2021-05-26 Nr. AB-11242-3-61-3-04234-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1825-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04234-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. prašymą (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. (23.29)PN-528 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2021 metų.

2. Pareiškėja nurodė, kad Inspekcija 2019 m. birželio 5 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė iki 2019 m. gruodžio 9 d. pašalinti pažeidimus. Pareiškėja, norėdama pateikti prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Inspekcijos atstovą, tačiau jis prašymą priimti atsisakė, nurodydamas, kad pavėluota kreiptis su tokiu prašymu.

3. Pareiškėja paaiškino, kad nei pačiame Privalomajame nurodyme, nei bendraujant su Inspekcijos atstovais jai nebuvo paaiškinti prašymo dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo terminai. Pareiškėja teigė, kad Privalomojo nurodymo neįvykdė, nes ji yra padavusi prašymą pirkti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą, gavusi atsakymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Pareiškėja nurodė, kad teiks prašymą inicijuoti formavimo ir pertvarkymo projektą bei prašymą dėl žemės pirkimo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė pareiškėjos prašymą atmesti.

5. Inspekcija nurodė, kad 2019 m. birželio 4 d. atlikus patikrinimą valstybinėje žemėje šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1318, kuriame nurodyta, jog valstybinėje žemėje įrengta – 1,80 m aukščio ir 106,27 m ilgio tvora bei medinė – 8,7 m ilgio, 3,20 m pločio, 2,23 m aukščio stoginė. Inspekcija nurodė, kad pareiškėja negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, nes nevaldo žemės sklypo, kuriame pastatė minėtus statinius, todėl buvo surašytas Privalomasis nurodymas, o pareiškėja įpareigota iki 2019 m. gruodžio 9 d. nugriauti valstybinėje žemėje šalia sklypo neteisėtai pastatytą tvorą, medinę stoginę ir sutvarkyti statybvietę.

6. Inspekcija teigė, kad Privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, pareiškėja pažeidimo fakto neneigia. Pareiškėjai Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaiga buvo žinoma, tačiau tik praėjus minėtam terminui ji nurodė, kad ketina pateikti prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcija teigė, kad pareiškėja dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo turėjo kreiptis raštu iki 2019 m. gruodžio 9 d. įskaitytinai, tačiau tokio prašymo ji Inspekcijai nepateikė. Inspekcija nurodė, kad teisės aktai numato galimybę pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau nenumato galimybės praleistą terminą atnaujinti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjos I. K. prašymą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Inspekcija, 2019 m. birželio 4 d. atlikusi patikrinimą valstybinėje žemėje šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1318, kuriame nustatė, jog valstybinėje žemėje įrengta 1,80 m aukščio ir 106,27 m ilgio tvora bei medinė 8,7 m ilgio, 3,20 m pločio, 2,23 m aukščio stoginė. Inspekcija 2019 m. birželio 5 d. pareiškėjai surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 9 d. valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nugriauti neteisėtai pastatytą (naudojamą) kitos paskirties inžinerinį statinį – tvorą (1,80 m aukščio ir 106,27 m ilgio), medinę stoginę (3,2 m pločio ir 8,7 m ilgio) ir sutvarkyti statybvietę.

9. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 3–4, 7 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant minėtas nuostatas ir nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 2019 m. gruodžio 13 d., t. y. jau pasibaigus nustatytam įvykdymo terminui. Teismas nustatė, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, todėl nėra pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą.

10. Teismas pareiškėjos argumentus, kad ji nebuvo informuota apie prašymo dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo terminus, laikė teisiškai nereikšmingais, nes apie Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjai buvo žinoma.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjai adresuotame 2019 m. birželio 5 d. Inspekcijos rašte Nr. 23.29)-2D-7659 išdėstytos teisės aktų nuostatos ir galimos neigiamos pasekmės neįvykdžius Privalomojo nurodymo.

12. Teismas, nustatęs, kad reikalavimo įvykdymo terminas negali būti atnaujintas, nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei ji negali daryti įtakos.

III. 13. Pareiškėja I. K. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo prašo įvertinti jos prašymą ir priimti teisingą sprendimą dėl prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo terminą.

14. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, paaiškina, kad 2019 m. birželio 8 d. registruotu laišku gavo Privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminas nurodytas iki 2019 m. gruodžio 9 d. Pareiškėjos teigimu, ji iki nurodyto termino nespėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo, todėl norėjo kreiptis į Inspekcijos atstovą su prašymu pratęsti jo įvykdymo terminą, tačiau Privalomojo nurodymo termino pratęsimo tvarka jame nebuvo ir nėra nurodyta, be to, ji niekaip ir niekada nebuvo jai paaiškinta ir žodžiu.

15. Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. gruodžio 9 d. inspektorius G. J. buvo atvykęs į vietą patikrinti, ar įvykdytas Privalomasis nurodymas, tačiau ji paaiškino, jog dar nespėjo pašalinti pažeidimų ir prašė Privalomo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti. Pareiškėjos teigimu, ji savo valią pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą inspektoriams išreiškė, tačiau inspektorius G. J. paaiškino, kad pateikti prašymą pratęsti terminą ji turėjo prieš mėnesį. Pareiškėja teigia, kad buvo suklaidinta, dėl to nepateikė prašymo pratęsti terminą. Pareiškėja prašo teismo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Inspekcija nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais motyvais. Inspekcijos teigimu, nors pareiškėja ir nurodo, kad teismo spendimas nėra teisingas ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jis turėtų būti panaikintas, tačiau nėra nurodyti jokie proceso ar materialiųjų teisės normų pažeidimai, kurie būtų pagrindas sprendimą pripažinti nepagrįstu ir jį naikinti.

18. Inspekcijos teigimu, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių nurodytų veiksmų atlikti iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl pareiškėjos argumentai dėl jos laiku nepateikto prašymo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti, atmestini.

19. Inspekcija nurodo, kad pareiškėja, nesutikdama su teismo išvadomis, pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl sprendimo, tačiau niekuo nepagrindžia savo teiginių, nenurodo jokių motyvų, kurie sudarytų apeliacinio skundo pagrindą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos I. K. prašymas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. (23.29)PN-528 įvykdymo terminą iki 2021 metų, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Privalomuoju nurodymu pareiškėja buvo įpareigota iki 2019 m. gruodžio 9 d. (įskaitytinai) nugriauti valstybinėje žemėje šalia jai priklausančio sklypo neteisėtai pastatytą tvorą, medinę stoginę ir sutvarkyti statybvietę, į teismą pareiškėja dėl termino pratęsimo kreipėsi 2019 m. gruodžio 13 d., t. y. praleidusi minėtą terminą, ir dėl to netenkino pareiškėjos prašymo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymas dėl termino pratęsimo.

22. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad Privalomajame nurodyme nebuvo nurodyta Privalomojo nurodymo termino pratęsimo tvarka, 2019 m. gruodžio 9 d. Inspekcijos inspektoriams, kurie tikrino, ar įvykdytas Privalomasis nurodymas, paaiškino, kad nespėjo pašalinti pažeidimų, ir prašė įvykdymo terminą pratęsti, t. y. ji jiems valią pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą išreiškė, tačiau jai buvo paaiškinta, kad ji turėjo prašyti termino pratęsimo prieš mėnesį. Pareiškėjos teigimu, ji buvo suklaidinta ir dėl to Privalomojo nurodymo termino pratęsimo neatliko laiku.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

24. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

25. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį Inspekcijos nustatyti terminai gali būti pratęsti, kai dėl jų pratęsimo kreipiamasi iki nustatyto termino pasibaigimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatų taikymu, yra išaiškinta, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1671-624/2020 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju pagal bylos įrodymus, Privalomuoju nurodymu pareiškėja buvo aiškiai įpareigota iki 2019 m. gruodžio 9 d. nugriauti savavališkai pastatytus statinius valstybei priklausančioje žemėje, tačiau su prašymu į teismą pratęsti šį nustatytą terminą kreipėsi po to, kai jau pasibaigė nustatytas terminas ir statiniai turėjo būti nugriauti (arba įteisinta jų savavališka statyba), todėl akivaizdu, kad pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.

27. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad jai nebuvo žinoma Privalomojo nurodymo pratęsimo tvarka, nes ši tvarka labai aiškiai yra nurodyta Priežiūros įstatyme, be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Inspekcijos 2019 m. birželio 5 d. rašte Nr. (23.29)-2D-7659 buvo išdėstytos teisės aktų nuostatos ir galimos neigiamos pasekmės neįvykdžius Privalomojo nurodymo.

28. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, tinkamai taikė proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė