2021-04-14 Nr. AB-7890-3-61-3-01607-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-276-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01607-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 28 d. buvo laikomas Vilniaus PN (buvusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus plotas, kadangi buvo laikomas su vienu arba dviem asmenimis. Kamerų plotą mažino baldai ir sanitarinis mazgas. Kamerose buvo įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto atitvertas buvo 1,5 m aukščio pertvara, todėl pareiškėjas buvo matomas tiek kameroje laikomų asmenų, tiek pareigūnų. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Dušo patalpose persirengimui skirta vieta nebuvo atitverta nuo likusio ploto ir durų, todėl irgi nebuvo užtikrinamas privatumas. Taip pat dušo patalpoje drabužiai nuolat sušlapdavo dėl susikaupusių garų. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, diskomfortą, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dirglumą, padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjusias bendravimo galimybes, visaverčio gyvenimo sutrikimą, orumo pažeminimą.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 28 d. buvo laikomas Vilniaus PN (buvusiame Lukiškių TI-K) sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN (buvusiame Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. vasario 28 d.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN (buvusiame Lukiškių TI-K) priežiūros postų Nr. 7 (kameros Nr. 252–257), Nr. 23 (kameros Nr. 386–395), Nr. 25 (kameros Nr. 406–417) ir Nr. 26 (kameros Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose laisvės atėmimo įstaigos kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrino asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

8. Teismas konstatavo, kad 31 parą, kai pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, nebuvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Taip pat 17 parų, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo įrengta sanitarinio mazgo kabina, nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Visgi įvertinęs tai, kad 256 paras pareiškėjas kamerose buvo laikomas su kitais asmenimis, kuriose nebuvo įrengta sanitarinio mazgo kabina, teismas darė išvadą, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Teismas kitų pažeidimų nenustatė.

9. Teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl to, jog iš viso 256 paras nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinęs pažeidimo trukmę, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 700 Eur suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 10. Atsakovo atstovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl kilo neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN (buvusiame Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 28 d. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (b. l. 13–15).

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nepaisant to, kad atsakovo atstovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad atsakovo atstovas skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, bylą nagrinėdama apeliacinio skundo ribose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą ginčui aktualiu laikotarpiu daugiau nei 200 parų naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (t. y. buvo atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir nebent užuolaidomis) (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra), buvo pažeista. Toks sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas neužtikrina asmens, besinaudojančiu juo, privatumo tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tiek pagal šio teismo praktika grindžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020). Dėl pažeistos teisės į privatumą yra pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 22 straipsnio 1 dalies dalies, garantuojančios asmens teisę į privatumą, pažeidimą.

16. Nustačius, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) (pažeista Konstitucijos 22 str. 1 d.), pripažintina, kad atsakovo atstovas šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais. Įvertinusi padaryto pažeidimo pobūdį (tai sunkus pažeidimas) ir trukmę (daugiau nei 200 parų), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priteisė adekvačią sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio (700 Eur) nėra pagrindo mažinti.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo paduotas apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan