2645ff62-5496-4e83-a84e-55d027a2eba2 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas A. Saulėnas                                                   Civilinė byla Nr. 2A-157-622/2011Teisėjas R. Girevičius                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:                                                              44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.2.5.; 121.21. (S)                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. gegužės 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika MisiÅ«nienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R.

V., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atstovui Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorei Laurai Paulikienei, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. V. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi patikslintu ieÅ¡kiniu į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 4098 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2002 m. buvo atliekama krata ieÅ¡kovo motinai L. V. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nuo 1996-11-12 Å¡io buto 68/100 dalis priklauso ieÅ¡kovo tėvui, o 32/100 dalis – motinai. Nors krata buvo sankcionuota motinos butui, tačiau pareigÅ«nai kratÄ atliko ir tėvo bute. Kratos metu, nesant ieÅ¡kovo, pažeidžiant BPK 145 str., iÅ¡ ieÅ¡kovo naudojamo ir jo tėvui priklausančio kambario buvo paimtas neÅ¡iojamasis kompiuteris, kurio ilgai nei tyrėjai, nei prokurorai negrÄ Å¾ino. ProkuratÅ«ra 2002 m. informavo, jog kompiuterinė technika bus grÄ Å¾inta, kai bus atlikta ekspertizė. 2004-06-11 kompiuterio ekspertizė atlikta, tačiau ir po jos kompiuteris ieÅ¡kovui nebuvo grÄ Å¾intas.

Kompiuteris grÄ Å¾intas 2009-06-12. Nurodo, jog Valstybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pagal UAB „BMS“ duomenis, analogiÅ¡ko pagal sudedamÄ sias dalis kompiuterio kaina 2002 m. buvo 4098 Lt, kadangi kompiuteris grÄ Å¾intas tik po 7 metų, Å¡i kompiuterinė technika visiÅ¡kai nusidėvėjo (Pelno mokesčio įstatymo priedas Nr. 1), todėl dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros aplaidumo, neatidumo ir nerÅ«pestingumo padaryta 4098 Lt turtinė žala (b. l. 78-80).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad priimant sprendimÄ atlikti kratÄ , sankcionuojant kratos darymÄ ir jÄ atliekant, BPK 188-192 straipsnių (1961 m. redakcija) reikalavimai nebuvo pažeisti. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-0008-05 neatliekant jokių tyrimo veiksmų ir nesprendžiant kratos metu paimto kompiuterio grÄ Å¾inimo teisėtam savininkui klausimo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras (BPK 164 straipsnio 1 dalis) 2004-12-16 – 2009-06-12 laikotarpiu pažeidė baudžiamojo proceso kodekso keliamus tyrimui uždavinius ir tikslus – greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , nutraukti bet kokias procesines prievartos priemones, kai jos tampa nereikalingos (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis), bei BPK nuostatas, reglamentuojančias daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, laikymo ir grÄ Å¾inimo klausimus.

IeÅ¡kovas, turtinę žalÄ Ä¯rodinėdamas turto netekimu, t.y. jo nusidėvėjimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių ginčo kompiuterio įsigijimo faktÄ bei įsigijimo kainÄ . IeÅ¡kovo pateiktos BMS kompiuteriai kompiuterių sudedamųjų dalių kainos 2002-03-20 datai (b. l. 11-18), nelaikomos objektyviu įrodymu, pagrindžiančiu ieÅ¡kovo kompiuterio kainÄ kratos metu, todėl nėra galimybės spręsti klausimo dėl ginčo kompiuterio nusidėvėjimo. Be to, teismas vertino ir aplinkybę, kad kompiuteris nuo 2002-03-05 iki 2004-12-16 buvo laikomas ir tiriamas ikiteisminio tyrimo byloje teisėtai.

Ieškovui padaryta neturtinė žala - iki šiol esami nepatogumai prieš kaimynus dėl kratos atlikimo negali būti pagrindu neturtinei žalai kilti, nes krata atlikta teisėtai. Teisėti veiksmai neturtinės žalos sukelti negali. Ieškovo nurodomi nepatogumai dėl negalėjimo tęsti darbinės veiklos, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog kompiuteris buvo perduotas individualiai veiklai vystyti. Nėra įrodymų, kad kurio nors dokumento ar informacijos, buvusios kompiuteryje, netekimas sukėlė nepatogumus.

IeÅ¡kovas rėmėsi vien deklaratyviomis frazėmis ir abstrakčiais samprotavimais, kurių teismas negali laikyti objektyviais neturtinei žalai pagrįsti (b. l. 119-123). IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodė, kad jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CPK 6.249 straipsnis 1 dalis). Nesutinka, kad jo byloje pateiktos kompiuterio kainos galimai nesutampa su nurodytos datos kainomis.

Nepagrįstai nesivadovavo įstatymo analogija ir nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymu. Tvirtina, kad daugiau kaip 7 metus pareigÅ«nų laikytas kompiuteris visiÅ¡kai susidėvėjo ir prarado savo vertę. Taip pat nesutinka, kad krata, atlikta jo tėvui priklausančiame bute, buvo teisėta. Jis jaučiasi pažemintas, nes nepadarė jokių nusižengimų, patyrė nepatogumus (b. l. 125-127).Byloje gauti atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimai į apeliacinį skundÄ , kuriais praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 132-136, 138-139).

Apeliacinis skundas atmestinas.CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.CK 6.272 straipsnio teisės normoje įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje.

Pagal šį straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žalos padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ administracinio ir baudžiamojo proceso srityse (deliktinė atsakomybė). Pagal Å¡iÄ normÄ valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma esant Å¡ioms sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui.

CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ teismo veiksmais civilinio proceso srityje. Pagal Å¡iÄ normÄ valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltei. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, taikant CK 6.272 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai.

Tai reiÅ¡kia, kad civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas priima sprendimÄ dėl Å¡ios normos pagrindu pareikÅ¡to reikalavimo nepaisant to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieÅ¡kovo teigimu, buvo padaryta žala. Teismas apie pareikÅ¡to reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumÄ sprendžia iÅ¡tyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, todėl gali padaryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ , nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumÄ teismų instancine tvarka, ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-895/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. vasario 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-402/2009).

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad krata atlikta neteisėtai, tačiau jokių argumentų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikia, iÅ¡skyrus teiginius, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ne tik jo mamai, bet ir jo tėvui, o krata buvo sankcionuota tik jo mamai priklausančiame bute, tai yra 32/100 buto dalyje, kompiuteris paimtas iÅ¡ kambario, priklausančio jo tėvui. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visÄ Å¡iÄ informacijÄ laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiÅ«riu turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių iÅ¡vadų pagrindu spręsti apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumÄ .

Atliktos kratos metu galiojusio BPK 188 straipsnio 1 dalis numatė, kad turėdamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad kurioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikaltimo įrankiai, nusikalstamu bÅ«du gauti ar įgyti daiktai bei vertybės, taip pat kiti daiktai ar dokumentai, galintys turėti reikÅ¡mės bylai, tardytojas jiems surasti ir paimti daro kratÄ . Krata daroma motyvuotu tardytojo, kvotėjo nutarimu ir tik esant teisėjo sankcijai. PareigÅ«nai turėjo pagrindo įtarti, jog pas L.

V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gali bÅ«ti nusikaltimo įrodymų, reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui. Kratos teisėtumÄ patikrino teisėjas ir kratÄ sankcionavo (baudžiamoji byla Nr. 30-1-0008-05; t. 2, b. l. 36-38). Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad kratos nutarime nereikalaujama įvardinti atliekamos kratos vietos savininkus, pakanka nurodyti vietÄ ar konkretų asmenį, galintį turėti ieÅ¡komų objektų. Skunde nurodyta aplinkybė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ne tik jo mamai, bet ir jo tėvui, savaime nesudaro pagrindo vertinti kratos kaip atliktos neteisėtai.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad buto dalys priklausančios skirtingiems savininkams buvo aiÅ¡kiai atskirtos. Taip pat nėra jokių duomenų, kad L. V. negalėjo patekti į jai nepriklausančiÄ buto dalį ir ten laikyti krata ieÅ¡komų daiktų. Dėl tos pačios priežasties pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nutarimas kratai daryti buvo priimtas dėl viso buto kratos, nepriklausomai nuo jo nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-0008-05, neatliekant jokių tyrimo veiksmų ir nesprendžiant kratos metu paimto kompiuterio grÄ Å¾inimo teisėtam savininkui klausimo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras (BPK 164 straipsnio 1 dalis) nuo 2004-12-16 iki 2009-06-12 pažeidė BPK keliamus tyrimui uždavinius ir tikslus – greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , nutraukti bet kokias procesines prievartos priemones, kai jos tampa nereikalingos (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis), bei BPK nuostatas, reglamentuojančias daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, laikymo ir grÄ Å¾inimo klausimus.

Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas leistinais ir objektyviais įrodymais neįrodė ginčo kompiuterio įsigijimo datos ir kainos, kainos kratos metu – 2002-03-05, todėl nėra galimybės spręsti klausimo dėl ginčo kompiuterio nusidėvėjimo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, o ne žalos padarymo faktas, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas.

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t.y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Kadangi nenustatyta, jog krata buvo atlikta neteisėtai, todėl nėra pagrindo vertinti ieÅ¡kovo teikiamų argumentų dėl kompiuterio vertės kratos padarymo metu. Byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas patyrė turtinę žalÄ dėl laiku negrÄ Å¾into kompiuterio ieÅ¡kovui. Todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl turtinės žalos atmestini.CK 6.250 straipsnyje įtvirtintas neturtinės žalos institutas, pateikta neturtinės žalos samprata, bruožai, atsiradimo pagrindai, jos nustatymo kriterijai.

Taigi neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra materialiojo teisinio pobūdžio. Jie reglamentuojami materialiosios teisės.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali bÅ«ti reguliuojamas skirtingai.

Pabrėžtina ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumÄ â€“ atsižvelgus į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingÄ atlyginimÄ už tÄ asmens patirtÄ materialinę ir (arba) moralinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neturtinę žalÄ grindžia atliktos kratos neteisėtumu. Tačiau byloje nenustatyta, kad krata buvo atlikta neteisėtai, todėl nėra pagrindo neturtinei žalai nustatyti. IeÅ¡kovas neturtinę žalÄ taip pat grindžia kratos metu paimtu ir laiku negrÄ Å¾intu kompiuteriu, negalėjimu juo naudotis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovo kompiuteris buvo perduotas individualiai veiklai vystyti. Byloje yra atlikta ekspertizė, kurios metu ekspertas iÅ¡spausdino kompiuteryje buvusiÄ informacijÄ , nuo 2009-06-12 kompiuteryje buvusi informacija yra ieÅ¡kovo dispozicijoje, tačiau ieÅ¡kovas nė vieno dokumento nepateikė teismui ir neįrodė, kad kurio nors dokumento ar informacijos, buvusios kompiuteryje, netekimas sukėlė nepatogumus.

Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada laikytina pagrįsta. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad kompiuterio paėmimo faktas ir negrÄ Å¾inimas tam tikrÄ laikÄ buvo teisėtas, todėl negalėjimas juo naudotis ieÅ¡kovui tam tikrÄ laikÄ buvo teisėtas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas grindžia nuosavybės paėmimo kratos metu atsiradusiais jam nepatogumais. Tuo tarpu ieÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl laiku negrÄ Å¾intos jo asmeninės nuosavybės, bei kokios įtakos turėjo negalėjimas naudotis kompiuteriu nuo 2004-12-16 iki kompiuterio grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui, t.y. 2009-06-12.

Atsižvelgiant aplinkybę, kad kompiuteris nuo 2002-03-05 iki 2004-12-16 buvo laikomas ir tiriamas ikiteisminio tyrimo byloje teisėtai, laikytina, kad ieÅ¡kovas neįrodė jam patirtos neturtinės žalos fakto. Visi byloje pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai susiję su padariniais, kuriuos ieÅ¡kovas patyrė dėl teisėtai atliktos kratos.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Audrius Saulėnas Teisėjai                                                    Erika MisiÅ«nienė                                                     Alvydas Žerlauskas