paskolos sutartis, kuria nurodytos sumos sumokėjimas išdėstytas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad GPM ir PVM delspinigių sumos, susidariusios mokestinio ginčo metu, nėra išdėstytos. Nurodo, kad atsižvelgiant į susitarimą, neteko galios šioje byloje skundžiami atsakovo 2014 m. liepos 18 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimai. Pažymi, kad yra atnaujintas VMI 2014 m. spalio 14 d. sprendimo dalies vykdymas – nesumokėtų delspinigių sumų išieškojimas.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad, viena vertus, atsakovo išdėstytos aplinkybės neturi įtakos bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, kadangi, kaip buvo minėta, byloje ginčas iš esmės ir kilo dėl tų PVM ir GPM delspinigių sumų, kurios buvo apskaičiuotos mokestinio ginčo metu ir kurios, kaip nurodo atsakovas, nebuvo įtrauktos į mokestinės paskolos sutartį (t. II, b. l. 133). Antra vertus, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, neturi teisės pasisakyti dėl atsakovo 2015 m. spalio 22 d. sprendimo, kuriuo atnaujintas VMI 2014 m. spalio 14 d. sprendimo dalies vykdymas bei pareiškėjas įpareigotas sumokėti 7 332,9 Eur GPM ir PVM delspinigių sumas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimina“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė