26516f9f-8e87-4bb6-9b5c-3e4df2cf0be9 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1180-245/2015Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00902-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs A. P. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutine subendrinta 870 (aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt eurų) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams už tai, kad jis 2015-09-27, 14.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosavybės teise turimÄ automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklÄ , tuo jį apgadindamas.

Padaręs turtinę žalÄ , kai nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, nedelsdamas nukentėjusiajam apie įvykusį eismo įvykį nepranešė, policijai taip pat nepranešė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė. Tuo pažeidė KET 9 ir 222 punktų reikalavimus.A. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutarimÄ ir administracinę bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 14 val. 30 min., vairavo nuosavÄ automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuojant 55 km/val. greičiu (duomenys neskelbtini) ribose, link (duomenys neskelbtini), artėjant prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pabaigos, sprogo jo vairuojamo automobilio priekinio kairės pusės rato padanga.

Sprogus padangai, negalėjo suvaldyti automobilio, nuvažiavo į kelio kairę pusę, užvažiavo ant akmens ir po to automobilio priekiniu bamperiu atsitrenkė į kelio ženklÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Kai sustojo prie ženklo, pamatė, kad kairės pusės priekinis ratas yra tuščias. Policijai apie įvykį nepranešė, nes manė, kad informuoti policijÄ bÅ«tina tik tada, kai sugadinama kita transporto priemonė arba sužalojamas žmogus. Kadangi kelio ženklas nebuvo nuverstas, o tik įlenktas vienas iÅ¡ jį laikančių vamzdžių, ketino jį sutaisyti savo jėgomis.

KitÄ dienÄ , nuvykęs į įvykio vietÄ , pamatė, kad kelio ženklas jau nuimtas ir iÅ¡vežtas. Å iuo metu jis dar nėra atstatytas. 2015-10-28 jis atlygino 110 Eur turinę žalÄ , padarytÄ Jonavos rajono savivaldybei. Teismas, konstatuodamas, kad jis pažeidė KET 9, 222 p. reikalavimus, Å¡ių pažeidimų turinio nutarime konkrečiai neapibÅ«dino, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina jo tariamai padarytus KET pažeidimus. Ä®rodymai nutarime tik iÅ¡vardinti, bet jų turinys neatskleistas. Vertinant liudytojos R.

M. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo esmę, atkreipiamas dėmesys, kad ji eismo įvykio nematė, tik girdėjo transporto priemonės atsitrenkimo garsÄ , o išėjusi iÅ¡ namo, pamatė, kad jo vairuojamas automobilis iÅ¡važiavęs iÅ¡ kelio ir atsitrenkęs į kelio ženklÄ . Jos teiginys, kad automobilio ratas nebuvo sprogęs, nes tik buvo įlenktas ratlankis, yra nepagrįstas, kadangi automobilio priekinio kairės pusės rato padanga sprogo važiuojant keliu, dėl ko jis nesuvaldė automobilio ir iÅ¡važiavo į kairę kelio pusę, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į akmenį,             po to kelio ženklo tvirtinimo metalinį vamzdį, mano, kad ratlankis sulinko atsitrenkus į akmenį.

IÅ¡važiuojant iÅ¡ KunigiÅ¡kių k., padanga buvo nepažeista, žalos padarymo priežastis yra nelaimingas atsitikimas, kurio jis negalėjo iÅ¡ anksto numatyti ir iÅ¡vengti, o ne Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tiriant įvykį, sprogęs automobilio ratas nebuvo apžiÅ«rėtas. Automobilio techninės apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad jo automobilio priekinio bamperio deÅ¡inės pusės dalis buvo nubrozdinta, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina 4 fotonuotraukos, esančios byloje. Apeliantas yra apsidraudęs savo transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavo bÅ«damas blaivus, jam nebuvo dingsties pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos tyčia.

Ä® kelio ženklÄ jis atsitrenkė netyčia, sprogus padangai. Padaryta žala nėra didelė, žala atsirado įvykus nelaimingam atsitikimui, todėl žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taigi jo kaltė nėra įrodyta. Jo veikime nebuvo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio neteisėtai, nes jis nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, kviesti policijÄ , o visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nustatydamas jo kaltę, teismas privalėjo nustatyti objektyvius veikos požymius: eismo įvykį, jo kaltininkÄ , dėl sukelto įvykio padarytÄ Å¾alÄ svetimam turtui, tyčinį pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos faktÄ , eismo įvykio mechanizmÄ , kontakto pobÅ«dį, nustatyti, ar Å¡is buvo žymus, tačiau to nepadarė.Jeigu teismas laikys, kad jo kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., yra įrodyta, apeliantas reiÅ¡kia alternatyvų praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ pagal ATPK 130 str. 1 d., paskyrė labai griežtÄ nuobaudÄ - 868 eurų baudÄ ir atėmimÄ teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui.

Nustatydamas administracinės nuobaudos rūšį ir dydį, teismas neatsižvelgė į įvykio aplinkybes, jo asmenybę, į tai, kad jis nėra įskaitoje asmenų, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, dirba, taip pat neatsižvelgė į jo turtinę ir Å¡eimos padėtį. Å eimoje yra du nepilnamečiai vaikai 2-14 metų amžiaus. Atstumas iki darbo yra 22 km. Ä® darbÄ kiekvienÄ dienÄ važiuoja savo automobiliu, nes autobusai važinėja retai, nėra galimybės laiku atvykti į darbÄ ir po darbo parvykti į namus.

Žmona V. P. dirba 0,25 etato (20 darbo valandų savaitei). Jai mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas valandinis tarifinis atlygis, kuris yra apie 80 Eur per mėnesį. Jų Å¡eimos turtinė padėtis yra sunki, nes tenka iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus. Jo uždarbis yra pagrindinis Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini gimnazijoje 1-oje klasėje, pamokos prasideda 8.00 val., jÄ kiekvienÄ dienÄ vežioja į mokyklÄ . Kita dukra lanko (duomenys neskelbtini) vaikų darželį.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliantas praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

PaskirtÄ baudÄ pažada mokėti laiku ir sÄ Å¾iningai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio virÅ¡ininkė praÅ¡o A. P. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliantas A. P. ginčija jo kaltės įrodytumÄ dėl inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, taip pat nesutinkama su pernelyg griežtos nuobaudos paskyrimu.ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Nagrinėjamu atveju A. P. nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir taip jį apgadino.

Apeliantas neneigia kelio ženklo apgadinimo fakto, tačiau teigia, jog įvykis kilo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. sprogus automobilio priekiniam kairės pusės ratui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, jog bylos medžiagoje nėra šį A. P. teiginį nei patvirtinančių, nei paneigiančių aplinkybių. Todėl neatmetama versija, jog automobilio padanga galėjo sprogti, tačiau tai neeliminuoja apelianto kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo.

Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Å iuo atveju A. P. nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Kelio atkarpa, kuria įvykio dienÄ važiavo apeliantas, jam buvo gerai žinoma, kadangi jis važiavo iÅ¡ tėvų namų į savo namus. Taigi A. P. žinojo, jog kelias yra pakankamai siauras, kelkraščiuose yra akmenų, todėl reikia vairuoti atsargiai, pasirinkti saugų greitį, norint neiÅ¡važiuoti į kelkraÅ¡tį, nes prieÅ¡ingu atveju automobilį gali lengvai sumėtyti.

Nors tiesioginių įvykio liudytojų nėra, tačiau į kelio ženklÄ atsitrenkusį automobilį pastebėjo pro Å¡alį važiavusi liudytoja R. M.. Ji nuosekliai tiek tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog privažiavusi prie apgadintos transporto priemonės vairuotojo, paklausė, kas atsitiko. Jai buvo atsakyta, kad sprogo padanga, tačiau moteris Å¡ia versija nepatikėjo, nes priekinis kairės pusės rato ratlankis buvo įlenktas. Todėl iÅ¡ padangos oras galėjo iÅ¡eiti smÅ«gio metu, kai vyras į kažkÄ atsitrenkė.

Liudytoja matė vietÄ , kur A. P. nuvažiavo nuo kelio, t. y. ji matė pirminę įvykio vietÄ bei joje iÅ¡likusius pažeidimo pėdsakus. R. M. pažymėjo, kad už kelio ribų buvo matyti vėžės ir iÅ¡versti akmenys. Todėl pagrįsta teigti, kad dėl neatsargaus vairavimo A. P. iÅ¡važiavo į kelkraÅ¡tį, automobilis buvo sumėtytas, užvažiavus ant akmenų, galimai sprogo padanga ir tokiu bÅ«du nesuvaldžius transporto priemonės buvo atsitrenkta į kelio ženklÄ . Kelių eismo taisyklių 219.1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas nedelsiant sustoja, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymi eismo įvykio vietÄ , neleidžia, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugo eismo įvykio pėdsakus.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Å ių reikalavimų A. P. neįvykdė. ApgadintÄ transporto priemonę jis nepažymėjo, o iÅ¡ karto patraukė, tokiu bÅ«du neiÅ¡saugodamas įvykio pėdsakus, tačiau juos sunaikindamas. Nors apeliantas aiÅ¡kino, kad su savimi įvykio dienÄ neturėjo mobilaus telefono, tačiau tai nepaneigia jo sÄ moningo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos.

Prie A. P., jau minėta, buvo privažiavusi liudytoja R. M., tačiau pastarosios apeliantas neprašė pagalbos, t. y. neprašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nų, kad Å¡ie užfiksuotų įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį apeliantas nepranešė ir grįžęs namo, apie sugadintÄ kelio ženklÄ policijai pranešė R. M.. Apeliantas aiÅ¡kino, jog tikėjosi kelio ženklÄ sutaisyti savo jėgomis, tačiau kitÄ dienÄ , atvykęs į įvykio vietÄ , ženklo jau neberado, jis buvo nuimtas.

Tačiau net ir pamatęs, jog kelio ženklo apgadinimas yra užfiksuotas, ženklas iÅ¡vežtas taisyti, vis tiek nesikreipė į policijÄ ar savivaldybę dėl įvykio aplinkybių paaiÅ¡kinimo bei žalos atlyginimo. Pabrėžtina, jog kiekvienas vairuotojas privalo žinoti Kelių eismo taisykles ir laikytis nustatytų reikalavimų. Ä®statymo reikalavimų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia ir pažeidėjo kaltės neeliminuoja.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal teismų praktikÄ Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rÅ«Å¡is bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį, siekė, kad jo asmenybė nebÅ«tų nustatyta, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.Analizuojant A.

P. apeliaciniame skunde pateiktÄ versijÄ , kad jo veiksmuose nagrinėjamu atveju nebuvo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant kaltininko kaltės turinį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates ar bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos asmuo pasiÅ¡alino ne siekdamas atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie tokių aplinkybių buvimÄ , nenustatyta. Apeliantas nebandė nustatyti, kam padarytu teisės pažeidimu sukėlė žalÄ , savo kaltę ginčija. Be to, žalÄ , padarytÄ Jonavos rajono savivaldybei, jis atlygino tik 2015-10-28, t. y. jau po Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, nors Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija dėl eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ apskaičiavo dar 2015-10-13 (b. l. 36).

Taigi A. P. dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas.Vis dėlto, aukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nuobauda A. P. nebuvo tinkamai individualizuota. Teismų praktikoje nuolat pateikiami iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti inkriminuojama labai skirtingose situacijose. Pagal Å¡iÄ dalį administracinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos įžūliai pasiÅ¡alina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sÄ Å¾iningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Taigi, parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , bÅ«tina vertintini visas reikÅ¡mingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-70-2014 ir kt.). Apylinkės teismas, skirdamas A. P. nuobaudÄ , atsižvelgė į tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tačiau apygardos teismas įvertina ir tai, kad apeliantas yra pakankamai drausmingas vairuotojas, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, be to, ankstesni pažeidimai yra padaryti seniai (2005-2006 m.) ir nėra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Be to, padaryta žala nėra didelė – 110 Eur, ir Å¡iuo metu ji jau atlyginta.

Pažeidėjo asmenybė yra teigiama: A. P. yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , augina du mažamečius vaikus, dirba ir iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Nuo gyvenamosios vietos iki jo darbovietės yra apie 22 km atstumas, kurį pažeidėjas įveikia nuosavu transportu, nes gyvena ne mieste, o (duomenys neskelbtini) kaime, tuo tarpu apelianto darbovietė yra įsikÅ«rusi Jonavoje. Nors nepatogumai vykstant į darbÄ teismų praktikoje paprastai nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, lemiančiomis ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymÄ , tačiau Å¡iuo atveju darbinių santykių iÅ¡saugojimas A.

P. yra itin svarbus, nes tai yra pagrindinis Å¡eimos finansų Å¡altinis. Pažeidėjo žmona dirba tik 0,25 etato (b. l. 55), todėl sutiktina, jog Å¡eimos biudžetas nėra perteklinis. Vis dėlto, byloje nėra duomenų, dėl kurių A. P. sutuoktinė negalėtų dirbti pilnos darbo dienos. Negalėjimas vaikų nuvežti į darželį ar mokyklÄ taip pat nėra kuo nors iÅ¡skirtinės aplinkybės, dėl kurių bÅ«tų galima visai netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Administracinė nuobauda turi sukelti pažeidėjui tam tikrus nepatogumus, kad veiktų prevenciÅ¡kai ir kitÄ kartÄ , bÅ«damas už vairo, pažeidėjas bÅ«tų atsargesnis bei atidesnis. Taigi teisės vairuoti transporto priemones draudimas yra paliekamas galioti, tačiau jo terminas, pritaikius ATPK 301 straipsnį, mažinamas iki vienerių metų. Todėl skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimas keičiamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas n u t a r i a :

A. P. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimÄ pakeisti:A. P. paskirtÄ nuobaudÄ už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymÄ suÅ¡velninti - vadovaujantis ATPK 301 str., skirti 870 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę nuobaudÄ paskirti 870 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) mėnesiams.

KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                               Kęstutis Dargužis