264aed6e-443f-420d-ad47-e52680d6bcae · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-412-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00138-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.7; 3.3.2.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. M. (V. M.) atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

M. (V. M.) ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti ir 30 dienų terminÄ kreiptis į teismÄ po Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) priimto sprendimo; panaikinti 2020 m. rugsėjo 30 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimÄ Nr. 56-152; iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti ieÅ¡kovui 100 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dvi dienas gydžius ieÅ¡kovÄ jam netinkančiais vaistais, dėl kurių ieÅ¡kovas patyrė žalÄ sveikatai. Nurodo, kad dėl gydymo paskirtais vaistais ieÅ¡kovui po keleto metų iÅ¡sivystė psichikos liga – Å¡izofrenija, kuri pasireiÅ¡kia nesančių balsų girdėjimo haliucinacijomis.

3. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas priimtas 2020 m. rugsėjo 30 d. Po Å¡io sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , tačiau Å¡is 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ ir nurodė kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. 2020 m. lapkričio 23 d. ieÅ¡kovas su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus, tačiau Å¡is teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti skundÄ kaip neteismingÄ administraciniam teismui ir nurodė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .

V. M. 2021 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl teisinės pagalbos. 2021 m. gruodžio 29 d. antrinė teisinė pagalba buvo suteikta ir suraÅ¡ytas ieÅ¡kinys teismui. Taigi, V. M. visÄ laikÄ po sprendimo priėmimo elgėsi aktyviai, pateikdavo ieÅ¡kinius, praÅ¡ymus į teismus. Teismai jo ieÅ¡kinius ir praÅ¡ymus atmesdavo ir tuomet V. M. kreipėsi antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo suteikta. Visos Å¡ios priežastys yra svarbios ir nepriklausančios nuo V.

M. valios, dėl to procesinis terminas turi bÅ«ti atnaujintas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi netenkino praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti ir atsisakė priimti ieÅ¡kovo V. M. (V. M.) ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5. Teismas nurodė, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 30 d., ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teismui pateikė 2022 m. kovo 9 d. IeÅ¡kovas nenurodo kada sužinojo apie priimtÄ Komisijos sprendimÄ , tačiau iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo 2020 m. spalio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ ir Å¡iame ieÅ¡kinyje jau yra minimas Komisijos sprendimas. Taigi, 2020 m. spalio 14 d. ieÅ¡kovui neabejotinai buvo žinoma apie Komisijos sprendimÄ . Nesant jokių kitokių duomenų, teismas termino pradžiÄ skaičiavo nuo 2020 m. spalio 14 d. Kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė 2022 m. kovo 9 d., teismas pripažino, jog ieÅ¡kinys yra pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAÄ®) 25 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 30 dienų terminÄ .

6. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas po Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties priėmimo į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas Å¡ia nutartimi, kreipėsi daugiau nei po metų ir trijų mėnesių. Kaip matyti iÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridedamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, ieÅ¡kovas su praÅ¡ymu suteikti jam teisinę pagalbÄ Ä¯ tarnybÄ kreipėsi 2021 m. spalio 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip 10 mėnesių po Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų nutarties priėmimo.

7. Teismas taip pat konstatavo, kad po paskutinės teismo nutarties priėmimo ieÅ¡kovas nepateisinamai ilgai nesiėmė jokių veiksmų. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas savarankiÅ¡kai nesugebėjo tinkamai suraÅ¡yti teismui teiktino procesinio dokumento, atsižvelgiant į itin ilgÄ laiko tarpÄ , per kurį nebuvo imtasi jokių veiksmų, negali bÅ«ti vertinama kaip sudaranti pagrindÄ atnaujinti procesinį terminÄ . Kokios objektyvios kliÅ«tys ieÅ¡kovui sutrukdė anksčiau kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, nėra nurodoma.

Teismas pažymėjo, kad asmeniui tinkamai nesirÅ«pinant savo teisių įgyvendinimu, jam tenka patirti neigiamas to pasekmes. IeÅ¡kinio nepateikimas per įstatyme nustatytÄ mėnesio terminÄ , nesant jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, vertintinas kaip netinkamas rÅ«pinimasis Å¡ia procesine teise. IeÅ¡kovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių sutrukdžiusių savalaikiai pateikti ieÅ¡kinį teismui. III. Atskirojo skundo argumentai 8. IeÅ¡kovas V. M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį; atnaujinti terminÄ kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo; ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos Kauno apygardos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas dėl vaikystėje patirtos smegenų traumos yra iÅ¡ dalies neįgalus, jam kartais pasitaiko klausos haliucinacijų, girdi galvoje balsus. Jam yra nustatytas 70 proc. netektas darbingumas, diagnozė - (duomenys neskelbtini). Dėl psichinės negalios ieÅ¡kovo mÄ stymas tampa neaiÅ¡kus, nenuoseklus ir miglotas. Todėl iÅ¡ tokio asmens negalima reikalauti elgesio atitinkančio psichiÅ¡kai sveiko asmens elgesį vertinant, ar jo veiksmus galima pripažinti tinkamais atnaujinti praleistÄ terminÄ , numatytÄ PTŽSAÄ® 25 straipsnio 1 dalyje. 8.2.

Teismui atsisakius atnaujinti minimÄ terminÄ , ieÅ¡kovui buvo atimta galimybė iÅ¡dėstyti savo argumentus ir įrodinėti aplinkybes dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės negalėjo laiku kreiptis į KomisijÄ . 8.3. Po Komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ . Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Å¡iam teismui, nutartyje nurodė, jog ieÅ¡kovas turi kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. 2020 m. lapkričio 23 d.

V. M. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus ir teismÄ prašė panaikinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ Nr. 56-152, priteisti neturtinę žalÄ . Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra teismingi bendros kompetencijos teismams. Po to ieÅ¡kovas 2021 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl teisinės pagalbos. 2021 m. gruodžio 29 d. antrinė teisinė pagalba buvo suteikta ir suraÅ¡ytas ieÅ¡kinys teismui.

Taigi, ieÅ¡kovas visÄ laikÄ po Komisijos sprendimo priėmimo elgėsi aktyviai. Visos Å¡ios priežastys yra laikytinos svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo ieÅ¡kovo valios ir procesinis terminas turi bÅ«ti atnaujintas. 8.4. IeÅ¡kovas, turėdamas psichinę negaliÄ , elgėsi taip, kaip sugebėjo norėdamas pateikti ieÅ¡kinį teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Po paskutinės teismo nutarties priėmimo ieÅ¡kovas jautė didelę nuoskaudÄ bei kitas frustracijas, jam buvo nemaloni įtempta psichinė bÅ«sena, kuriÄ sukėlė, ieÅ¡kovo nuomone, objektyviai neįveikiami sunkumai, jis prarado pasitikėjimÄ savimi dėl to, kad teismai nenori priimti jiems pateiktų ieÅ¡kinių dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismams nepriimant ieÅ¡kovo pateiktų ieÅ¡kinių, ieÅ¡kovas nuolat jausdavo frustracijas. Teismas skundžiama nutartimi netenkinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ bylos esmės neatskleidė, t. y. nesiaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas turi psichinę negaliÄ ir negali veikti lygiai taip, kaip asmuo neturintis negalios. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti V. M. ieškinį Lietuvos valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas atskirojo skundo ribose.

11. Apeliantas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nevertino, jog ieÅ¡kovas savo teises pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį bandė įgyvendinti ne kartÄ , tačiau teismai atsisakydavo ieÅ¡kinius priimti. Be to, dėl ieÅ¡kovo psichinės negalios jis negali veikti lygiai taip, kaip asmuo neturintis negalios.

12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Asmens kreipimasis į teismÄ turi atitikti įstatymo nustatytÄ tvarkÄ â€“ tik tokiu bÅ«du materialusis teisinis reikalavimas tampa ieÅ¡kiniu (pareiÅ¡kimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, gavęs procesinį dokumentÄ , be Å¡io dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylÄ pagal pateiktÄ procesinį dokumentÄ . CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieÅ¡kinį (ar kitÄ procesinį dokumentÄ , kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Å ių pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, o tai reiÅ¡kia, kad teismo atsisakymas pradėti (iÅ¡kelti) civilinę bylÄ pagal pateiktÄ procesinį dokumentÄ gali bÅ«ti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

14. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka;

2) ieškinys neteismingas tam teismui;

3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;

4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį;

5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

6) Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui;

7) pareiÅ¡kimÄ padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo;

8) pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo.

15. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas atsisakė atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti ir dėl to atsisakė priimti ieÅ¡kovo V. M. (V. M.) ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ex officio nepatikrino, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylÄ pagal pateiktÄ procesinį dokumentÄ .

16. Å ioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip nurodo pats ieÅ¡kovas, jis turi psichinę negaliÄ , kas, ieÅ¡kovo teigimu, sutrukdė jam laiku pasinaudoti savo teise į teisminę gynybÄ . Be to, patikrinus registrų informacijÄ , nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrÄ . Registro duomenimis ieÅ¡kovo civilinis veiksnumas apribotas (duomenys neskelbtini). IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartimi ribotai veiksniam ieÅ¡kovui nustatyta rÅ«pyba ir jo rÅ«pintoja paskirta motina R.

M., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Å iuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-15952-1044/2022, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus iniciatyva yra sprendžiamas klausimas dėl kito rÅ«pintojo ieÅ¡kovui paskyrimo. Taigi, Å¡iuo atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra teismo pripažintas ribotai veiksniu, o naujas rÅ«pintojas jam dar nepaskirtas, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kovo teikiamÄ ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

17. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybÄ (teisę į ieÅ¡kinį) materialiÄ ja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ .

Toks teisinis reguliavimas siejamas su nurodytu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybÄ prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, jei ieÅ¡kovas neįrodo, jog turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019; kt.).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad taikant ieÅ¡kinio senatį turi bÅ«ti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ , per įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali bÅ«ti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiÅ¡kas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, gali nenaudoti ieÅ¡kinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

19. Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai taikė ieÅ¡kinio priėmimo klausimus reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė termino atnaujinimo klausimÄ jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje (neiÅ¡nagrinėjus bylos iÅ¡ esmės). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu, kadangi civilinio proceso normose nenustatyta teismui teisės nutraukti bylÄ praleidus / neatnaujinus ieÅ¡kinio pateikimo teismui terminÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-320-370/2022).

Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priežastis, dėl kurių buvo praleistas PTŽSAÄ® įtvirtintas terminas, įvertinti galėjo tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, todėl nukrypo ir nuo Å¡iuo klausimu suformuluotos teismų praktikos. Dėl bylos procesinės baigties 20. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nustatytomis aplinkybėmis netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo institutÄ , tačiau, nustačius, kad ieÅ¡kinys pateiktas ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens, todėl negalėjo bÅ«ti teismo priimtas bÅ«tent Å¡iuo pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieÅ¡kovo tinkamu (netinkamu) teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimu, o, panaikinęs pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti, kitÄ nutarties dalį palieka iÅ¡ esmės nepakeista, kadangi pripažintina, jog egzistavo kitas atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį pakeisti - panaikinti nutarties dalį, kurioje atsisakyta ieÅ¡kovui atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti; kitoje dalyje, kurioje atsisakyta priimti ieÅ¡kovo V. M. (V. M.) ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Alma Urbanavičienė