264e8388-ce24-4608-935d-e5d63afeb642 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-2336-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17399-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.5.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius               Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės J. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23373-931/2018 pagal ieÅ¡kovės J.

T. ieÅ¡kinį atsakovui T. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „L. B.“ (toliau AB „L. B.“), iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.                Teismas n u s t a t ė:                       I. Ginčo esmė               I.

J. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui T. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Kartu su ieÅ¡kiniu pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23373-931/2018 ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies.

Nutarė priteisti iÅ¡ atsakovo T. T. laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui T. T. po 150 Eur mokamų periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant Å¡ias lėšas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai J. T.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatydamas laikinÄ iÅ¡laikymo dydį, rėmėsi formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl orientacinio nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio nustatymo, atsižvelgė į Å¡alių nepilnamečio vaiko amžių ir jo poreikius, atsižvelgė į tai, kad Å¡ioje bylos stadijoje nėra surinkta iÅ¡samių duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius, Å¡alių turtinę padėtį, sveikatos bÅ«klę, gaunamas pajamas ir galimus kitus atsakovo iÅ¡laikytinius, todėl sprendė, kad iÅ¡ atsakovo priteistinas 150 Eur dydžio laikinas iÅ¡laikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tiksli iÅ¡laikymo suma bus apskaičiuota ir priteista, teismui iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ , nustačius visus nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, sveikatos bÅ«klę ir priėmus sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje. III. Atskirojo skundo argumentai I. J. T. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23373-931/2018, praÅ¡ydama panaikinti nutartį ir tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl 300 Eur dydžio laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ . Tokia teismo nutartis prieÅ¡tarauja prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis), Vaiko teisių konvencijos 24 straipsniui, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 daliai ir kitiems norminiams aktams.

Apeliantės manymu, teismas visiÅ¡kai nevertino kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo gerÄ turtinę padėtį, nevertino kartu su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateiktų duomenų apie nepilnamečio vaiko tiek bÅ«tinuosius, tiek ir specialiuosius poreikius, duomenų apie ieÅ¡kovės ir atsakovo gaunamas pajamas, todėl priėmė neteisingÄ nutartį. Apeliantės teigimu, teismas nesirėmė teismų praktika Å¡ios kategorijos civilinėse bylose ir nepaisė Å¡ios kategorijos bylose taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados      Atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis). IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23373-931/2018, kuria tenkintas iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

Viena iÅ¡ teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių Å¡eimos bylose yra laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinÄ ja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti iÅ¡laikymÄ bÅ«tų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti. Å ių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir bÅ«tino iÅ¡laikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio iÅ¡laikymÄ . Å ias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra iÅ¡nagrinėjama iÅ¡ esmės. Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realÅ«s bÅ«tinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriÅ¡kai.

Å ioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti iÅ¡laikymÄ bÅ«tų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikui, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol neiÅ¡siaiÅ¡kintas vaiko poreikių mastas, reali Å¡alių turtinė padėtis, gaunamos pajamos ir sveikatos bÅ«klė, priteistas 150 Eur laikinas iÅ¡laikymas yra protingo dydžio, pakankamas, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaikų minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai.

IeÅ¡kovė skunde teigia, jog teismo priteisto laikino iÅ¡laikymo dydis nepagrįstai mažas – praÅ¡o priteisti 300 Eur laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikui. Jos teigimu, vaiko poreikį sÄ lygoja specifiniai dalykai (vaikas serga įvairiomis ligomis), pati ieÅ¡kovė nedirba, gauna tik iÅ¡mokas už vaikÄ , o tuo tarpu atsakovas gauna dideles pajamas, turi pakankamai turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už 1 minimaliÄ mėnesio algÄ (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Å iuo metu MMA yra 400 Eur (taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.). Å is kriterijus turi bÅ«ti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų iÅ¡laikymo. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo.

Kadangi iÅ¡laikymÄ vaikui privalo teikti abu tėvai, teismas Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol neiÅ¡siaiÅ¡kinta reali Å¡alių turtinė padėtis, vaiko poreikio mastas, kol neįvertinti abiejų Å¡alių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, turėjo taip pat vadovautis orientaciniu 1 MMA dydžio kriterijumi ir priteisti iÅ¡ atsakovo bent pusės minimalios algos dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir apeliacinės instancijos teismai tokios kategorijos bylose (pvz.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2229-653/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-201-459/2017). Toks sprendimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, iÅ¡laikytų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Pažymėtinos ir tos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais savo nurodomų aplinkybių, jog atsakovas gauna 3 000 Eur pajamas Norvegijoje, nes byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas, yra tik duomenų apie turimÄ kilnojamÄ jį/nekilnojamÄ jį turtÄ ir turimus kreditorinius įsipareigojimus (t. y. negrÄ Å¾intÄ kreditÄ AB „L.

B.“ bankui). IeÅ¡kovė nurodė, jog nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui reikalinga mėnesinė suma sudaro ne mažiau 600 Eur per mėnesį, tačiau ieÅ¡kinyje konkretizavo iÅ¡laikymÄ tik 420 Eur sumai (t. y. 200 Eur maistui, 50 Eur aprangai, 50 Eur medikamentams, 20 Eur higienos priemonėms, 50 Eur sauskelnėms, 10 Eur transportavimui, 10 Eur kirpyklai ir 30 Eur taupymui vaiko ateities atostogoms). Todėl laikytina, jog ir pačios ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikino 300 Eur iÅ¡laikymo dydžio priteisimo nėra pakankamai (tikėtinai) pagrįstas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nepilnamečiam vaikui priteistino laikino iÅ¡laikymo dydį didinant ne iki 300 Eur (kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovė), bet iki 200 Eur per mėnesį, kas atitiktų teismų praktikÄ ir suformuluotÄ orientacinį kriterijų dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, kai teismas Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi galimybės pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visų bylos aplinkybių, ir nustatyti reikalingo ir bÅ«tino iÅ¡laikymo vaikui dydžio ir realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio iÅ¡laikymÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodyto dydžio laikino iÅ¡laikymo priteisimas leis patenkinti bazinius vaiko poreikius. Preliminariai įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti laikino iÅ¡laikymo dydis – 300 Eur per mėnesį vaikui atitinka proporcingumo tarp tėvų ir vaiko poreikių principÄ . Laikinas iÅ¡laikymas tėra tik laikinoji apsaugos priemonė, t. y. jis priteisiamas, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, preliminariai įvertinus vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingų lėšų sumÄ .

Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, padidinant priteisto laikino iÅ¡laikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje dėl procesinių klausimų iÅ¡sprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia Å¡ioje byloje, kurioje iÅ¡spręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).      Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a:      I. J. T. atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį pakeisti, padidinant iÅ¡ atsakovo T.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį iki 200 Eur (du šimtai) per mėnesį, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – motinai J. T., a. k. (duomenys neskelbtini)        Likusias teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                                                                         Loreta Braždienė