2021-11-10 Nr. AB-23590-3-64-3-00279-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1321-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00279-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 20.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas), ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. birželio 27 d. jį išsikvietęs pareigūnas T. S. pranešė, kad mirė jo motina, ir nurodė rašyti prašymą išleisti nuvykti į laidotuves, bei paaiškino, kad iki 2020 m. birželio 28 d. (tą dieną, 14.00 val. turėjo vykti laidotuvės) jis viską sutvarkys. Parašytą prašymą perdavęs pareigūnui T. S. registracijai ir prašymo sprendimui. Kitą dieną pareiškėjas ėmė ruoštis į laidotuves, ir tik apie pietus sužinojo, kad jo niekas niekur neveš. Išgirdus tokią žinią pareiškėjas nurodė buvęs šokiruotas, todėl paprašė, kad jam būtų suleisti raminamieji, o grįžęs į kamerą, iš karto paskelbė bado streiką dėl tokio netinkamo pareigūnų elgesio. Dėl motinos mirties pareiškėjui nebuvo suteikta psichologo pagalba, badaujant jis tyčia nebuvo atskirtas nuo kitų asmenų, dėl to pareiškėjas patyrė dideles kančias, gilius išgyvenimus, depresiją, t. y. kam buvo padaryta neturtinė žalą, kurią jis įvertino 5000 Eur.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių Šiaulių TI buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog 2020 m. birželio 27 d. buvo gautas pranešimas apie pareiškėjo motinos mirtį. Įsitikinus pranešėjo asmenybe, pareiškėjas 15.35 val. buvo informuotas apie motinos mirtį ir kitą dieną 14 val. turinčias vykti laidotuves, 15.55 val. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl išleidimo į motinos laidotuves. Tą pačią dieną specialistas budinčiajai pamainai T. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 71 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-167 patvirtintomis Rekomendacijomis Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 (toliau – ir Rekomendacijos), priėmė sprendimą neišleisti nuteistojo J. J. į motinos laidotuves, pareiškėjas apie tai buvo informuotas žodžiu.

3.2. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 105 straipsnį, nuteistieji gali būti išleidžiami už pataisos įstaigos ribų ne ilgiau dešimčiai parų dėl artimo giminaičio mirties, leidimą suteikia pataisos įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kokia bausmės dalis yra atlikta. Rekomendacijų 15 punktas numato, kad iki atskiro Kalėjimų departamento nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus, o Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių taisyklių 71 punktas numato, jog prašymas išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų dėl artimo asmens mirties turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki pageidaujamos išvykimo datos.

3.3. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas įrašytas į asmenų, linkusių užpulti, įskaitą, jis sistemingai pažeidinėjo Alytaus pataisos namuose nustatytą vidaus tvarką, drausmine bauda baustas 10 kartų, skatintas nebuvo, taip pat nebuvo atlikęs nei pusės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tad sprendimas, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, prašymo pateikimo laiką bei galiojančias rekomendacijas, buvo priimtas teisingai, pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas 2020 m. birželio 27 d. pas medikus buvo nuvestas, psichologo pagalba buvo suteikta 2020 m. birželio 29 d. Tardymo izoliatoriaus Vidaus taisyklės nenumato būtinumo atskirti badaujančius asmenis nuo kitų asmenų kameroje. Pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą tenkino iš dalies, ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas išsamiai aptarė teisės aktus, reglamentuojančius valstybės ir savivaldybės institucijų padarytos žalos atlyginimą.

6. Teismas byloje nustatė, kad 2020 m. birželio 27 d., po 14 val., Šiaulių TI buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame buvo pranešta apie pareiškėjo motinos mirtį ir apie tai, jog laidotuvės įvyks kitą dieną 14 val. Ši žinia nedelsiant 15 val. 35 min. buvo perduota pareiškėjui, ir 15 val. 55 min. gautas pareiškėjo prašymas dėl išvykos į motinos laidotuves. Prašymą priėmė specialistas T. S.. Teismui nepateiktas sprendimas, priimtas sprendžiant pateiktą prašymą. Pareiškėjas į motinos laidotuves išvežtas ar išleistas nebuvo.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal BVK 105 straipsnio nuostatas, leidimą išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjo prašymą priėmė specialistas budinčiajai pamainai T. S., bet duomenų, jog jis būtų perduotas asmenims, turintiems teisę spręsti šį prašymą, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad dėl netinkamo šio pareigūno elgesio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nurodytas atlikto tarnybinio tyrimo metu aplinkybes, kad pareigūnas T. S. tos pačios dienos vakare informavo pareiškėją apie tai, jog prašymas patenkintas nebus, darė išvadą, kad tokiu būdu sprendimą dėl asmens neišleidimo į laidotuves priėmė tokių įgalinimų neturintis asmuo, nesilaikant BVK 105 straipsnio 2 punkto reikalavimų.

8. Teismas nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą vykti į laidotuves, nors ir priimtas neįgalinto asmens, buvo motyvuojamas tuo, jog šis prašymas paduotas pažeidžiant Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 71 punktą, kuris numato, jog nuteistojo (suimtojo) prašymas išvykti už pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) teritorijos ribų teikiamas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki pageidaujamos išvykimo datos, bei vadovaujantis Rekomendacijų 15 punktu, kuris numato iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui apie motinos mirtį buvo pranešta tik 2020 m. birželio 27 d., 15 val. 35 min., nurodant, jog laidotuvės įvyks kitą dieną 14 val. Teismas nurodė, kad byloje nepaneigti pareiškėjo teiginiai, jog pranešus apie motinos mirtį, pareiškėjui buvo nurodyta rašyti prašymą dėl išvykos į laidotuves, tokiu būdu suteikiant pareiškėjui pagrįstą lūkestį tikėtis dėl tinkamo sprendimo priėmimo. Teismas atkreipia dėmesį, jog jau prašymo rašymo metu aplinkybės dėl prašymo padavimo laiko ir dėl Rekomendacijų prašymą priimančiam asmeniui jau buvo žinomos. Duomenų, kad pareiškėjas buvo informuotas apie šias aplinkybes, byloje nėra. Teismas vertino, kad atsakovas, nurodęs pareiškėjui rašyti prašymą išleisti jį į laidotuves, nors Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 71 punkte numatytas prašymo pateikimo ne vėliau kaip prieš 24 valandas laikas jau buvo pasibaigęs, ir tuo pagrindu atmetus prašymą, pažeidė gero administravimo principą.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Rekomendacijų 15 punktas, kuris numato, jog iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus, aiškiai apibrėžia, kad nerekomenduojama organizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų, kuriuos reglamentuoja BVK 94 straipsnis, ir išvykų į namus, kurias reglamentuoja šio kodekso 104 straipsnis, tačiau nėra nurodoma apie nuteistųjų ir suimtųjų trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų, kurią reglamentuoja BVK 105 straipsnis. Teismas pažymėjo, kad plečiamas tokių rekomendacijų aiškinimas nėra galimas, taip pat atkreipė dėmesį, jog tai yra rekomendacijos, ir draudimo organizuoti nuteistųjų ir suimtųjų trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigos ribų, ypač dėl artimo asmens mirties, nėra.

11. Teismas pažymėjo, kad pateikti įrodymai apie tai, jog pareiškėjo prašymas, atsižvelgiant į jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei kokia bausmės dalis yra atlikta, vis viena nebūtų patenkintas, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi priimant sprendimą, šios aplinkybės vertintos nebuvo.

12. Teismas vertino, jog gavus pareiškėjo prašymą dėl jo trumpalaikės išvykos į motinos laidotuves, sprendimas dėl jo neišleidimo buvo priimtas pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Sprendimas buvo priimtas tam neįgalinto asmens, vadovaujantis Rekomendacijomis, kurios nedraudė tokių trumpalaikių išvykų, bei nesivadovaujant BVK 105 straipsniu, kuris numato vertinti pareiškėjo asmenybę. Sprendimas nebuvo tinkamai įformintas, bei priimtas, pažeidžiant gero administravimo principus, todėl konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus sprendžiant pareiškėjo prašymą išleisti jį į motinos laidotuves.

13. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo laiku suteikta psichologo pagalba, kadangi nustatė, jog 2020 m. birželio 29 d. pareiškėjas lankėsi pas psichologą, vizito metu apie patirtą netektį buvo kalbama, ir pokalbį pareiškėjas nutraukė savo iniciatyva.

14. Vertindamas pareiškėjo laikymą badavimo metu su kitais asmenimis, teismas pažymėjo, kad iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusios Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės numatė, jog badaujantis asmuo pagal galimybes laikomas atskirai nuo kitų asmenų, tačiau pareiškėjo badavimo metu, kuris buvo paskelbtas 2020 m. birželio 29 d., šios taisyklės galios neteko, o kiti teisės aktai nenumato privalomumo laikyti badaujantį asmenį atskirai nuo kitų asmenų, atmetė šį pareiškėjo argumentą.

15. Teismas konstatavo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jo prašymas būtų buvęs išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, jog byloje nustatyta, kad pareikėjo prašymas buvo netinkamai ir nesavalaikiai išspręstas, jis nebuvo trinkamai motyvuotas. Teismas taip pat įvertino ir tas aplinkybes, jog net tinkamai ir savalaikiai sprendžiant pareiškėjo prašymą, jis dėl savo asmeninių aplinkybių ( pareiškėjas 2018 m. lapkričio26 d. buvo įrašytas į asmenų, linkusių užpulti įskaitą, ir informuotas, kad jam gali būti nesuteikta teisė išvykti už laisvės atėmimo vietų ribų; 2020 m. gegužės 5 d. jis buvo svarstomas dėl palikimo užpulti linkusių asmenų įskaitoje ir buvo rekomenduota palikti pareiškėją šioje įskaitoje; pareiškėjas drausmine tvarka baustas 10 kartų, skatintas nebuvo; prašymo padavimo metu nebuvo atlikęs nei pusės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės), jis nebūtų išleistas į motinos laidotuves, įvertinęs tai, jog psichologinė pagalba buvo suteikta, bei tai, kad neturtinė žala iš esmės atsirado dėl netinkamo pareiškėjo prašymo išsprendimo ir motyvacijos, o laiku ir tinkamai išsprendus šį prašymą, pareiškėjas būtų tinkamai, motyvuotai ir laiku buvęs informuotas apie priimtą sprendimą, nepriklausomai nuo jo turinio, tad nebūtų patyręs papildomų nepatogumų ir pergyvenimų, pareiškėjui priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir įpareigoti pirmos instancijos teismą pakartotinai ištirti bylos aplinkybes ir priimti naują sprendimą: arba pakeisti sprendimą, pripažįstant pažeistas pareiškėjo teises ir atmetant reikalavimą atlyginti žalą pinigais, arba sumažinat sumos dydį.

18. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismas, nurodęs, jog sprendimą neišleisti pareiškėjo į laidotuves priėmė to daryti neįgaliotas asmuo, nenurodė, kaip tai konkrečiai susiję su paties sprendimo turinio teisėtumu bei pagrįstumu. Pagal BVK 105 straipsnį, leidimą išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta. Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-4 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių skundų, prašymų (pareiškimų), peticijų, pageidavimų ir pasiūlymų registravimo, išsiuntimo, paskirstymo nagrinėjimui ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 51 punkte numatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) prašymų dalyvauti sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio laidotuvėse ar aplankyti juos dėl sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams, poilsio ir švenčių dienomis priėmimą, registravimą, nagrinėjimą ir informacijos asmens byloje patikrinimą organizuoja tuo metu dirbantis Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas (direktoriaus budintysis padėjėjas) arba jį pavaduojantis pareigūnas.

18.2. Dėl minimo įvykio pradėto tarnybinio tyrimo metu negauta duomenų, kad sprendimą priėmęs Saugumo valdymo skyriaus specialistas T. S. atliko visus Aprašo 51 numatytus veiksmus, bei informavo įstaigos direktorių ar jį pavaduojantį pareigūną dėl leidimo nuteistajam išvykti už pataisos įstaigos ribų suteikimo ar nesuteikimo, kaip nustatyta BVK 105 straipsnyje. Tačiau šis formalus pažeidimas niekaip neįtakoja paties sprendimo pagrįstumo, nes net ir pašalinus padarytus pažeidimus, sprendimas būtų toks pats. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl priimto sprendimo pareiškėjas patyrė tokius išgyvenimus, kokių nebūtų patyręs sprendimą priimant tinkamam subjektui.

18.3. Teisės aktai nenumato priimamo sprendimo, o būtent, leidimo arba atsisakymo leisti vykti į laidotuves, formos. Pareiškėjas žodžiu buvo informuotas apie priimtą sprendimą, ir nėra pagrindo teigti, kad sprendimo turinys pareiškėjui nebuvo išaiškintas. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjui nebuvo išaiškinti atsisakymo suteikti leidimą vykti į laidotuves motyvai, ar nebuvo įvertinta pareiškėjo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės dalis. Net nustačius, kad sprendimas buvo priimtas nenurodant konkrečių duomenų (ar nurodant tik dalį jų), tai nelemia sprendimo neteisėtumo, kadangi sprendimas vis tiek būtų tapatus (nes konkretūs duomenys buvo įvertinti, tik nebuvo nurodyti). Faktinio pagrindo nenurodymas neturėtų būti toleruojamas, tačiau tai turėtų būti laikoma tokiu procedūros pažeidimu, kuris neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, o tuo pačiu nesuponuoja ir žalos kilimo pareiškėjui. Tai, kad skundžiamas sprendimas galbūt neatitinka jam keliamų reikalavimų, nebūtinai turėjo susiformuoti pareiškėjui teisėtus lūkesčius būti išleistam į laidotuves. Teikti prašymus yra pareiškėjo teisė, tačiau pasiūlymas teikti prašymą niekaip nesuponuoja teigiamo prašymo išnagrinėjimo rezultato, ir tai negali būti siejama su gero administravimo principo nesilaikymu.

18.4. Rekomendacijų 15 punkte pateiktas nurodymas iki atskiro kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus, apima ir trumpalaikių išvykų dėl artimojo giminaičio mirties ribojimą. 2020 m. birželio 30 d. Kalėjimų departamento ekstremalių situacijų operacijų centro posėdžio protokolo Nr. LV-3491 1.4 punktu (jau po atsisakymo išleisti pareiškėją į laidotuves) buvo numatyta neriboti teisės į trumpalaike išvyką dėl artimojo giminaičio mirties (su palyda arba be jos). Rekomendacijomis išvykimas už įstaigos ribų (tuo pačiu apimant ir išvykas į laidotuves) buvo apribotas, o šis ribojimas panaikintas atskiru kalėjimų departamento direktoriaus nurodymu, t. y. minėtu protokolu.

18.5. Pareiškėjo prašymas išleisti išvykti už pataisos įstaigos ribų buvo pateiktas nesilaikant Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 71 punkto reikalavimo pateikti prašymą ne vėliau nei likus 24 valandoms iki išvykimo. Šiaulių TI pareigūnai, 2020 m. birželio 27 d. po 14 val. gavę informaciją apie pareiškėjo motinos mirtį, ėmėsi aktyvių veiksmų informaciją pateikusiam asmeniui identifikuoti, ir, gavę visus reikiamus dokumentus, 15.35 val. pareiškėją informavo apie mamos mirtį ir laidotuvių laiką. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad prašymas įstaigoje nebuvo gautas laiku, t. y. likus bent 24 valandoms iki pageidaujamos išvykimo datos, kadangi tai nuo jo nepriklauso.

18.6. Net ir pripažinus, kad administracinis sprendimas buvo priimtas esant tam tikriems pažeidimams, teismas turi nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kadangi ne kiekvienu atveju viešojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas, gali būti pripažinta pakankamu pagrindu civilinei atsakomybei atsirasti.

18.7. Sprendimo priėmimas pažeidžiant tam tikras materialinės teisės normas savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su sprendimo priėmimu, buvo neteisėti ir sukėlė neigiamus padarinius. Tai turi būti vertinama ir per žalos ir priežastinio ryšio aspektą, o būtent, turi būti vertinama, ar pažeidimai sukėlė realios žalos, kurios būtų nebuvę priimant sprendimą nepažeidžiant materialinės teisės normų. Teismo nustatyti pažeidimai patys savaime nepadarė žalos pareiškėjui bei neturėjo įtakos jo teisėms ar pareigoms.

18.8. Priteista 300 Eur suma žalai atlyginti yra per didelė. Atsakovo priimtas sprendimas pareiškėjui, žinančiam savo padėtį (buvimą asmenų, linkusių užpulti įskaitoje, sistemingą vidaus tvarkos pažeidinėjimą), neturėjo būti netikėtas. Prašymas buvo pateiktas per vėlai, todėl pareiškėjui manyti, kad prašymas bus tenkintas, apskritai nebuvo pagrindo. Atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą, pažeistos teisės pripažinimas būtų pakankama satisfakcija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atsisakymo pareiškėją išleisti į motinos laidotuves, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, konstatavęs, kad sprendimas dėl pareiškėjo neišleidimo į laidotuves buvo priimtas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, pats sprendimas nebuvo tinkamai įformintas, bei priimtas pažeidžiant gero administravimo principus.

21. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovo priimto sprendimo formos ir turinio pažeidimai yra procedūrinio pobūdžio, nežymūs, be to, priėmus teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, jo turinys (netenkinti prašymo) nepakistų, todėl tokie pažeidimai negali būti vertinami kaip neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje yra reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

24. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

25. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 27 d., 14.36 val. Šiaulių TI buvo gautas elektroninis laiškas, pranešantis apie pareiškėjo motinos mirtį ir laidotuvių laiką, taip pat buvo pateiktas mirties liudijimas ir pareiškėjo gimimo liudijimas. Įsitikinus informaciją pateikusio asmens tapatybe, pareiškėjas 2020 m. birželio 27 d. 15.35 val. buvo informuotas apie jo motinos G. J. mirtį, ir apie laidotuves, kurios vyks 2020 m. birželio 28 d., 14 val. Pareiškėjas nedelsdamas parašė prašymą išleisti jį dalyvauti motinos laidotuvėse. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjo prašymą priėmęs pareigūnas informavo įstaigos direktorių ar jį pavaduojantį asmenį dėl leidimo nuteistajam išvykti už įstaigos ribų suteikimo ar nesuteikimo, ar kad pareiškėjui buvo pateiktas motyvuotas sprendimas dėl jo prašymo. Pareiškėjas apie tai, kad jam neleidžiama vykti į laidotuves, buvo žodžiu informuotas. Pareiškėjo prašymą priėmusio pareigūno tarnybinis pranešimas, informuojantis apie aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymo nagrinėjimu ir išsprendimu, gautas 2020 m. birželio 29 d. (reg. Nr. 20-2377), kuriame nurodyta, jog sprendimas neišleisti pareiškėjo į motinos laidotuves buvo priimtas vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 71 punkto, numatančio, kad jog nuteistojo (suimtojo) prašymas išvykti už pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) teritorijos ribų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, dėl kurios gresia pavojus ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam (suimtajam) ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams, teikiamas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki pageidaujamos išvykimo datos, bei Rekomendacijų 15 punkto, nurodančio iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus, nuostatomis (t. y. dėl to, kad buvo praleistas 24 val. prašymo pateikimo terminas, bei dėl to, kad ekstremalios situacijos metu išvykos į namus neorganizuojamos), bet duomenų apie tai, kad priimant sprendimą buvo vertinamas pareiškėjo elgesys, atliktas bausmės laikas ir kt., nepateikta.

26. BVK 105 straipsnio 1 punktas nurodo, jog nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Šio straipsnio 2 punktas numato, jog leidimą išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog, priimant sprendimą neišleisti pareiškėjo į motinos laidotuves, buvo įvertintas pareiškėjo elgesys, asmenybė, ir kad pareiškėjas buvo apie tai informuotas.

27. Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių skundų, prašymų (pareiškimų), peticijų, pageidavimų ir pasiūlymų registravimo, išsiuntimo, paskirstymo nagrinėjimui ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo, 51 punkte numatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) prašymų dalyvauti sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio laidotuvėse ar aplankyti juos dėl sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams, poilsio ir švenčių dienomis priėmimą, registravimą, nagrinėjimą ir informacijos asmens byloje patikrinimą organizuoja tuo metu dirbantis Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas (direktoriaus budintysis padėjėjas) arba jį pavaduojantis pareigūnas.

28. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde patvirtina, jog nenustatyta duomenų, kad pareiškėjo prašymą nagrinėjęs pareigūnas atliko visus Aprašo 51 numatytus veiksmus, bei informavo įstaigos direktorių ar jį pavaduojantį pareigūną dėl leidimo nuteistajam išvykti už pataisos įstaigos ribų suteikimo ar nesuteikimo, kaip nustatyta BVK 105 straipsnyje, tačiau pabrėžia, kad šis formalus pažeidimas niekaip neįtakoja paties sprendimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog atsakovui net ir nenurodžius visų pareiškėjo neišleidimo į motinos laidotuves motyvų (t. y. neįvertinus pareiškėjo asmenybės, elgesio, kt.), pareiškėjui, pačiam žinančiam savo elgesio problemas ir faktą, kad jis yra įrašytas į asmenų, linkusių užpulti, įskaitą, negalėjo kilti pagrįstų lūkesčių būti išleistam į laidotuves, t. y. netinkama pareiškėjo priimto sprendimo forma ir turinys negalėjo pareiškėjui sukelti neturinės žalos.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Šiaulių TI, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) 3 str. 1 p.), objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

30. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendimai nesuteikti trumpalaikių išvykų turėtų būti motyvuoti ir nekelti abejonių dėl to, kad atsakovas piktnaudžiauja valdžia (žr., pvz., 2013 m. sausio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-128/2013; 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-756/2018). Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad gavus pareiškėjo prašymą dėl jo trumpalaikės išvykos į motinos laidotuves, sprendimas dėl jo neišleidimo buvo priimtas pažeidžiant tiek galiojančius teisės aktus, kadangi sprendimas buvo priimtas tam neįgalinto asmens, vadovaujantis Rekomendacijomis, kurios nedraudė tokių trumpalaikių išvykų, nesivadovaujant BVK 105 straipsniu, kuris numato vertinti pareiškėjo asmenybę, pats sprendimas nebuvo tinkamai įformintas, bei priimtas pažeidžiant gero administravimo principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo neteisėti atsakovo veiksmus nagrinėjant pareiškėjo prašymą išleisti jį į motinos laidotuves. Tokios išvados nekeičia ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl Rekomendacijų turinio aiškinimo, prašymo pateikimo momento ir kt.

31. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jam kilo neturtinė žala dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nekelia abejonių. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jo prašymas būtų buvęs išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka, bei dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui padarytos neturtinės žalos nesuteikiant pareiškėjui trumpalaikės išvykos, siekiant sudalyvauti motinos laidotuvėse, pobūdį, trukmę, intensyvumą ir pasekmes (pareiškėjui, sužinojusiam, kad jis nebus išleistas į laidotuves, prireikė medicininės pagalbos, jis dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į psichologą) daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (300 Eur) yra pakankama ir adekvati pareiškėjo patirtai neturtinei žalai dėl trumpalaikės išvykos, siekiant sudalyvauti motinos laidotuvėse nesuteikimo pareiškėjui kompensuoti.

32. Atsižvelgdama į nustatytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė