26532f31-e010-4507-acf7-965086ba5b68 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-898-281/2020 Teismo proceso Nr. 3-61-3-02983-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. Z. (C. Z.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: Pareiškėjas C. Z. 2019-08-19 teismui pateikė skundą, kurį 2019-09-05 papildė, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasados 2019-07-30 priimtą sprendimą atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui atvykimui į Lietuvos Respubliką, įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją patenkinti pareiškėjo prašymą ir išduoti vizą atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką trijų mėnesių terminui. Teismas 2019-09-06 nutartimi atnaujino terminą pareiškėjo skundui paduoti ir priėmė skundą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ambasada išnagrinėjo pareiškėjo prašymą išduoti jam vizą atvykti į Lietuvos Respubliką trims mėnesiams ir 2019-07-30 priėmė sprendimą atsisakyti išduoti vizą, motyvuodama, kad informacija siekiant pagrįsti numatomo buvimo Lietuvoje tikslus ir sąlygas yra nepatikima. Pareiškėjo teigimu, 2018 m. Lietuvos pilietė M. J. buvo kelionėje (duomenys neskelbtini) ir susipažino su pareiškėjo šeima. Atsidėkodama už šiltą priėmimą M. J. pažadėjo, kad pareiškėjo šeimai aprodys savo šalį, jei jie atvyks į Lietuvą.

Pareiškėjo šeimoje buvo susitarta, kad į Lietuvą vyks būtent C. Z.. M. J. užpildė pateiktus standartinius kvietimo į šalį dokumentus, o pareiškėjas pateikė prašymą gauti vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką. M. J. taip pat pateikė lankytinų vietų planą. Prie prašymo išduoti vizą buvo pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys, kad buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas yra pakankamai aiškus ir pagrįstas. Pareiškėjas pateikė visus būtinus ir reikalaujamus duomenis apie savo asmenybę, savo turtinę padėtį ir įvykdė kitus reikalavimus, kurie būtini vizai atvykti į Lietuvos Respubliką gauti ir laukė atsakymo.

Kadangi viza išduodama trijų mėnesių laikotarpiui, tokį laikotarpį pareiškėjas ir nurodė. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas neargumentuotas, jame tik nurodyta, kad numatomo buvimo Lietuvoje tikslai ir sąlygos yra nepatikimi. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsakovė Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas 2019-07-11 pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) ambasadai (duomenys neskelbtini) išduoti Šengeno vizą, nurodė, kad kelionės tikslas yra draugų, šeimos lankymas, pateikė kelionės tikslą ir buvimo sąlygas pagrindžiančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos Prašymas persiųstas Užsienio reikalų ministerijai. (duomenys neskelbtini) ambasada nurodė, kad pareiškėjas vyksta į Lietuvą pasisvečiuoti pas draugę, jis yra prekybininkas, vedęs, bet nepateikė originalaus santuokos liudijimo, neturi vaikų, duomenys anketoje prieštaringi, savo šalyje neturi nei šeimyninio, nei finansinio pagrindo, kyla abejonių dėl tikro kelionės tikslo ir grįžimo atgal į (duomenys neskelbtini). Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Šengeno skyriaus vedėjas 2019-07-30 priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punkto pagrindu.

Teigia, kad (duomenys neskelbtini) ambasados (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigūnas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), gali geriausiai įvertinti pareiškėją, jo pateiktus duomenis, o išnagrinėjęs pateiktos ir turimos informacijos visetą – pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumą. Nurodo, kad pagal konsulinio pareigūno nustatytas aplinkybes, pareiškėjui 2019-02-06 jau buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) konsulinėje įstaigoje dėl to, kad jis pateikė nepatikimą informaciją apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą.

Paraiškoje C. Z. nurodė tokį patį kelionės tikslą – šeimos ir draugų lankymą. Ši aplinkybė leido pagrįstai abejoti dėl tikrojo kelionės tikslo ir dėl ketinimo išvykti iš Šengeno erdvės iki prašomos vizos galiojimo laiko pabaigos, nes pareiškėjas dirbtinai bando kurti ryšius su Šengeno valstybių piliečiais tik tam, kad gautų jų kvietimą kaip pagrindą gauti Šengeno vizą. Pokalbio su konsuliniu pareigūnu metu kviečiantysis asmuo neturėjo informacijos, kad pareiškėjas yra vedęs, gyvena viename bute su šeima, M.

J. nežinojo, kad užsienietis turi giminių (duomenys neskelbtini), negalėjo pagrįsti, kodėl užsienietis kviečiamas 90 dienų. Kvietėja, pateikusi kvietimą C. Z. atvykti į Lietuvą, nepateikė užsieniečio apgyvendinimą (vietą, sąlygas) pagrindžiančių dokumentų – apie kviečiančiojo asmens ir (ar) šeimos pajamas, apie nurodytoje vietoje – bute tinkamas pareiškėjui gyvenimo sąlygas kartu su kviečiančiuoju asmeniu ir jo šeima (ne mažiau kaip 14 kv. m. atskira patalpa). Užsienietis nurodė esąs vedęs, tačiau jo pateiktas finansinis pagrindimas pasirodė neįtikinamas: sąskaitos išrašai rodo, kad ji buvo ženkliai papildyta vienu įnašu, jo turto kilmės atsekti neįmanoma, mokėjimai atrodo nepagrįsti ir negali būti susiję su C.

Z. profesija, todėl tikėtina, kad tokiu būdu siekiama dirbtinai pagrįsti turimas lėšas, reikalingas Šengeno vizai gauti. Be to, (duomenys neskelbtini) ambasados konsulas po interviu nurodė, kad jis įtaria apgaulingą kvietimą ir patvirtino, kad kyla abejonių dėl C. Z. kelionės tikslo ir paskirties patikimumo. Teigia, kad Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų bei dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

Mano, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienio reikalų ministerijos ambasados 2019-07-30 priimto sprendimo atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui atvykimui į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją patenkinti pareiškėjo prašymą ir išduoti vizą atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką trijų mėnesių terminui.

Ginčijamas 2019-07-30 sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, priimtas tuo pagrindu, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima. Todėl teismas analizuos kokią informaciją pareiškėjas pateikė, teikdamas prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo ar tokia informacija buvo patikima ir pakankama priimti sprendimą dėl vizos išdavimo pareiškėjui. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-07-01), pagal kurio 121 straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatomos sąlygos pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, taip pat jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka nustatytus kriterijus, be to, nėra asmenys, dėl kurių Šengeno informacinėje sistemoje įtrauktas įspėjimas neįsileisti.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtinta, kad vizą išduoti atsisakoma, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr.

ESTT 2013-12-19 sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Vizų kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo datos. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardytus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2015-09-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2613-822/2015 ir kt.). Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019-07-12 pateikė pareiškimą dėl Šengeno vizos išdavimo, pagrindinį kelionės tikslą nurodė šeimos, draugų aplankymą Lietuvoje, prašomų atvykimų skaičius – daugkartinis atvykimas, planuojamų apsilankymų arba tranzitų skaičius – 88 dienos, suplanuota atvykimo data – 2019-07-25, o išvykimo data – 2019-10-21, kviečiantysis asmuo nurodytas M.

J.. (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) perdavė pareiškėjo prašymą dėl vizos nagrinėti (duomenys neskelbtini) ambasadai (duomenys neskelbtini), konsulinis pareigūnas, persiųsdamas pareiškėjo prašymą, nurodė, kad pareiškėjo pateikti duomenys jo anketoje yra prieštaringi, kyla abejonės dėl tikrojo kelionės tikslo ir grįžimo atgal į (duomenys neskelbtini). Teismas pastebi, kad taip pat į bylą pateiktas užpildytas M. J. kvietimas atvykti pareiškėjui į Lietuvą, nurodyta atvykimo data – 2019-07-02, o išvykimo data – 2019-12-31, atvykimo tikslas – šeimos lankymas, pareiškėjo apgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini).

Ginčijamas 2019-07-30 sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, priimtas tuo pagrindu, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima. Ši aplinkybė atitinka Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punkte nustatytą atsisakymo išduoti vizą pagrindą. Ginčijamas sprendimas taip pat priimtas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme išduoti Šengeno vizą pateikti duomenys ir kiti dokumentai, kuriais disponavo Užsienio reikalų ministerija, pagrindžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą yra prieštaringos, nepagrindžia tikrojo pareiškėjo buvimo tikslo, todėl laikytina, kad pareiškėjo pateikta informacija buvo nepatikima, o ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą pareiškėjui priimtas teisėtai bei pagrįstai.

Teismas pastebi, kad skiriasi pareiškėjo anketoje nurodytos ir kviečiančiojo asmens – M. J. kvietime nurodytos pareiškėjo atvykimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos datos. Pareiškėjas pareiškime dėl Šengeno vizos išdavimo nurodė, jog planuoja atvykti į Šengeno erdvę 2019-07-25, o išvykti iš jos – 2019-10-21, bendra buvimo trukmė – 88 dienos. Tuo tarpu M. J., kuri pateikė kvietimą atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui, kvietime nurodė, jog atvykimo data – 2019-07-02, o išvykimo data – 2019-12-31. Taigi M.

J. nurodytas laikotarpis skiriasi nuo pareiškėjo nurodomo buvimo Lietuvoje laikotarpio, be to, viršija 90 dienų laikotarpį, nurodytą Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte. Pažymėtina, kad ir kiti pareiškėjo pateikti duomenys dėl numatomo buvimo tikslo ir sąlygų yra nepatikimi ir keliantys abejonių. Nei pareiškėjas, nei kviečiantysis asmuo M. J. nepagrindė ir neargumentavo aplinkybės, kodėl pareiškėjui reikalingas toks ilgas (88 dienų) buvimo laikotarpis Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas nurodė atvyksiantis aplankyti draugę.

Pareiškėjas nedetalizavo savo buvimo vietos Lietuvoje, kvietimą pateikusi M. J. nedetalizavo pareiškėjo buvimo vietos Lietuvoje sąlygų, ypač atsižvelgiant į konsulinio pareigūno nustatytą aplinkybę, kad kviečiantysis asmuo gyvena viename bute kartu su šeima. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių M. J. pateiktą lankytinų Lietuvos vietų planą, jokių kelionės rezervacijos dokumentų. Pareiškėjas nepagrindė ir aplinkybės, kad pasibaigus vizos galiojimo laikui jis išvyks iš Lietuvos Respublikos, nepateikė atgalinio bilieto į (duomenys neskelbtini) ar kitų dokumentų, patvirtinančių išvykimą iš Lietuvos Respublikos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vidų kodekso 8 straipsnio 2 dalį, Atstovaujančiosios valstybės narės konsulatas, numatydamas atsisakyti išduoti vizą, pateikia prašymą atitinkamoms atstovaujamosios valstybės narės valdžios institucijoms, kad jos galėtų priimti galutinį sprendimą dėl prašymo. Kaip aptarta aukščiau, (duomenys neskelbtini) ambasados (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigūnas jau persiųsdamas pareiškėjo prašymą nagrinėti (duomenys neskelbtini) ambasadai Vilniuje nurodė, kad pareiškėjo pateikti duomenys jo anketoje yra prieštaringi, kyla abejonės dėl tikrojo kelionės tikslo ir grįžimo atgal į (duomenys neskelbtini).

Be to, priimant ginčijamą sprendimą pagrįstai atsižvelgta ir į aplinkybę, kad pareiškėjas analogišką prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo jau buvo pateikęs (duomenys neskelbtini) konsulinėje įstaigoje ir vizą jam išduoti atsisakyta, taigi kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodomo atvykimo tikslo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nurodydamas atvykimo tikslą – viza reikalinga siekiant aplankyti šeimą ir draugus, galimai nurodė formalų pagrindą, kuris faktinės situacijos neatitinka. Pažymėtina, kad vien abejonė dėl pareiškėjo nurodomų atvykimo tikslų ir sąlygų yra pagrindas atsisakyti išduoti prašomą vizą.

Šiame kontekste pažymėtinas Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) 2013-12-19 priimtas prejudicinis sprendimas byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame Teisingumo Teismas, be kita ko, nurodė, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a) punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b) punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas). Apibendrinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui pateikus prieštaringus duomenis dėl buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, nepateikus konkrečių rašytinių įrodymų, jog pasibaigus vizai pareiškėjas išvyks iš Lietuvos Respublikos, konsulinis pareigūnas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikta informacija apie vykimo į Lietuvą tikslą ir sąlygas yra nepatikima.

Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teismo vertinimu, padarė tinkamai, t. y. prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino kartu su apie pareiškėją surinkta informacija.

Teismo vertinimu, ginčijamą sprendimą priėmusio konsulinio pareigūno abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir buvimo sąlygų bei dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, buvo pagrįstos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punkte nurodytu pagrindu. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, nustatytos aplinkybės sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2019-07-30 sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui atvykimui į Lietuvos Respubliką priimtas tinkamai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes bei pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi pareiškėjo ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją patenkinti pareiškėjo prašymą ir išduoti vizą atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką trijų mėnesių terminui.

Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjo C. Z. (C. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas Blinstrubis Mefodija Povilaitienė Gediminas Užubalis