264eaefa-ffcf-4680-bb50-cdbdbd76dd9a · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1519-362/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00842-2017-0                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 17 d.Šiauliai                                                                              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjui M.

A.,dalyvaujant atsakovo RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės, atstovaujamos RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos, atstovui A. M.,nedalyvaujant atsakovo RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos atstovui,nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims, RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorei J. M. ir RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės merui A. Č.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. A. patikslintÄ skundÄ atsakovams RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybai ir RadviliÅ¡kio rajono savivaldybei, atstovaujamai RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos, dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas M.

A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas panaikinti RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimÄ Nr. T-577 ir įpareigoti atsakovÄ Ä¯gyvendinti Valstybės tarnybos įstatymÄ ir jo nuostatas dėl padaryto tarnybinio pažeidimo trečiojo suinteresuoto asmens administracijos direktorės J. M. atžvilgiu; priteisti iÅ¡ atsakovo padarytÄ 500 eurų neturtinę žalÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo turinio bei pridedamo skundžiamo akto matyti, jog pareiÅ¡kėjas nesutinka su RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-577, tačiau savo reikalavime praÅ¡o panaikinti 2017 m. gegužės 5 d. sprendimÄ Nr. T-577, Å¡i klaida laikytina raÅ¡ymo apsirikimu ir laikytina, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimÄ Nr. T-577.PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslintame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir praÅ¡o tenkinti patikslintÄ skundÄ .PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu patvirtino patikslintame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Patikslintame skunde nurodė, kad kreipiasi su praÅ¡ymu, kad teismas panaikintų RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T-577, kuriuo nuspręsta, kad RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorė J. M. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), nevykdydama Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos pareigos pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ dėl Sidabravo seniÅ«no V. B. už tai, kad Å¡is 2016 m. lapkričio mėnesį darbo vietoje darbo metu buvo iÅ¡gėręs, nepadarė tarnybinio nusižengimo.

Priimdamas tokį sprendimÄ , atsakovas visiÅ¡kai nesivadovavo teisinės valstybės principu, kad prieÅ¡ įstatymÄ lygÅ«s visi, įskaitant ir tos pačios partijos narius (tretieji suinteresuotieji asmenys rajono meras A. Č., administracijos direktorė J. M. ir iÅ¡ karto nenubaustas Sidabravo seniÅ«nas V. B. yra tos pačios partijos nariai), todėl toks sprendimas turi bÅ«ti panaikintas. Valstybės tarnybos departamentas raÅ¡tu (2016 m. lapkričio 24 d. Nr. 27D-1936) įpareigojo trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį atsakovÄ merÄ A.

Č. įpareigoti kitÄ trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį administracijos direktorę J. M. pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ dėl Sidabravo seniÅ«no po to, kai administracijos direktorė atsisakė tai daryti ir tam pritarė meras A. Č.. 2017 m. sausio 25 d. raÅ¡tu Nr. 27D-131 Valstybės tarnybos departamentas įpareigojo administracijÄ pradėti tarnybinio nusižengimo procedÅ«rÄ . Sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nustatė Sidabravo seniÅ«no V. B. padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , o Valstybės tarnybos departamentas Å¡io raÅ¡to 4 punktu konstatavo, kad nepradėjus Å¡io tyrimo buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Å ios faktinės aplinkybės parodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo administracijos direktorė J. M., tinkamai ir laiku nevykdžiusi Valstybės tarnybos įstatyme numatytos pareigos ir siekdama palankesnio savo bendrapartiečiui situacijos veiksmų įvertinimo, pati padarė tarnybinį nusižengimÄ . Už tokius veiksmus atsakovas turėjo skirti bet kokiÄ nuobaudÄ , nes akivaizdu, kad juos trečiasis suinteresuotas asmuo, t. y., J. M., padarė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , jog tik įstaigos diskrecija, atlikti ar ne tarnybinio pažeidimo tyrimÄ , tačiau atliekant tokį tyrimÄ bet kuri įstaiga privalo vadovautis teisės aktais, o ne savo nuožiÅ«ra „iÅ¡teisinti“ bendrapartiečius.

Pažymėjo, kad dar turėjo papildomai kreiptis ir į Vyriausybės atstovÄ Å iaulių apskrityje, kad įpareigotų trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį RadviliÅ¡kio rajono merÄ A. Č. pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas kito trečiojo suinteresuoto asmens administracijos direktorės J. M. atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ pat pradžių aktyviai siekė, kad nusižengęs valstybės tarnautojas Sidabravo seniÅ«nas V. B., kuris darbo metu darbo vietoje buvo neblaivus ir net pastebėtas vairuojantis tarnybinį automobilį, neiÅ¡vengtų atsakomybės, kreipdamasis tiek į merÄ A.

Č., tiek į Valstybės tarnybos departamentÄ , jo teisės buvo pažeistos, kadangi atsakovas priimdamas tokį sprendimÄ nesilaikė teisinės valstybės principo, kad prieÅ¡ įstatymÄ lygÅ«s visi. Trečiasis suinteresuotas asmuo administracijos direktorė J. M. stengėsi laiku nepradėti ir nesudaryti darbo grupės ar komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti ir tokį elgesį skatino ir palaikė kitas suinteresuotas asmuo meras A. Č.. Jis oficialiai pareiÅ¡kė Valstybės tarnybos departamentui ir pareiÅ¡kėjui, kad nebus atliekamas joks tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl seniÅ«no V.

B., nes neva jis buvo vienas iÅ¡ 52 procentų už jį balsavusiųjų. Tokiais savo neteisėtais veiksmais atsakovas sukėlė pagrįstų abejonių dėl jo reputacijos ir jÄ sumenkino, nes gyvendami ir bÅ«dami RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės bendruomenės nariais nebegali pasitikėti tiesiogiai rinktų politikų sprendimais ir jų teisėtumu, be reikalo gaiÅ¡tamas laikas, o to nereikėtų daryti, jei atsakovas tinkamai atliktų įstatymuose nurodytas pareigas. Kadangi tai jau nebe pirmas kartas, kai atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises, nes nesilaiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bei atsižvelgiant į tai, kad kaip privatus asmuo ir atsakovų interesantas kreipėsi kelis kartus į Valstybės tarnybos departamentÄ praneÅ¡damas apie daromus atsakovų galimus teisės aktų pažeidimus, tai parodo sisteminį pareiÅ¡kėjo teisių pažeidinėjimÄ , tuo sukelia pagrįstÄ nepasitikėjimÄ Å¡ia institucija, sumenkina Å¡ių įstaigų reputacijÄ , be to, papildomai turėjo raÅ¡yti skundus, praÅ¡ymus ir pareiÅ¡kimus dėl atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų neveikimo, taip pareiÅ¡kėjui padarė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 500 eurų suma.Atsakovo RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės, atstovaujamos RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.

PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas sprendimas visiÅ¡kai nesusijęs su pareiÅ¡kėju, pats sprendimas nesukelia pareiÅ¡kėjui kokių nors teisinių pasekmių, jame nėra suformuluotų pareiÅ¡kėjui privalomų elgesio taisyklių, juo nėra keičiama pareiÅ¡kėjo teisių ar pareigų apimtis, todėl minėtas sprendimas Å¡iuo atveju net negalėjo bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pvz., LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dažnai akcentuojama, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391 /2009;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-343-556/2016), nes teismas tokiu atveju neišspręs jokio ginčo tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „<...> Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba <...>“.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 14 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kuriÄ perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas per Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ priima atitinkamu teisės aktu įformintÄ vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų: 14.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , ir skirti jam tarnybinę nuobaudÄ , jeigu pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ ; 14.2. pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo.

Tai reiÅ¡kia, kad tarnybinės nuobaudos savivaldybės administracijos direktoriui skyrimas yra savivaldybės tarybos diskrecija, atsižvelgiant į Taisyklių 14 punkte nustatytas sÄ lygas. Savivaldybės mero 2017 m. kovo 31 d. potvarkiu Nr. M-28-(2.5) „Dėl komisijos sudarymo galimam valstybės tarnautojo tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti“ sudaryta komisija motyvuotoje 2017 m. balandžio 7 d. iÅ¡vadoje Nr. TNI-3-(10.33) „Tyrimo iÅ¡vada dėl J. M. galimo tarnybinio nusižengimo“ konstatavo, jog savivaldybės administracijos direktorė J.

M. nepadarė tarnybinio nusižengimo, todėl savivaldybės tarybos sprendimas – pripažinti, kad J. M., RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorė, tarnybinio nusižengimo nepadarė, visiÅ¡kai pagrįstas ir teisėtas. Pagal nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimÄ bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudÄ yra bÅ«tent įstaigos, kurioje asmuo dirba, diskrecija, nepaisant to, jog bet kurie asmenys pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatas turi teisę pateikti skundus ar kitÄ informacijÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ .

Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Å iaulių apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas) 2017 m. vasario 10 d. reikalavimÄ Nr. 4-7. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimÄ ir jį pateikus Vyriausybės atstovui, pastarasis, turėdamas Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatyme nustatytus įgaliojimus atlikti savivaldybių administracinę priežiÅ«rÄ , tai yra prižiÅ«rėti, ar savivaldybė laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, dėl skundžiamo sprendimo pretenzijų nepareiÅ¡kė.

Taip pat po skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo gauta jokių pretenzijų iÅ¡ kitos kompetentingos ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ prižiÅ«rinčios institucijos – Valstybės tarnybos departamento.Atsakovo RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ nepateikė. Tretieji suinteresuoti asmenys RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorė J.

M. ir RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės meras A. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praneÅ¡a, kad susipažino su atsakovo RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės atsiliepimu ir palaiko atsiliepime nurodytus pareiÅ¡kėjo skundo atmetimo motyvus. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir nagrinėti bylÄ jiems nedalyvaujant.Bylos dalis dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimÄ Nr. T-577 ir įpareigoti atsakovÄ Ä¯gyvendinti Valstybės tarnybos įstatymÄ ir jo nuostatas dėl trečiojo suinteresuoto asmens administracijos direktorės J.

M. padaryto tarnybinio pažeidimo nutrauktina, o pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ 500 eurų atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas M. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimÄ Nr. T-577 ir įpareigoti atsakovÄ Ä¯gyvendinti Valstybės tarnybos įstatymÄ ir jo nuostatas dėl trečiojo suinteresuoto asmens administracijos direktorės J. M. padaryto tarnybinio pažeidimo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės taryba ginčijamÄ sprendimÄ priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ 14.2 punktu, atsižvelgdama į mero 2017 m. kovo 31 d. potvarkiu Nr. M-28-(2.5) „Dėl komisijos sudarymo galimam valstybės tarnautojo tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti“ sudarytos komisijos motyvuotÄ 2017 m. balandžio 7 d. iÅ¡vadÄ Nr.TNI-3-(10.33) „Tyrimo iÅ¡vada dėl J.

M. galimo tarnybinio nusižengimo“, RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės taryba nusprendė pripažinti, kad J. M., RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorė, tarnybinio nusižengimo nepadarė.Priėmus skundÄ bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartÄ Ä¯vertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir esant pagrindui teismas bylÄ gali nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 103 straipsnio 1 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylÄ , jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, iÅ¡skyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ , nereiÅ¡kia, kad teisę kreiptis į teismÄ turi bet kuris asmuo.

Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokiÄ subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynybos bÅ«das yra sÄ lygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTÄ® 33, 103, 104 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba. Teisę kreiptis į administracinį teismÄ nustato ABTÄ® 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 punktas). ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia vieÅ¡ojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTÄ® 17 straipsnis. ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pagal ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigÅ«nus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis Å¡iomis teisės normomis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismine tvarka gali bÅ«ti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Å ių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Taip pat pažymėtina, jog ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismÄ teisminės gynybos, o bÅ«tent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiÅ¡kinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiÅ¡kiai identifikuotÄ suinteresuotumÄ apginti materialinės teisės normų saugomÄ teisę ar interesÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008).Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo, byloje esančių dokumentų, skundžiamu RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos sprendimu nusprendė pripažinti, kad J.

M., RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktorė, tarnybinio nusižengimo nepadarė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Å¡is atsakovo sprendimas pats savaime nesukelia pareiÅ¡kėjui kokių nors teisinių pasekmių. Pabrėžtina ir tai, kad ginčijamame sprendime nėra aiÅ¡kiai bei imperatyviai suformuluotų pareiÅ¡kėjui privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus atsakovo, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, valinis pareiÅ¡kėjui skirtas patvarkymas, juo nėra keičiama pareiÅ¡kėjo teisių ar pareigų apimtis.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , Å¡ios bylos faktinę situacijÄ , sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismÄ dėl Å¡io sprendimo panaikinimo.

Be kita ko, ginčydamas atsakovo sprendimÄ , pats pareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė, kaip Å¡is sprendimas tiesiogiai veikia jo teises, pareigas ar teisėtus interesus, kaip pasikeistų jo teisės ar pareigos, teismui panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ . Teismui taip pat nenustačius aplinkybių, jog ginčijamas atsakovo sprendimas pareiÅ¡kėjui sukeltų kokias nors teisines pasekmes ar darytų įtakÄ jo teisėms, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo skundžiamas sprendimas niekaip neįtakoja jo teisių ar įstatymo saugomų interesų ir nesukelia jam jokių konkrečių ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies taikymo požiÅ«riu reikÅ¡mingų teisinių pasekmių.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „<...> Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba <...>“. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 14 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kuriÄ perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas per Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ priima atitinkamu teisės aktu įforminta vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimu; 14.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , ir skirti jam tarnybinę nuobaudÄ , jeigu pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ ; 14.2. pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo.

Tai reiÅ¡kia, kad tarnybinės nuobaudos savivaldybės administracijos direktoriui skyrimas yra Savivaldybės tarybos diskrecija, atsižvelgiant į Taisyklių 14 punkte nustatytas sÄ lygas. Taip pat pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini iÅ¡skirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimÄ bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudÄ , yra bÅ«tent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012, 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014), nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktÄ turi teisę pateikti skundus ar kitÄ informacijÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ .

Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimÄ , įgyja teisę tik bÅ«ti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Tarnybinis patikrinimas teisines pasekmes sukelia tik tikrinamam pareigÅ«nui (valstybės tarnautojui). Kolegijai išėjus priimti sprendimo ir paaiÅ¡kėjus, jog pareiÅ¡kėjo ginčijamas sprendimas jokių teisinių pasekmių jam nesukelia, byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Antrasis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovÄ Ä¯gyvendinti Valstybės tarnybos įstatymÄ ir jo nuostatas dėl trečiojo suinteresuoto asmens administracijos direktorės J.

M. padaryto tarnybinio pažeidimo yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju reikalavimu panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , akivaizdžiai iÅ¡vestinis bei negali bÅ«ti atskirai iÅ¡nagrinėtas kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė atlyginti neturtinę žalÄ , kurios atsiradimÄ sieja su RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-577 priėmimu. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas kaip privatus asmuo ir atsakovų interesantas kreipėsi kelis kartus į Valstybės tarnybos departamentÄ praneÅ¡damas apie daromus atsakovų galimus teisės aktų pažeidimus, tai parodo sisteminį pareiÅ¡kėjo teisių pažeidinėjimÄ , sukelia pagrįstÄ nepasitikėjimÄ Å¡ia institucija, sumenkina Å¡ių įstaigų reputacijÄ , be to, papildomai turėjo raÅ¡yti skundus, praÅ¡ymus ir pareiÅ¡kimus dėl atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų neveikimo, taip pareiÅ¡kėjui padarė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 500 eurų suma.Nutraukus bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo:

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-194/2012).Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, kad RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-577 pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai paaiÅ¡kino, jog dėl minėto sprendimo patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir panaÅ¡iai. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinimus iÅ¡ esmės grindžia tik subjektyvia savo nuomone, visiÅ¡kai nepagrįsdamas ir neindividualizuodamas subjektyvių neigiamų pasekmių.Teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo, todėl Å¡i pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.ABTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾inamas bylÄ nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, todėl vadovaujantis Å¡ia įstatymo nuostata pareiÅ¡kėjui M.

A. grÄ Å¾intinas jo sumokėtas 22,50 žyminis mokestis.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a: BylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. A. patikslintÄ skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-577 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovÄ Ä¯gyvendinti Valstybės tarnybos įstatymÄ ir jo nuostatas dėl trečiojo suinteresuoto asmens administracijos direktorės J.

M. padaryto tarnybinio pažeidimo nutraukti kaip nepriskirtÄ administracinių teismų kompetencijai.PareiÅ¡kėjo M. A. patikslintÄ skundÄ dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . GrÄ Å¾inti M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. birželio 30 d. Swedbank AB įmokėtÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 22,50 Eur (dvideÅ¡imt du Eur 50 ct) sumokėtÄ Å¾ymį mokestį.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismÄ , paduodant atskirÄ jį skundÄ .

Teisėjai                                                                                         Laisvutė Kartanaitė                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Arvydas Martinavičius                                                                                                                                                                                           Virginijus Stankevičius                                                                                                                  Â