2653797c-c2fd-4d52-b7f4-7d489afb7e4b · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-380/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22729-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.2.14.3.2.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorui Nerijui Šiauliui, nuteistajam V.

M. ir jo gynėjai advokatei Galinai Korabliovai, nuteistajam E. R. ir jo gynėjoms advokatėms Nataljai Fočenkovai, Jovitai Usonytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie Å¡iuo nuosprendžiu V. M. paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021-12-16 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalis ir V. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausmė. Nurodyta bausmę pradėti vykdyti įsiteisėjus Å¡iam nuosprendžiui. Ä® paskirtos subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-11-04 15.00 val. iki 2020-11-05 15.43 (2 paros) ir pagal subendrintÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021-12-16 nuosprendį atliktos bausmės dalis iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nurodyta nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti V. M. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Nukentėjusiojo M. M. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintas visiÅ¡kai ir jam iÅ¡ V. M. ir E. R. priteista 45 Eur turtinės žalos atlyginimui. Nuosprendžiu nuteistas ir E. R., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra gauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. V. M. nuteistas už tai, kad V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe, panaudoję peilį, pagrobė svetimÄ turtÄ : 2020-06-08, apie 23.30 val., V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam bylos nagrinėjimas iÅ¡skirtas, atėjo į M. M. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, ir visi pareikalavo atneÅ¡ti „kaifÄ â€œ. M. M. atsakius, kad jokio „kaifo“ neturi, reikalavo atneÅ¡ti pinigus. Nukentėjusiajam paaiÅ¡kinus, kad pinigų taip pat neturi, V.

M. iÅ¡sitraukė po drabužiais turėtÄ peilį, jį demonstravo, taip grasindamas juo nukentėjusiajam, toliau reikalavo duoti „kaifÄ â€œ ir pinigus, po to asmuo, kuriam bylos nagrinėjimas iÅ¡skirtas, iÅ¡ V. M. paėmęs peilį, toliau juo grasino nukentėjusiajam, o E. R. siÅ«lė M. M. susitarti gražiuoju. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , V. M. kartu su asmeniu, kuriam bylos nagrinėjimas iÅ¡skirtas, sudavė M. M. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius kumščiu ir sulenkta alkÅ«ne į veidÄ ir galvÄ , padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies deÅ¡inėje pusėje, kairės akies vokuose ir paakyje, kairiame skruoste bei nedidelį odos nubrozdinimÄ kairiame apatiniame voke (kraujosruvos srityje), taip sukeldami M.

M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Po to V. M. iÅ¡ M. M. piniginės iÅ¡traukė 45 eurus ir atėmė M. M. kelnių kiÅ¡enėje buvusį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S9“, 250 eurų vertės. Tokiu bÅ«du V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam bylos nagrinėjimas iÅ¡skirtas, panaudodami peilį, pagrobė svetimÄ M. M. priklausantį 295 eurų vertės turtÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. praÅ¡o:

1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-07-13 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V. M.;

2) leisti jam dalyvauti teismo posėdyje, nes jis turi tam tikrų dokumentų, kuriuos nori parodyti apeliacinės instancijos teismui;

3) iškviesti į teismo posėdį liudyti nukentėjusįjį M. M., taip pat liudytojus A. M., E. Š., L. K., A. K.;

4) atlikti įrodymų tyrimÄ , chronologiÅ¡kai iÅ¡tirti bylos nagrinėjimo dalyvių duotus parodymus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä . 2.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis yra nekaltas, jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, įvykyje nedalyvavo, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė iÅ¡samius parodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o patikrinti, nes Å¡ioje byloje yra daug melo, jis buvo nepagrįstai nuteistas. Nors buvo praÅ¡oma kviesti teisme liudyti T.

V., tačiau tai nebuvo padaryta. Nukentėjusiojo ir jo brolio parodymai yra nenuoseklÅ«s, jie daug kartų buvo keičiami baudžiamojo proceso metu. Nukentėjusiojo parodymai kitÄ rytÄ po įvykio 2020-06-09 buvo tokie: 23.30 val. kažkas pradėjo belstis į duris, jis galvojo, kad į duris beldžia jo kaimynas T. Atidaręs duris pamatė, kad už jų stovi jam nepažįstami vyriÅ¡kiai. Anot nukentėjusiojo, apeliantas buvo antrasis 180 cm Å«gio vaikinas ilgesniais plaukais, vilkėjo juodÄ su baltu margÄ megztinį, tamsios spalvos sportines kelnes.

Apeliantas pažymi, kad kaltinamajame akte nėra nurodytos tikslios apklausų datos, taip pat nėra nurodyta jo paties apklausos data, o tai yra svarbu, nes po nuteistojo V. M. apklausos nukentėjusiojo ir jo brolio parodymai pasikeitė ir nuo to momento V. M. buvo visur minimas kaip asmuo, kuris dalyvavo plėšime. Pabrėžia, jog savo pirminiuose parodymuose nukentėjusysis M. M. nurodė, kad V. M. neva buvo su megztiniu. Nukentėjusysis parodė ir tai, kad pirmas vaikinas iš jo piniginės paėmė pinigus, o nukentėjusysis pamatė, kad ant jo kairės rankos yra tatuiruotė, tačiau nepamena, kokios formos ji buvo ir kaip atrodė, nes buvo tamsu.

Apeliantas pažymi, kad visa V. M. ranka yra tatuiruota, o tokios tatuiruotės nebūtų įmanoma neįsidėmėti, tuo tarpu pagal nukentėjusiojo parodymus V. M. buvo su megztiniu. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis jau tikino, jog ten buvo V. M.. Papildomoje apklausoje nukentėjusysis parodė, kad buto, kuriame jis gyvena, kaimynystėje daugiau negyvena jo amžiaus vaikinų ir negyvena joks mikčiojantis žmogus. Apeliantas pažymi, kad kai nukentėjusysis davė parodymus 2020-06-09, jis sakė, kad išgirdo, jog kažkas beldžia į duris, jis pagalvojo, kad atėjo kaimynas T., o tai buvo tas pats T., kurį V.

M. apklausoje nurodė kaip mikčiojantį asmenį. Nukentėjusysis taip pat tvirtina, kad vienas iš jį naktį apiplėšusių asmenų yra apeliantas ir yra įsitikinęs, kad V. M. su niekuo supainioti negalėjo, nes jis buvo antrasis vaikinas, nurodytas jo ankstesnėse apklausose. Jis žino apelianto brolį M., jie retkarčiais susitikdavo ir kartu su juo leisdavo laisvalaikį. Apeliantas pabrėžia, kad jis ir jo brolis yra labai panašūs, nors brolis ir yra 2 metais vyresnis. Duodamas parodymus teisme nukentėjusysis vėl juos keitė sakydamas, kad V.

M. buvo tas, kurio ranka buvo „bintuota“, ir kad V. M. buvo pirmasis asmuo, nors papildomoje apklausoje nukentėjusysis sakė, kad vaikino, kuris buvo „subintuota“ ranka, veido bruožų neįsidėmėjo ir nemano, kad atpažintų. Tuo tarpu kitos papildomos apklausos metu jis jau tvirtino, kad pinigus iÅ¡ jo piniginės iÅ¡traukė ir jo telefonÄ paėmė V. M., taip pat nurodė, kad V. M. pirmas jam pradėjo grasinti peiliu, po to tÄ peilį neva perėmė A. M.. Tačiau 2020-06-09 apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad tik vienas žmogus (pirmas vaikinas) laikė peilį, o papildomos apklausos metu jau nurodė, jog viskÄ darė V.

M.. Apelianto nuomone, reikia iÅ¡klausyti teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä , kuris patvirtins, kad nukentėjusysis keitė parodymus, o teisėja netenkino apelianto praÅ¡ymų iÅ¡tirti tam tikrus dalykus. 2.2. Toliau apeliantas aptaria liudytojo A. M. apklausÄ , kurios data irgi nėra nurodyta. Joje A. M. parodė, kad 15 minučių prieÅ¡ ruoÅ¡iantis eiti miegoti, kai jo brolis jau buvo išėjęs, iÅ¡girdo Å¡Å«kavimus ir triukÅ¡mÄ ir išėjęs pamatė, kad už durų stovi 3 jam iÅ¡ matymo nepažįstami vaikinai bei jo brolis.

Apeliantas pabrėžia, kad A. M. nurodė, jog vaikinai jam buvo iÅ¡ matymo nepažįstami, tačiau pakartoja, kad V. M. brolis yra labai į jį panaÅ¡us. Kiek pamena, antras vaikinas ant kaklo turėjo kaklaskarę ir tatuiruotę, o pirmas vaikinas turėjo peilį ir paėmė pinigus bei telefonÄ . Taip pat sakė, kad atpažintų trečiÄ jį vaikinÄ , o antrÄ ir pirmÄ atpažintų „iÅ¡ sugipsuotos rankos“. Apeliantas teigia, jog nukentėjusysis ir jo brolis melavo ir meluoja, nes A. M. parodė, kad 23.30 val.

į duris pradėjo kažkas belstis, tada jo brolis M. nuėjo pažiÅ«rėti, kas beldžiasi, o jis tuo tarpu nekreipė dėmesio. Po maždaug 15 min. jis iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , o M. M. 2020-06-09 parodė, kad visas pokalbis su vaikinais truko 15 min. Papildomoje 2020-12-04 apklausoje A. M. jau atpažino visus asmenis ir viskÄ pasakė, kaip buvo. V. M. atpažino kaip asmenį su tatuiruota ranka nuo įvykio praėjus 4 mėnesiams, taip pat papildomai nurodė, jog kaimynystėje negyvena jų amžiaus vaikinų, tik vaikai.

Taip pat nurodė, kad asmuo sugipsuota ranka paėmė telefonÄ ir sakė, kad jį grÄ Å¾ins. Apeliantas stebisi, kaip praėjus tiek laiko nukentėjusysis ir liudytojai apie įvykį prisiminė daugiau nei iÅ¡ karto po įvykio. Taip pat 2020-12-04 apklausoje A. M. įvykio aplinkybes atsiminė tiksliau nei tada, kai buvo apklaustas pirmÄ kartÄ . Teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad V. M. jam sudavė, klausė, „kur yra kaifas“, prikišęs peilį nukentėjusiajam prie pilvo, o asmuo, pravarde R., priėjo prie jo ir sakė to nedaryti.

Taip pat nurodė, kad anksčiau vaikinų nepažinojo, tik V. M. brolį, daugiausia veiksmų atliko V. M. – liepė parodyti, kÄ nukentėjusysis turi kiÅ¡enėse, išėmė piniginę ir telefonÄ , išėmė pinigus ir juos pasiėmė, po to iÅ¡važiavo, konfliktas truko apie 30 min. (nebe 15 min.). Apeliantas teigia, kad nors viskas vyko koridoriuje, kuriame apÅ¡vietimo nebuvo, Å¡viesa sklido tik nuo mėnulio, tačiau nukentėjusysis nurodė, kad V. M. veido forma gerai matėsi, V. M. buvo su kaklaskare, „apibintuota ranka“.

Apeliantas pažymi, kad jam neaišku, kaip gali būti, kad jis buvo su kauke, tačiau gerai matėsi jo veido forma. Apeliantas teigia, jog tai, kad nukentėjusysis pažįsta T. V., nes jis gyveno kaimynystėje, taip pat yra melas, nes pirminėse apklausose tiek nukentėjusysis, tiek jo brolis nurodė, kad jokio mikčiojančio asmens nepažįsta. 2.3. Apeliantas nurodo, jog A. M. teiginiai, kad jis nepažįsta M. M. ir kad jo nėra matęs, taip pat yra melas. Teigia, kad liudytoja L. K. nurodė, kad bendrabutyje mobilusis telefonas buvo matomoje vietoje, ir ji klausė, ar niekas jo nepasigedo.

Pažymi, kad bendrabutyje, kuriame įvyko įvykis, gyvena gal 5 Å¡eimos, todėl keista, kad niekas nieko negirdėjo apie įvykį, kuriame dalyvavo trys nusikaltėliai su peiliu, buvo pagrobtas mobilusis telefonas. Nuteistasis mano, kad mobilusis telefonas galbÅ«t atsidÅ«rė pas liudytojos L. K. sÅ«nų A. K.. Teigia, kad liudytojas E. Å . parodė nuotraukas programėlėje „Messenger“, kurios patvirtino, kad įvykio vakarÄ V. M. ir E. Å . buvo kartu, todėl V. M. negalėjo tuo pačiu metu bÅ«ti dviejose vietose, tačiau teisėja nusprendė, kad E. Å . yra apelianto draugas ir nori jam padėti, nes anksčiau jie kartu buvo teisti, todėl ir atmetė minėtus duomenis.

Apeliantas nurodo, kad niekam nebuvo įdomu, kad jis sužinojo, kur gyvena mikčiojantis asmuo T. V., nors jis gali parodyti, kur jis gyvena, tačiau niekas su T. V. susijusių aplinkybių netyrė, nors T. V. dalyvavo įvykyje. Taip pat niekas netyrė duomenų, kada kaip ir kur V. M. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu jis jau buvo namie. Nurodo, kad išeidamas su E. Š. prasilenkė su R. ir dar dviem žmonėmis – E. ir trečiu žmogumi, kurio apeliantas nepažįsta.

Po to ikiteisminio tyrimo tyrėja iÅ¡kvietė A. M. (R.) apklausai ir pasakė jam, kad V. M. davė parodymus prieÅ¡ jį, todėl jis, siekdamas iÅ¡vengti suėmimo, supykęs ant apelianto, jį apkalbėjo, be to, jo parodymų nebuvo galima patvirtinti teismo metu, nes jis pabėgo. Pažymi, jog nors nukentėjusysis tvirtino, kad bÅ«tent V. M. buvo sugipsuota ranka, tačiau byloje yra duomenų, jog A. M. nuo 2020-05-21 iki 2020-06-08 buvo gydytas dėl kairio delnikaulio pamato lūžio, o tai dar kartÄ patvirtina, kad nukentėjusysis ir jo brolis davė melagingus parodymus teisme.

Apeliantas teigia, kad nežino, kodėl skundžiama nuosprendį priėmusi teisėja į „viskÄ Å¾iÅ«rėjo pro pirÅ¡tus“, joks tyrimas nebuvo atliekamas, niekas nesiaiÅ¡kino, kas galėjo bÅ«ti trečiasis V. M. nepažįstamas asmuo, teisme nebuvo iÅ¡klausyti V. M. praÅ¡ymai, todėl jis mano, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja ir bylÄ pirmojoje instancijoje nagrinėjusi teisėja tinkamai neiÅ¡nagrinėjo bylos ir yra prieÅ¡ jį nusistačiusios, nes teisėja praeityje dėl V. M. jau yra priėmusi „neteisingų sprendimų“, padariusi klaidų, teisėja net nepaklausė nukentėjusiojo, kodėl jo parodymai keitėsi baudžiamojo proceso metu.

Nurodo, kad buvo tiriama jo mobiliojo telefono duomenų išklotinė, tačiau joje nebuvo užfiksuota, kad V. M. būtų skambinęs A. M.. Be to, teismas pagrįstais pripažino A. M., A. M. ir M. M. parodymus, o E. R. parodymus apie tai, kad V. M. įvykyje net nedalyvavo, nekreipė dėmesio. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad kai V. M. buvo „atpažįstamas pagal fotonuotraukas“, tiek A. M., tiek M. M. jo fotonuotraukų „numeracijos skaičius buvo Nr. 2 abiems“, taigi abiem atvejais buvo naudojama ta pati nuotrauka Nr. 2.

3. Teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėja advokatė G. Korabliova ir nuteistojo E. R. gynėja advokatė J. Usonytė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. M. nesutinka su jo nuteisimu ir praÅ¡o jį pagal BK 180 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Å iuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Siekiant išsamiau išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausyti nuteistieji V. M. ir E. R., ištirti nuteistojo V. M. ir jo gynėjos advokatės pateikti dokumentai – Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-16 nutarties kopija ir 2020-06-08 susirašinėjimo programėlėje „Messenger“ su asmeniu, slapyvardžiu M., kopija.

7. Nuteistasis V. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įvykyje nedalyvavo, yra nekaltas, ir prašė jį iÅ¡teisinti. Jeigu bÅ«tų kaltas, prisipažintų. Nurodė, kad nori, jog apeliacinės instancijos teismas įvertintų visas bylos aplinkybes, iÅ¡ naujo apsvarstytų, kokie buvo padaryti pažeidimai. Apylinkės teismas nuteistojo neklausė, atmetė E. Å . parodymus dėl to, kad jis neva nuteistÄ jį gelbėjo. Teismui buvo pateikta jų susiraÅ¡inėjimo medžiaga. Daugiau neturi kÄ pasakyti, viskÄ yra iÅ¡dėstęs motyvuotame skunde, praÅ¡ymuose.

8. Nuteistasis E. R. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad V. M. įvykio metu buvo kitoje vietoje, važiavo į tÄ vietÄ visai kitu reikalu. E. R. pats ten buvo, nieko nežinojo, neturėjo jokių ketinimų dalyvauti, visiÅ¡kai nebuvo jokio intereso nukentėjusiuosius padaryti nukentėjusiaisiais. Ä®vykis buvo prieÅ¡ 24 val., jam reikėjo bÅ«ti namuose nuo 24 val., turėjo parvažiuoti iÅ¡ Gargždų iki Klaipėdos per 15 minučių.

9. Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-16 nutartimi tenkino pareiÅ¡kėjo V. M. praÅ¡ymÄ , panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutartį ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ nurodė laikyti, kad teistumas V. M. pagal 2010-08-31 nuosprendį iÅ¡nyko 2015-10-31. 10. 2020-06-08 susiraÅ¡inėjimo programėlėje „Messenger“ su asmeniu, slapyvardžiu M., kopijoje užfiksuoti tarpusavio skambučiai ir toks raÅ¡ytinis pokalbis tarp dviejų nenustatytų asmenų (V. M. teigimu – tarp V. M. ir E. Å .): 2020-06-08 22.26 val.: „Kon tu?? Biznis men“, „Ble planuoju varyt iki pavlos parukyt pasiimt“. 2020-06-08 22.55 val.: „Ikisk galva ir filmuok as kolidoriui“.

11. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimÄ , iÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamÄ nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai V. M. pripažino kaltu padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Patikrinus nagrinėjamÄ bylÄ teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trÅ«kumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o nuteistojo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams jų pakankamumo ir patikimumo aspektu yra nepagrįstos.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymai gauti teisėtais bÅ«dais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. BylÄ nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu nuteistasis ginčija teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ apie jo kaltę, apeliaciniame skunde kartoja įvykio aplinkybes, kurias iÅ¡ esmės jau buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, ir neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį įvertino šiuos nuteistojo V. M. parodymus, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kitus įrodymus ir pripažino, jog šių įrodymų visumos pakanka nuteistojo V. M. kaltumui nustatyti. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

Be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, apylinkės teismas nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – V. M. manymu, jį teisinančius – įrodymus, taip pat aptarė jo pateikiamÄ gynybinę versijÄ ir jÄ motyvuotai atmetė. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip (palankiai sau) juos vertindamas, nesuteikia teisinio pagrindo jį iÅ¡teisinti.

12. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ . Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veikÄ požymių grupė, iÅ¡skiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimÄ daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti.

Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieÅ¡ nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir prieÅ¡intis ir suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymÄ ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimÄ , sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimÄ ir galimybes įgyvendinti grasinimÄ . Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sÄ voka yra suprantama iÅ¡plėstine reikÅ¡me, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį (pvz., grasinimÄ tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005, 2K-208-1073/2018).??? 13.

Å ioje byloje V. M. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe, panaudoję peilį, pagrobė svetimÄ turtÄ : 2020-06-08, apie 23.30 val., V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam bylos nagrinėjimas iÅ¡skirtas, atėjo į M. M. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, ir visi pareikalavo atneÅ¡ti „kaifÄ â€œ. M. M. atsakius, kad jokio „kaifo“ neturi, reikalavo atneÅ¡ti pinigus. Nukentėjusiajam paaiÅ¡kinus, kad pinigų taip pat neturi, V.

M. iÅ¡sitraukė po drabužiais turėtÄ peilį, jį demonstravo, taip grasindamas juo nukentėjusiajam, toliau reikalavo duoti „kaifÄ â€œ ir pinigus, po to asmuo, kuriam bylos nagrinėjimas iÅ¡skirtas, iÅ¡ V. M. paėmęs peilį, toliau juo grasino nukentėjusiajam, o E. R. siÅ«lė M. M. susitarti gražiuoju. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , V. M. kartu su asmeniu, kuriam bylos nagrinėjimas iÅ¡skirtas, sudavė M. M. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius kumščiu ir sulenkta alkÅ«ne į veidÄ ir galvÄ , padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies deÅ¡inėje pusėje, kairės akies vokuose ir paakyje, kairiame skruoste bei nedidelį odos nubrozdinimÄ kairiame apatiniame voke (kraujosruvos srityje), taip sukeldami M.

M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Po to V. M. iÅ¡ M. M. piniginės iÅ¡traukė 45 eurus ir atėmė M. M. kelnių kiÅ¡enėje buvusį 250 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S9“. Tokiu bÅ«du V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam bylos nagrinėjimas iÅ¡skirtas, panaudodami peilį, pagrobė svetimÄ M. M. priklausantį 295 eurų vertės turtÄ .

14. Nuteistasis nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir nurodo, kad 2020-06-08 įvykyje nedalyvavo, yra nekaltas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus, todėl yra nepagrįstai nuteistas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. V. M. kaltė yra visiškai įrodyta bylos įrodymų visuma.

15. Nuteistojo V. M. apeliacinio skundo esmę sudaro nukentėjusiojo M. M. ir liudytojo A. M. parodymų kritika. Nuteistasis fragmentiškai cituodamas skirtingu metu nukentėjusiojo M. M. ir liudytojo A. M. duotus parodymus ir juos savaip interpretuodamas teigia, jog jų parodymai yra nenuoseklūs, buvo daug kartų keičiami baudžiamojo proceso metu, juose nurodomos aplinkybės nesutampa. Taip pat nuteistasis akcentuoja, jog kaltinamajame akte nėra nurodytos tikslios apklausų datos, taip pat nėra nurodyta jo paties įtariamojo apklausos data, o tai yra svarbu, nes po nuteistojo V. M. apklausos nukentėjusiojo ir jo brolio parodymai pasikeitė, ir nuo to momento V. M. buvo visur minimas kaip asmuo, kuris dalyvavo plėšime. Su šiais V. M. argumentais sutikti negalima.

16. Pažymėtina, jog V. M. nurodoma aplinkybė, kad kaltinamajame akte nėra nurodomos tikslios nukentėjusiojo, liudytojo ir nuteistojo V. M. apklausų datos, jokios įtakos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi ir niekaip negali bÅ«ti laikoma baudžiamojo proceso pažeidimu, nes baudžiamasis įstatymas nenumato reikalavimo kaltinamajame akte nurodyti konkrečias apklausų datas. Tuo tarpu kaltinamajame akte yra aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodyti baudžiamosios bylos tomų ir puslapių numeriai, kur galima rasti Å¡ių apklausų protokolus ir visÄ su jomis susijusiÄ informacijÄ (taip pat ir jų atlikimo datas).

Nuteistasis klaidingai nurodo, jog nukentėjusiojo ir jo brolio parodymai pasikeitė po to, kai buvo apklaustas V. M., nes V. M. pirmÄ kartÄ buvo apklaustas 2020-11-05, t. y. jau po to, kai nukentėjusysis M. M. ir liudytojas A. M. 2020-07-23 asmens parodymo atpažinti iÅ¡ jo nuotraukos metu atpažino V. M. kaip vienÄ iÅ¡ M. M. 2020-06-08 apiplėšusių asmenų (t. 1, b. l. 57–62, 86–91). Savaime suprantama, kad prieÅ¡ įvykį apelianto nepažinoję ir jį pirmÄ kartÄ Ä¯vykio metu pamatę M. M. ir A.

M. po V. M. atpažinimo iÅ¡ jo nuotraukos vėlesnėse apklausose jį jau įvardydavo jo vardu ir pavarde. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog asmens parodymo atpažinti metu tiek M. M., tiek A. M. buvo rodoma ta pati V. M. nuotrauka, niekaip negali bÅ«ti vertinama kaip BPK 192 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ tvarkos pažeidimas. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi M. M. ir A. M. 2020-07-23 asmens parodymo atpažinti iÅ¡ jo nuotraukos metu protokolus ir jų priedus (t. 1, b. l. 57–62, 86–91), nenustatė jokių asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ tvarkos pažeidimų, todėl Å¡ie nuteistojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

17. Išanalizavusi ir tarpusavyje palyginusi nukentėjusiojo M. M. ir liudytojo A. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus (t. 5, b. l. 45–48), M. M. 2020-06-09, 2020-06-10, 2021-01-07 apklausų metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 45–46, 69–70, 73–74), liudytojo A. M. 2020-06-11 ir 2020-12-04 apklausų metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 82–83, 92–93), teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, jog M. M. ir A. M. parodymai apie įvykio aplinkybes baudžiamojo proceso metu keitėsi, buvo nenuoseklūs ir nepatikimi.

PrieÅ¡ingai, darytina iÅ¡vada, jog M. M. ir A. M. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes iÅ¡ esmės nekito viso baudžiamojo proceso metu. Tiek M. M., tiek A. M., kurie iki įvykio nepažinojo nei nuteistojo V. M., nei kitų kartu su juo buvusių asmenų ir neturėjo priežasties juos apkalbėti, pakankamai nuosekliai apibÅ«dino įvykio eigÄ ir plėšime dalyvavusių asmenų veiksmus, taip pat atpažino ir patvirtino, jog bÅ«tent V. M. buvo vienas iÅ¡ trijų 2020-06-08 M. M. apiplėšusių asmenų.

Tai, kad M. M. ir A. M. Å¡iek tiek painiojo V. M. ir asmens, kuriam bylos nagrinėjimas iÅ¡skirtas (A. M.), vaidmenis ir jų fizinius atributus (aprangÄ , vieno iÅ¡ jų rankos sugipsavimÄ ) plėšimo metu, nesudaro pagrindo abejoti M. M. ir A. M. parodymų patikimumu. Pažymėtina, jog įvykio metu nukentėjusiajam buvo grasinama peiliu, prieÅ¡ jį buvo pavartotas smurtas, pagrobtas jo turtas, todėl savaime suprantama, kad tiek nukentėjusysis, tiek jo brolis dėl įvykio metu patirto streso ir emocinio sukrėtimo galėjo supainioti tam tikras mažareikÅ¡mes įvykio aplinkybes arba tuo metu jas atsiminti netiksliai, o vėlesnių apklausų metu jas atsiminti tiksliau, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmens parodymo atpažinti metu jie užtikrintai atpažino visus plėšime dalyvavusius asmenis, tarp jų ir V.

M. Be to, vadovaujantis bendrai suformuota teismų praktika, tam tikri mažareikÅ¡miai parodymų nesutapimai negali bÅ«ti laikomi pagrindu atmesti parodymus kaip nepatikimus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti M. M. ir A. M. parodymų patikimumu ir nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog vienÄ nukentėjusįjį į koridorių iÅ¡sikvietę trys asmenys (V. M., E. R. ir A. M., kuriam bylos nagrinėjimas iÅ¡skirtas) reikalavo iÅ¡ jo narkotinių medžiagų, o jų negavę – atėmė jo turtÄ (mobilųjį telefonÄ ir pinigus) grasindami smurtu ir jį pavartodami, bent du iÅ¡ jų – grasindami jam peiliu – patvirtina tokius minėtų asmenų veiksmus buvus plėšimu panaudojant peilį net ir tiksliai nenustačius, kokius tiksliai veiksmus kiekvienas iÅ¡ jų atliko.

Pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog Å¡ioje byloje aptariama nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupe, aplinkybė, jog nebuvo visiÅ¡kai tiksliai nustatyta, kuris iÅ¡ trijų plėšime dalyvavusių asmenų atliko konkrečius veiksmus, Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi ir, prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, nekelia abejonių dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

18. Nuteistasis nepagrįstai kritikuoja liudytojos L. K. parodymus ir teigia, kad po įvykio nukentėjusiojo M. M. mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S9“ galbÅ«t atsidÅ«rė pas liudytojos L. K. sÅ«nų A. K. kitomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog tokio pobÅ«džio argumentai V. M. jau buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, kuris juos motyvuotai atmetė. L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. birželio mėn. nešė iÅ¡mesti Å¡iukÅ¡les ir rado telefonÄ prie (duomenys neskelbtini) namo, t. y. prie kito bendrabučio, prie durų ant laiptelių.

Ten buvusių vaikų paklausė, ar jie nepametė telefono, kadangi niekas jo nepasigedo, ji parsinešė šį telefonÄ namo, padėjo į stalčių, jis ten iÅ¡gulėjo apie mėnesį. Galvojo, gal atsiras savininkas, tačiau niekas jo nebuvo pasigedę. Po to rudenį jos sÅ«nui A. K. sugedo telefonas ir ji jam davė naudoti tÄ telefonÄ , nes iki tol niekas juo nesinaudojo ir niekas nebuvo pasigedęs. SÅ«nus jį kažkaip atrakino, įsidėjo savo SIM kortelę ir juo naudojosi, kol nepaskambino policijos pareigÅ«nai, sÅ«nus telefonÄ atidavė pareigÅ«nams (t. 5, b. l. 49).

