264f4a85-5a96-4f68-bbcb-5750c620bb6a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2-2641-819/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29199-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano BÅ«stas Neris“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano BÅ«stas Neris“ (toliau – UAB ,,Mano BÅ«stas Neris“) 480,28 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ji Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su R.

G. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9084328 ir apdraudė nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 24 d. apdraustasis butas buvo užlietas trÅ«kus bendro naudojimo vandens stovui. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės, kuri perėmė uždarosios akcinės bendrovės „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ teises ir pareigas. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 480,28 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl apgadinto apdraustojo turto, kuriÄ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, 6.266 straipsniu ir 6.1015 straipsniu praÅ¡o priteisti jos naudai iÅ¡ atsakovės. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė iÅ¡samaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo neatliko ir nenustatė įvykio kaltininko, visi žalos (draudimo iÅ¡mokos) dydį pagrindžiantys dokumentai taip pat nebuvo pateikti. IeÅ¡kovė iÅ¡vadas dėl įvykio priežasties padarė remdamasi iÅ¡imtinai savo darbuotojų paaiÅ¡kinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamÄ inžinerinį iÅ¡silavinimÄ ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinančių juos daryti atitinkamas iÅ¡vadas.

Tinkamai neiÅ¡tyrusi draudiminio įvykio aplinkybių, ieÅ¡kovė pati prisiėmė rizikÄ dėl galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡mokas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. IeÅ¡kovė tik iÅ¡vardina statybos techniniame reglamente iÅ¡dėstytas nuostatas apie gyvenamųjų namų nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ , tačiau net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė, neteikia jokių objektyvių ir patikimų tikrÄ jÄ Ä¯vykio priežastį pagrindžiančių įrodymų.

Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pabrėžė, kad ji veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, teisės aktų nustatyta tvarka vykdydama bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, tikslu nustatyti jų būklę, yra saistoma butų ir kitų patalpų savininkų. Dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, todėl butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti kartu (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Patalpų savininkai turi prievolę rÅ«pintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, o apie pastebėtus defektus turi praneÅ¡ti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ vykdantiems asmenims, taip pat turi prievolę naudotis bendrojo naudojimo objektais nepažeisdami teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. Kadangi žala galėjo atsirasti dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios nuosavybės netinkamo realizavimo, o tuo pačiu žalos kilimo grėsmė, negali bÅ«ti perkeliama namo administratoriui – atsakovei (CK 4.83 straipsnis).

Byloje nėra įrodymų, kad iki įvykio namo administratorius bÅ«tų gavęs praneÅ¡imus apie netvarkingus vamzdžius, apie bÅ«tinumÄ juos pakeisti ar apie kitus trÅ«kumus, todėl negalima spręsti, kad administratorius, gavęs tokius praneÅ¡imus, nesiėmė veiksmų vamzdžio trÅ«kumams paÅ¡alinti (užkirsti keliÄ tokios avarijos atsiradimui). IeÅ¡kovės pateiktoje lokalinėje patalpų remonto sÄ matoje yra nurodyti netikslÅ«s atskiri paskaičiavimai, nes į jÄ Ä¯trauktos papildomos ir nebÅ«tinos iÅ¡laidos (papildomų medžiagų vertė 3 %; statybvietės iÅ¡laidos 9 %; netiesioginės iÅ¡laidos, t.y.

PVM 21 %), kurios nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sÄ naudomis. Teigia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti žalos dydis turėtų bÅ«ti sumažintas. Dublike ieÅ¡kovė pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Avarijos priežastis – avarija bendro naudojimo vamzdžiuose. Už bendrojo naudojimo vamzdyno priežiÅ«rÄ atsakinga atsakovė. Ä®rodymų, jog vandens iÅ¡siliejimo Å¡altinis yra kiti objektai, atsakovė nepateikė.

Atsakovė, vykdydama jai teisės aktais nustatytas namo administratorės pareigas, turėjo vykdyti minėtų vamzdžių priežiÅ«rÄ , tikrinti jų sandarumÄ , tačiau įrodymų, jog tokius veiksmus atliko, atsakovė nepateikė. Avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė savo kaip administratoriaus pareigų prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo inžinierinę įrangÄ neatliko. Triplike atsakovė iÅ¡ esmės palaikė savo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį.

Papildomai pabrėžė, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto tik tuo atveju kai kyla reali grėsmė, t.y. įvyksta avarija arba gaunama iÅ¡ patalpų savininkų ar techninio prižiÅ«rėtojo duomenų apie tokios grėsmės egzistavimÄ . Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovės argumentas, kad atsakovės atsakomybė yra be kaltės, yra nepagrįstas, kadangi pastatų savininkas (valdytojas) atsako esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai).

Tik esant reikÅ¡mingam trÅ«kumui ir įrodžius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io sÄ lygų buvimÄ , yra teisinis pagrindas priteisti žalÄ iÅ¡ statinio savininko ar valdytojo. Atsakovė taip pat pabrėžė tai, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien aplinkybė, kad pastatas perduotas prižiÅ«rėti kitam asmeniui, savaime nepaÅ¡alina savininko atsakomybės už pastato trÅ«kumus.

Atsakovei pateikus triplikÄ ieÅ¡kovė pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose pakartotinai pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės aplaidumas nagrinėjamu atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad ji laiku neapžiÅ«rėjo stovo, nenustatė ir nepaÅ¡alino defekto. BÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rÅ«pinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdyno sistema bei jo priežiÅ«ra – sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės kaip verslininkės ir namo administratorės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. IeÅ¡kovė patvirtino, kad draudimo iÅ¡moka pagal draudimo sutarties sÄ lygas buvo sumokėta nevertinant nusidėvėjimo.

Kadangi atsakovė prašė taikyti nusidėvėjimÄ , ieÅ¡kovė, įvertinusi galimÄ Å¾alos dydžio sumažėjimÄ dėl nusidėvėjimo, nurodė atsisakanti reikalavimo dalies dėl 1,16 Eur priteisimo ir palaikanti ieÅ¡kinį dėl 479,12 Eur žalos atlyginimo, bei patvirtino, jog jai ieÅ¡kinio dalies atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), yra žinomos. IeÅ¡kinio dalies reikalavimų atsisakymas priimamas ir byla Å¡ioje dalyje nutraukiama.

IeÅ¡kovės dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymas priimamas, civilinė byla Å¡ioje dalyje nutraukiama. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kovas <...> turi teisę atsisakyti ieÅ¡kinio. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymo, <...> jeigu tie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės atsisakymas nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, todėl priimamas, civilinė byla Å¡ioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). BylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmetamas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir R.

G. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (Gyventojų turto draudimo polisas Serija 19056 Nr. 9084328), kuria laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. kovo 29 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), į draudžiamÄ sias rizikas įtraukiant ir vandens padarytÄ Å¾alÄ . Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės, po reorganizacijos perėmusios uždarosios akcinės bendrovės „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ teises ir pareigas. Dėl to ginčo byloje nėra.

Galiojant draudimo apsaugai minėtas butas buvo apgadintas dėl vandens poveikio. IeÅ¡kovė įvykį pripažino draudiminiu ir tuo pagrindu iÅ¡mokėjo draudėjai 480,28 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei kaip iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ draudikui perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. IeÅ¡kovė, remdamasi 2017 m. rugsėjo 26 d. draudėjos praneÅ¡imu, 2017 m. rugsėjo 26 d. apžiÅ«ros aktu ir jo metu padarytomis nuotraukomis bei 2018 m. gegužės 15 d.

D.-S. M., kuri yra buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, paaiÅ¡kinimais, sprendė, jog apliejimas įvyko dėl to, kad trÅ«ko bendro naudojimo vandens stovas. Todėl 2018 m. birželio 25 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ , praÅ¡ydama atlyginti žalÄ , tačiau atsakovė atlyginti ieÅ¡kovės patirtos žalos nesutinka. Atsakovės vertinimu, draudiminio įvykio tyrimas buvo neiÅ¡samus, žalos atsiradimo priežastis tinkamai nenustatyta, praÅ¡omos priteisti žalos dydis taip pat nepagrįstas.

CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vadÄ dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymai įvertinami atsižvelgiant į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ Â bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 ir 182 straipsniai), įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto padarius iÅ¡vadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo bei nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Juolab, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovei kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas, t.y. kad:

1) atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas. Sprendžiant ginÄÄ dėl subrogacijos, reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumas vertinamas tiek teisiniu, tiek ir faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikÅ¡mingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad dėl turto sugadinimo yra kalta atsakovė, kurios veiksmai laikytini neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ konkrečios nustatytos administruojamo turto vietos ir tas Å¡altinis turi bÅ«ti aiÅ¡kus.

Taigi, ieÅ¡kovė privalo įrodyti buto užpylimo židinį, laikÄ , nes tik taip galima nustatyti atsakingÄ už žalos atsiradimÄ asmenį. Juolab, kad kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiÅ«rėti kitam asmeniui, savaime nepaÅ¡alina savininko atsakomybės už pastato trÅ«kumus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė sprendė, jog draudiminio įvykio – buto apliejimo vandeniu priežastis buvo ta, kad trÅ«ko bendro naudojimo vandens stovas. TokiÄ iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovė padarė remdamasi 2017 m. rugsėjo 26 d. draudėjos praneÅ¡imu, 2016 m. rugsėjo 26 d. apžiÅ«ros aktu ir jo metu padarytomis nuotraukomis bei 2018 m. gegužės 15 d. D.-S. M., kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, paaiÅ¡kinimais. Nors ieÅ¡kovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad minėto ieÅ¡kovės apdrausto buto užliejimas buvo, ko neginčija ir atsakovė, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad Å¡is užliejimas įvyko bÅ«tent dėl trÅ«kusio bendro naudojimo vandens stovo, su kuo ieÅ¡kovė sieja atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ). 2017 m. rugsėjo 26 d. draudėjos praneÅ¡ime ieÅ¡kovei nurodoma, kad tiksli avarijos data nežinoma, butÄ užliejo kaimynai, 2017 m. rugsėjo 26 d. apžiÅ«ros akte, kurį pasirašė ieÅ¡kovės darbuotojas – žalos tyrimo ekspertė D.

A., taip pat nurodoma, kad numanoma įvykio priežastis – vandens avarija aukščiau esančiame bute (duomenys neskelbtini), į kurį apžiÅ«ros metu ieÅ¡kovės atstovas nepateko. Taigi, iÅ¡ esmės draudikas ieÅ¡kinyje nurodomÄ Ä¯vykio priežastį – trÅ«kusį bendro naudojimo vandens stovÄ , įvardija remdamasis tik jam 2018 m. gegužės 15 d. pateiktais buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės D.-S. M. paaiÅ¡kinimais, kuriuose nurodoma, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas sprogus ar sugedus bendro naudojimo vandens stovui.

Pažymėtina, kad jokių kitų įrodymų apie sprogusį bendro naudojimo vandens stovÄ , jo buvimo vietÄ name, sprogimo ar sugedimo laikÄ byloje nėra. Todėl byloje spręstinas klausimas, ar Å¡is 2018 m. gegužės 15 d. D.-S. M. paaiÅ¡kinimas yra pakankamas tokiai aplinkybei, kuri turi esminės reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti, nustatyti. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas (98 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, liudijančių jos dėtas reikiamas pastangas objektyviai iÅ¡tirti vandens patekimo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priežastį, o taip pat padarytos iÅ¡vados, kad vanduo į jį pateko sprogus ar sugedus bÅ«tent bendro naudojimo vandens stovui name (duomenys neskelbtini), pagrįstumÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovės žalos administravimo metu tirtÄ ir/ar nustatytÄ tiksliÄ vandens patekimo į minėtÄ butÄ vietÄ , tarp jų name esančius bendrojo naudojimo vandens stovus, jų sÄ sajÄ su butu (duomenys neskelbtini), jų galimÄ sugedimo ar sprogimo vietÄ , pobÅ«dį, taip pat laikÄ .

D. S.-M. paaiškinimas, ieškovei pateiktas praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams nuo pranešimo apie įvykį – 2018 m. gegužės 15 d., pats savaime nepakankamas tokiai priežasčiai nustatyti tiek dėl jį surašiusio asmens galimo šališkumo, tiek dėl jo neišsamumo, tiek dėl jo nepakankamumo tokiai aplinkybei nustatyti. Pagal byloje esančius duomenis būtent D. S.-M. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), pačios draudėjos buvo nurodytas ieškovei kaip buto (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys.

Byloje nėra jokių duomenų, kad šį butÄ draudėja ar ieÅ¡kovė iÅ¡ karto po įvykio ar bent jau vėliau apžiÅ«rėjo, tirdama įvykio aplinkybes. Å iame paaiÅ¡kinime D. S.-M., neigdama savo kaltę, mini kelias ieÅ¡kovės žalos administravimo bylas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kiek ir kaip kita D. S.-M. nurodoma žalos administravimo byla yra susijusi su žalos butui (duomenys neskelbtini), padarymu bÅ«tent 2017 m. rugsėjo mėn., kaip ji susijusi su ieÅ¡kovės sprendimu kalta dėl Å¡io įvykio pripažinti atsakovę.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apie ieÅ¡kovės minimÄ bendrojo naudojimo vandens stovo gedimÄ kokiu nors bÅ«du bÅ«tų informuota atsakovė ar kitos tarnybos, kurios tokį gedimÄ bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje name (duomenys neskelbtini), turėjo Å¡alinti. Å ių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė, kad žalos administravimo metu ieÅ¡kovė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustatė, jog žala butui (duomenys neskelbtini), buvo padaryta vandeniui į jį patekus dėl sprogusio ar sugedusio bendro naudojimo vandens stovo name (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio netinkamos priežiÅ«ros ir/ar nepriežiÅ«ros ieÅ¡kovė kildina atsakovės civilinę atsakomybę.

Todėl ieškovei neįrodžius šios aplinkybės, atsakovės civilinė atsakomybė negalima, dėl ko jos ieškinys atmetamas kaip neįrodytas. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Å ioje byloje teismas iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas taip pat nesprendžiamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 259, 269–270, 441 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų – 1,16 Eur dydžio žalos sumos priteisimo, priimti ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukti.

IeÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir