2023-11-08 Nr. AB-19454-3-61-3-02965-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-510-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02965-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Ekoagros“) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 4424573 „Dėl skirtos išmokos sumos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta: 1) neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir EKO priemonė, Priemonė) už 107,9909667 ha ekologinių javų plotą, kai bendras deklaruotų ekologinių javų plotas sudaro 111,16 ha; 2) neskirti paramos pagal EKO priemonę už 15,16951 ha ekologinių javų sėklų plotą, kai bendras deklaruotų ekologinių javų sėklų plotas sudaro 15,25 ha; 2) įpareigoti NMA skirti pareiškėjui Europos Sąjungos paramą pagal EKO priemonę už visą deklaruotą ekologinių javų 111,16 ha plotą; 3) įpareigoti NMA skirti pareiškėjui Europos Sąjungos paramą pagal EKO priemonę už visą deklaruotą ekologinių javų sėklos 15,25 ha plotą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, (toliau – ir EŽŪT) 37.1 ir 37.2.1 punktus, priešingai nei pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286, (toliau – ir EKO taisyklės) 22.13 ir 26 punktus, nėra nustatytas privalomas įsėlio reikalavimas. Pareiškėjas iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ gavo elektroninius pranešimus, kuriuose buvo nurodyta laikytis būtent EŽŪT 37.1 ir 37.2.1 punktų ir nebuvo pateikta jokia informacija dėl EKO taisyklių nuostatų taikymo. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas augino azotą kaupiančius vienmečius augalus – pupas. Minėtos vienodą teisinę galią turinčios taisyklės tarpusavyje nėra suderinamos ir tuos pačius klausimus reglamentuoja skirtingai. NMA, priimdama Sprendimą, privalėjo vadovautis ne tik EKO taisyklėmis, bet ir EŽŪT.

2.2. Atsakovas netinkamai įvykdė informavimo pareigą, nustatytą Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, 71.1, 71.2 ir 71.6 punktuose.

2.3. Pareiškėjas nebuvo iš anksto informuotas apie EKO taisyklių 8.1 punkto 2020 metų balandžio 28 d. įsigaliojusius pakeitimus (apie tai, kad pareiškėjui siekiant 2020 metais toliau tęsti įsipareigojimus pagal EKO priemonę, buvo būtina 2020 metais išsaugoti tokius valdos plotus, kuriems jis ankstesniais paraiškų priėmimo metais buvo prisiėmęs įsipareigojimus). NMA 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. BR6-1764 išaiškino pareiškėjui, kad įsipareigojimai pagal EKO priemonę pareiškėjo deklaruotiems laukams baigiasi 2019 metais. 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. BR6-3795813 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ atsakovas neskyrė išmokos pagal EKO priemonę, todėl pareiškėjas 2020 m. liepos 31 d. pardavė 14,9996 ha žemės sklypą, kuriame vykdė ekologinio ūkininkavimo veiklą. Jeigu pareiškėjas būtų gavęs išmoką pagal EKO priemonę ir būtų įspėtas dėl EKO taisyklių 8.1 punkto pakeitimo, nustatančio galimybę tęsti įsipareigojimus 2020 metais, įsigaliojimo, žemės sklypo nebūtų pardavęs. Šiais veiksmais atsakovas užkirto pareiškėjui kelią tinkamai ir efektyviai vykdyti ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimus, nesudarė būtinųjų sąlygų šiuos įsipareigojimus vykdyti pagal galiojančius Europos Sąjungos ir nacionalinius Lietuvos teisės aktus – EKO taisykles ir EŽŪT.

2.4. Atsakovas neįvykdė informavimo pareigos ir laiku nepranešė, kad 2016 m. birželio 6 d. paraiškos „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius“ skyriuje „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir 2016 metų paraiška) pažymėdamas „X“, pareiškėjas negalėjo prisiimti naujų įsipareigojimų. Atsakovas, matydamas, kad pareiškėjas 2016 metų paraiškoje padarė klaidą ir netinkamai pažymėjo įsipareigojimų pobūdį, apie tai neinformavo, todėl pareiškėjas visą įsipareigojimų laikotarpį pagrįstai manė, kad prisiima naujus įsipareigojimus pagal EKO priemonę 5 metų laikotarpiui, skaičiuojant šio laikotarpio pradžią nuo 2016 metų paraiškos pateikimo iki 2020 metų imtinai.

2.5. Pripažindama negaliojančiu 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. BR6-3795813 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, NMA iš esmės pripažino, jog jos priimami sprendimai yra skuboti ir neišsamūs, ji elgiasi neapdairiai, pažeisdama teisėtų lūkesčių principą.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Teikdamas 2015 metų paraišką pareiškėjas patvirtino, jog yra susipažinęs su Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontroliavimo taisyklėmis (2015 metų paraiškos III dalies „Įsipareigojimai“ 1 p.). 2015 metų paraiškos 8 lentelėje „Informacija apie atitinkamų KPP pagal 2007–2013 m. priemonių įsipareigojimų nutraukimą, tęsimą arba naujų KPP pagal 2014–2020 m. priemonių įsipareigojimų prisiėmimą“ ties teiginiu „prisiimu „Perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo“ įsipareigojimus tam tikriems metams“ pažymėjo „2 metus“, o ties teiginiu „prisiimu naujus įsipareigojimus 5 metams“ pažymėjo „X“, taip dar 2015 metais patvirtindamas, jog nori tęsti EKO priemonės įsipareigojimus. 2015 metų paraiškos pateikimo metu pareiškėjui turėjo būti žinoma ir suprantama, kad pagal tuo metu galiojusių EKO taisyklių redakciją maksimalus prisiimamų įsipareigojimų laikotarpis pagal EKO priemonę yra 5 metai.

4.2. Pareiškėjas 2016 metų paraiškos, kurios 5 lentelėje „Informacija apie atitinkamų KPP pagal 2014–2020 m. priemonių įsipareigojimų prisiėmimą“ „Ekologinis ūkininkavimas“ ties teiginiu „prisiimu „Perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo“ įsipareigojimus tam tikriems metams“ taip pat pažymėjo „2 metus“, ties teiginiu „prisiimu naujus įsipareigojimus 5 metams“ pažymėjo „X“, tačiau iš naujo nuo 2016 metų naujų įsipareigojimų pagal EKO priemonę neprisiėmė, nes 5 metų įsipareigojimus jau buvo prisiėmęs pagal 2015 metų paraišką.

4.3. Pareiškėjas 2015 metų paraiškoje deklaravo 53,50 ha plotą tiesioginėms išmokoms gauti ir tokį patį plotą pagal EKO priemonę, t. y. pagal EKO taisyklių 8.2 punktą 2016 metų paraiškoje jis negalėjo naujai deklaruoti pagal EKO priemonę didesnį negu 53,50 ha plotą, nes toks plotas buvo deklaruotas 2015 metų paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti. Nors pareiškėjas 2016 metų paraiškoje pažymėjo požymius „X“ 5 lentelės skyriuje „Ekologinis ūkininkavimas“ prie plotų, kurie viršija leidžiamą deklaruoti plotą pagal EKO priemonę 2016 metais (53,50 ha), šie plotai nėra laikomi deklaruotais pagal EKO priemonę ir pareiškėjas jiems naujų įsipareigojimų 5 metams negalėjo prisiimti, nes priešingas faktinių aplinkybių vertinimas prieštarautų galiojantiems teisės aktams. 2016 metų paraiškoje pagal EKO priemonę pareiškėjo deklaruotas plotas padidėjo, nes iš R. S. (toliau – R. S.) jis perėmė 73,50 ha plotą (NMA gautas R. S. 2016 m. liepos 29 d. prašymas dėl dalies valdos laukų ir įsipareigojimų perdavimo). R. S. 5 metų įsipareigojimus pagal EKO priemonę, kaip ir pareiškėjas, buvo prisiėmęs 2015 metais, iki 2019 metų imtinai ir pareiškėjas įsipareigojo juos tęsti, o ne naujai pradėti vykdyti. Pareiškėjas žinojo, jog iš R. S. perimtų plotų įsipareigojimai pagal EKO priemonę baigiasi 2019 metais, tai patvirtina pareiškėjo 2020 m. vasario 26 d. prašyme esanti pastraipa, pažymėta „4“, todėl skundo teiginiai, jog EKO įsipareigojimų pabaiga jis laikė 2020 metus, o kad įsipareigojimai baigiasi 2019 metais jam nebuvo žinoma, nepagrįsti.

4.4. Pareiškėjui net ir pažymėjus 2016 metų paraiškoje teiginius apie norą tęsti naujus įsipareigojimus pagal EKO priemonę, NMA niekada nebuvo davusi garantijų, kad tokiu būdu EKO priemonės įsipareigojimai bus pratęsti ilgiau negu nustato teisės aktai ir papildomiems plotams, negu deklaruota 2015 metų paraiškoje, todėl pareiškėjas negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių. Pareiškėjui galėjo ir turėjo būti žinomas EKO priemonės išmokų teisinis reglamentavimas ir jis negalėjo turėti lūkesčių dėl ilgesnio EKO priemonės įsipareigojimų vykdymo, dėl ko būtų galima pateisinti įsėlio reikalavimo nesilaikymą.

4.5. EŽŪT nereglamentuoja įsėlio reikalavimo. Šios taisyklės taikomos sertifikavimo įstaigoms, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, ūkio subjektams (fiziniams asmenims ir (arba) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtiems juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams (toliau – fizinis ir (arba) juridinis asmuo), ketinantiems užsiimti arba užsiimantiems ekologine gamyba visuose gamybos, paruošimo ir platinimo etapuose: ekologiško produkto pirminės gamybos, jo saugojimo, perdirbimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo galutiniam vartotojui, ženklinimo, reklamos, importo, eksporto ir subrangos veiklos. Pareiškėjas, siekdamas gauti tiesiogines ir kompensacines išmokas (EKO išmokas), privalėjo laikytis jas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas taip pat privalėjo laikytis ir EŽŪK nuostatų, norėdamas savo auginamą / užaugintą produkciją sertifikuoti kaip ekologišką. Todėl tarp EKO taisyklių ir EŽŪT nėra kolizijos ar prieštaravimo. Tai yra du visiškai skirtingi, tačiau tarpusavyje susiję procesai.

4.6. Pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių 22.13 punkte nustatyto reikalavimo plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, auginti augalus, nurodytus EKO taisyklių 26 punkte. Vadovaujantis EKO taisyklių 54.4 punktu, už pažeidimo plotą parama pagal EKO priemonę neskirta. Parama už kontroliniuose žemės sklypų laukuose Nr. 119636-6373 ir Nr. 119636-9928 deklaruotuose plotuose augintas pupas (pupeles, pupuoles) pareiškėjui negali būti skiriama, nes tai neatitinka EKO taisyklių 27.2 punkto nuostatų, t. y. negauta informacija iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apie augalų dauginamajai medžiagai keliamus teisės aktų reikalavimus išduotą „Sėklos sertifikatą“.

4.7. NMA negali būti laikoma atsakinga dėl to, kad pareiškėjas laiku nesužinojo jam svarbios informacijos apie EKO taisyklių pakeitimus. Be to, NMA, teikdama 2020 m. kovo 23 d. atsakymą Nr. BR6-1764 „Dėl atsakymo į prašymą“, negalėjo žinoti apie būsimus EKO taisyklių pakeitimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Ž. V. skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas NMA 2019 m. birželio 5 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – 2019 metų paraiška).

6.2. NMA, baigusi administruoti 2019 metų paraišką, 2020 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3795813 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 44 259,59 Eur paramos išmoką, iš jų 4 156,96 Eur už ekologinius javus (plotas 3,32 ha) ir pritaikė 3 437,86 Eur sankciją.

6.3. Pareiškėjas NMA 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą priimti išsamų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas atitinkantį sprendimą dėl išmokos sumos ir taikomų sankcijų pagal 2019 metų paraišką.

6.4. NMA, išnagrinėjusi minėtą prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 44 274,91 Eur paramos sumą, iš jos – 712,45 Eur už ekologinius javus (plotas 3,268132 ha) ir 21,97 Eur už ekologinius javus sėklai (plotas 0,080490), vadovaudamasi VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. BR6-3795813 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (ankstesnį sprendimą dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų) pripažino negaliojančiu.

7. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas 2015 metų paraišką, deklaravo 53,35 ha ploto naudmenas, už kurias mokamos tiesioginės išmokos, ir 8 lentelės skiltyje „Ekologinis ūkininkavimas“ nurodė, kad prisiima naujus įsipareigojimus 5 metams bei „Perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo“ įsipareigojimą 2 metams. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas suprato, kad maksimalus prisiimamų įsipareigojimų laikotarpis pagal EKO priemonę yra 5 metai, t. y. 2015–2019 metai.

8. Teismas, atsižvelgdamas į ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjo 2016 metų paraiškos formos 5 lentelėje pažymėti langeliai dėl įsipareigojimų terminų negali būti vertinami kaip „naujai“ prisiimti įsipareigojimai. Teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios EKO taisyklės nustatė, jog maksimalus įsipareigojimų pagal Priemonę terminas, skaičiuojamas nuo pirmos paraiškos pateikimo dienos, yra 5 metai. Tiek pareiškėjas, tiek R. S. pirmąsias paraiškas NMA pagal EKO priemonę pateikė 2015 metais. Pareiškėjas perimdamas iš R. S. 2016 m. liepos 29 d. prašyme nurodytus žemės sklypus, perėmė ir visus jo įsipareigojimus pagal EKO priemonę (EKO taisyklių 64.2 p.), todėl 5 metų perimtų įsipareigojimų vykdymo terminas skaičiuojamas nuo 2015 metų ir atitinkamai baigėsi 2019 metais (įskaitytinai). Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiomis EKO taisyklėmis ir nepagrįstai sudarytų sąlygas už tų pačių naudmenų plotus gauti paramą ilgiau nei nustato teisės aktai. Be to, teismas pastebėjo, kad 2016 metais galiojusios EKO taisyklės neįtvirtino galimybės paraiškas pateikusiems ūkininkams didinti paramos paraiškose deklaruoto ploto arba jį didinti tokia apimtimi, kuri nebuvo deklaruota 2015 metais pateiktoje paraiškoje.

9. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad NMA neinformuodama apie EKO taisyklių 8.1 punkto papildymą sąlyga, kad pareiškėjai, kuriems 2019 metais pasibaigė 5 metų įsipareigojimų laikotarpis, šiuos prisiimtus įsipareigojimus (su tais pačiais (pagal pirmą paraišką pagal EKO priemonę) įsipareigotais plotais) gali tęsti vienus metus, priimta 2020 m. balandžio 28 d., užkirto jam kelią tinkamai ir efektyviai vykdyti ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad NMA neturi pareigos informuoti pareiškėjo apie įsigaliosiančius teisės aktų pakeitimus. Visi teisės aktai ir jų pakeitimai yra viešai skelbiami ir prieinami visiems asmenims, todėl pareiškėjas turėjo galimybes susipažinti su EKO taisyklių pakeitimais, įsigaliojusiais pasibaigus įsipareigojimų pagal EKO priemonę terminui. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjo minimas NMA 2020 m. kovo 23 d. raštas Nr. BR6-1764, kuriame išaiškinta, kad įsipareigojimai pagal EKO priemonę pareiškėjo deklaruotiems laukams baigiasi 2019 metais, parengtas anksčiau, nei buvo priimtas ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 3D-334, kuriuo buvo pakeistos EKO taisyklės, įskaitant 8.1 punktą. Minėtas raštas parengtas atsakant į pareiškėjo 2020 m. vasario 26 d. prašymą pateikti paaiškinimus dėl pagal EKO priemonę prisiimtų įsipareigojimų ir jų apimties, kai galimybė pratęsti įsipareigojimų laikotarpį teisės aktuose nebuvo nustatyta.

10. Teismas vertino, kad nors NMA 2020 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. BR6-3795813 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija ir sumažinta paramos „Ekologinis ūkininkavimas“ (ekologiniai javai), Sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama daryti išvadą, kad atsakovas sutrukdė pareiškėjui vykdyti ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui priklausančio 14,999 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. liepos 31 d. (tokia data nurodyta sprendime), t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams nuo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. BR6-3795813 priėmimo; Sprendimas priimtas NMA įvertinus 2019 metų paraiškos duomenis ir nustačius pažeidimus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo sprendimo parduoti žemės sklypą negalėjo lemti 2020 m. kovo 23 d. raštas Nr. BR6-1764 bei 2020 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. BR6-3795813, todėl atitinkamai nėra pagrindo daryti išvados, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui NMA sudarė kokias nors kliūtis pareiškėjui įgyventi teisę pratęsti EKO priemonės įsipareigojimus dar vieniems metams ar pažeidė teisėtus lūkesčius.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad daugiamečių žolių įsėlio deklaruojamuose plotuose nebuvo atlikęs, kaip tai numatyta EKO taisyklių 26 punkte ir 2 priedo VII skyriuje. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad daugiamečių žolių įsėlio nereglamentuoja EŽŪT 37.1 ir 37.2.1 punktai, teismas pritarė NMA argumentams ir nenustatė prieštaravimų tarp EKO taisyklių nuostatos dėl daugiamečių žolių įsėlio ir EŽŪT nuostatų dėl sėjomainos (augalų kaitos) sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose. Teismas taip pat konstatavo, kad VšĮ „Ekoagros“ nėra paramos pagal EKO priemonę administratorius, šią funkciją vykdo NMA, vadovaudamasi EKO taisyklėmis, todėl sprendė, kad VšĮ „Ekoagros“ neprivalėjo pareiškėjui teikti informacijos apie EKO taisyklių reikalavimus dėl daugiamečių žolių įsėlio.

12. Įvertinęs EKO taisyklių 54 punktą, teismas sprendė, kad NMA, neskirdama paramos už 107,9909667 ha ekologinių javų plotą bei 15,16951 ha ekologinių javų sėklų plotą, pagrįstai vadovavosi EKO taisyklių nuostatomis ir tinkamai jas taikė.

13. Teismas konstatavo, kad tai, jog NMA, gavusi pareiškėjo 2021 m. liepos 22 d. prašymą priimti motyvuotą sprendimą dėl administruojant 2019 metų paraišką apskaičiuotų išmokų ir taikytų sankcijų, vadovaudamasi VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu panaikino 2020 m. kovo 16 d. sprendimą „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ ir priėmė Sprendimą, įtakos šioje byloje pareikštiems reikalavimams neturi. Teismas pažymėjo, kad NMA priimdama naują Sprendimą, kurio dalį pareiškėjas ginčija šioje byloje, ištaisė anksčiau priimto individualaus administracinio akto trūkumus, išdėstydama motyvus dėl EKO išmokų apskaičiavimo, nustatytų pažeidimų ir taikytų sankcijų, taip pat nežymiai patikslino pareiškėjui skirtų išmokų sumą.

III. 14. Pareiškėjas Ž. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Atsakovas laiku neįvykdė pareigos informuoti pareiškėją apie galimą klaidą / neatitikimą pareiškėjo teiktoje 2016 metų paraiškoje, kad atmetė / nepriėmė pareiškėjo prisiimtų (pažymėtų „X“) naujų įsipareigojimų 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius, kad jo prisiimti įsipareigojimai tęsis ne iki 2019 metų, bet iki 2020 metų Toks informavimo pareigos nevykdymas ir išmokos pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ neišmokėjimas tiesiogiai nulėmė negalėjimą tinkamai vykdyti žemės ūkio veiklą dėl apyvartinių lėšų trūkumo, taip pat lėmė 14,9996 ha žemės ūkio valdoje esančio sklypo pardavimą, kuris įvyko 2020 m. liepos 31 d., o ne kaip klaidingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime – 2021 m. liepos 31 d.

15.2. Atsakovo 2020 m. kovo 23 d. raštas Nr. BR6-1764 bei 2020 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. BR6-3795813 lėmė pareiškėjo vykdomą veiklą – galimybes ją tinkamai įgyvendinti ateityje, gaunamas pajamas ir t.t. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog pagal vieną paraišką buvo priimti skirtingi sprendimai su skirtingomis galutinėmis paramos sumomis bei taikytinomis sankcijomis. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad atsakovo sprendimai yra pagrįsti bei teisingi, todėl jų neskundė. Juolab, kad pareiškėjas negalėtų pats tiksliai suskaičiuoti jam skiriamos paramos sumos, nes šią funkciją įgaliotas atlikti atsakovas.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra prieštaravimų tarp EKO taisyklių ir EŽŪT nuostatų. Minėti teisės aktai reglamentuoja tą patį vientisą ekologinio ūkininkavimo procesą. Susiklosto padėtis, kad reikšmė „ekologinė produkcija / sėkla“ skiriasi priklausomai nuo procedūrinio veiksmo, kurį norima atlikti: jeigu sėkla tinkama gauti paramą pagal EKO priemonę (kas iš esmės reiškia, jog ši sėkla / produkcija ekologinė), tai dar nereiškia, kad ši sėkla / produkcija pripažįstama ekologine pagal EŽŪT, kai siekiama gauti ekologinės produkcijos sertifikatą. Pareiškėjas gavo VšĮ „Ekoagros“ elektroninius pranešimus, kuriuose buvo nurodoma laikytis būtent EŽŪT taisyklių 37.1 ir 37.2.1 punktų. Šiuose elektroniniuose pranešimuose nėra pranešama apie EKO taisyklių 22.13 ir 26 punktuose numatytą įsėlio reikalavimą. Pareiškėjas, remdamasis EŽŪT taisyklių 37.2.1 punktu ir VšĮ „Ekoagros“ siunčiamomis rekomendacijomis, augino azotą kaupiančius vienmečius augalus – pupas. EKO taisyklės ir EŽŪT negali nustatyti skirtingų žemės gerinimo būdų, kurie yra nesuderinami tarpusavyje, negali vienos taisyklės numatyti, kad įsėlis būtinas, o kitos tokio imperatyvaus reikalavimo nenumatyti, ir atvirkščiai, nustatyti kitokį galimą dirvos gerinimo būdą. Jeigu du vienodą galią turintys teisės aktai skirtingai reguliuotų tuos pačius teisinius santykius, susidarytų teisinis netikrumas.

15.4. Pareiškėjas nebuvo iš anksto informuotas apie EKO taisyklių 8.1 punkto 2020 m. balandžio 28 d. įsigaliojusius pakeitimus, o 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. BR6-1764 išaiškinta, kad įsipareigojimai pagal EKO priemonę pareiškėjo deklaruotiems laukams baigiasi 2019 metais, ir kadangi 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. BR6-3795813 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ atsakovas neskyrė išmokos pagal Priemonę, pareiškėjas pardavė 2020 m. liepos 31 d. 14,9996 ha žemės sklypą, kuriame vykdė ekologinio ūkininkavimo veiklą.

15.5. Jeigu pareiškėjas būtų gavęs išmoką pagal EKO priemonę ir būtų perspėtas, kad gali įsigalioti EKO taisyklių 8.1 punkto pakeitimas, susijęs su galimybę tęsti įsipareigojimus ir 2020 metais, jis nebūtų pasižadėjęs ir pardavęs 14,9996 ha žemės ūkio sklypo. Tokiu būdu pareiškėjas turėtų galimybę įvykdyti įsėlio reikalavimą pagal EKO taisyklių 22.13 ir 26 punktus 2020 metais. NMA užkirto pareiškėjui kelią tinkamai, efektyviai vykdyti ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimus, nesudarė būtinųjų sąlygų šiuos įsipareigojimus vykdyti pagal galiojančius Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus – EKO taisykles ir EŽŪT.

16. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. 2015 metų paraiškos pateikimo metu pareiškėjui turėjo būti žinoma ir suprantama, kad maksimalus prisiimamų įsipareigojimų laikotarpis pagal EKO priemonę yra 5 metai (EKO taisyklių 22.1 p.). Pareiškėjas 2015 metų paraiškoje deklaravo 53,50 ha plotą tiesioginėms išmokoms gauti ir tokį patį plotą pagal EKO priemonę, t. y. vadovaudamasis EKO taisyklių 8.2 punktu, 2016 metų paraiškoje jis negalėjo naujai deklaruoti pagal EKO priemonę didesnį negu 53,50 ha plotą, nes toks plotas buvo deklaruotas 2015 metų paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti.

17.2. 2016 metų paraiškoje pagal EKO priemonę pareiškėjo deklaruotas plotas padidėjo, kadangi iš R. S. jis perėmė 73,50 ha plotą (NMA gautas R. S. 2016 m. liepos 29 d. prašymas dėl dalies valdos laukų ir įsipareigojimų perdavimo). R. S. 5 metų įsipareigojimus pagal EKO priemonę, kaip ir pareiškėjas, buvo prisiėmęs 2015 metais, iki 2019 metų imtinai, ir pareiškėjas įsipareigojo juos tęsti, o ne naujai pradėti vykdyti (EKO taisyklių 64.2 p.). Tai, kad pareiškėjas žinojo, jog iš R. S. perimtų plotų įsipareigojimai pagal EKO priemonę baigiasi 2019 metais, patvirtina pareiškėjo 2020 m. vasario 26 d. prašyme esanti pastraipa, pažymėta „4“, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog EKO įsipareigojimų pabaigą jis laikė 2020 metus ir nežinojo, kad jie baigiasi 2019 metais.

17.3. Net ir 2016 metų paraiškoje pažymėjus teiginius apie norą tęsti naujus įsipareigojimus pagal EKO priemonę, NMA niekada nebuvo davusi garantijų pareiškėjui, kad tokiu būdu EKO priemonės įsipareigojimai bus pratęsti ilgiau negu numato teisės aktai ir papildomiems plotams, negu deklaruota 2015 metų paraiškoje, todėl pareiškėjas negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių.

17.4. Pareiškėjui galėjo ir turėjo būti žinomas EKO priemonės išmokų teisinis reglamentavimas ir pareiškėjas negalėjo turėti kitokių teisėtų lūkesčių dėl ilgesnio EKO priemonės įsipareigojimų vykdymo, dėl ko būtų galima pateisinti įsėlio reikalavimo nesilaikymą. Pareiškėjo argumentai, kad NMA neva laiku neįvykdė pareigos informuoti pareiškėją apie galimą klaidą / neatitikimą 2016 metų paraiškoje, yra nepagrįsti.

17.5. Pareiškėjas, perimdamas iš R. S. 2016 m. liepos 29 d. prašyme nurodytus žemės sklypus, perėmė ir visus jo įsipareigojimus pagal EKO priemonę (EKO taisyklių 64.2 p.), todėl 5 metų perimtų įsipareigojimų vykdymo terminas skaičiuojamas nuo 2015 metų ir atitinkamai baigėsi 2019 metais (įskaitytinai). Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiomis EKO taisyklėmis ir nepagrįstai sudarytų sąlygas už tų pačių naudmenų plotus gauti paramą ilgiau nei nustato teisės aktai. Be to, 2016 metais galiojusios EKO taisyklės neįtvirtino galimybės paraiškas pateikusiems ūkininkams didinti paramos paraiškose deklaruoto ploto arba jį didinti tokia apimtimi nei buvo deklaruota 2015 metais pateiktoje paraiškoje.

17.6. Tarp EKO taisyklių ir EŽŪT nėra priešpriešos. 2015 metų paraišką ir vėlesnių metų paraiškas pareiškėjas pateikė siekdamas gauti tiesiogines ir kompensacines išmokas (EKO išmokas), kurių įsipareigojimų trukmė yra 5 metai, todėl privalėjo laikytis jas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. 2019 metų paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė EKO taisyklių 22.13 punkte nustatyto reikalavimo plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, auginti augalus, nurodytus EKO taisyklių 26 punkte, todėl, vadovaujantis EKO taisyklių 54.4 punktu, už pažeidimo plotą parama pagal EKO priemonę neskirta.

17.7. Bylai aktualūs teisės aktai yra skelbiami viešai ir visi asmenys turi teisę su jais susipažinti, todėl NMA negali būti laikoma atsakinga dėl to, kad pareiškėjas laiku jam svarbios informacijos nesužinojo. NMA negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams, kurie pagal teisės aktų nuostatas jų ir negalėjo gauti, ar nepagrįstai leisti tęsti jau pasibaigusius įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Bylos esminis dalykas – atsakovo NMA 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. 4424573 dalies, kuria nuspręsta pareiškėjui Ž. V. neskirti paramos pagal EKO priemonę už 107,9909667 ha ekologinių javų plotą, kai bendras deklaruotų ekologinių javų plotas sudaro 111,16 ha; už 15,16951 ha ekologinių javų sėklų plotą, kai bendras deklaruotų ekologinių javų sėklų plotas sudaro 15,25 ha, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimą įpareigoti NMA skirti pareiškėjui Europos Sąjungos paramą pagal EKO priemonę už visą deklaruotą ekologinių javų 111,16 ha plotą ir už visą deklaruotą ekologinių javų sėklos 15,25 ha plotą.

19. Byloje nustatyta, kad NMA, baigusi administruoti pareiškėjo 2019 m. birželio 5 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, t. y. patikrinusi pareiškėjo 2015–2019 metais teiktų paraiškų duomenis, 2020 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3795813 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 44 259,59 Eur paramos išmoką (iš jos – 4 156,96 Eur už ekologinius javus (plotas – 3,32 ha)) ir pritaikė 3 437,86 Eur sankciją. NMA 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 4424573 pareiškėjui apskaičiavo 44 274,91 Eur paramos sumą, iš kurios – 712,45 Eur už ekologinius javus (plotas – 3,268132 ha) ir 21,97 Eur už ekologinius javus sėklai (plotas – 0,080490), bei vadovaudamasi VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu pripažino negaliojančiu 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. BR6-3795813. Pareiškėjui pagal jo ginčijamą Sprendimo dalį pagal EKO priemonę parama už ekologinius javus skirta tik už 3,268132 ha plotą ekologinių javų ir už 0,08049 ha plotą ekologinių javų sėklai, išmoka pagal EKO priemonę sumažinta nustačius, kad pareiškėjas pažeidė EKO taisyklių 22.13 punktą (neaugino augalų, nurodytų EKO taisyklių 26 p.). Pareiškėjo 2016 metų paraiškoje nurodytas plotas, kuris viršijo 2015 metais deklaruotą plotą pagal EKO priemonę (53,50 ha), nebuvo pripažintas deklaruotu plotu pagal EKO priemonę.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs pareiškėjo teiktos pirmos paraiškos (2015 metų paraiška) duomenis (deklaruotos 53,35 ha ploto naudmenos; 8 lentelės skiltyje „Ekologinis ūkininkavimas“ nurodyta, kad pareiškėjas prisiima naujus įsipareigojimus 5 metams bei „Perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo“ įsipareigojimą 2 metams), R. S. teiktos 2015 metais paraiškos duomenis, pareiškėjo 2016 metų paraiškos duomenis (deklaruotos 152,80 ha ploto naudmenos, pažymėta, jog prisiimami nauji įsipareigojimai 5 metams bei „Perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo“ įsipareigojimas 2 metams), tai, kad pareiškėjas, 2016 metais perimdamas iš R. S. 73,50 ha, perėmė ir visus jo įsipareigojimus pagal EKO priemonę, vadovaudamasis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių EKO taisyklių nuostatomis, padarė išvadą, kad 5 metų perimtų įsipareigojimų vykdymo terminas pareiškėjui skaičiuojamas nuo 2015 metų ir baigėsi 2019 metais, o 2016 metais galiojusios EKO taisyklės neįtvirtino galimybės paraiškas pateikusiems ūkininkams didinti paramos paraiškose deklaruoto ploto. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo visais ginčui aktualiais teisės aktais, netinkamai vykdė informavimo pareigą, nepranešė apie įsigaliosiančius teisės aktų pakeitimus bei 2016 metų paraiškoje padarytas klaidas (netikslumus) nurodant pareiškėjo prisiimamų įsipareigojimų pagal EKO priemonę vykdymo laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nebuvo atlikęs daugiamečių žolių įsėlio deklaruojamuose plotuose, nors pagal EKO taisyklių nuostatas pareiškėjas tai turėjo padaryti, ir konstatavo, jog pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi EŽŪT 37.1 ir 37.2.1 punktais.

21. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti dėl skunde nurodytų aplinkybių. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir prašo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl įsipareigojimų trukmės

23. Pareiškėjas, remdamasis 2016 metų paraiškos duomenimis (paraiškos formos 5 lentelėje pažymėtais langeliais dėl prisiimtų naujų įsipareigojimų 5 metams), tuo, kad atsakovas, vertindamas šią paraišką, neinformavo jo (pareiškėjo) apie galimą klaidą / neatitikimą šioje paraiškoje, teigia, kad jo prisiimti įsipareigojimai pagal EKO priemonę turėjo tęstis ne iki 2019 metų, o iki 2020 metų (įskaitytinai).

24. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, nes pagal bylos duomenis, pareiškėjas 2015 metų paraiškoje deklaravo 53,35 ha ploto naudmenas, už kurias mokamos tiesioginės išmokos, ir 8 lentelės skiltyje „Ekologinis ūkininkavimas“ nurodė, kad prisiima naujus įsipareigojimus 5 metams bei „Perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo“ įsipareigojimą 2 metams. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2016 metais perėmė iš R. S. 73,50 ha plotą (žr. 2016 m. liepos 29 d. prašymą Nr. BR5.3-1726), o R. S., teikdamas 2015 metais paraišką, prisiėmė analogiškus įsipareigojimus tiek dėl „Ekologinio ūkininkavimo“, tiek dėl „Perėjimo prie ekologinio ūkio“ trukmės (žr. 2015 m. birželio 15 d. paraišką ir 2015 m. birželio 30 d. prašymą dėl duomenų patikslinimo).

25. EKO taisyklių (žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 redakcija) 22.1 punkte buvo nurodyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja laikytis įsipareigojimų pagal EKO priemonę 5 metus nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutiniųjų įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos, o 22.4 punktas nustatė, kad pasibaigus įsipareigojimų pagal Priemonės veiklos sritį „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ laikotarpiui pareiškėjas turi vykdyti tęstinę veiklą pagal veiklos sritį „Parama ekologiniam ūkininkavimui“; bendras įsipareigojimų laikotarpis pagal veiklas „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ nustatytas 22.1 punkte. EKO taisyklių 64.2 punkte nurodyta, kad valdos arba dalies valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų ir vykdyti reikalavimus, kurie kyla iš perdavėjo paramos paraiškos pagal EKO priemonę. EKO taisyklių 22.1 punktas buvo pakeistas žemės ūkio ministro 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-185, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuostatos dėl įsipareigojimų laikotarpio išliko analogiškos.

26. Įvertinus tai, kad tiek pareiškėjas, tiek R. S. pirmas paraiškas teikė 2015 metais, konstatuotina, jog NMA ir pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog įsipareigojimai buvo prisiimti 2015–2019 metų laikotarpiui.

27. Pareiškėjas iš tiesų 2016 m. birželio 6 d. pateiktoje paraiškoje (2016 metų paraiška), nurodydamas padidėjusį deklaruotą plotą (deklaravo 152,80 ha ploto naudmenas), 5 lentelėje „Informacija apie atitinkamų KPP pagal 2014–2020 m. priemonių įsipareigojimų prisiėmimą“ „Ekologinis ūkininkavimas“ ties teiginiu „prisiimu „Perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo“ įsipareigojimus tam tikriems metams“ pažymėjo „2 metus“, ties teiginiu „prisiimu naujus įsipareigojimus 5 metams“ pažymėjo „X“.

28. EKO taisyklių (žemės ūkio ministro 2016 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-272 redakcija) 8.1 ir 8.2 punktuose buvo nustatyta, kad paramos pagal EKO priemonę gali kreiptis ūkininkai: ankstesniais paraiškų rinkimo metais pateikę paramos paraiškas įgyvendinti tęstinius įsipareigojimus tuose pačiuose laukuose nedidindami paramos paraiškose pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ deklaruoto ploto (8.1 p.); 2) didinantys deklaruotus plotus pagal EKO priemonę, tačiau ne didesniame plote nei 2015 metais buvo prašyta paramos paraiškoje pagal Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, ir įsipareigojantys po paramos paraiškos pateikimo visoje valdoje vykdyti ekologinę žemės ūkio gamybą visu įsipareigojimų pagal EKO priemonę laikotarpiu; įsipareigojimų laikotarpis skaičiuojamas naujai deklaruotiems pagal EKO priemonę plotams, o ankstesniais paraiškų teikimo metais pateiktų paramos paraiškų plotams įsipareigojimų laikotarpis nekinta (8.2 p.). 2016 metais galiojusios EKO taisyklės neįtvirtino galimybės paraiškas pateikusiems ūkininkams didinti paramos paraiškose deklaruoto ploto.

29. Įvertinus, kad pareiškėjas ir R. S. pirmas paraiškas buvo pateikę 2015 metais, atsižvelgiant į pirmiau nurodytų EKO taisyklių 8.1 ir 8.2 punktų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjas neprisiėmė naujų įsipareigojimų 5 metams. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad atsakovas laiku nevykdė pareigos informuoti pareiškėją apie galimą klaidą / neatitikimą 2016 metų paraiškoje, nesudaro pagrindo vertinti, kad vien dėl to 5 metų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016 metų.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. BR6-1764 išaiškino jam, jog įsipareigojimai pagal EKO priemonę jo deklaruotiems laukams baigiasi 2019 metais, o 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. BR6-3795813 buvo taikyta sankcija ir neskirta išmoka, o tai nulėmė apyvartinių lėšų trūkumą ir užkirto kelią toliau vykdyti ekologinio ūkininkavimo veiklą, ir jis 2020 m. liepos 31 d. pardavė 14,9996 ha žemės sklypą, tačiau šios nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo įsipareigojimų laikotarpis turėtų būti vertinamas kitaip, nei kad jį yra įvertinę atsakovas ir pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodyta pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo data 2021 m. liepos 31 d., tačiau tai nekeičia reikalo esmės.

31. Pareiškėjas savo argumentus grindžia atsakovo 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. BR6-3795813, kurį atsakovas Sprendimu pripažino negaliojančiu, tačiau šiame sprendime taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo 2016 metais deklaruotų plotų įsipareigojimų trukmė 2016–2020 metų laikotarpis.

32. Pareiškėjas apeliacinio skundo argumentus grindžia ir tuo, kad žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-334 buvo pakeistas EKO taisyklių 8.1 punktas (įsigaliojo 2020 m. balandžio 30 d.), t. y. 8.1 punktas buvo papildytas sąlyga, kad pareiškėjai, kuriems 2019 metais pasibaigė 5 metų įsipareigojimų laikotarpis, šiuos prisiimtus įsipareigojimus (su tais pačiais (pagal pirmą paraišką pagal EKO priemonę) įsipareigotais plotais) gali tęsti vienus metus, tačiau atsakovas jo (pareiškėjo) apie tai neinformavo.

33. Byloje nustatyta, kad atsakovas iki 2020 m. balandžio 28 d. teikė atsakymus į pareiškėjo prašymus pateikti išaiškinimus, todėl negalėjo nurodyti apie EKO taisyklių 8.1 punkto pakeitimą. Pareiškėjas nėra teisiškai pagrindęs savo argumentų, kad atsakovas privalėjo pareiškėją informuoti apie viešai paskelbto teisės akto pakeitimą. Pažymėtina, kad žemės sklypą pareiškėjas pardavė po EKO taisyklių 8.1 punkto pakeitimo, t. y. iki šio pardavimo pats turėjo galimybę įsivertinti aplinkybes apie galimybę prisiimtus įsipareigojimus tęsti dar vienus metus, nes būtent atsakovas jam buvo pateikęs išaiškinimus, kad jo įsipareigojimų laikotarpis 2015–2019 metai (žr. atsakovo 2020 m. vasario 20 d. ir 2020 m. kovo 23 d. raštus).

Dėl EKO taisyklių taikymo

34. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo 2019 metų paraišką dėl paramos išmokėjimo pagal EKO priemonę, vadovavosi EKO taisyklėmis ir nustatė įsėlio reikalavimo nesilaikymą (EKO taisyklių 22.13 ir 26 p. reikalavimų pažeidimą). Pirmosios instancijos teismas Sprendimą šiuo aspektu pripažino pagrįstu ir teisėtu.

35. EKO taisyklių 22.13 punkte nustatyta, kad deklaruotuose plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai kartą per įsipareigojimų laikotarpį, privalu auginti augalus, nurodytus EKO taisyklių 26 punkte. Ši nuostata netaikoma pareiškėjams, kuriems 2019 metais pasibaigė 5 metų įsipareigojimų laikotarpis ir kurie 2020 metais tuose plotuose tęsia prisiimtus įsipareigojimus (žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 3D-334 redakcija). Pagal EKO taisyklių 26 punktą kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti šių taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai. Pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Parama už daugiamečių žolių įsėlį bus mokama tais metais, kai jos bus auginamos ir deklaruojamos paramai gauti. Daugiametes žoles galima įsėti į pasėlį arba sėti einamaisiais metais, tačiau tokiu atveju sėja turi būti atliekama ne vėliau kaip iki liepos 10 d. EKO taisyklių 2 priedo VII skyriuje „Siekiantiems gauti išmoką už daugiamečių žolių įsėlį“ nurodyti augalai, priskiriami įsėlio grupei: baltieji dobilai, barkūnai, esparcetai, facelijos, paprastieji garždeniai, liucernos, raudonieji dobilai, rausvieji dobilai, žaliasis pūdymas.

36. Kai nesilaikoma EKO taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama (EKO taisyklių 54.4 p.).

37. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad NMA turėjo vadovautis EŽŪT, nes tarp EKO taisyklių ir EŽŪT yra prieštaravimų, t. y. pagal EŽŪT 37.1 ir 37.2.1 punktus, priešingai nei pagal EKO taisykles, nėra nustatytas privalomas įsėlio reikalavimas, pareiškėjas iš VšĮ „Ekoagros“ gavo elektroninius pranešimus, kuriuose buvo nurodyta laikytis būtent EŽŪT taisyklių 37.1 ir 37.2.1 punktų ir nebuvo pateiktos jokios informacijos dėl EKO taisyklių nuostatų taikymo. Pareiškėjas, vadovaudamasis EŽŪT taisyklių 37.2.1 punktu ir VšĮ „Ekoagros“ siunčiamomis rekomendacijomis, augino azotą kaupiančius viemečius augalus – pupas, o pareiškėjo deklaruoti laukai yra sertifikuoti. Tokius pat argumentus pareiškėjas nurodo ir apeliaciniame skunde.

38. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais minėtų pareiškėjo argumentų, nes būtent EKO taisyklės reglamentuoja EKO priemonės įgyvendinimo tvarką ir paramos administravimą, pareiškėjas, siekdamas gauti išmokas (paramą), privalėjo laikytis EKO taisyklių nuostatų, o siekdamas auginamą (užaugintą) produkciją sertifikuoti kaip ekologišką, ir EŽŪT nuostatų. Pagal EKO taisykles, kompensacinė išmokama mokama už šiose taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti EKO priemonės už javus tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška. EŽŪT nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę, todėl EŽŪT 37–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp EKO taisyklių nuostatos dėl daugiamečių žolių įsėlio ir EŽŪT nuostatų dėl sėjomainos (augalų kaitos) sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose nėra kolizijos (prieštaravimų).

39. Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, susijusius su VšĮ „Ekoagros“ išrašytais dokumentais, akcentuotina, kad VšĮ „Ekoagros“, laikydamasi teisės aktų jai suteiktų įgalinimų, vykdo sertifikavimo įstaigos funkcijas, o NMA yra akredituota institucija, skirstanti Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšas, kuri privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, parama būtų skiriama pareiškėjams, kurie laikosi prisiimtų įsipareigojimų, nustatytų teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1841-261/2021; kt.).

40. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ne vieną kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nagrinėjęs tokio pobūdžio argumentus, kuriuos nurodo ir pareiškėjas, ir yra išaiškinęs, jog būtina laikytis įsėlio reikalavimų VšĮ „Ekoagros“ sertifikuotuose plotuose, t. y. laikytis EKO taisyklių 22.13 ir 26 punktų reikalavimų (žr. 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1840-520/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2084-415/2021; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1841-261/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2707-602/2021).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė