2024-07-24 Nr. AB-12584-3-61-3-01040-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2017-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01040-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. K. (H. K.), K. K. (K. K.) ir jų nepilnamečių vaikų M. K. (M. K.) ir R. K. (R. K.) (atstovaujamų įstatyminių atstovų – H. K. ir K. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. K., K. K. ir jų nepilnamečių vaikų – M. K. ir R. K. (atstovaujamų įstatyminių atstovų – H. K. ir K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai H. K., K. K. ir jų nepilnamečiai vaikai M. K. ir R. K. (atstovaujami įstatyminių atstovų – H. K. ir K. K.) (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. kovo 1 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad K. K. į Lietuvą atvyko, nes dėl jo aktyvaus dalyvavimo mitinguose, eitynėse, (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai sulaikytas, tardomas, buvo įpareigotas atlikti ir atliko administracinio arešto bausmę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sulaikymo centruose, kuriuose buvo ypatingai žiauriai elgiamasi su sulaikytais protestų prieš neteisėtai išrinktą (duomenys neskelbtini) prezidentą dalyviais, jie buvo kankinami. Neteisėto kalinimo metu jam nebuvo leidžiama susisiekti su artimaisiais, pranešti apie sulaikymą, laikymo sąlygas. Net ir atlikus arešto bausmę, (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos toliau persekiojo pareiškėją, jam skambino, reikalavo atvykti. Pareiškėjas, bijodamas tolimesnio persekiojimo, taip pat ir dėl savo paties bei šeimos saugumo, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valdžios institucijų reiškiamą paramą (duomenys neskelbtini) pilietinei visuomenei bei taikių susirinkimų dalyviams, išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Kartu su pareiškėju išvyko ir jo sutuoktinė bei jų mažamečiai vaikai.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad gyvendamas Lietuvos Respublikoje, viešai smerkė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) agresiją prieš (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) demokratinių jėgų eitynėse, socialinių tinklų paskyrose dalinosi ir skelbė informaciją, kurios skelbimas (duomenys neskelbtini) užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Dėl jo veiklos, atvirai reiškiamos nuomonės, pareiškėjas yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) valdančiojo režimo duomenų bazes, kuriuose esantys asmenys paprastai yra sulaikomi, prieš juos taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, jie yra teisiami ir ilgiems metams įkalinami. Pareiškėjui gyvenant Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimas nesibaigė, jo buvusioje gyvenamojoje vietoje lankėsi asmenys (galbūt jėgos struktūrų atstovai), kurie teiravosi apie jo buvimo vietą. Pareiškėjui buvo siunčiami dokumentai iš teismo.

4. Pareiškėjas 2023 m. kovo 29 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atitinkamai buvo pateikti prašymai pakeisti leidimą laikinai gyventi ir pareiškėjo sutuoktinei bei jų vaikams. Departamentas 2023 m. liepos 20 d. atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Departamento sprendimu, jį apskundė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi Nr. eA-2589-821/2023 pripažino, kad Departamento sprendimas atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jį panaikino bei įpareigojo pareiškėjo prašymą nagrinėti pakartotinai. Šio skundo pareiškimo dienai Departamentas jokio sprendimo dėl pareiškėjo laikino gyvenimo Lietuvos Respublikoje nėra priėmęs.

5. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. liepos 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje, kadangi dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojam ir kankinamam negali saugiai grįžti į kilmės šalį. Pareiškėjas pateikė visą turimą informaciją, kurią detaliai paaiškino 2023 m. liepos 22 d. ir 2024 m. vasario 22 d. vykusių apklausų metu. Departamentas 2024 m. kovo 12 d. įteikė sprendimą nesuteikti prieglobsčio ir (arba) papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Departamentas rėmėsi tuo, kad pareiškėjai nėra visiškai nuoseklūs nurodydami aplinkybes, kurios įvyko jiems išvykus.

Pareiškėjai negalėjo tinkamai pagrįsti, kad po jų išvykimo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos toliau domėjosi jų buvimo vieta. Nėra tiksliai nustatyta, kokio turinio dokumentai buvo siunčiami pareiškėjui iš teismo. Pareiškėjai pateikė įrodymus (vaizdo įrašus), kad dalyvauja protesto akcijose ir eitynėse prieš (duomenys neskelbtini) valdantįjį režimą, tačiau šių duomenų nepakanka spręsti, jog dėl tokios veiklos pareiškėjai bus persekiojami. Kilmės valstybės informacija ir jos analizė leidžia spręsti, kad yra persekiojami tik rezonansinių įvykių dalyviai ir su jais susiję asmenys, žurnalistai, aukšto profilio opozicijos aktyvistai, žiniasklaidoje pasisakantys asmenys.

Tačiau nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos identifikuoja visus protestuose dalyvaujančius asmenis ir juos persekioja. Pareiškėjų socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ skelbiami pasisakymai, palaikymas (duomenys neskelbtini) demokratinei opozicijai, nors ir formaliai galėtų lemti jų patraukimą atsakomybėn kilmės šalyje, tačiau šių įrašų sklaida yra minimali, paskyros yra uždaros, nėra duomenų, kad jos būtų stebimos (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų. Nors yra informacijos, jog (duomenys neskelbtini) pasienio postuose yra stebimi asmenys, kurie yra dalyvavę prieš (duomenys neskelbtini) režimą nukreiptose akcijose, buvo sulaikyti ir patraukti administracinėn atsakomybėn, jie yra sulaikomi, kviečiami į (duomenys neskelbiami) apklausas, tačiau nėra duomenų, kad būtų detaliau tikrinami ir (arba) sulaikomi visi asmenys, kurie turi ilgalaikius leidimus gyventi Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Pareiškėjai neskubėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini), išvykimo metu jiems nebuvo sudarytos kliūtys palikti šalį, kertant sieną (duomenys neskelbtini) pareigūnai išskirtinio dėmesio nerodė, papildomai netikrino, telefonų nepaėmė, neapklausė. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus Departamentas sprendė, kad pareiškėjai nepagrindė, kad yra reali grėsmė būti persekiojamiems, jei jie grįžtų į kilmės valstybę. Departamentas pareiškėjų nurodytą grėsmę vertino kaip išskirtinai hipotetinę.

6. Pareiškėjų vertinimu, Departamentas netinkamai įvertino bendrą situaciją kilmės šalyje ir dėl to esančią pagrįstą grėsmę pareiškėjui patirti persekiojimą. Pažymėjo, kad nors Departamento sprendime yra pakankamai detaliai nurodyta, jog pareiškėjų kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) žmogaus teisės ne tik nėra užtikrinamos, tačiau grubiai pažeidžiamos, įskaitant baudžiamąjį persekiojimą asmenų, kurie nepritaria valdančiojo (duomenys neskelbtini) režimo vykdomai politikai, tačiau šis vertinimas nėra aktualus Sprendimo priėmimo dienai.

Situacija yra ženkliai blogėjanti. Departamento Sprendime pateiktas kilmės šalies situacijos vertinimas iš esmės yra tik iki 2022 m. pabaigos ir 2023 m. pirmojo pusmečio. Tačiau po šio laiko, demokratines jėgas palaikančių asmenų teisinė padėtis ir reali grėsmė būti persekiojamam dėl savo pažiūrų, pilietinės nuomonės reiškimą, yra ženkliai pablogėjusi – asmenys ne tik yra persekiojami, ribojama jų mokslinė, darbinė veikla, tačiau persekiojimas yra tokio lygmens, kad asmuo yra sulaikomas, kalinamas ir kankinamas.

Svarbu tai, jog persekiojami ne tik tie asmenys, kurie šiuo metu aktyviai reiškia savo nuomonę, įskaitant ir socialiniuose tinkluose, tačiau ir tie, kurie nuomonę yra pareiškę anksčiau, dalyvavę protesto eitynėse. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2024 m. vasario 15 d. paskelbtoje grėsmių vertinimo ataskaitoje nurodė, kad tęsiamos represijos prieš gyventojus, įskaitant protestų prieš neteisėtą (duomenys neskelbtini) prezidentą dalyvius, jiems keliamos politiškai motyvuotos bylos. Valstybės saugumo departamentas, priešingai, nei Sprendime nurodė atsakovas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad yra persekiojami ne tik žinomi aktyvistai, tačiau visi (duomenys neskelbtini) gyventojai dėl bet kokio demonstruojamo palaikymo opoziciniam turiniui, net socialiniuose tinkluose.

Departamentas visiškai neįvertino to fakto, kad Lietuvos Respublika (duomenys neskelbtini) nelaiko saugia šalimi, per pastaruosius metus buvo uždaryti 4 iš 6 pasienio kontrolės punktų, per kuriuos vyko gyventojų ir transporto judėjimas, Lietuvos gyventojams griežtai nerekomenduojama vykti į šią šalį ir jie raginami kaip galima skubiau išvykti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 74 į šią šalį yra draudžiama vykti profesinės karo tarnybos kariams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, valstybės sienos apsaugos pareigūnams.

Taigi, akivaizdu, jog tiek Lietuvos Respublika (duomenys neskelbtini) nelaiko saugia šalimi, tiek ir (duomenys neskelbtini) režimas persekioja Lietuvos gyventojus. Tokiu būdu, priešingai nei Sprendime nurodė Departamentas, faktinė situacija kilmės šalyje nėra statiška, tačiau ženkliai blogėjanti. Departamentas, vertindamas grėsmės pareiškėjams realumą, šio situacijos blogėjimo visiškai nevertino. Dėl to Departamentas netinkamai nustatė (nenustatė), kad vien tik pareiškėjo ankstesnis dalyvavimas protesto akcijose, informacijos skelbimas socialiniuose tinkluose ir pats pasirinkimas išvykti gyventi į Lietuvos Respubliką, lemia tai, jog pareiškėjai turi būti priskiriami tai socialinei grupei, kuriai gresia realus pavojus patirti persekiojimą, įkalinimą bei kankinimus, kaip jie suprantami pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.

7. Pareiškėjai teigė, kad pareiškėjas jau patyrė žeminantį elgesį, kankinimus vien tik dėl to, jog dalyvavo taikiuose susibūrimuose. Pareiškėjas buvo sulaikytas ir kalinamas (duomenys neskelbiami) mėnesiais, kalinimo metu patyrė elgesį, kuris prilyginamas kankinimams. Taigi, nors pareiškėjo kalinimas truko 15 parų, tačiau tai jau sudaro sąlygas vertinti, kad pareiškėjas pagrįstai bijo, jog toks kankinimas pasikartos. Šios aplinkybės Departamentas nevertino kaip pakankamai rimtos. Pareiškėjas kilmės šalyje yra priskirtas socialinei grupei, kurios atžvilgiu vykdomas sistemingas persekiojimas. Vien tik pats kalinimo faktas lemia, jog (duomenys neskelbtini) režimas pareiškėją ir jo šeimos narius priskiria demokratinę opoziciją remiančiai socialinei grupei, kurios atžvilgiu vykdomas sistemingas persekiojimas.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką 2021 m. niekada nevyko į kilmės šalį, todėl pateikti duomenų, jog kertant valstybės sieną būtų buvęs apklaustas, sulaikytas negali. Tačiau persekiojimo faktą patvirtina tai, jog pareiškėjui buvo siunčiami teismo pranešimai, jo namuose lankėsi pareigūnai (nepažįstami asmenys), kurie teiravosi apie jo buvimo vietą. Departamentas turėjo pareiškėjo pateiktą pašto siuntos iš teismo pranešimą vertinti ne kaip nereikšmingą, tačiau kaip įrodymą, jog (duomenys neskelbtini) režimo institucijos vykdo tolimesnį pareiškėjo persekiojimą. Atitinkamai, esant nuosekliam ir pakartotiniam pareiškėjo ir jo sutuoktinės pasakojimui, kad namuose lankėsi pareigūnai, kurie teiravosi apie jo gyvenamąją ar buvimo vietą, Departamentas turėjo vertinti, jog pareiškėjas patiria teisėsaugos institucijų tęstinį spaudimą bei persekiojimą. Be to, pareiškėjo dabartinė veikla: dalyvavimas protesto akcijose, nukreiptose prieš (duomenys neskelbtini) režimą Lietuvoje, veikla ir skelbiama informacija socialinių tinklų paskyrose, atsižvelgiant į objektyvią informaciją apie kilmės šalyje taikomo persekiojimo mastą ir pagrindus, turėjo būti vertinama kaip pagrįstos aplinkybės, jog yra tikėtina, kad pareiškėjas ir toliau bus persekiojamas bei kankinamas. Faktas, jog jo sutuoktinė ir vaikai nepatyrė persekiojimo 2022 m., neleidžia teigti, kad tokio persekiojimo nepatirs pareiškėjas, jei bus priverstas grįžti į kilmės šalį. Departamentas visiškai nepagrįstai sureikšmino faktą, jog pareiškėja 2022 m. du kartus vyko į (duomenys neskelbtini) ir jokio spaudimo bei persekiojimo nepatyrė, todėl atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra grėsmės pareiškėjų saugumui kilmės šalyje.

9. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas padarė kelias faktines ir logines klaidas. Pirmiausia, teisėsaugos institucijų duomenų bazėje, kurioje esantys asmenys yra persekiojami, yra įtrauktas tik pareiškėjas, kadangi tik jis buvo sulaikytas demokratinio ir taikaus susirinkimo metu. Tikėtina, jog šioje duomenų bazėje jo sutuoktinės nėra. Pareiškėjos vykimas į kilmės šalį 2022 m. buvo būtinas, kadangi reikėjo pakeisti vaikams asmens dokumentus. Tuo metu veikė visi 6 sienos kirtimo punktai, per kuriuos per metus vykdavo daugiau kaip 3 milijonai asmenų. Taigi, vykstančių asmenų srautas buvo ypatingai didelis, todėl atsitiktinumo dėka pareiškėja ir jos vaikai galėjo nebūti sulaikomi. Be to, buvimas kilmės šalyje buvo ypatingai trumpas, trukęs vos kelias dienas, o situacija 2022 m. (duomenys neskelbtini) ženkliai skyrėsi nuo tos, kuri yra šiuo metu.

10. Pareiškėjai pažymėjo, kad Departamentas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų socialinių tinklų įrašų sklaida arba dalyvavimas protesto akcijose Lietuvoje negali būti žinoma (duomenys neskelbtini) saugumo institucijoms. Šiame kontekste svarbu ne pati įrašų sklaida, tačiau įrašų turinys, kuris akivaizdžiai įrodo, kad už šiuos įrašus pareiškėjai gali būti persekiojami kilmės šalyje, įkalinami bei kankinami. Tai, jog socialinių tinklų paskyros uždaros arba įrašais pasidalino keliasdešimt žmonių, priešingai nei teigia Departamentas, neleidžia spręsti, kad šie įrašai netapo žinomi (duomenys neskelbtini) saugumo atstovams, nes Departamentas nenustatė, kokie asmenys šiuos įrašus peržiūrėjo, jais pasidalino, padarė ekrano nuotrauką arba kitu būdu paviešino arba perdavė. Departamentas nepagrįstai sumenkino pareiškėjų viešą veiklą, kuri yra nukreipta prieš (duomenys neskelbtini) režimą, už kurią pareiškėjai gali būti persekiojami kilmės šalyje, todėl neteisingai sprendė, kad pareiškėjui grėsmės būti persekiojamam nėra. Pareiškėjas jau patyrė režimo persekiojimą, kuris nenutrūko, todėl akivaizdu, kad turi rimtą ir pagrįstą pagrindą bijoti dėl savo ir savo šeimos saugumo.

11. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad skundžiamame Sprendime nėra nurodytas tarnautojas, kuris buvo įgaliotas nagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, nėra nurodyta jo kvalifikacija. Sprendimą pasirašė Departamento vadovė, su kuria pareiškėjai niekada nebuvo susitikę, ji nevykdė pareiškėjų apklausos, nesiaiškino ir nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Vien tik Sprendimo pateikimas pasirašyti Departamento vadovei negali būti laikomas tinkamu administracinės procedūros atlikimu. Be to, pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį yra pateiktas 2023 m. liepos 21 d., todėl turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 21 d., tačiau Sprendimas buvo priimtas tik 2024 m. kovo 1 d., o įteiktas tik 2024 m. kovo 12 d. Akivaizdu, kad įstatymo nustatyti terminai, kurių pratęsimo galimybė nėra nustatyta, buvo pažeista. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas išnagrinėjus prašymą skubos tvarka. Viena vertus, Departamentas nenurodo pagrindų, kurie būtų lėmę prašymo suteikti nagrinėjimą skubos tvarka, t.y. nėra nustatyta bei nurodyta nei viena iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Kita vertus, jei prašymas buvo nagrinėjamas skubos tvarka, tuomet jis privalėjo būti išnagrinėtas dar 2023 m. rugpjūčio mėn. Šie Įstatymo nustatytų terminų pažeidimai patvirtina ir įrodo, kad buvo formaliai pažeista Sprendimo priėmimo procedūra, tai sukėlė pareiškėjams teisinį netikrumą, papildomą nerimą bei baimę. Sprendime taip pat nėra nurodyti motyvai, dėl kurių prieglobstis nėra suteikiamas pareiškėjų vaikams. Departamentas privalėjo vertinti ne tik suaugusių asmenų pateiktą prašymą suteikti prieglobstį arba papildomą apsaugą, tačiau ir savarankiškai mažamečių pareiškėjų. Departamentas to nevertino, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, ir turi būti panaikintas.

12. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai buvo apklausti 2023 m. liepos 21 d. ir 2024 m. vasario 22 d., įvertinti jų pateikti dokumentai (2020 m. gruodžio 7 d. pažyma, nuotraukos, video medžiaga, informacija iš socialinių tinklų ir kt.). Pareiškėjų prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinta ir kilmės valstybės informacija ((duomenys neskelbtini) parengta ataskaita, 2023 m. Human Rights Watch ataskaita ir kituose ne mažiau kaip 90 esančiuose šaltiniuose esanti informacija).

14. Atsakovas pažymėjo, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, tarptautinių teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad turi būti vertinamos individualios aplinkybės, pagrindžiančios grėsmę, jog asmenį išsiuntus priimančioje valstybėje jis susidurtų su elgesiu, lemiančiu Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

15. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojų pasakojimai apie įvykius, kurių dalyviais ar liudininkais buvo jie patys bei kurie vyko iki jų išvykimo iš (duomenys neskelbtini), yra nuoseklūs ir neprieštarauja jų kilmės valstybės informacijai, todėl laikoma nustatytu faktu, jog 2020 m. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo keliose mitinguose, (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas administracine tvarka dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) mitinge, skirtą arešto bausmę jis atliko. H. K. (duomenys neskelbtini) mitinguose nedalyvavo. Tačiau prieglobsčio prašytojų pasakojimai apie įvykius (duomenys neskelbtini) po jų išvykimo iš kilmės valstybės (teisėsaugos domėjimasis pareiškėju, daromas spaudimas ir pan.) nėra nuoseklūs, detalūs. Departamentas, įvertinęs visus minėtus neatitikimus, pagrįstai konstatavo, kad abejonės privilegija netaikoma prieglobsčio prašytojų teiginiams apie tariamą teisėsaugos domėjimąsi prieglobsčio prašytojais po jų išvykimo iš (duomenys neskelbtini), kadangi patys prieglobsčio prašytojai nebuvo šių teisėsaugos veiksmų liudininkais, o jų pateikiama informacija yra išskirtinai bendro pobūdžio ir nenuosekli. Patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui po išvykimo iš (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami šaukimai atvykti į miliciją, prieglobsčio prašytojai nepateikė, o pareiškėjo paaiškinimai, kodėl įrodymai nepateikti, nėra įtikinami (dokumentai neišliko). Atsižvelgiant į tai, prieglobsčio prašytojų pasakojimo dalis apie tariamą teisėsaugos domėjimąsi jais po išvykimo iš (duomenys neskelbtini) nelaikoma tikrovės atitinkančia, todėl atmesta.

16. Atsakovas teigė, kad Departamentas taip pat įvertino prieglobsčio prašytojų veiklą socialinėje erdvėje, jos pobūdį, apimtis, prieglobsčio prašytojų įrašų prieinamumą ir populiarumą bei konstatavo, jog mažai tikėtina, kad jų veikla socialinėje erdvėje galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytojus, kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Prieglobsčio prašytojai nenurodė, kad jų socialinių tinklų paskyros būtų užblokuotos. Jos veikė ir Sprendimo priėmimo metu. Prieglobsčio prašytojai taip pat nepateikė patikimų duomenų, kad jų veikla socialinėje erdvėje patraukė (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį. Departamentas nerado informacijos, patvirtinančios, kad prieglobsčio prašytojai yra persekiojami dėl veiklos internete (ar kitos veiklos, nukreiptos prieš (duomenys neskelbtini) režimą). Pažymėjo, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikuoja visus užsienyje esančius piliečius ir stebi jų veiklą socialiniuose tinkluose. Atsižvelgiant į tai, jog prieglobsčio prašytojai nėra žinomi aktyvistai, opozicijos atstovai, disidentai ar žmogaus teisių gynėjai, mažai tikėtina, kad jų ribotos sklaidos veikla socialinėje erdvėje patrauktų (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį bei lemtų represinius veiksmus prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.

17. Departamentas, išanalizavęs aktualiausią prieglobsčio prašytojų kilmės valstybės informaciją, taip pat ir (duomenys neskelbtini) ir nepriklausomos žiniasklaidos pranešimus, nenustatė nė vieno atvejo, kuomet (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte po patikrinimo būtų areštuoti ar sulaikyti asmenys dėl to, kad jie turi leidimą gyventi Europos Sąjungos valstybėje arba turi Europos Sąjungos valstybės narės išduotą ilgalaikio buvimo vizą. Griežtesnė kontrolė (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte savaime nereiškia, kad bausmę atlikusiems asmenims ar asmenims, turintiems leidimą gyventi Europos Sąjungos valstybėje arba turintiems Europos Sąjungos valstybės narės išduotą ilgalaikio buvimo vizą, grįžimo į kilmės valstybę atveju kiltų reali rizika susidurti su politiškai motyvuotu persekiojimu.

18. Atsakovas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojai iš (duomenys neskelbtini) išvyko teisėtai, jiems nebuvo sudaromos kliūtys išvykti. Patikimos informacijos ar įrodymų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga domėjosi/domisi prieglobsčio prašytojais po jų išvykimo iš (duomenys neskelbtini), jie nepateikė, taip pat nepateikė patikimos informacijos, jog teisėsauga domisi jų veikla Lietuvoje. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, Departamentas tinkamai įvertino aktualiausią situaciją kilmės valstybėje ir pareiškėjų individualias aplinkybes, todėl pagrįstai sprendė, kad jų baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl jų veiklos Lietuvoje (dalyvavo akcijose Lietuvoje, socialiniuose tinkluose palaikė (duomenys neskelbtini), rašė apie (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas dalyvavo mitinguose, buvo nubaustas administracine tvarka, bausmę atliko) yra paremta neapibrėžta tikimybe, ir dėl to nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata neįvykdyta, prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

19. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų skundo argumentais, kad pareiškėjas priklauso Konvencijos 3 straipsnyje nurodytoms grupėms. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojams nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad dėl prieglobsčio prašytojų individualių aplinkybių kilmės valstybėje jie patirtų veiksmus, kurie prilygtų persekiojimu. Departamentas neginčija fakto dėl pareiškėjo sulaikymo ir jo dalyvavimo mitinguose, tačiau pasakojimo dalį po jų išvykimo apie įvykius (duomenys neskelbtini) atmeta, nes jie nebuvo nuoseklūs, pareiškėjai patys nebuvo minėtų įvykių liudytojais. Įvertinus pateiktą pašto pranešimą, buvo nustatyta, jog prieglobsčio prašytojai pateikė ne originalą, o nuotrauką, iš kurios matyti, jog K. K. V. vardu gautas registruotas laiškas iš (duomenys neskelbtini) rajono teismo. Pašto pranešimas nepatvirtina, kokio turinio laiškas gautas iš teismo (šaukimas, sprendimas, archyvo dokumentai ar pan.), taip pat nepatvirtina, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) rajono teismas rašo prieglobsčio prašytojui. Pateiktas pašto pranešimas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas kviečiamas į teismą, jog jo atžvilgiu vyksta teismo procesas dėl Konvencinių priežasčių. Tai, kad pareiškėjas nevyko į (duomenys neskelbtini), nepatvirtina apie jam kylančias grėsmes. Priešingai nei teigia pareiškėjai, pagrįstai ginčijamame Sprendime buvo įvertintas ir pareiškėjos vykimas į (duomenys neskelbtini) Respubliką, nes buvo nagrinėjamas jungtinis prieglobsčio prašymas, t. y. ir pareiškėjai kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini) Respublikoje dėl jos paaiškinimuose nurodytų veiklų.

20. Atsakovas teigė, kad prieglobsčio prašytojai nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią/egzistuosiančią asmeninę grėsmę jų kilmės valstybėje.

21. Departamentas nesutiko ir su pareiškėjų skundo argumentais dėl papildomos apsaugos suteikimo. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

22. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjų skundo argumentais, kad Departamentas pažeidė prieglobsčio nagrinėjimo procedūras. Nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad jų prašymus nagrinėjo neįgaliotas, nekompetentingas ir specialiai neparengtas valstybės tarnautojas, kadangi Sprendimas buvo pasirašytas Departamento vadovės pagal VAĮ nustatytus reikalavimus. Neginčija, kad prieglobsčio prašytojų prašymas dėl prieglobsčio buvo išnagrinėtas vėliau nei numato Įstatymas, tačiau nesutinka, jog termino praleidimas yra pagrindas naikinti ginčijamą Sprendimą.

II. 23. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas darbo pagrindu nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2023 m. birželio 14 d. turėjo galiojusį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas). Pareiškėjo šeimos nariai (sutuoktinė ir du nepilnamečiai vaikai) taip pat nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2023 m. birželio 14 d. turėjo galiojusius leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjas 2023 m. kovo 29 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti jo Leidimą.

25. Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. liepos 3 d. pateikė išvadą Nr. 18-7256, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos mokesčių ir rinkliavų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Departamentas, įvertinęs aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į geopolitinę situaciją ir į VSD vertinimą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, 2023 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. 23S113048 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. 2023 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 23S113143 uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus.

26. Pareiškėjas Departamento sprendimus apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT), kuris įsiteisėjusiu 2023 m. spalio 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Departamento 2023 m. liepos 20 d. sprendimus Nr. 23S113048 ir Nr. 23S113143. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo atliktas individualus pareiškėjo galbūt keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas.

27. Teismas nurodė, kad VSD 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė išvadą Nr. 18-9826, kurioje nurodyta, kad H. K. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietė, dirbdama (duomenys neskelbtini) Respublikos mokesčių ir rinkliavų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Departamento 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 23S171181 pareiškėjai taip pat buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Departamento sprendimą Nr. 23S171181. Teisme bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus priimtas galutinis Departamento sprendimas dėl K. K. prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

28. Pareiškėjas 2023 m. liepos 21 d. šeimos vardu pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Departamentas nustatė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojams tikimybės. Nenustačius pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, buvo nuspręsta, kad pareiškėjai neatitinka prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino.

29. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnių, ir Tvarkos aprašo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

30. Įvertinęs pareiškėjų pasakojimus, apklausos metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Šio ginčo atveju pareiškėjas savo (ir šeimos) prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad bijo būti nubaustas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų už jo 2020 metais dalyvavimą protestuose, už pasisakymus socialiniuose tinkluose. Grįžti negali, nes bijo, kad dėl to bus persekiojamas, suimtas, atitinkamai nukentės ir jo šeima.

31. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo nurodomos priežastys nors ir yra susijusios su baime būti persekiojamu valstybės institucijų, tačiau Departamentas, įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus, tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojų profiliai ir individualios aplinkybės lemtų realią jų persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju ateityje. Departamentas Sprendime priėjo išvadą, kad pareiškėjų deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina pagrįsta, daugiau tik hipotetinė.

32. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų apklausų metų duotų paaiškinimų apie pareiškėjo 2020 m. dalyvavimą mitinguose, eitynėse, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas administracine tvarka ir jam skirtą 15 parų arešto bausmę atliko. Šias faktines aplinkybes Departamentas įvertino kaip nustatytas ir neprieštaraujančias kilmės valstybės ((duomenys neskelbtini)) informacijai. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėja mitinguose nedalyvavo. Tačiau pareiškėjų pasakojimus apie įvykius po jų išvykimo iš kilmės valstybės (teisėsaugos domėjimasis prieglobsčio prašytojais po jų išvykimo iš kilmės valstybės, pranešimo iš teismo gavimas) Departamentas įvertino kaip neįtikinamus, įrodinėjamus tik bendro pobūdžio informacija, nenuoseklius ir nedetalius.

33. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas pagrįsdamas jam teisėsaugos institucijų kilmės valstybėje, daromą spaudimą, dėl to ir išvyko iš kilmės valstybės, nurodė, jog po jo sulaikymo vėliau jam skambino milicija ir primigtinai reikalavo ateiti pasiimti savo telefoną. Pareiškėjo telefonas, kuriame yra nuotraukos iš protestų bei ekstremistinių (duomenys neskelbtini) kanalų prenumerata, liko milicijoje. Telefono jis neatsiėmė, nes opozicinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad žmonės, kurie ateidavo, pakartotinai, juos sulaikydavo ir patraukdavo baudžiamojon atsakomybėn. Duomenų, kad pareiškėjui yra iškelta baudžiamoji byla, nėra, tačiau pareiškėjas nurodė, kad po išvykimo iš (duomenys neskelbtini) šeimos gyvenamosios vietos adresu buvo gauti šaukimai, t. y. pranešimai, kad reikia ateiti į milicijos skyrių bei du pranešimai apie šaukimą į teismą. Pareiškėjas pateikė vieno pranešimo foto nuotrauką. Dėl kitų nurodė, kad jie neišliko. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo, jo gyvenamosios vietos adresu, ieškojo nepažįstami asmenys. Apie tai žmonos motinai pranešė nuomininkai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra jėgos struktūrų sukurta duomenų bazė (duomenys neskelbtini), kurioje laikomi duomenys apie visus (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie dalyvavo protestuose ir buvo patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Bazėje esantys žmonės, kertant sieną, kviečiami į tardymą (duomenys neskelbtini) ir tik 20 procentų iš jų yra paleidžiami. Pareiškėjo nuomone, jis yra toje duomenų bazėje, kadangi jis buvo baustas administracine tvarka. Pareiškėjas su žmona ir vaikais Vilniuje dalyvavo protesto akcijoje, kurios vaizdo įrašas pateko į opozicinį (duomenys neskelbtini) kanalą, (duomenys neskelbtini) pripažintą ekstremistiniu (elektroniniu laišku prieglobsčio prašytojas nurodė, jog šis (duomenys neskelbtini) kanalas vadinasi (duomenys neskelbtini). Būdamas Lietuvoje pareiškėjas savo „Instagram“ ir „Facebook“ paskyrose talpino informaciją, darė įrašus. Dėl pareiškėjo sutuoktinės 2022 m. vasarą dviejų kelionių į (duomenys neskelbtini) nurodė, jog tai buvo būtina kelionė, nes vyresniajam vaikui baigė galioti pasas, o ambasadoje buvo ilga 6 mėnesių eilė, todėl paso nebūtų spėję pagaminti laiku.

34. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2023 m. liepos 21 d. ir 2024 m. vasario 22 d. vykusių apklausų metu nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų, prasidėjus neramumams, jų šeima nusprendė, jog pareiškėjas eis protestuoti. Ji, būdama namuose su vaikais, pasirašinėjo peticijas prieš smurtą, rašė laiškus į valstybines institucijas. Įsikūrę Vilniuje, jie pradėjo dalyvauti protesto akcijose, kurias rengė (duomenys neskelbtini) diaspora, prasidėjus karui (duomenys neskelbtini), dalyvavo akcijose prieš karą, perdavinėjo daiktus (duomenys neskelbtini) pabėgėliams. Socialiniuose tinkluose ji išreiškia savo poziciją dėl (duomenys neskelbtini) ir dėl karo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad baiminasi, jog dėl dalyvavimo akcijose Lietuvoje ir dėl veiklos socialinėje erdvėje jai geriausiu atveju grėstų administracinis areštas arba namų „chemija“. Pareiškėjai papildomai pateikė:

1) nuotrauką (duomenys neskelbtini) balsavimo biuletenio, kuriame prie S. T. pavardės uždėta „varnelė“. Departamentas nustatė, jog nuotrauka padaryta (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų dieną. Departamentas įvertino, kad nuotrauka savaime nepatvirtina, jog varnelę uždėjo būtent pareiškėjas, todėl šį įrodymą įvertino kaip turintį žemą įrodomąją galią;

2) nuotrauką balsavimo biuletenio, kuriame prie S. T. pavardės uždėta „varnelė“ bei ant kurio uždėtas pareiškėjo pasas. Remdamasis nuotraukos metaduomenimis Departamentas nustatė, kad nuotrauka padaryta (duomenys neskelbtini), t. y. jau pasibaigus (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimams. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas sprendė, kad nėra tikėtina, jog balsavimo biuletenis yra galiojantis, todėl nuotrauką vertino kaip turinčią žemą įrodomąją galią; 3) 7 trumpus vaizdo įrašus iš mitingų (duomenys neskelbtini). Keliuose vaizdo įrašuose matomas pareiškėjas. Vaizdo įrašų pavadinimuose esančiuose skaičiuose yra automatiškai užkoduota data, kada failas buvo išsaugotas prieglobsčio prašytojo įrenginyje. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas vertino, kad labai tikėtina, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinge (duomenys neskelbtini);

4) nuotraukas iš akcijų (duomenys neskelbtini), kurios taip pat patvirtino, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinge (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono teismo nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo kopiją dėl pareiškėjui skirtų 15 parų administracinio arešto; 5) (duomenys neskelbtini) pažymos apie pareiškėjo atliktą arešto bausmę kopiją;

6) nuotraukas bei kelis trumpus asmeninio archyvo vaizdo įrašus iš akcijų (duomenys neskelbtini). Keliuose vaizdo įrašuose matoma einanti minioje prieglobsčio prašytojų šeima;

7) pareiškėjo socialinių tinklų „Facebook“ bei „Instagram“ nuorodas bei pareiškėjo „Facebook“ paskyros ekrano nuotraukas;

8) pareiškėjos „Instagram“ paskyros ekrano nuotraukas; 8) (duomenys neskelbtini) liaudies ambasados parengtą informacinę medžiagą „Veiksmai, už kuriuos (duomenys neskelbtini) piliečiai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn“. Šį įrodymą Departamentas vertino kaip bendro pobūdžio informaciją apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) ir ją kvalifikavo kaip kilmės valstybės informaciją, kuri nėra ginčo objektas bei kuri savaime nepagrindžia individualios grėsmės prieglobsčio prašytojams tikimybės.

35. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių (pareiškėjo sulaikymas, pareiškėjų dalyvavimas mitinguose, aktyvus dalyvavimas socialiniuose tinkluose ir kt.), įvykusių iki pareiškėjams atvykus į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamu atveju Sprendimu Departamentas atsisakė suteikti pareiškėjams pabėgėlio statusus ir apsaugą įvertinęs būtent aplinkybes, kuriomis pareiškėjai grindžia savo baimę būti persekiojamiems tuo atveju, jei jiems tektų grįžti į kilmės valstybę. Taigi, nagrinėjamo ginčo esmė – ar Departamentas pagrįstai turėjo faktinį ir teisinį pagrindus atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą (paduotas šeimos atžvilgiu) dėl prieglobsčio suteikimo tuo pagrindu, kad prašyme ir apklausų metu pareiškėjų nurodyti argumentai laikytini nepakankamais tokiam prašymui patenkinti.

36. Teismas nustatė, kad pareiškėjai tik daugiau bendrais bruožais grindžia savo būsimo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdami individualaus jų galimo realaus persekiojimo. Kaip apklausų metu nurodė pareiškėjas, jis yra tik įsitikinęs, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) Respubliką jis bus persekiojamas, nes politinė padėtis kilmės valstybėje šiuo metu yra pasikeitusi – ženkliai pablogėjusi – visi (duomenys neskelbtini) gyventojai dėl bet kokio demonstruojamo palaikymo opoziciniam turiniui, net ir socialiniuose tinkluose, yra pereskiojami ir persekiojami ne tik žinomi aktyvistai. Pareiškėjo prašymo pagrindas yra bendro pobūdžio politinė padėtis (duomenys neskelbtini), kuri jam nėra priimtina, taip pat su pareiškėjo asmeniu tiesiogiai susijusios faktinės aplinkybės (šaukimų, pranešimų gavimas, pareiškėjams nežinomų asmenų apsilankymas jų namuose, pareiškėjo galimas įtraukimas į (duomenys neskelbtini) valdančiojo režimo duomenų bazes, kuriuose esantys asmenys paprastai yra sulaikomi, prieš juos taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, jie yra teisiami ir ilgiems metams įkalinami). Taigi, pareiškėjas save tapatina su kitais asmenimis, jų patirtimi, kurios, nagrinėjamos bylos kontekste, nėra pagrįstos. Byloje net nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas iš tiesų būtų įtrauktas į jo nurodomas duomenų bazes ir tokių bazių egzistavimą. Taip pat pareiškėjas nors ir nurodo, kad į jo namus buvo atvykę jam nepažįstami asmenys, tačiau šią informaciją, kuri vertintina kaip ypač abstrakti, pareiškėjams pranešė tik pareiškėjo sutuoktinės mama, kitų įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti į bylą nėra pateikta. Kita vertus, ar tie asmenys būtinai buvo susiję su atitinkamomis valdžios institucijomis, pvz. milicija ar pan., duomenų taip pat nėra pateikta. Taip pat ir teiginiai apie iš teismo gautus šaukimus, pranešimus. Pašto pranešimas, kurio nuotrauką pateikė pareiškėjas, nepatvirtina, kokio turinio ir pobūdžio dokumentą teismas siuntė pareiškėjui, todėl šis rašytinis įrodymas Departamento pagrįstai nebuvo įvertintas kaip turintis aukštą įrodomąją vertę.

37. Teismas nurodė, kad Departamentas taip pat ištyrė pareiškėjų pateikus įrašus socialiniuose tinkluose ir nenustatė, jog jų turinys būtų ypač populiarus, ar būtų pritraukęs teisėsaugos dėmesį (tokių duomenų byloje nėra). Pareiškėjų socialinės paskyros nėra užblokuotos, jomis pareiškėjai naudojosi ir būdami Lietuvoje. Atsakovas taip pat įvertino pareiškėjų pateiktas foto nuotraukas, darytas protestų metu. Abejonių dėl pareiškėjų politinių pažiūrų byloje nėra, taip pat nėra ir abejonių, kad nuotraukose, su mitingų vaizdais, esantys asmenys yra pareiškėjas ir kiti jo šeimos nariai. Tačiau šiuos įrodymus vertinant pareiškėjų saugumo, jiems grįžus į kilmės valstybę, aspektu, jie taip pat turi tik mažą įrodomąją vertę, nes šie įrodymai daugiau iliustruoja pareiškėjų puoselėjamas vertybes, politines pažiūras, tačiau nėra tiesiogiai susiję su jiems galbūt kylančia grėsme. Pareiškėjo dalyvavimas politinėje veikloje, net ir aktyvus, savaime nelemia prieglobsčio suteikimo.

38. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, sprendė, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo teiginiai, susiję su galimu jo individualiu persekiojimu ateityje, iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (teiginiai, kad pareiškėjas įtrauktas į jėgos struktūtų atitinkamas duomenų bazes, paremti prielaidomis; pašto pranešimas neįrodo, kokio turinio dokumentas buvo siunčiamas pareiškėjo vardu; aplinkybė, kad pareiškėjo, jo gyvenamosios vietos adresu, ieškojo nepažįstami asmenys, neįrodo, kad minėti asmenys tiesiogiai susiję su grėsme pareiškėjui ir jo šeimai, ir pan.), todėl pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo pasakojimas yra pagrįstas daugiau bendrai žinoma informacija apie kilmės valstybėje susiklosčiusią ir šiuo metu esančią situaciją, įvykius, tačiau ne individualia ir realia grėsme ateityje. Tokios grėsmės pareiškėjui kilmės valstybėje atsiradimo tikimybės nepatvirtino ir tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija. Nors pareiškėjas teigė, kad Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko aktualumo reikalavimų, tačiau, kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenis (kelios apklausos), tinkamai įvertino pareiškėjų paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko patikimą, pareiškėjų pasakojimo kontekste aktualią informaciją apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje po (duomenys neskelbtini) rinkimų. Sprendime pateikta informacija apie kilmės valstybę parengta remiantis 2022–2023 m. tarptautinėmis Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro, (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija ir kitais tarptautiniais šaltiniais, tai, teismo vertinimu, visiškai atitinka Tvarkos aprašo 167 punktu keliamus reikalavimus informacijos apie kilmės valstybę surinkimui, todėl atsakovas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė.

39. Teismas vertino, kad pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, o nurodomos galimo persekiojimo priežastys išskirtinai grindžiamos pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Bet to, byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Pareiškėjas daugiau sąmoningai stengėsi kuo labiau atitikti prieglobsčio kriterijus ir taip išvengti grąžinimo į kilmės šalį, tačiau nei vieno pareiškėjo pasakojimo negalima susieti su Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytomis priežastimis (dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai). Departamentas pagrįstai nustatė, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti susidorojimas su juo, kaip savo baimę dėl to apibūdina pareiškėjas.

40. Teismas dėl pareiškėjos atžvilgiu galimo persekiojimo kilmės valstybėje pažymėjo, kad nei pareiškėja, nei jų vaikai asmeniškai nesusidūrė su kilmės valstybės teisėsaugos institucijų vykdytu persekiojimu, išskyrus pareiškėjo sulaikymo atvejį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja nei iki išvykimo iš kilmės valstybės, nei po to, dėl savo deklaruojamų politinių įsitikinimų ir visuomeninės veiklos (peticijų pasirašymas, įrašai socialiniuose tinkluose ir pan.) buvo patraukusi teisėsaugos institucijų dėmesį.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad ji būtų politiškai ir visuomeniškai aktyvi pilietė (apie pareiškėją, kaip aktyvią politinėje veikloje, būtų duomenų viešojoje erdvėje). Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. du kartus buvo išvykusi į kilmės valstybę ir jokių represijų prieš pareiškėją nebuvo imtąsi. Pareiškėja buvo laikoma išvykusi ir atgal atvykusi teisėtai, t. y. per pasienio kontrolės punktą, kur buvo tikrinami jos asmens dokumentai. Duomenų, kad prieš pareiškėją būtų/buvo panaudoti tipiniai kilmės valstybės teisėsaugos institucijų veiksmai, tokie kaip – sulaikymas, administracinių / baudžiamųjų bylų iškėlimas, nėra, jai taip pat nebuvo apribotas judėjimas iš / į kilmės valstybę, tai leidžia spręsti, kad pareiškėjai kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms nėra svarbūs kaip keliantys grėsmę piliečiai.

Pareiškėjas skunde nors ir nurodė, kad Departamentas šiuo aspektu galbūt padarė loginių klaidų, nes teisėsaugos institucijų duomenų bazėje, kurioje esantys asmenys yra persekiojami, yra įtrauktas tik pareiškėjas, kadangi tik jis buvo sulaikytas demokratinio ir taikaus susirinkimo metu ir tikėtina, jog šioje duomenų bazėje jo sutuoktinės nėra, tačiau byloje iš esmės nėra įrodyta, kad tokia bazė egzistuoja ir joje yra įtrauktas pareiškėjas kaip asmuo, kuris bus/ar turi būti persekiojamas. Pareiškėjui net nėra žinoma, ar į tokią bazę, jei ji egzistuoja, yra įtraukta/neįtraukta jo sutuoktinė (pareiškėjo teigimu, tik tikėtina, kad jos ten nėra).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo sutuoktinei 2022 m. vykstant į kilmės valstybę veikė visi 6 sienos kirtimo punktai, per kuriuos asmenų srautas buvo ypatingai didelis, todėl atsitiktinumo dėka pareiškėja ir jos vaikai galėjo nebūti sulaikomi. Šiuos argumentus teismas vertino tik kaip pagrįstus prielaidomis, neįtikinančius ir kaip pareiškėjų gynybinę poziciją.

41. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog iš pareiškėjų pasakojimo ir surinktų duomenų nėra nustatyta nei pareiškėjų tikėtino persekiojimo ateityje, nei tikėtinų motyvų ar tikslų persekioti būtent prieglobsčio prašytojus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybės valdantysis režimas pareiškėjus laiko grėsme ir grįžimo į kilmės šalį atveju jiems kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismas vertino, kad pareiškėjams taikyti abejonės privilegijos principo nebuvo teisinio pagrindo (pareiškėjai nenurodė individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog pareiškėjai kilmės valstybėje patirs persekiojimo grėsmę), todėl pareiškėjams pabėgelio statusas nebuvo suteiktas pagrįstai.

42. Teismas taip pat nenustatė tikimybės galimos prievartos grėsmės grąžinus pareiškėjus į kilmės valstybę (būtų įvykdyta mirties bausmė, būtų kankinami, patirtų žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir pan.), todėl sprendė, jog nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.

43. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, ir nėra pagrindo jį panaikinti nei pareiškėjų nurodytais, nei kitais argumentais. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį pareiškėjų reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 44. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

45. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes, nurodytas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, netinkamai įvertino pareiškėjų individualią situaciją ir byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo baimė būti persekiojamam yra hipotetinio pobūdžio, nėra reali.

46. Pareiškėjas teigia, kad ginčo nėra dėl faktinių aplinkybių, jog į Lietuvos Respubliką jis atvyko, kadangi (duomenys neskelbtini) po suklastotų ir Lietuvos Respublikos nepripažintų (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų, aktyviai dalyvavo mitinguose, eitynėse, vienų eitynių metu, (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai sulaikytas, tardomas, buvo įpareigotas atlikti ir atliko administracinio arešto bausmę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sulaikymo centruose, kuriuose buvo ypatingai žiauriai elgiamasi su sulaikytais protestų prieš neteisėtai išrinktą (duomenys neskelbtini) prezidentą dalyviais, jie buvo kankinami. Taip pat dėl to, kad gyvendamas Lietuvos Respublikoje, viešai smerkė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) agresiją prieš (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) demokratinių jėgų eitynėse, socialinių tinklų paskyrose dalinosi ir skelbė informaciją, kurios skelbimas (duomenys neskelbtini) užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

47. Pareiškėjo teigimu, ginčas yra dėl aplinkybių: kokie tikrieji jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) motyvai; ar persekiojimas pasibaigė jam išvykus į Lietuvos Respubliką; ar jis įtrauktas į (duomenys neskelbtini) režimo duomenų bazes, kuriose nurodomi režimui nelojalūs asmenys, kuriems yra taikoma baudžiamoji atsakomybė arba jie yra kitaip persekiojami; ar jo veikla Lietuvoje – dalyvavimas eitynėse, įrašai socialiniuose tinkluose sukelia jiems grėsmę, jei jie būtų išsiųsti į kilmės šalį; kokia yra situacija pareiškėjo kilmės šalyje. Būtent dėl šių netinkamai įvertintų faktinių aplinkybių teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo baimė būti persekiojamam kilmės šalyje yra išimtinai hipotetinio pobūdžio. Teismas visiškai nepagrįstai nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo persekiojimu išvykus iš (duomenys neskelbtini), pripažino neįrodytomis. Tiek teisinis reglamentavimas, tiek ir jurisprudencija aiškiai nustato, kad jei nėra nustatomas tyčinis klaidinimas, faktų nuslėpimas arba nėra nustatomos priešingos, įrodymais pagrįsto faktinės aplinkybės, prieglobsčio prašytojo nurodoma informacija, susijusi su jo patiriamu persekiojamu, yra iš esmės pripažįstama įrodyta. Taigi teismo sprendime nurodyti argumentai, kaip ir skundžiamame Departamento Sprendime, jog neįrodyta, kad jo namuose lankėsi teisėsaugos pareigūnai, buvo siunčiamos laiškų siuntos iš teismų, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad pateikė paaiškinimus ir įrodymus nurodytiems teiginiams pagrįsti, tačiau teismas, netinkamai taikydamas Įstatymo 83 straipsnio 3 dalies ir Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatas, šių faktinių aplinkybių nevertino.

48. Pareiškėjų vertinimu, toks įrodinėjimo naštos paskirstymas yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai taikant specialųjį prieglobsčio prašymų nagrinėjimo reglamentavimą, kuris nereikalauja pateikti išsamių įrodymų apie vykdomą persekiojimą (nes objektyviai jis jų negali turėti). Įstatymas nustato, jog šios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas prieglobsčio prašymas, laikomos įrodytomis (arba taikomos pareiškėjo naudai), išskyrus atvejus, jei nustatomas tyčinis klaidinimas arba nurodomos aplinkybės akivaizdžiai neteisingos. Būtent Departamentas Sprendime privalėjo nurodyti, ar pareiškėjas tyčia klaidino, melavo apie faktines aplinkybes arba jos neatitinka situacijos kilmės šalyje. Tai reiškia, kad aplinkybių paneigimo našta tenka atsakovui. Teismas, perkeldamas šių aplinkybių, kuriomis, kartu su neginčijamomis aplinkybėmis apie jau patirtą persekiojimą, įrodinėjama kylanti grėsmė kilmės šalyje, įrodinėjimo naštą, netinkamai aiškino ir taikė minėtas Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatas.

49. Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas yra įtrauktas į persekiojamų asmenų duomenų bazes, kadangi informacija apie jo įtraukimą į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų duomenų bazę „Neramumai“ buvo nustatyta prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Departamentas skundžiamo Sprendimo 22–23 puslapiuose nurodė, kad tokia duomenų bazė, kurioje tvarkomi visų asmenų, baustų už dalyvavimą mitinguose prieš neteisėtai išrinktą (duomenys neskelbtini) prezidentą, egzistuoja. Taigi visiškai nesuprantami teismo sprendimo motyvai, jog byloje nėra surinkta duomenų apie pareiškėjo įtraukimą į šią duomenų bazę.

50. Pareiškėjas teigia, kad nurodytas esminis įrodymų vertinimo pažeidimas, viena vertus, lėmė siurprizinio teismo sprendimo priėmimą, kadangi byloje nebuvo ginčo dėl jo įtraukimo į šią duomenų bazę – Departamentas šios faktinės aplinkybės neginčijo, tačiau teismas, nepateikdamas jokių motyvų, išėjo už skundo ribų, kadangi vertino aplinkybes, kurios šalių nebuvo ginčijamos. Be to, teismas, kuriam teko pareiga patikrinti skundžiamo atsakovo Sprendimo teisėtumą, pradėjo vertinti faktines aplinkybes kitaip, nei jas buvo nustatęs Departamentas. Ši esminė fakto klaida bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai negali būti laikomi formaliais. Būtent atmesdamas nurodytas ir Departamento pripažintas faktines aplinkybes apie pareiškėjo duomenų tvarkymą (duomenys neskelbtini) režimo teisėsaugos duomenų bazėse, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog nėra tikėtinos grėsmės dėl pareiškėjui gręsiančio realaus persekiojimo kilmės šalyje.

51. Teismas, visiškai nevertindamas kilmės šalies informacijos, pareiškėjų nurodytą veiklą laikė tik pilietinės pozicijos išraiškos forma. Pareiškėjai pažymi, kad ši faktinių aplinkybių vertinimo klaida lėmė, jog teismas netinkamai įvertino, kad vien tik dėl šios priežasties pareiškėjas gali patirti ne hipotetinį, tačiau realų persekiojimą. Teismas visiškai nevertino, jog Departamento nustatyta informacija apie kilmės šalyje vykstantį ir pareiškėjui gręsiantį persekiojimą yra pasikeitusi. Pareiškėjas teigia, kad pateikė įrodymus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes apie pasikeitusią situaciją, tačiau teismas jų visiškai nevertino ir nenurodė, kodėl jie nebuvo įvertinti.

52. Pareiškėjo teigimu, teismo netinkamas įrodymų vertinimas arba dalies jų nemotyvuotas nevertinimas lėmė ir tai, jog pareiškėjo baimė būti persekiojamam kilmės šalyje buvo įvardinta ne kaip reali, o kaip hipotetinė. Šios, įrodymais neparemtos ir surinktiems įrodymams prieštaraujančios išvados patvirtina, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

53. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nevertino skunde nurodyto pagrindo, jog Departamentas pažeidė prieglobsčio nagrinėjimo procedūras. Departamento sprendimas yra neteisėtas, kadangi prieglobsčio prašymą išnagrinėjo neįgaliotas asmuo bei buvo pažeisti imperatyvūs Įstatymo 81 nustatyti terminai. Šie viešojo administravimo procedūros pažeidimai turėjo lemti skundžiamo Departamento Sprendimo panaikinimą.

54. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjų savarankiško reikalavimo, neįvertino, ar prieglobsčio prašymą nagrinėjo valstybės tarnautojas, neatsakyta į reikalavimus, kad pažeidus prieglobsčio nagrinėjimo terminus, visa procedūra, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Departamento Sprendimas, yra neteisėta. Šis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 3 dalies pažeidimas lėmė ne tik tai, jog teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, tačiau padarė esminių procesinių pažeidimų, o tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti.

55. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

56. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino visų aplinkybių visumos.

57. Pareiškėjai cituoja pirmosios instancijos teismo motyvus ir argumentus, susijusius su pareiškėjų persekiojimo jau jiems išvykus, duomenų įvedimą (duomenys neskelbtini) duomenų bazėse, dalyvavimo protestuose Lietuvoje ir situacijos (duomenys neskelbtini) Respublikoje, kurie iš esmės atitinka ir Departamento ginčijamame Sprendime nurodytus argumentus, motyvus ir išvadas. Taigi priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas minėtas su pareiškėju susijusias aplinkybes įvertino, pateikė motyvus ir argumentus dėl šių aplinkybių, ir vien tai, kad pareiškėjai su jomis nesutinka, nereiškia, jog jos nebuvo vertintos ir motyvuotos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra argumentai ir dėl pareiškėjų išvykimo motyvų, su kuria atsakovas sutinka.

58. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, jog pareiškėjas priklauso Konvencijos 3 straipsnyje nurodytoms grupėms, nes nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jų turimomis arba jiems priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojams nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad dėl prieglobsčio prašytojų individualių aplinkybių kilmės valstybėje jie patirtų veiksmus, kurie prilygtų persekiojimu. Departamentas neginčija fakto dėl pareiškėjo sulaikymo ir jo dalyvavimo mitinguose. Tačiau pasakojimo dalį po jų išvykimo apie įvykius (duomenys neskelbtini) atmeta, nes jie nebuvo nuoseklūs, pareiškėjai patys nebuvo minėtų įvykių liudytojais. Tai, kad pareiškėjas nevyko į (duomenys neskelbtini) nepatvirtina apie jam kylančias grėsmes. Priešingai nei teigia pareiškėjai, pagrįstai ginčijamame Sprendime buvo įvertintas ir pareiškėjos vykimas į (duomenys neskelbtini) Respubliką, nes buvo nagrinėjamas jungtinis prieglobsčio prašymas, t. y. ir pareiškėjai kylančios grėsmė (duomenys neskelbtini) Respublikoje dėl jos paaiškinimuose nurodytų veiklų.

59. Prieglobsčio prašytojai nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią/egzistuosiančią asmeninę grėsmę jų kilmės valstybėje. Pabėgėlių teisėje taikytinas „pagrįstos tikimybės“ įrodinėjimo standartas, kuris reiškia, jog nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytojus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

60. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Departamentas pažeidė prieglobsčio nagrinėjimo procedūras ir dėl to ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas. Visų pirma, prieglobsčio prašytojų teiginys, kad jų prašymus nagrinėjo neįgaliotas, nekompetentingas ir specialiai neparengtas valstybės tarnautojas, yra nepagrįstas. Sprendimas buvo pasirašytas Departamento vadovės pagal VAĮ numatytus reikalavimus, o pareiškėjų prašymus nagrinėjo Departamento tarnautojas, kuriam priklauso pagal pareigybės aprašymą atlikti minėtas funkcijas. Departamentas neginčija fakto, kad prieglobsčio prašytojų prašymas dėl prieglobsčio buvo išnagrinėtas vėliau nei numato Įstatymas, tačiau nesutinka, jog ginčijamo sprendimo termino praleidimas yra pagrindas naikinti ginčijamą Sprendimą.

61. Pareiškėjų teiginys, kad turi būti nurodomi ir motyvai dėl vaikų, yra nepagrįstas. Kaip matyti ir iš paties pareiškėjų skundo, kad grėsmė vaikams kildinama iš grėsmės tėvams, o ne dėl pačių vaikų atliktų veiksmų ar kitų Konvencijoje nurodytų pagrindų. Pareiškėjų teiginiai, kad vaikai būtų atskirti nuo tėvų ir apgyvendinti valdiškose įstaigose (vaikų namuose) arba jiems būtų ribojama galimybė siekti išsilavinimo, šie vaikai patirtų persekiojimą, yra hipotetiniai ir niekuo nepagrįsti.

62. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais dėl papildomos apsaugos. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

63. Atsakovo vertinimu, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Sprendimo išvadas, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 64. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. kovo 1 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

65. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Departamentas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos, pareiškėjų skundą atmetė.

66. Pareiškėjai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, netinkamai įvertino pareiškėjų individualią situaciją ir byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo baimė būti persekiojamam yra hipotetinio pobūdžio, nėra reali. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad Departamentas pažeidė prieglobsčio nagrinėjimo procedūras, neišnagrinėjo pareiškėjų savarankiško reikalavimo, neįvertino, ar prieglobsčio prašymą nagrinėjo valstybės tarnautojas, prašymas išnagrinėtas pažeidus terminus, todėl visa procedūra, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Departamento Sprendimas, yra neteisėta. ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies pažeidimas lėmė ne tik tai, jog teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, tačiau padarė esminių procesinių pažeidimų, o tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti.

67. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

68. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

69. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje įtvirtintas pabėgėlio teisinės kategorijos apibrėžimas, pagal kurį pabėgėliu laikytinas asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.

70. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

71. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

72. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

73. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

74. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

75. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

76. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

77. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis numato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

78. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

79. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjų paaiškinimus, teiktus apklausų metu, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjų argumento, kuriais remdamiesi pareiškėjai prašė suteikti jiems prieglobstį (pareiškėjo dalyvavimo mitinguose, eitynėse, sulaikymo, administracinio arešto, pareiškėjui siunčiamų dokumentų, Instagram ir Facebook paskyrose talpinamos informacijos ir kt.), išsamiai ir detaliai aptarė aktualius nagrinėjamam ginčui teisės aktus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

80. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria teismo sprendime išdėstytam teisės normų aiškinimui ir jų taikymui byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl papildomai jų nekartoja.

81. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nenustatyta jokių pareiškėjų individualaus pobūdžio aplinkybių būti persekiojamiems dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjų nurodytos galimo persekiojimo priežastys išskirtinai grindžiamos pareiškėjų subjektyviomis prielaidomis. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjams grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį.

82. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų

83. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjų nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, Departamentas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjų argumentų, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą nesuteikti prieglobsčio, ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėjus, tinkamai įvertino pareiškėjų paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią ir aktualiausią informaciją apie kilmės valstybę, kurią įvertino nagrinėjamos bylos kontekste.

84. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neva padarytais Departamento procedūriniais pažeidimais, t. y. nenurodant tarnautojo, nagrinėjusio pareiškėjų prašymą bei per nustatytą terminą nepriimant sprendimo, pažymi, kad termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad skundžiamą sprendimą pasirašė Departamento direktorė, todėl pareiškėjų argumentai, jog pareiškėjų prašymą nagrinėjo nekompetentingas ar neįgaliotas pareigūnas yra visiškai nepagrįsti. Kaip nurodo atsakovas, pareiškėjų prašymus nagrinėjo Departamento tarnautojas, kuriam priklauso pagal pareigybės aprašymą atlikti minėtas funkcijas. Taigi pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl neva padarytų procedūrinių pažeidimų nagrinėjant jų prašymą yra nepagrįsti ir atmestini.

85. Kiti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei nekeičia jų teisinio įvertinimo. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė jokių kitų argumentų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

86. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse numatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

87. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kokios faktinės aplinkybės, turinčios esminę reikšmę pareiškėjų reikalavimui išspręsti, yra nustatytos, kokie teisės aktai turi būti taikomi ginčui tarp šalių spręsti ir išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjų skundo reikalavimai netenkintini.

88. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

89. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti ir prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų H. K. (H. K.), K. K. (K. K.) ir jų nepilnamečių vaikų M. K. (M. K.) ir R. K. (R. K.), atstovaujamų įstatyminių atstovų – H. K. ir K. K. (K. K.), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė