Legislator Case Law & Legislation
2024-10-09 Nr. AB-14502-3-62-3-03517-2023-7 AI generated

2024-10-09 Nr. AB-14502-3-62-3-03517-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-10-09 Nr. AB-14502-3-62-3-03517-2023-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2024-10-09 Nr. AB-14502-3-62-3-03517-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 561 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-172-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03517-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 561 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (toliau – ir Kalėjimas), lengvojoje grupėje. Kiekvieną mėnesį iš jo gaunamų pajamų už darbinę veiklą yra išskaitoma 30 proc. suma antstoliui. Pareiškėjo nuomone, tai yra neteisėta, nes išskaitoma suma yra per didelė, nuo pirmo euro (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 str. 9 p. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 38 str. 3 d., suma, nuo kurios negali būti daromi atskaitymai, šiuo atveju yra: 7 x 49 Eur / 2 = 171,50 Eur), be to, išskaita nėra vykdoma nuteistiesiems, kurie gauna pajamas iš artimųjų (nelygybė). Pareiškėjas dėl išskaitų kreipėsi į Kalėjimo administraciją, tačiau negavo jį tenkinančio atsakymo. Pareiškėjas tvirtino, kad Kalėjimas darė išskaitas iš jo pajamų ne pagal įstatymus, o pagal antstolio laišką. Dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas kiekvieną mėnesį patyrė po 51 Eur dydžio nuostolius (per 2023 m. – 11 mėn.), taip pat išgyvenimus, poveikį sveikatai.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas teigė, kad jis vykdė išskaitas iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, vadovaudamasis BVK 62 straipsniu ir CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat antstolių patvarkymais dėl skolos išieškojimo: 10 proc. į pareiškėjo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį; iš likusios sumos 30 proc. pagal antstolių patvarkymus dėl skolos išieškojimo. Atsakovas manė, kad byloje nėra įrodymų, jog Kalėjimas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi, taip pat įrodymų, kad pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Atsakovas tinkamai laikėsi visų numatytų teisės aktų reikalavimų ir juos įgyvendino.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. S. skundą.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija, kad jam iš darbo užmokesčio išskaitoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, t. y. 30 proc., kaip reglamentuoja CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Tačiau pareiškėjas teigia, kad jam disponuoti asmeninėje sąskaitoje nepaliekama minimali 171,50 Eur suma, kurią numato CPK 739 straipsnio 9 punktas ir BVK 38 straipsnio 3 dalies 1 punktas.

7. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1250, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, buvo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 49 Eur, galiojęs nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Taigi, didžiausia pinigų suma, už kurią pareiškėjas, atliekantis bausmę lengvojoje grupėje, per mėnesį galėtų nusipirkti asmeninių daiktų, 2023 metais buvo 343 Eur (49 x 7). Vykdant išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus, pareiškėjui minimaliai asmeninėje sąskaitoje turėjo būti paliekama pusė minėtos sumos, t. y. 171,50 Eur (343 Eur / 2) suma, į kurią negalima nukreipti išieškojimo.

8. Teismas nustatė, kad išskaitymai iš darbo užmokesčio atliekami pagal antstolio A. B. patvarkymus dėl skolos išieškojimo: 1) 2017 m. rugsėjo 18 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/11-0018, bendra išieškoma suma – 679,71 Eur; 2) 2017 m. rugsėjo 18 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/11-02204, bendra išieškoma suma – 1 051,94 Eur; 3) 2017 m. rugsėjo 18 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/12/02035, bendra išieškoma suma – 1 863,63 Eur; 4) 2015 m. gegužės 12 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/15/00914, bendra išieškoma suma – 2 824,83 Eur; 5) 2017 m. rugsėjo 18 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/11/02218, bendra išieškoma suma – 679,71 Eur; 6) 2017 m. gruodžio 27 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/17/02980, bendra išieškoma suma – 1 234,71 Eur; 7) 2019 m. vasario 25 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/19/00100, bendra išieškoma suma – 341,23 Eur; 8) 2020 m. rugpjūčio 6 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/20/00862, bendra išieškoma suma – 2 273,55 Eur; pagal antstolio A. M. patvarkymą dėl skolos išieškojimo 9) 2018 m. gegužės 31 d. vykdomosios bylos Nr. 0135/18/00663, bendra išieškoma suma – 403,71 Eur; pagal antstolio A. A. patvarkymą dėl skolos išieškojimo 10) 2018 m. lapkričio 13 d. vykdomosios bylos Nr. 0023/12/00443, Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu priteista turtinės ir neturtinės žalos suma – 9 029,74 Eur (31 177,87 Lt).

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas išskaitas pagal ne vieną vykdomąjį dokumentą (10 vykdomųjų dokumentų), vadovaudamasis CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 739 straipsnio 9 punkte ir BVK 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintu reglamentavimu, galėjo iš darbo užmokesčio išskaityti 30 procentų sumą, tačiau privalėjo užtikrinti pareiškėjui teisę kiekvieną mėnesį naudotis minimalia 171,50 Eur suma, reikalinga būtiniesiems poreikiams patenkinti (pvz., apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje).

10. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas vienu etatu dirba ūkio brigadoje (suvirintoju), puse etato – uždarojoje akcinėje bendrovėje „Windowsa“ (pagalbiniu darbininku). Iš pareiškėjo pateiktų atsiskaitymo lapelių ir atsakovo pateikto Lietuvos kalėjimo tarnybos Marijampolės kalėjimo Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (toliau – ir Žiniaraštis) matyti, kad darbo užmokestis pareiškėjui išmokamas (pervedamas į asmeninę sąskaitą) už praėjusį mėnesį. Iš darbo užmokesčio išskaitoma ir pagal vykdomuosius dokumentus.

11. Teismas nustatė, kad, kaip matyti iš Žiniaraščio, 2023 m. sausio mėn. pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje disponavo 276,30 Eur piniginėmis lėšomis, į pareiškėjo asmeninę sąskaitą 2023 m. vasario mėn. buvo pervesta 342,22 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 340,79 Eur, 2023 m. balandžio mėn. – 227,56 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 386,32 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 386,32 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 227,56 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 384,33 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 227,56 Eur, 2023 m. spalio mėn. – 386,32 Eur, 2023 m. lapkričio mėn. – 386,32 Eur. Iš atsakovo pateikto atsiskaitymo lapelio matyti, kad už 2023 m. gruodžio mėn. į pareiškėjo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 378,38 Eur. Teismas konstatavo, kad visą ginčui aktualų laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinama galimybė kiekvieną mėnesį asmeninėje sąskaitoje turėti ir disponuoti ne mažesne nei 171,50 Eur suma. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas, darydamas išskaitas pagal vykdomuosius dokumentus, pažeidė ar galėjo pažeisti BVK 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir CPK 739 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, bei priteisti prašomą turtinės žalos atlyginimą.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė savo teiginius apie patirtą neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Atsakovo pateiktoje Kalėjimo psichologės pažymoje nurodyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl dvasinių sukrėtimų, pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, kurias jam sukėlė išskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus, nesikreipė į psichologus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad dėl piniginių sumų pagal antstolių patvarkymus išskaitymo pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Pareiškėjo nurodyti abstraktūs ir nepagrįsti teiginiai negali būti laikomi neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.

13. Teismas nusprendė, kad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl atsakovo netinkamai daromų išskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos pasireiškimo fakto. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

III. 14. Pareiškėjas M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –tenkinti jo skundo reikalavimus.

15. Pareiškėjas tvirtina, jog teismas priėmė sprendimą, kuris neatitinka galiojančių įstatymų (konkrečiai, CPK 739 str. 9 p. ir BVK 38 str. 3 d.). Pareiškėjas pakartoja, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamos išskaitos iš sumų, iš kurių nebuvo galima daryti išskaitas, ir dėl to pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

17. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus ir kad teismas nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti šį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamo sumų pagal antstolių vykdomuosius dokumentus išskaitymo iš pareiškėjo darbo užmokesčio 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, atlyginimą.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Kalėjimas vykdė išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio pagal antstolių vykdomuosius dokumentus, laikydamasis BVK 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir CPK 739 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų ir tik deklaratyviai teigia, kad teismas nesivadovavo galiojančiais įstatymais (CPK 739 str. 9 p. ir BVK 38 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į skundo argumentus, į kuriuos nebuvo pakankamai išsamiai atsakyta.

21. Akcentuotina, kad, vadovaujantis CPK 624 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje yra išvardytos priverstinio vykdymo priemonės, tarp jų – išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (5 p.). Nei CPK, nei BVK, nei kituose teisės aktuose nėra teisės normų, draudžiančių antstoliui vykdyti priverstinį išieškojimą būtent iš nuteistojo darbo užmokesčio, ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių prielaidas pripažinti, kad šiuo individualiu atveju priverstinis išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį, gaunamą Kalėjime atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjo teiginiai dėl lygybės principo pažeidimo šiuo aspektu yra atmestini, nes jie yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad, pavyzdžiui, Kalėjimas nevykdo išskaitų pagal antstolių vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio, kurį gauna kiti nuteistieji.

22. Pagal CPK 736 straipsnio (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1460 redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.) 1 dalį, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: <...> 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų.

23. CPK 739 straipsnyje pateikiamas sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, tarp jų – laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių (9 p.). Pagal BVK 38 straipsnio 3 dalį, didžiausia pinigų suma, už kurią uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra: 1) septynių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) penkių bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 3) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 9 punktu, BVK 38 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1250, kuriuo buvo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 49 Eur, galiojęs nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus, pareiškėjui, kuris yra lengvajai grupei priskirtas nuteistasis, asmeninėje sąskaitoje turėjo būti minimaliai paliekama 171,50 Eur (7 x 49 Eur / 2) suma, į kurią negalima nukreipti išieškojimo. Pareiškėjas skunde nurodė tokią pačią sumą.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis duomenimis apie pareiškėjui išmokėtas sumas, esančiais Žiniaraštyje ir atsiskaitymo lapeliuose, pareiškėjas periodo pradžioje (2023 m. sausio 1 d.), neskaitant neliečiamos sąskaitos, turėjo 197,76 Eur lėšų (1 651,02 Eur – 1 453,26 Eur). Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.) gavo pajamas už darbinę veiklą (kiekvieną mėnesį darbo užmokesčio dalis, išmokėta po išskaitų, buvo didesnė nei 171,50 Eur) bei depozitines kitas nuteistųjų lėšas (nedetalizuota). Pareiškėjui periodo pabaigoje (2023 m. gruodžio 31 d.), neskaitant neliečiamos sąskaitos, buvo likę 416,63 Eur (2 567,25 Eur – 2 150,62 Eur) lėšų. Pareiškėjas pats neįvardijo nė vieno atvejo, kai iš jo asmeninės sąskaitos buvo įvykdyta išskaita pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, asmeninėje sąskaitoje esant mažiau nei 171,50 Eur.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad 30 proc. dydžio išskaita turėjo būti skaičiuojama nuo darbo užmokesčio dalies, likusios atėmus 171,50 Eur sumą, kadangi, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 9 punktu, pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti, yra nustatomos pagal nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, o ne pagal jam konkretų mėnesį išmokėtą darbo užmokestį.

27. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas), nes bylos duomenys nepatvirtina, kad Tarnyba atliko kokius nors teisei priešingus veiksmus arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Taigi, atsakovui nekyla pareiga atlyginti pareiškėjui turtinę ir / ar neturtinę žalą.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis