26513fe3-45fe-4bbe-99ff-67fd018a41d0 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. Iv-709-554/2012.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00193-2012-2.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 21, 74. (S)                                             KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 11 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,          sekretoriaujant Vaidai MartusevičiÅ«tei,         dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – E. K. ,         atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, atstovei N. G. ,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas Kauno apygardos administracinio teismo prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas skunduose (b.l. 4, 8) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad 2010 metais periodiÅ¡kai jam nepagrįstai buvo apribotos teisės, kai jis buvo jis perkeltas į Kauno NTI-PN. Atskirais laikotarpiais jis Å¡ioje įstaigoje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, kai kameros plotas, skirtas vienam asmeniui, buvo mažesnis negu reikalauja teisės aktai. 1999-10-22 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 461 patvirtintos Higienos normos HN 76:99 6.15 p. numatė, kad vienam asmeniui turi tekti 5 kv.m. ploto. 2010-04-26 Teisingumo ministras įsakymu Nr. 1R-85 vienam asmeniui nustatė 4,1 kv.m. ploto normÄ .

Taip pat buvo pažeisti ir 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR TM Direktoriaus įsakymo Nr. V-124 1.2.3 p. reikalavimai, kurie taip pat numatė minimalų 4,1 kv.m. plotÄ vienam asmeniui. PareiÅ¡kėjas mano, kad buvo kalinamas nežmogiÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant paminėtų teisės aktų reikalavimus. Nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų, buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ir dėl to jis patyrė didžiulę neturtinę žalÄ . Neturtinė žala atsirado taip pat ir to pasėkoje atsiradusio didelio psichologinio sukrėtimo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, atsiradusių nepatogumų, emocinės depresijos, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, sumažėjusių bendravimo galimybių.

PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad sužalotas jis buvo ne Kauno NTI-PN, o vėliau, kai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK. Atsakovas atsiliepime į skundÄ , taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime į skundÄ atsakovas (b.l. 11-15) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Kauno NTI-PN nuo 2010-01-28 iki 2010-12-06.

Pareiškėjas konkrečiai Tardymo izoliatoriuje išbuvo nuo 2010-01-28 su pertraukomis iki 2010-06-22 - viso 128 dienas. Per šį laikotarpį tik 47 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui buvo mažesnis negu 5 kv.m. (vidutiniškai trūko apie 1 kv.m.). Tardymo izoliatoriaus pastatas statytas 1998 metais, tačiau 2009 metais atlikta rekonstrukcija, todėl šio pastato eksploatacinė priežiūra vykdoma pastoviai. Pareiškėjas 2010-06-22 perkeltas bausmę atlikti į Pataisos namus (tai atskiras nuo Tardymo izoliatoriaus pastatas), kuriuose buvo iki 2010-12-06.

Atliekant bausmę Pataisos namuose ploto norma, tenkanti vienam kaliniui, nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas miegodavo 15,32 kv.m. ploto miegamojoje patalpoje kartu su dar 4 nuteistaisiais. Nuteistiesiems, atliekant bausmę pataisos namuose, suteikta visiÅ¡ka judėjimo laisvė grupės, kurioje jie laikomi, patalpose bei kieme nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Atsakovas bei jo atstovė taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardinti objektyviais, nepateikė. Jis taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neturtinės žalos abstraktÅ«s, pažodžiui pakartojant CK pateiktÄ neturtinės žalos apibrėžimÄ . Å ie argumentai negali bÅ«ti pakankami pagrindžiant skundo reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip įkalinimas kameroje ar bausmės atlikimas pataisos namuose, kur jam teko mažesnis nei nustatytas plotas, neigiamai įtakojo jo sveikatÄ , o taip pat ar kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl pablogėjusios sveikatos. Be to, pareiÅ¡kėjas TI kamerose ir PN miegamosiose patalpose, neatitinkančiose nustatyto ploto normos vienam asmeniui, buvo laikomas ne iÅ¡tisai, bet periodiÅ¡kai.

PareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Tardymo izoliatoriuje ar Pataisos namuose jo sveikatos bÅ«klė nepablogėjo, nebuvo bÅ«tinybės taikyti stacionarų gydymÄ . Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius, trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar įtakojantys veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki. IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo pagal įprastÄ režimÄ sÄ lygos įstaigoje nepasiekė minimalaus žiaurumo lygio, prilygstančio orumo žeminimui, žiauriam elgesiui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 str. prasme.PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina faktines aplinkybes, kad pareiškėjas Kauno NTI-PN buvo laikomas (tiek NTI, tiek ir PN) nuo 2010-01-28 iki 2010-12-06 (b.l. 4, 16-19). NTI pareiškėjas išbuvo viso 128 dienas – nuo 2010-01-28 iki 2010-06-22 ir 47 dienas NTI pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur vienam asmeniui teko mažiau negu 5 kv.m. ploto (nuo 2010-04-30 – 4,1 kv.m.) vienam asmeniui. Nuo 2010-06-22 iki 2010-12-06 pareiškėjas buvo perkeltas į PN ir, (išskyrus 3 paras) buvo laikomas patalpose, kuriuose jam teko mažiau negu 4,1 kv.m. ploto (b.l. 16-19).

Per visÄ savo buvimÄ Kauno NTI-PN pareiÅ¡kėjas jokių rimtų sveikatos sutrikimų neturėjo ir į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, atsiradusių galimai dėl per mažo gyvenamojo ploto, nesikreipė (b.l. 20, 26-51). Rimtesni sveikatos sutrikimai atsirado dėl traumos, patirtos vėliau – jau atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK (b.l. 26-51), kai į Å¡iÄ Ä¯staigÄ jis buvo perkeltas iÅ¡ Kauno NTI-PN.  PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Jis nurodė, jog neturtinė žala jam iÅ¡ esmės buvo padaryta neteisėtai laikant kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto negu numatyta teisės aktų nuostatomis. Teismas pabrėžia, kad pagrįsti administraciniam teismui pateikiamo skundo reikalavimus, nurodant konkretų skundžiamÄ veiksmÄ (neveikimÄ ) ar aktÄ , taip pat skundžiamų veiksmų (neveikimo) ar akto datÄ , aplinkybes, pareiÅ¡kėjÄ Ä¯pareigoja ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p. Administracinis teismas per žalos atlyginimo institutÄ (CK 6.271 str.) gali apginti pažeistas asmens teises tik tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas konkrečiais faktais (apibrėžtais laiko ir vietos prasme) bei teisės normomis pagrindžia, jog jo nurodoma valdžios institucija (pareigÅ«nas) pažeidė atitinkamas jo teises.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar Kauno NTI-PN pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta neturtinė žala (pasekmės). Sprendžiant valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ CK 6.271 str. bei CK 6.250 str. kontekste, kiekvienu konkrečiu atveju privalu nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklÄ , buvo pažeistos ir kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, nes neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2009-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-372/2009 ir kt.).

Ä®statymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės, nes įstatymų leidėjas numatė ir objektyviÄ jÄ atsakomybės rūšį. Vienas iÅ¡ tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, valstybės atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.250 str. yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant galimas neturtinės žalos atlyginimas. CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, nustatančiais tokios žalos atlyginimo atvejus, bÅ«dus (pvz. BVK 5 str. 3 d., Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto 27 str., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. ir t.t.). Kaip jau buvo paminėta, neturtinės žalos atlyginimui bÅ«tina nustatyti sÄ lygų visumÄ : pareigÅ«nų veikos neteisėtumo faktÄ , konkrečiÄ Å¾alÄ (pasekmes) bei priežastinį ryšį tarp Å¡ios žalos ir pareigÅ«nų neteisėtos veikos.

IÅ¡ to seka, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ir pačios žalos padarymu, todėl vien teiginys, kad maždaug 1 kv.m. mažesnis kameros plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas žalos atlyginimui nevisiÅ¡kai pakankamas pagrindas (ABTÄ® 57 str.). BÅ«tina įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Kaip jau buvo paminėta, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas viso Kauno NTI-PN buvo laikomas nuo 2010-01-28 iki 2010-12-06. Šiuo laikotarpiu galiojusios 1999-10-22 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 461 patvirtintos Higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra" (neteko galios 2010-04-11) 2 lentelėje numatyta, jog vienam asmeniui, esančiam kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti ne mažiau kaip 5 kv.m. kameros ploto, o pataisos namuose - ne mažiau kaip 3 kv.m. ploto.

Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo", kurio 111.3 p. buvo nustatytas 4,1 kv.m. plotas vienam suimtajam (nuteistajam), laikomam Kauno NTI-PN. 2010-05-14 Kalėjimų departamento prie LR TM Direktoriaus įsakymo Nr. V-124 1.3.2. p. taip pat Kauno NTI-PN nustatė minimalų 4,1 kv.m. vienam asmeniui plotÄ . PareiÅ¡kėjas Kauno NTI su pertraukomis 47 dienas, o PN nuo 2010-06-22 iki 2010-12-06 (iÅ¡skyrus 3 paras, kai buvo patalpintas į drausmės izoliatorių) buvo laikomas sÄ lygomis, kai jam teko mažesnis negu nustatytas teisės aktais minimalus plotas (ABTÄ® 57 str.).

IÅ¡ to seka, kad Kauno NTI-PN pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas yra maždaug 1 kv.m. mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo ir, tuo pačiu, pažeidė imperatyvius teisės normų reikalavimus. Atsakovo argumentai, kad pataisos namuose pareiÅ¡kėjas galėjo laisvai judėti grupės patalpose, įstaigos kieme teisiÅ¡kai yra nereikÅ¡mingi, kadangi aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas nustato minimalų plotÄ bÅ«tent asmens gyvenamosioms patalpoms.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Ginčo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Vertintina tai, jog byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, žiauriomis ir antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Å ių pareiÅ¡kėjo teiginių nepatvirtina atsakovo pateikti duomenys (pareiÅ¡kėjas buvo laikomas prieÅ¡ 1 metus rekonstruotose patalpose, tenkantis plotas buvo nedaug mažesnis už numatytÄ teisės aktuose, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę ir mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje, dalyvavo kituose užsiėmimuose, užsiėmė saviÅ¡vieta ir t.t., be to, nei karto nesikreipė į gydytojus, taip pat ir į įstaigos administracijÄ dėl nepatogumų, atsiradusių ryÅ¡ium su mažesniu plotu). Jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas.

Jis skunde bei teismo posėdžio metu apsiribojo vien abstrakčiais teiginiais apie nežmogiÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas ir pan..Teismas konstatuoja, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 str. 4 p. numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 str. 8 p. taip pat numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (pvz. 2000-10-10 EŽTT sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . IÅ¡ to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das (ABTÄ® 13 str., 20 str.).

Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas, įvertinęs visas Å¡ios administracinės bylos aplinkybes (pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas labai nedaug skyrėsi nuo minimalaus, jam buvo sudarytos visos sÄ lygos mokytis, tobulėti ir t.t., jokių sveikatos stovio pablogėjimų nebuvo nustatyta, be to, patalpinimÄ Ä¯ Kauno NTI-PN iÅ¡ dalies sÄ lygojo sÄ moningi paties pareiÅ¡kėjo veiksmai – jis padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ ir jam turėjo bÅ«ti akivaizdu, kokios to pasėkoje kils pasekmės), bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į valstybės garantuotÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Kauno NTI-PN pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Be to, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais (iÅ¡ esmės sveiku protu), akivaizdu, kad 1 kv.m. ploto trÅ«kumas negali bÅ«ti vertinama, kaip pareiÅ¡kėjo laikymas nežmogiÅ¡komis, žiauriomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis arba prilyginamas asmens kankinimui (ABTÄ® 57 str.). To pasėkoje konstatuojama, kad reikalavimas dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, LVAT 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

        Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 4 p., n u s p r e n d ž i a:            PareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .                    Teisėjas                                                                                         Algis Markevičius