Šie jos parodymai visiškai sutampa su liudytojos L. K. 2020-12-18 apklausos metu duotais parodymais (t. 1, b. l. 126), juos taip pat patvirtina liudytojo A. K. 2020-12-18 apklausos metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 117). Tai, kad minėtas mobilusis telefonas buvo būtent V. M. ir kitų su juo plėšime dalyvavusių asmenų atimtas iš nukentėjusiojo M. M., patikimai patvirtina nukentėjusiojo M. M. parodymai ir asmens, kuriam byla išskirta, A. M. parodymai 2020-12-09 ir 2021-02-09 įtariamojo apklausų metu (t. 3, b. l. 80–83, 89–92).

Dėl šios priežasties nėra pagrindo abejoti L. K. parodymais ir nekyla abejonių, jog M. M. mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S9“ iš jo buvo pagrobtas būtent kaltinime nurodomomis aplinkybėmis ir laiku, o ne prarastas kitomis aplinkybėmis. Nors apeliantas kritikuoja asmens, kuriam byla išskirta, A. M. parodymus teigdamas, jog jis supyko ant V. M., todėl jį apkalbėjo, be to, jo parodymų nebuvo galima patikrinti teisiamojo posėdžio metu, nes jis pabėgo (pasislėpė), tačiau su šiais argumentais nesutiktina.

Pažymėtina, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie kokius nors V. M. ir A. M. nesutarimus, kurie galėtų bÅ«ti priežastis A. M. apkalbėti V. M.. Vis dėlto net ir darant prielaidÄ , kad A. M. turi priežastį apkalbėti apeliantÄ , ikiteisminio tyrimo metu A. M. nuosekliai papasakojo apie įvykio aplinkybes ir su juo buvusių V. M. ir E. R. veiksmus, jo parodymai neprieÅ¡tarauja bylos įrodymų visumai, pirmosios instancijos teismas juos iÅ¡tyrė teisiamajame posėdyje ir aptarė skundžiamame nuosprendyje, todėl abejoti jų patikimumu ir jais netikėti remiantis vien apelianto nurodomais argumentais Å¡iuo atveju nėra pagrindo.

19. V. M. teigia, kad jo parodymai buvo nuoseklūs ir nekito baudžiamojo proceso metu, todėl mano, kad teismas jais nepagrįstai netikėjo ir nesirėmė, taip pat nepagrįstai netikėjo ir nesirėmė E. R. bei E. Š. parodymais. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Pažymėtina, jog V. M. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs ir baudžiamojo proceso metu keitėsi. Pirmosios 2020-11-05 įtariamojo apklausos metu V. M. atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 180), antrosios 2020-11-05 įtariamojo apklausos metu V.

M. jau nurodė, kad 2020-06-08 vakare su E. Å . buvo įvykio vietoje, atvažiavo ten pirkti „žolės“, ėjo pro kitus asmenis, tarp kurių buvo ir R., kuris neÅ¡iodavosi peilį ir buvo subintuota ranka, matė tarp Å¡io ir kitų vaikinų vykstantį konfliktÄ , visi Å¡aukė, daugiau nieko nematė, po to iÅ¡važiavo (t. 2, b. l. 194–195). Teisiamajame posėdyje V. M. jau parodė, kad įvykio metu su E. Å . važiavo į Gargždus, sustojo degalinėje, V. M. nuėjo nusipirkti atsigerti, E. Å . kažkur nuėjo, po to parašė, kad V.

M. ateitų pas jį, tačiau V. M. jam atrašė, kad neturi laiko, reikia greičiau vykti į namus, paskui vyko į Dovilus. Ä®vykio vietoje buvo itin trumpai, nematė nieko su sugipsuota ranka ir jokio peilio (t. 5, b. l. 108). Apeliaciniame skunde ir apeliacinės teismo posėdyje nuteistasis jau kelia naujÄ versijÄ , jog apskritai nebuvo įvykio vietoje, nes tuo metu su E. Å . buvo kitoje vietoje ir tuo pačiu metu negalėjo bÅ«ti dviejose vietose. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. M. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklÅ«s, neatitinka bylos įrodymų visumos ir kelia pagrįstų abejonių, todėl apylinkės teismas jais pagrįstai nesirėmė.

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ir V. M. draugų E. R. (kuris taip pat yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu) ir E. Š. nenuosekliais ir bylos įrodymų visumos neatitinkančiais parodymais, kurie, be kita ko, neatitinka ir dalies paties V. M. duotų parodymų apie įvykio aplinkybes. Todėl minėtais parodymais tikėti ir jais remtis neturi pagrindo ir teisėjų kolegija.

20. Apeliantas teigia, kad niekas netyrė duomenų, kada, kaip ir kur V. M. mobiliojo ryÅ¡io telefonas jungėsi prie mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tų. Å ie apelianto teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes Å¡ioje byloje Å¡ie duomenys buvo tirti. IÅ¡ skundžiamame nuosprendyje aptarto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020-11-20 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad V. M. naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-06-08 nuo 22.30 val. iki 2020-06-09 00.20 val. jungėsi prie telekomunikacijos ryÅ¡io bokÅ¡to Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), į kurio veikimo zonÄ patenka įvykio vieta, tikėtina, kad V.

M. galėjo bÅ«ti adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai (t. 2, b. l. 8). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo tiriama V. M. mobiliojo telefono duomenų iÅ¡klotinė ir joje nebuvo užfiksuota, jog įvykio dienÄ V. M. bÅ«tų skambinęs A. M., taip pat apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė Å¡ios nutarties 10 punkte aptartÄ 2020-06-08 susiraÅ¡inėjimo programėlėje „Messenger“ kopijÄ , kuri, jo manymu, patvirtina, kad jis negalėjo dalyvauti įvykyje, tačiau akivaizdu, jog tai savaime niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių Å¡iai bylai teisingai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su apelianto buvimo vieta įvykio metu.

21. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, abejonių dėl V. M. kaltės nesukelia ir jo itin akcentuojama aplinkybė, kad teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas, V. M. teigimu, įvykyje dalyvavusio T. V. pusbrolis D. V. Pažymėtina, jog Å¡ios baudžiamosios bylos medžiagoje nėra visiÅ¡kai jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti V. M. nurodomÄ aplinkybę apie T. V. dalyvavimÄ aptariamame įvykyje, taip pat byloje nėra ir duomenų apie tai, kad kuris nors įvykyje dalyvavęs asmuo bÅ«tų turėjęs kokių nors V.

M. nurodomų sveikatos sutrikimų (kalbos defektų), be to, apeliantas nenurodo, ir apie kokias būtent reikšmingas šios bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybes po įvykio praėjus daugiau nei pusantrų metų teisiamajame posėdyje būtų galėjęs paliudyti T. V. pusbrolis D. V., ypač atsižvelgiant į tai, jog pats V. M. teisiamajame posėdyje nurodė, jog T. V. jau yra miręs. Nors V. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-16 nutartį, kuria šis teismas panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutartį, ir nurodė pripažinti, kad teistumas V.

M. pagal 2010-08-31 nuosprendį iÅ¡nyko 2015-10-31, tačiau pažymėtina, kad po Å¡ios nutarties priėmimo V. M. buvo ne kartÄ teistas (minėti teistumai nėra iÅ¡nykę arba panaikinti įstatymo numatyta tvarka), todėl ankstesni jo teistumai gali bÅ«ti laikomi jo asmenybę charakterizuojančia aplinkybe ir nepaneigia aplinkybės, jog jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Todėl vien tai, kad tam tikra apylinkės teismo nutartis V. M. buvo panaikinta aukÅ¡tesniojo teismo, o teisiamojo posėdžio metu nebuvo tenkinami kai kurie V.

M. praÅ¡ymai, savaime niekaip negali patvirtinti pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo ir (ar) iÅ¡ankstinės nuomonės (nusistatymo) prieÅ¡ V. M., kuris bÅ«tų galėjęs nulemti esminio baudžiamojo proceso pažeidimo padarymÄ , nepagrįstÄ nuteistojo teisių suvaržymÄ ir (ar) neteisėto procesinio sprendimo priėmimÄ . Teisėjų kolegijai akivaizdu, jog apelianto kritika pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės yra susijusi vien tik su jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimu.

22. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo V. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Dėl proceso iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 23.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). 24. 2022-11-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iÅ¡ V.

M. valstybei priteistinos 125 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės G. Korabliovos užmokestis.

25. Å iuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ , kuriuo jis ginčijo savo kaltę ir kuris yra atmetamas, nuteistasis yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų apie jo sunkiÄ finansinę bÅ«klę, teisinė pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas praÅ¡omas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ V. M. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ V. M. praÅ¡oma valstybei priteisti pinigų suma – 125 Eur – žymiai V.

M. turtinės padėties nepaveiks, Å¡i suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga. 26. 2022-09-28 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iÅ¡ E. R. valstybei priteistinos 70 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokatės N. Fočenkovos užmokestis. 2022-10-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iÅ¡ E. R. valstybei priteistinos 173,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokatės J.

Usonytės užmokestis. 2022-11-09 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iÅ¡ E. R. valstybei priteistinos 225 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokatės J. Usonytės užmokestis.

27. Å i baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ , kuriuo jis ginčijo savo kaltę ir kuris yra atmetamas. Nuteistasis E. R. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-07-13 nuosprendžio neskundė. BÅ«tinybė skirti nuteistajam gynėjÄ kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokiÄ teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjos paskyrimo teisinį pagrindÄ , apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , tai, kad nuteistasis E. R. nuosprendžio neskundė), daro iÅ¡vadÄ , kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ V. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 125 Eur – valstybei. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 70 Eur – priteisimo iÅ¡ E. R. atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 173,33 Eur – priteisimo iÅ¡ E. R. atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 225 Eur – priteisimo iÅ¡ E. R. atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Eduardas MaÅ¡kevičius Aurelija Sadauskaitė