2022-01-26 Nr. AB-2099-3-61-3-00449-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-354-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00449-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atsakovui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Talša“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-975/03-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir Urėdija) 2020 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. S(E)-20-2918 (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Urėdiją pateikti UAB „Talša“ informaciją raštu, ar žemės sklypo dalyje prie UAB „Talša“ nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), pagal faktą yra miškas bei nustatyti ribas tarp UAB „Talša“ valdomų pastatų, kiemo aikštelės bei miško ribų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2020 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Urėdiją, prašydamas pateikti informaciją, ar žemės sklypo dalyje prie jo nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal faktą yra miškas bei nustatyti ribas tarp pareiškėjo valdomų pastatų, kiemo aikštelės bei miško ribų, tačiau Urėdija jo prašymo netenkino, o Komisija skundą atmetė.

3. Pareiškėjo vertinimu, asmens prašymas suteikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 15 straipsnio 1 dalyje 1–6 punktuose nustatytas paslaugas nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 35.2 papunktyje nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) nustatyta tvarka. Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnio 1 dalį pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini dokumentai, kurie turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus. Urėdija pareiškėjo 2020 m. lapkričio 18 d. raštu prašomos informacijos nepateikė, todėl Raštas naikintinas, įpareigojant ją pateikti prašomą informaciją.

4. Pasisakydamas dėl Komisijos teiginio, kad pareiškėjas jau turėjo prašomą suteikti informaciją, UAB „Talša“ nurodė, jog jis prašė pateikti informaciją, ar tam tikroje sklypo dalyje pagal faktą yra miškas, o ne kokia yra viso sklypo paskirtis.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi yra nemotyvuotas bei nepagrįstas konkrečiais faktais. Urėdija yra kompetentinga priimti sprendimus dėl šiuo klausimu aktualaus pareiškėjo prašymo, kadangi valdo aktualų žemės sklypą. Tą patvirtina Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 3-1207-609/2020, kurioje Urėdija buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kaip šiuo klausimu aktualus sklypo valdytojas. Jei Urėdija buvo nekompetentinga priimti atitinkamą sprendimą, ji, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, turėjo perduoti nagrinėti pareiškėjo prašymą kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Tačiau Komisija paneigė atsakovo pareigą laikytis VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, todėl Komisijos sprendimas laikytinas neteisėtu.

6. Atsakovas Urėdija atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti.

7. Dėl pareiškėjo argumento, kad Urėdija yra kompetentinga priimti sprendimus dėl šiuo klausimu aktualaus prašymo, atsakovas nurodė, jog Urėdija patikėjimo teise nevaldo pareiškėjo įvardijamo žemės sklypo, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.108 straipsnio, 4.109 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 4 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka toks žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Valstybinių miškų urėdijai nėra perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti juo. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-1207-609/2020 neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjui dar iki kreipimosi į Urėdiją, tiek iš viešai skelbiamos informacijos, tiek iš Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimo aprašomosios dalies ir iš kitos minėtos administracinės bylos medžiagos, jau buvo žinoma, kad jo nurodytoje teritorijoje yra miško žemė, tačiau valstybinės reikšmės žemės sklypas nėra suformuotas ir Urėdija nėra įgijusi patikėjimo teisės.

8. Komisijos sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 18 d. prašyme prašytiną suteikti informaciją jau turėjo iš kitų vykstančių teisminių ginčų, pagrįsta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimo aprašomosios dalies ir kitų administracinėje byloje Nr. I3-1207-609/2020 surinktų procesinių dokumentų turiniu.

9. Vadovaudamasis VAĮ 2 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 4 punktu, 3 dalies 2 punktu, 4 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 straipsnio 2, 3 punktais, 10 straipsnio 1–3 dalimis, atsakovas pažymėjo, kad valstybės įmonė priskiriama viešojo administravimo subjektų sistemai ir administracinius sprendimus priimti bei teikti administracines paslaugas gali tik tuomet, kai tokie viešojo administravimo įgaliojimai jai suteikti įstatymais, reglamentuoti jos vidaus administravimo dokumentuose, ir ji gali veikti bei veikia suteiktų įgaliojimų ribose. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu (Miškų įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. bei 13 str. 6 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. D1-171 „Dėl biudžetinės įstaigos Augalų genų banko reorganizavimo ir Valstybinės miškų tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Valstybinės miškų tarnybos nuostatai (toliau – ir Valstybinės miškų tarnybos nuostatai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 2, 9, 12, 16, 17, 23, 26, 48 p.) Valstybinė miškų tarnyba yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytoja, užtikrinanti tiek šio kadastro duomenų teisingumą, išsamumą ir tikslumą, tiek jų teikimą kadastro duomenų gavėjams. Valstybinių miškų urėdija nėra valstybės registro tvarkytoja, todėl jai negali būti perkeltos kadastro tvarkytojo pareigos ir atsakomybė užtikrinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų teisingumą ir jų korektišką teikimą tretiesiems asmenims, kartu įvertinant ir tai, kad šie duomenys gali keistis ir būti patikslinti kadastro tvarkytojo.

10. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, patikėjimo teise perduotą kitiems subjektams, patikėtinis, todėl Urėdijai neatsiranda pareigos disponuoti ir teikti informacijos, kaip ji apibrėžta Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje.

11. Urėdija, nesanti nei valstybinės žemės patikėtinė, nei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytoja, neturinti įstatymais suteiktų įgaliojimų, nepriėmė administracinio sprendimo VAĮ 2 straipsnio 5 punkto bei 10 straipsnio prasme, pagrįstai vadovavosi Taisyklių 35.4 papunkčio nuostata, kai atsakymas gali būti teikiamas laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys, ir ją tinkamai taikė. Raštas yra informacinio, aiškinamojo pobūdžio, juo nėra priimtas joks valinis sprendimas, jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl nėra individualus administracinis aktas, ir jam netaikytini VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje keliami reikalavimai.

12. Atsakovo įsitikinimu, Komisija teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Urėdija tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą, nurodydama, jog jo prašoma informacija atsakovas nedisponuoja ir negali jos pateikti, nes jam tokia teisė nesuteikta. Urėdijos Raštas pats savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukuria ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra pagrindas skundui atmesti.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Talša“ skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Talša“ 2020 m. lapkričio 18 d. prašymu Nr. TS1-381 kreipėsi į Urėdiją. Urėdija Raštu išnagrinėjo pareiškėjo prašymą bei nurodė, kad negali pateikti prašomų duomenų, kadangi prašyme išvardintų nekilnojamojo turto objektų vietoje žemės sklypas nėra suformuotas ir valstybinės žemės patikėjimo teisė nėra suteikta Urėdijai, o pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalį visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, patikėjimo teise perduotą kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektas yra NŽT. Dėl informacijos apie nustatytas miško žemės ribas Urėdija rekomendavo kreiptis į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valdytoją – Valstybinę miškų tarnybą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Urėdijos sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-975/03-2020) pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas pažymėjo, jog Urėdijos kompetenciją suteikti pareiškėjo prašomą informaciją ir nustatyti ribas tarp jo prašyme nurodytų objektų reikėtų sieti ne su atsakovo procesine padėtimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I3-1207-609/2020, kurioje sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl sprendimu byloje nustatytos aplinkybės (faktai) neturi prejudicinės galios, o su minėtos valstybės įmonės funkcionalumą apibrėžiančiais teisės aktais. Įvertinęs Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, teismas nurodė, jog Urėdija atlieka šias funkcijas: patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą; miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą; Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose; diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.

16. Vadovaudamasis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Valstybinės miškų tarnybos nuostatais ir Kadastro nuostatų 9 punktu, teismas atkreipė dėmesį, jog Miškų kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba, o ne Valstybinių miškų urėdija, todėl sprendė, kad Urėdija pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, kuria minėta institucija nedisponuoja bei pagrįstai pasiūlė kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.

17. Komisijos sprendime padaryta išvada, kad prašymo neperdavimas kompetentingam viešojo administravimo subjektui nelaikytinas esminiu ir nėra tokio pobūdžio VAĮ 11 straipsnio 4 dalies pažeidimas, kuriuo būtų pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai ir dėl kurio būtų naikinamas Urėdijos Raštas, teismo vertinimu, atitinka proporcingumo principą, todėl pareiškėjo skundo argumentą dėl Komisijos sprendimo neteisėtumo minėtu aspektu teismas laikė nepagrįstu.

18. Nagrinėdamas skundo argumentus, kad Raštas yra nemotyvuotas, teismas nurodė, jog ginčijamame Urėdijos atsakyme nurodyti aiškūs pareiškėjo prašymo netenkinimo motyvai. Pateikta informacija yra aiški ir informatyvi, iš jos pakankamai suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu atsakovas priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo ir tai pagrindė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakymas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Urėdija tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad jo prašoma suteikti informacija nedisponuoja ir negali jos pateikti, nes jam tokia teisė nesuteikta. Komisija išsamiai ir visapusiškai įvertino faktines aplinkybes, analizavo ir pagrindė taikytinas teisės aktų nuostatas, vertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų. Neturėdamas pagrindo panaikinti skundžiamų sprendimų bei įpareigoti Urėdija pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Talša“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose).

21. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai sutampa su argumentais, išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog teismas leidžia nesilaikyti VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos, pagal kurią, jeigu viešojo administravimo subjektas negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti sprendimo, jis turi skundą / prašymą persiųsti kompetentingam subjektui, o tai prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 1 dalies 2 punktui bei 109 straipsnio 1 daliai.

22. Atsakovas Urėdija atsiliepime į skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Atsakovas pažymi, jog, vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo 1 ir 2 straipsniais, 3 straipsnio 1, 5, 7 ir 8 dalimis, 4 straipsniu, 5 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsniu, pareiškėjams, kurie tinkamu būdu ir forma kreipėsi į instituciją, gali būti teikiama informacija, kuria disponuoja institucija, teikdama viešąsias paslaugas, ir (arba) institucijos disponuojami dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriuo užfiksuota institucijos veiklos informacija ar jos dalis. Pareiškėjas prašė suteikti informaciją, tačiau jo prašoma informacija nepriklauso Urėdijos kompetencijai, o – Valstybinės miškų tarnybos kompetencijai. Be to, prašomą pateikti informaciją pareiškėjas turėjo dar iki 2020 m. lapkričio 18 d. kreipimosi į Urėdiją, kurią 2020 m. balandžio 7 d. pateikė Valstybinė miškų tarnyba. Negana to, tokio pobūdžio informacija yra prieinama viešai. Taigi skundžiamu Urėdijos Raštu pareiškėjui pagrįstai buvo pasiūlyta kreiptis Valstybinę miškų tarnybą.

24. Atsakovo vertinimu, Urėdija nepriėmė administracinio sprendimo VAĮ 2 straipsnio 5 punkto bei 10 straipsnio prasme, todėl Raštas yra informacinio – aiškinamojo pobūdžio, kuriuo nėra priimtas jos valinis sprendimas, jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, taigi nėra individualus administracinis aktai, kuriam taikytini VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi nustatyti reikalavimai.

25. Atsakovas pažymi, kad ginčijamas Urėdijos sprendimas yra pagrįstas tiek faktais, tiek ir teisės normomis, nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Atsakymo turinys atitinka gero viešojo administravimo principus.

26. Atsakovo nuomone, teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, atskleidė bylos esmę, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinių miškų urėdijos 2020 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. S(E)-20-2918, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. lapkričio 18 d. prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Urėdiją pateikti informaciją pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Miškų kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba, o ne Valstybinių miškų urėdija, sprendė, jog Urėdija pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, kuria minėta institucija nedisponuoja, bei pasiūlė kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog Urėdija Raštu nepagrįstai nesuteikė pareiškėjo prašomos informacijos; Raštas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas konkrečiais duomenimis; Urėdija yra kompetentinga priimti sprendimus dėl prašymo, kadangi valdo žemės sklypą; teismas neatsižvelgė į VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą viešojo administravimo subjekto pareigą, neturint įgaliojimų, persiųsti skundą / prašymą kompetentingam subjektui.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

31. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-73-624/2022 ir kt.).

32. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti Valstybinės miškų tarnybos funkcijas, nustato, jog Lietuvos Respublikos miškų kadastrą tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Ši Valstybinės miškų tarnybos funkcija yra numatyta ir Valstybinės miškų tarnybos nuostatuose bei Kadastro nuostatų 9 punkte. Taigi būtent Valstybinė miško tarnyba, o ne Urėdija, yra Lietuvos respublikos miškų valstybės kadastro, kurio paskirtis – registruoti, tvarkyti ir teikti visą informaciją apie miško žemę, tvarkytoja, užtikrinanti ne tik šio kadastro duomenų teisingumą, išsamumą ir tikslumą, bet ir jų teikimą kadastro duomenų gavėjams (Kadastro nuostatų 2, 9, 47, 48 ir 53 punktai).

33. VAĮ 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad visi viešojo administravimo subjektai teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją. VAĮ 11 straipsnio, reglamentuojančio prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimą ir nagrinėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

34. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 p.), į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.4 p.)

35. Skundžiamame Rašte Urėdija nurodė, jog prašyme išvardintų nekilnojamojo turto objektų vietoje žemės sklypas nėra suformuotas ir valstybinės žemės patikėjimo teisė nėra suteikta Urėdijai; NŽT yra patikėjimo teisės subjektas visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; Urėdija negali pateikti duomenų, ar žemės sklypo dalyje prie UAB „Talša“ nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų pagal faktą yra miškas bei nustatyti ribas tarp UAB „Talša“ valdomų pastatų, kiemo aikštelės ir miško ribų, todėl rekomendavo dėl informacijos apie nustatytas miško žemės ribas kreiptis į Valstybinė miškų tarnybą.

36. Nors pareiškėjas teigia, kad Urėdija yra kompetentinga priimti sprendimus dėl pareiškėjo prašymo, kadangi valdo aktualų žemės sklypą, pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, patikėjimo teise perduotą kitiems subjektams, patikėtinis. Kaip jau minėta, Urėdijos teiginiu, kuris byloje pateiktais įrodymais nėra paneigtas, pareiškėjo prašyme nurodytų nekilnojamojo turto objektų vietoje žemės sklypas nėra suformuotas, ši žemė patikėjimo teise nėra perduota Urėdijai.

37. Įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Urėdija nedisponavo pareiškėjo prašoma informacija apie valstybinio miško ir pareiškėjui priklausančių statinių bei kiemo aikštelės ribas, todėl skundžiamu Raštu pagrįstai pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su Urėdijos nurodyta aplinkybe, kad dalis prašomos informacijos pareiškėjui buvo žinoma: kitos administracinės bylos, kuri pradėta pagal pareiškėjo skundą, duomenimis, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 23 statinius, įregistruotus viešajame registre, esančius (duomenys neskelbtini). Šie statiniai yra teritorijoje, kuri patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (su vėlesniais pakeitimais) bei į Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, patvirtintą Aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų schemos patvirtinimo“ kaip II grupės specialios paskirties rekreaciniai miesto miškai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1287-552/2021 21 ir 23 p.).

38. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog jo prašymas tuomet turėjo būti persiųstas kompetentingai institucijai. Pareiga viešojo administravimo subjektui, tuo atveju, kai jis negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, persiųsti prašymą ar skundą kompetentingam subjektui yra numatyta VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas ir Komisija sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo prašymo neperdavimas kompetentingai institucijai nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kuriuo būtų pažeisti pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Iš skundžiamo Rašto matyti, jog jame pateikti aiškūs ir suprantami atsisakymo suteikti informaciją motyvai, nurodyta, kur pareiškėjas turėtų kreiptis dėl informacijos gavimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakymas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

40. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jo prašymas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė