2020-07-31 Nr. AB-18274-3-65-3-00022-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1751-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00022-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui (teisių perėmėjas – valstybės įmonė Registrų centras) (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Molėtų šiluma“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Utenos filialo (toliau – ir Filialas) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (11.5.9)UTS-312 „Dėl pasikeitusių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įregistravimo“ (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimas); 2) panaikinti Filialo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. (11.5.9)UTS-329 „Dėl pasikeitusių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įregistravimo“ (toliau – ir 2017 m. spalio 6 d. sprendimas); 3) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. csprl-271 (toliau – ir Sprendimas Nr. csprl-271); 4) įpareigoti Filialą įregistruoti 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos Nr. 1, 2012 m. vasario 12 d. deklaracijos Nr. 2, 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijos, statybą leidžiančio dokumento ir kadastrinių matavimų pagrindu duomenis apie šildymo būdo pakeitimą, balkono įstiklinimą ir buto ploto pasikeitimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis kreipėsi į Filialą, prašydamas pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte įvardyto kito dokumento – statytojo surašytos 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos Nr. 1 apie šildymo būdo pakeitimą (toliau – ir 2010 m. spalio 9 d. deklaracija), kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti – pagrindu. Kartu pareiškėjas pateikė 2012 m. vasario 12 d. deklaraciją Nr. 2 (toliau – ir 2012 m. vasario 12 d. deklaracija), kurioje deklaruotas pasikeitęs buto plotas po to, kai buvo atlikti tikslesni matavimai, tačiau neatliekant jokių statybos darbų, ir 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaraciją (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracija), kuria buvo užbaigti balkono įstiklinimo darbai, pradėti iki 2012 m. vasario 12 d. atliktų buto kadastrinių matavimų. Kartu su deklaracijomis ir balkono įstiklinimo statybos darbus leidžiančiu dokumentu pareiškėjas pateikė esamą padėtį atitinkančią elektroninę kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra nurodytas dabartinis buto plotas, šildymo būdo pakeitimas ir įstiklintas balkonas. Filialas 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. spalio 6 d. sprendimais pareiškėjo prašymą atmetė. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pakeisti duomenis apie buto šildymo būdą nuo 2010 m. spalio 19 d. Komisija Sprendimu Nr. csprl-271 paliko galioti Filialo 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. spalio 6 d. sprendimus.

2.2. Pareiškėjas teisėtai ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų įteisino savo buto šildymo būdą 2010 m. rugsėjį, laikydamasis 2010 m. redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų. Šildymo būdo pakeitimo metu šilumos įrenginiams atjungti nuo centrinio šildymo sistemos galiojo supaprastinta procedūra (nereikėjo rengti statinio projekto ir nebuvo būtinas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui) ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą galėjo užpildyti vienvaldiškai statytojas, šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartys galėjo būti nutraukiamos tik statytojui (šilumos energijos vartotojui) informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamą nutraukti sutartį.

2.3. Pareiškėjas šildymo būdo pakeitimo darbus įteisino 2010 m. spalio 19 d., užpildydamas deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimo statybos darbų užbaigimą, kuri yra laikoma statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, nuo kurio surašymo pakeitus statinio patalpų šildymo būdą sutartis su šilumos tiekėju laikoma nutraukta pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas 2010 m. spalio 19 d. raštu pranešė šilumos tiekėjui apie vienašališką šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą atsisakant šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų nuo 2010 m. spalio mėnesio įteisinus buto vietinį šildymo būdą paprastojo remonto būdu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K-7-13-916/2017), šilumos tiekėjo ir pareiškėjo sutartis yra nutraukta nuo 2010 m. spalio, nes šilumos tiekėjas gavo pareiškėjo 2010 m. spalio 19 d. raštą apie atsisakymą nuo šilumos tiekėjo paslaugų. Pareiškėjas turi teisę šiuo metu įregistruoti 2010 m. spalio mėnesį atliktą šildymo būdo pakeitimą pagal teisės aktų, galiojusių 2010 m. spalio mėnesį, reikalavimus.

2.4. Statybos įstatymas nustato, kad deklaracija yra užpildoma užbaigus statybos darbus, o ne atlikus užbaigtų statybos darbų kadastrinius matavimus. VĮ Registrų centro veiklą reguliuojantys įstatymai nesuteikia VĮ Registrų centrui ir jo teritoriniams skyriams vertinti pateiktų duomenų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, įskaitant klausimais ne pagal jo kompetenciją susijusiais su statinių naudojimo priežiūra ar statybos valstybine priežiūra.

3. Atsakovas Filialas (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 8 d. prašymu Nr. 15510573 prašė teikiamos 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos, 2012 m. vasario 12 d. deklaracijos ir 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kadastro duomenis bei šildymo būdą iš centralizuotų sistemų į vietinį centrinį šildymo būdą. Be deklaracijų, kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2012 m. vasario 23 d. kadastro duomenų bylą (toliau – ir Kadastro duomenų byla). Filialas, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktu, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmė 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą, kadangi pateiktose 2010 m. spalio 19 d., 2012 m. vasario 12 d. ir 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijose įrašyti buto duomenys neatitinka Kadastro duomenų byloje užfiksuotų Buto kadastro duomenų, 2012 m. vasario 12 d. deklaracija yra užpildyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas pakartotiniu 2017 m. rugsėjo 28 d. prašymu Nr. 15682949 kreipėsi į Filialą, prašydamas Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti Buto kadastro duomenis. Kartu su prašymu pateikė 2010 m. spalio 19 d. deklaraciją, 2017 m. rugsėjo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 26 d. deklaracija), Kadastro duomenų bylą. Filialas, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 ir 4 punktais, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmė 2017 m. spalio 6 d. sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą, kadangi pateikta 2010 m. spalio 19 d. deklaracija yra to paties numerio ir datos, kaip ir su 2017 m. rugsėjo 8 d. prašymu pateikta deklaracija, tačiau deklaracijos įrašyti duomenys yra skirtingi, todėl nėra aišku kuria deklaracija vadovautis, taip pat 2010 m. spalio 19 d. deklaracijoje nurodyti buto kadastro duomenys neatitinka nei 1992 m. balandžio 23 d. (dėl šildymo būdo), nei Kadastro duomenų byloje užfiksuotų Buto kadastro duomenų. Pasisakydamas dėl 2017 m. rugsėjo 26 d. deklaracijos, Filialas nurodė, kad deklaracija yra ne iki galo užpildyta (neįrašyti statybą leidžiantys dokumentai dėl šildymo būdo). Komisija Sprendimu Nr. csprl-271 paliko galioti 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. spalio 6 d. sprendimus.

3.2. Kadastro tvarkytojas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Buto šildymo būdas yra centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, kad jo bendras plotas yra 60,67 kv. m, o gyvenamasis plotas – 42,72 kv. m. Kadastro duomenų bylos duomenims pasikeitė Buto kadastro duomenys: pasikeitė Buto šildymo būdas, padidėjo buto bendrasis plotas (65,07 kv. m), sumažėjo gyvenamasis plotas nuo 42,72 kv. m iki 39,99 kv. m, atsirado įstiklintas 4,74 kv. m ploto balkonas ir katilinės patalpa, pažymėta indeksu 4-5, dėl atliktų statybos darbų pasikeitė koridoriaus, virtuvės, vonios ir tualeto plotai, panaikintas 1,17 kv. m ploto koridorius, pažymėtas indeksu 4-3 ir 1 kv. m ploto sandėlis, pažymėtas indeksu 4-4. 2010 m. spalio 19 d. deklaracijoje nurodyti Buto kadastro duomenys apie Buto plotus (Buto bendrasis plotas – 60,67 kv. m, gyvenamasis plotas – 60,67 kv. m) nesutapo su Kadastro duomenų bylos duomenimis (Buto bendrasis plotas – 65,07 kv. m, gyvenamasis plotas – 39,39 kv. m). Vertindamas 2012 m. vasario 12 d. deklaraciją atsakovas nustatė, kad joje nurodyti duomenys, jog nebuvo atlikti jokie statybos darbai, neatitiko Kadastro duomenų byloje nustatytų kadastro duomenų. Statybos darbai buvo atlikti, kadangi atsirado įstiklintas balkonas, katilinės patalpa, pasikeitė koridoriaus, virtuvės, vonios ir tualeto plotai, panaikintas koridorius, sandėlis. Atsakovas nustatė, kad šiems darbams (balkono įstiklinimas) buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi 2012 m. vasario 12 d. deklaracijoje nebuvo užpildyti laukai apie statybą leidžiantį dokumentą bei projektą, atsakovas ją įvertino kaip neatitinkančią Kadastro duomenų byloje nustatytų kadastro duomenų bei netinkamai užpildytą. Vertindamas 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaraciją atsakovas nustatė, kad ji taip pat neatitinka Kadastro duomenų bylos duomenų, kadangi 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijoje nurodyta, kad yra pastatytas naujas statinys, o iš 2012 m. Kadastro duomenų bylos matyti, kad tai nėra nauja buto statyba.

3.3. Pareiškėjas neskundė 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, o su 2017 m. rugsėjo 28 d. prašymu Nr. 15682949 dėl Buto kadastro duomenų pakeitimo pateikė kitą 2010 m. spalio 19 d. deklaraciją bei naują 2017 m. rugsėjo 26 d. deklaraciją. Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos, 2012 m. vasario 12 d. deklaracijos, 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijos, statybą leidžiančio dokumento ir kadastrinių matavimų pagrindu įregistruoti duomenis apie šildymo būdo pakeitimą, balkono įstiklinimą ir Buto ploto pasikeitimą prieštarautų Kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punkto nuostatoms.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė Komisijos sprendime išdėstytais motyvais skundą atmesti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Molėtų šiluma“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Molėtų šiluma“ apie pareiškėjo 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 egzistavimą pirmą kartą sužinojo tik 2017 m. kovo 9 d., pareiškėjui ją pateikus į civilinę bylą, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl skolos už šildymą priteisimo bei šilumos tiekimo sutarties nutraukimo. Teikdamas 2019 m. spalio 19 d. deklaracijos pirmąjį variantą, pareiškėjas grindė savo teiginius, kad jis 2010 m. spalio 19 d. atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos. VĮ Registrų centrui pareiškėjas pateikė dar du tos pačios 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos variantus. UAB „Molėtų šiluma“ jokia deklaracija nebuvo pateikta ir apie ją nebuvo užsiminta net pareiškėjo 2010 m. spalio 19 d. prašyme nutraukti šilumos tiekimo sutartį. Tokia deklaracija nebuvo teikiama ir Molėtų rajono apylinkės teismui, kuris 2011, 2013 m. bei 2014 m. yra priėmęs teismo įsakymus civilinėse bylose. Nors 2010 m. spalio 19 d. deklaracijoje teigiama, kad pareiškėjo šildymo sistemos atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos užbaigė 2010 m. spalio 19 d., tačiau nėra jokių duomenų, kad jis 2010 metais būtų atlikęs kokius nors statybos darbus.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiais Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo konstatuotas pareiškėjo anksčiau įvykdytas neteisėtas atsijungimas nuo centrinio šildymo sistemos, tai fiksuota ir buto vidaus šildymo sistemos patikrinimo 2009 m. kovo 10 d. protokole, konstatavus, jog atsijungimas įvykdytas pažeidžiant Statybos įstatymo reikalavimus. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų ištaisęs neteisėto savavališko atsijungimo pasekmes.

8. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, deklaracijoje nurodyta jos surašymo data atitinka laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., kai pagal galiojusios 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo 20 straipsnio 9 punktą šilumos įrenginiams atjungti galiojo supaprastinta procedūra – nereikėjo rengti statinio projekto, nebuvo būtinas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui, todėl manytina, jog pareiškėjas tokią deklaracijos surašymo datą pasirinko tikslingai, nes šiuo laikotarpiu nurodytos deklaracijos nereikėjo tvirtinti jokiai valstybės institucijai. Tai sudaro abejones dėl deklaracijos surašymo datos, manytina, kad ji surašyta galbūt siekiant įteisinti 2009 metais įvykdytą neteisėtą atsijungimą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė, priteisė UAB „Molėtų šiluma“ iš pareiškėjo 600 Eur byloje turėtų atstovavimo išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Filialo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, 2017 m. spalio 6 d. sprendimo, Komisijos Sprendimo Nr. csprl-271 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 1–5 punktais.

11. Teismas, pasisakydamas dėl Filialo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų matyti ir ginčo byloje dėl to nėra, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tokie Buto duomenys: šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, bendrasis plotas – 60,67 kv. m, gyvenamasis plotas – 42,72 kv. m. Atsakovo pateiktais duomenimis, Kadastro duomenų byloje užfiksuoti pasikeitę tokie Buto kadastro duomenys: šildymo būdas iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų pasikeitė į vietinį šildymą, padidėjo buto bendrasis plotas iki 65,07 kv. m, sumažėjo gyvenamasis plotas iki 39,99 kv. m, įrengtas įstiklintas 4,74 kv. m balkonas ir katilinės patalpa (pažymėta indeksu 4-5); dėl atliktų darbų pasikeitė koridoriaus, virtuvės, vonios ir tualeto plotai; panaikintas 1,17 kv. m ploto koridorius (pažymėtas indeksu 4-3) ir 1 kv. m sandėliukas (pažymėtas indeksu 4-4). 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos pirmajame variante deklaruota, kad yra baigti Bute esančios šildymo sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir Bute įrengtas vietinis šildymas, nurodytas Buto bendrasis plotas 60,67 kv. m, gyvenamasis plotas – 60,67 kv. m, kai pagal Kadastro duomenų bylos duomenis Buto bendrasis plotas yra 65,07 kv. m, o gyvenamasis plotas yra 39,39 kv. m.

12. Teismo vertinimu, dokumento, kurio pagrindu pareiškėjas prašė pakeisti nekilnojamojo daikto (Buto) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą (bendrojo ir gyvenamojo plotų dydis) akivaizdžiai nesutapo su šio daikto Kadastro duomenų bylos duomenimis. Todėl teismas sprendė, kad 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos pirmojo varianto pagrindu kadastro tvarkytojas neturėjo pagrindo keisti Buto kadastro duomenų. Teismas nurodė, kad 2012 m. vasario 12 d. deklaracijoje deklaruota, jog buvo atlikti Buto kadastriniai matavimai, dėl kurių pasikeitė Buto plotas, neatliekant jokių statybos darbų, nes matavimai buvo atlikti naudojant tikslesnius matavimo prietaisus. Kadastro duomenų byloje yra fiksuotas įrengtas įstiklintas balkonas, be to, įrengta katilinė.

13. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu (2010 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu (2010 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (2011 m. lapkričio 18 d. įsakymo D1-887 redakcija, galiojusi 2012 m. vasario 12 d. deklaracijos užpildymo dienai) 6 priedo 6.1.3 punktu ir nurodė, kad minėtas teisinis reguliavimas patvirtina, kad, visų pirma, daugiabučio namo balkono įstiklinimas reiškia, jog buvo atlikti statybos darbai, be to, tokiems statybos darbams atlikti buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. 2012 m. vasario 12 d. deklaracijoje nurodyti duomenys neatitiko Kadastro duomenų bylos duomenų (statybos darbai buvo atlikti), be to, nebuvo užpildyti duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio statybą leidžiančio dokumento pareiškėjas 2012 m. vasario 12 d. deklaracijos pildymo metu ir neturėjo, statybą leidžiantis dokumentas balkonui įstiklinti jam buvo išduotas tik 2017 m. rugsėjo 6 d. Todėl teismas sprendė, kad 2012 m. vasario 12 d. deklaracijos pagrindu kadastro tvarkytojas neturėjo pagrindo keisti Buto kadastro duomenų. Teismas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijoje deklaruota, jog pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta statinio statyba, pastatytas naujas statinys, kai tuo metu buvo atlikti paprastojo remonto darbai pagal parengtą paprastojo remonto projektą, kas pažymėta ir pačioje 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijoje. Iš Kadastro duomenų bylos nustatyta, kad naujas statinys (Butas) nebuvo pastatytas. Todėl teismas sprendė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijos pagrindu kadastro tvarkytojas neturėjo pagrindo keisti Buto kadastro duomenų.

14. Teismas, pasisakydamas dėl Filialo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos antrajame variante deklaruota, jog yra baigti bute esančios šildymo sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir bute įrengtas vietinis šildymas, nurodytas buto bendrasis plotas 60,67 kv. m, gyvenamasis plotas – 42,72 kv. m, kai pagal Kadastro duomenų bylos duomenis Buto bendrasis plotas yra 65,07 kv. m, o gyvenamasis plotas yra 39,39 kv. m. Teismo vertinimu, dokumento, kurio pagrindu pareiškėjas prašė pakeisti nekilnojamojo daikto (Buto) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą (bendrojo ir gyvenamojo plotų dydis) akivaizdžiai nesutapo su šio daikto Kadastro duomenų bylos duomenimis. 2017 m. rugsėjo 26 d. deklaracijoje pateikti duomenys tik dėl paprastojo remonto darbų (balkono įstiklinimo) atlikimo, vien ji nepagrindžia Kadastro duomenų byloje užfiksuotų duomenų dėl vietinio šildymo įrengimo, pasikeitusių buto plotų.

15. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88.3 punktas įpareigoja kadastro tvarkytoją patikrinti, ar dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad Filialas 2017 m. rugsėjo 22 d. bei 2017 m. spalio 6 d. sprendimais pagrįstai netenkino pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 d. prašymų pakeisti Buto kadastro duomenis. Dėl analogiškų argumentų teisėtu ir pagrįstu teismas pripažino ir Komisijos Sprendimą Nr. csprl-271. Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis.

16. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-113-335/2009, bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo konstatuota, jog Bute esančios šildymo sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų darbai buvo atlikti dar 2007 metais, savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Savavališkas šildymo sistemos atjungimo darbų atlikimo faktas konstatuotas ir (duomenys neskelbtini) vidaus šildymo sistemos 2009 m. kovo 10 d. patikrinimo protokolu. Įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje, bei Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo konstatuota, kad pareiškėjas savavališkai, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos patalpų šildymo sistemos įrenginių atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, yra atlikęs atsijungimo darbus dar iki 2010 metų. Minėtais teismo procesiniais sprendimais konstatuotos aplinkybės prieštarauja pareiškėjo 2010 m. spalio 19 d. deklaracijoje nurodytai aplinkybei, kad Bute esančios šildymo sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai baigti būtent 2010 m. spalio 19 d. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, taip pat ir tai, kad atsakovui buvo pateikti du skirtingi 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos variantai su juose užfiksuotais skirtingais duomenimis, sudaro pagrindą abejoti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pareiškėjo teiktų dokumentų patikimumu.

17. Teismas, pasisakydamas dėl „UAB „Molėtų šiluma“ prašomų priteisti 600 Eur atstovavimo išlaidų, nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, todėl UAB „Molėtų šiluma“ įgijo teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 str. 1 ir 3 d.). UAB „Molėtų šiluma“ turėtos atstovavimo išlaidos pagrįstos 2018 m. birželio 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 390 bei 2018 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 ir 8.19 punktais, priėjo prie išvados, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma už atsiliepimo į skundą surašymą bei atstovavimą teisme neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui. Teismas UAB „Molėtų šiluma“ iš pareiškėjo priteisė 600 Eur už advokato teisinę pagalbą.

III. 18. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti; skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Molėtų šiluma“ baudą iki 5 000 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant pareiškėjo naudai kaip kompensaciją; priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. Teismas neįvertino, kad šildymo būdo duomenų iš centralizuoto į vietinį centrinį pakeitimui pakankamas pagrindas yra vien tik Buto kadastriniai matavimai (Kadastro duomenų byla) ir kiti dokumentai, patvirtinantys, jog šildymo būdo pakeitimas atliktas 2010 m. spalį (pvz., 2010 m. spalio 19 d. raštas šilumos tiekėjui su trečiojo suinteresuoto asmens spaudu, patvirtinančiu gavimą), nes šildymo būdo pakeitimui 2010 m. spalį nebuvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas, o todėl nebuvo privaloma ir jokia deklaracija. Atsakovas visiškai neįvertino, kad šildymo būdo pakeitimą galima įregistruoti vien tik kadastrinių matavimų pagrindu pagal 2010 m. spalį galiojusį statybos darbų vykdymo reglamentavimą, kai nebuvo privaloma nei deklaracija, nei statybos leidimas.

18.2. Byloje yra pateiktas pareiškėjo 2010 m. spalio 19 d. raštas šilumos tiekėjui apie vienašališką sutarties nutraukimą atsisakant šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų nuo 2010 m. spalio įteisinus buto vietinį šildymo būdą paprastojo remonto būdu. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma nuo vartotojo prietaisų prijungimo prie tiekėjo tinklų, o nutraukiama nuo vartotojo šildymo prietaisų atjungimo nuo šilumos energijos tiekėjo tinklų. Nors viešajame registre iki šiol nėra įregistruota pareiškėjo 2010 m. spalio 19 d. deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, tačiau šios deklaracijos registracija nėra privaloma, kaip nėra privalomas toks deklaracijos užpildymas apskritai, kai šildymo būdas yra keičiamas paprastojo remonto būdu. Todėl šioje byloje teismas neįvertino, kad atsakovas iš esmės kvestionuoja pareiškėjo atliktų darbų teisėtumą, remdamasis tariamai netiksliai užpildyta deklaracija, tačiau visiškai neįvertindamas, jog šildymo būdo pakeitimas paprastojo remonto darbais 2010 m. spalį buvo teisėtas net neužpildžius jokios deklaracijos, o pagrindas pakeisti registro duomenis turėtų būti laikomi Buto kadastriniai matavimai, kuriuose yra nurodytas 2010 m. spalį paprastojo remonto būdu pakeistas buto šildymo būdas.

18.3. Pareiškėjas turi teisę šiuo metu įregistruoti 2010 m. spalį atliktą šildymo būdo pakeitimą pagal teisės aktų, galiojusių 2010 m. spalį, reikalavimus ir tuo atveju, jei šiuo metu galiojantys statybos teisės aktai nustato kitokią šildymo būdo pakeitimo tvarką, nes įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad pasibaigia ir galimybė įgyti jame nurodytas teises įstatyme nustatytomis sąlygomis, tačiau tos teisės ir pareigos, kurios įgytos pagal galiojusį įstatymą, neišnyksta. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu jo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui. Nuostata dėl galimybės įgyvendinti teisę, įgytą įstatymo galiojimo metu, šildymo būdo pakeitimo įteisinimo atveju grindžiama ir tuo, kad vartotojų teisių gynyba – viena iš valstybės socialinės- ekonominės politikos prioritetinių krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims tinkamai realizuoti savo, kaip vartotojų, teises.

18.4. Pareiškėjas prašo įregistruoti šildymo būdo pakeitimą pagal statybos darbų užbaigimo 2010 m. spalio 19 d. deklaraciją Nr. 1, kurioje nėra užpildytas deklaracijos punktas – statybą leidžiantis dokumentas ir nurodytas Buto plotas, kuris statybos darbų atlikimo metu buvo žinomas statytojui. Nors teritorinis registratorius kvestionuoja šios deklaracijos duomenis, nes jie yra pateikti iš 2010 m. statytojo turėtos popierinės kadastrinių matavimų bylos, o ne elektroninės kadastrinių matavimų bylos, tačiau joks teisės aktas nenustato, kad deklaraciją leidžiama užpildyti tik atnaujinus kadastrinių matavimų duomenis. Priešingai, Statybos įstatymas nustato, kad deklaracija yra užpildoma užbaigus statybos darbus, o ne atlikus užbaigtų statybos darbų kadastrinius matavimus. Deklaracijos užpildymo metu statytojui pakako duomenų deklaracijos užpildymui, nes buvo žinomas tuometinis oficialus buto bendrasis ir gyvenamasis plotai. Be to, statytojas neprašo šios deklaracijos pagrindu įregistruoti 2010 m. buvusį plotą, o tik šildymo būdo pakeitimą, nes ploto pakeitimas yra registruotinas kitos 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijos pagrindu, kurioje nurodyti buto plotai atitinka elektroninės kadastrinių matavimų bylos duomenis. Kadangi 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savavališkos statybos padarinių šalinimą (28 str.) įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d., ginčo teisiniam santykiui spręsti turi būti taikomos Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos, įsigaliojusios 2010 m. spalio 1 d., nors minėti remonto ir rekonstrukcijos darbai buvo atlikti anksčiau, kaip analogiškomis aplinkybėmis išaiškino Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1513-259/2011.

18.5. Kaip matyti iš skundžiamų administracinių aktų (sprendimų) individualios argumentacijos, Filialas nesirėmė nei viena Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta aplinkybe, sudarančia teisinį pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą. Byloje esančios medžiagos kontekste įvertinus atsakovo sprendime pateiktą žodinę formuluotę: „neužpildytas deklaracijos punktas – statybą leidžiantis dokumentas“, dėl šildymo būdo pakeitimo pagal nustatytą formą ši skiltis pildoma tik tuomet, kai statybą leidžiantis dokumentas šildymo būdo pakeitimo yra privalomas, o šiuo atveju statytojas, paskelbdamas, jog buto šildymo būdo pakeitimo statybos darbai užbaigti pagal teisės aktų reikalavimus, ir prisiimdamas atsakomybę už deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą, nurodė, kad toks dokumentas nėra privalomas. Kitų trūkumų, leidžiančių konstatuoti, jog pareiškėjo 2010 m. spalio 19 d., 2012 m. vasario 12 d. ir 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovas neįvardijo. Be to, VĮ Registrų centro veiklą reglamentuojantys įstatymai nesuteikia teisės VĮ Registrų centrui ir jo teritoriniams skyriams vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.

18.6. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančio ir vartotojų teises pažeidinėjančio trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Molėtų šiluma“ naudai, neįvertindamas, kad šios išlaidos yra visiškai nepagrįstos, nebūtinos, o pareiškėjas yra minimalias pajamas gaunantis garbaus amžiaus ir sunkiai sergantis pensininkas. Šio ginčo esmė buvo ne trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo tarpusavio teisių ir pareigų sureguliavimas, bet atsakovo netinkamas funkcijų vykdymas. Ginčas kilo viešojo administravimo srityje, kurio metu pareiškėjo kaip vartotojo ir trečiojo suinteresuoto asmens kaip šilumos tiekimo įmonės ginčas nebūtų buvęs nagrinėjamas iš esmės. Iš byloje esančio UAB „Molėtų šiluma“ atsiliepimo į skundą matyti, kad šis asmuo minėtame procesiniame dokumente, be kita ko, įrodinėjo aplinkybes dėl centralizuotos šilumos energijos gavimo fakto, neteisėto šildymo būdo pakeitimo, išdėstė nuomonę dėl šilumos paskirstymo metodo parinkimo, t. y. didžioji dalis trečiojo suinteresuoto asmens dėstomų argumentų apskritai nėra susijusi su minėto administracinio ginčo dėl atsakovo kompetencijos viršijimo atsisakant įregistruoti Buto šildymo būdo pakeitimą esme. Atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens procesinę padėtį, apskritai neįpareigojančią jo teikti atsiliepimą į skundą, juo labiau, kaip minėta, beveik nesusijusį su ginčo esme, yra pagrindas daryti išvadą, kad tokioje faktinėje situacijoje išlaidos, net jei jos ir būtų patirtos, nebūtų nei būtinos, nei pagrįstos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 95 straipsnis reglamentuoja tiek šalių, tiek ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų, įskaitant trečiuosius asmenis, atsakomybę, jeigu nustatomas jų piktnaudžiavimas procesu, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesu.

19. Atsakovas VĮ Registrų centras (Filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

19.1. Kadastro duomenų byloje nėra duomenų, kada buvo pakeistas šildymo būdas, ir ji neįrodo, kad šildymo būdas bute buvo pakeistas būtent 2010 m. spalio 19 d.

19.2. Statytojas, prieš užpildydamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, privalėjo atnaujinti Buto kadastro duomenis ir toks dokumentas (atnaujinta Buto kadastro duomenų byla) vienareikšmiškai patvirtintų Buto kadastro duomenų pakeitimo datą. Šiuo atveju apie Buto kadastro duomenų pasikeitimą užfiksuota tik 2012 m. vasario 23 d. Pati deklaracijos forma nurodo, kad duomenys į ją įrašomi iš kadastro duomenų bylos, todėl darytina išvada, jog deklaracijos surašymo data negali būti ankstesnė už kadastro duomenų bylos sudarymo datą.

19.3. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neprivalo tik mechaniškai perkelti duomenis iš pateiktų registravimui dokumentų. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo patikrinti, ar nėra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje ir Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, trukdančių pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, o tokias aplinkybes nustatęs privalo atsisakyti keisti duomenis.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Molėtų šiluma“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš pareiškėjo priteisti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Molėtų šiluma“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

20.1. Priešingai nei teigia pareiškėjas, 2010 m. spalio 19 d. jis nepateikė UAB „Molėtų šiluma“ šios deklaracijos. Apie 2010 m. spalio 19 d. deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą pareiškėjas nenurodė nei vienoje iš civilinių bylų, kuriose iš jo įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo priteistos skolos už šilumos energiją, patiektą pareiškėjui jau po 2010 m. spalio 19 d.

20.2. Pareiškėjas, reikalaudamas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2010 m. spalio 19 d. deklaracijas apie statybos užbaigimą (ar kurį nors jų variantą), nesiekia kokių nors teisėtų tikslų, t. y. realiai atliktų statybos darbų įregistravimo. Priešingai, siekiama pasinaudojant formaliomis procedūromis apeiti teisės aktų reikalavimus ir atgaline data įteisinti savo ankstesnius neteisėtus veiksmus.

20.3. UAB „Molėtų šiluma“ į šią bylą įstojo ne savo iniciatyva, o buvo įtrauktas būtent pareiškėjo pageidavimu. Todėl pareiškėjo prašymu į bylą įtrauktas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Molėtų šiluma“ privalėjo ginti savo interesus ir naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų – pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Pareiškėjas pats akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nes nurodo akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad UAB „Molėtų šiluma“ atsiliepime į jo skundą buvo išdėstyta nuomonė dėl šilumos paskirstymo metodo parinkimo, įrodinėtas centralizuotas šilumos energijos gavimo faktas. Kaip matyti iš UAB „Molėtų šiluma“ atsiliepimo į skundą turinio, nieko panašaus jame nebuvo.

20.4. Pareiškėjas savo reikalavimus dėl piktnaudžiavimo procesu bei baudos paskyrimo grindžia CPK normomis. Šiuo atveju CPK normos iš viso netaikytinos. Visi nurodyti klausimai sureguliuoti ABTĮ normomis. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.). Baudų dydžiai nustatyti ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis numato, kad proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Būtent toks ir buvo UAB „Molėtų šiluma“ procesinis elgesys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Bylos esminis ginčo dalykas – VĮ Registrų centro Utenos filialo (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. (11.5.9)UTS-312 ir 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (11.5.9)UTS-329 pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas A. M. byloje taip pat yra pareiškęs reikalavimus panaikinti Komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. csprl-271, įpareigoti atsakovą įregistruoti 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos Nr. 1, 2012 m. vasario 12 d. deklaracijos Nr. 2, 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijos, statybą leidžiančio dokumento ir kadastrinių matavimų pagrindu duomenis apie šildymo būdo pakeitimą, balkono įstiklinimą ir Buto ploto pasikeitimą.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 8 d. prašymu Nr. 15510573 prašė atsakovą pakeisti Buto kadastro duomenis bei šildymo būdą iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į vietinį centrinį šildymo būdą, pateikė 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pirmąjį variantą, 2012 m. vasario 12 d. papildomą deklaraciją apie statybos užbaigimą, patikslinančią pirminę 2010 m. spalio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 2, 2017 m. rugsėjo 11d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir 2012 m. vasario 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktu, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nurodydamas, jog 2010 m. spalio 19 d. deklaracijoje nurodyti Buto kadastro duomenys apie Buto plotus nesutampa su šio daikto Kadastro bylos duomenimis, 2012 m. deklaraciją ir 2017 m. deklaraciją Nr. 1 įvertino kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų ir Kadastro duomenų bylos.

23. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą su 2017 m. rugsėjo 28 d. prašymu Nr. 15682949 dėl Buto kadastro duomenų pakeitimo, pateikė antrąjį 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos Nr. 1 variantą, naują 2017 m. rugsėjo 26 d. deklaraciją Nr. 1 ir Kadastro duomenų bylą. Atsakovas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 ir 4 punktais, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad 2010 m. spalio 19 d. deklaracija buvo tos pačios datos ir to paties numerio, tačiau su skirtingais duomenimis, todėl yra neaišku, kuria iš deklaracijų vadovautis, joje įrašyti Buto kadastro duomenys neatitiko nei 1992 m. balandžio 23 d. (dėl šildymo būdo), nei 2012 m. vasario 23 d. (dėl plotų) kadastro duomenų bylose užfiksuotų Buto kadastro duomenų, 2017 m. rugsėjo 26 d. deklaracija ne iki galo užpildyta.

24. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nes įvertinęs pareiškėjo pateiktus prašymus atsakovui ir dokumentus, kuriais remdamasis pareiškėjas prašė pakeisti Buto kadastro duomenis, padarė išvadą, kad atsakovas buvo teisus, netenkindamas pareiškėjo prašymų pakeisti Buto kadastro duomenis pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą ir kt. reglamentuoja Kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Kadastro įstatymo 2 str. 4 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Kadastro įstatymo 2 str. 5 d.). Kadastro įstatymo 5 straipsnis konkrečiai nurodo, kokie nekilnojamieji daiktai yra laikomi Nekilnojamojo turto kadastro objektais, o 6 straipsnyje konkrečiai nurodoma, kokie kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

26. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai nustatyti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro įstatymo 12 str. 2 d.).

27. Kadastro 14 straipsnis nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsisakyta įrašyti pakeistus Buto kadastro duomenis, vadovaujantis Kadastro 14 straipsnio 3 ir 4 punktais, kurie nustato, kad atsisakoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, jei nustatoma, kad dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis (3 p.); kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų (4 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88.3 punktas įpareigoja kadastro tvarkytoją patikrinti, ar dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiksmus, yra nurodęs, kad ši viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti (žr. 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015; kt.).

29. Daiktinės teisės išviešinimas pasireiškia ne tik pačios teisės ir jos turėtojo, bet ir šios teisės objekto išviešinimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.253 straipsnyje, Kadastro įstatymo 1 straipsnyje, 2 straipsnio 8 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnyje, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, nekilnojamieji daiktai, kaip daiktinių teisių objektai, yra išviešinami suformuojant juos ir įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruojant Nekilnojamojo turto registre (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-403/2020).

30. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

31. Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas (atsakovas) turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

32. Šioje byloje įvertinus surinktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl Buto kadastro duomenų pakeitimo registravimo pagal pareiškėjo prašymus ir pateiktus dokumentus, užtikrino išviešinamų duomenų patikimumą, pagrįstai pareiškėjo pateiktus duomenis sutikrino su kitais registro duomenimis ir nustatęs neatitikimus, atsisakė pakeisti nekilnojamojo daikto (Buto) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

33. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad Buto kadastro duomenys (šildymo būdo pakeitimas) turėjo būti pakeisti pagal kadastrinius matavimus, nes pagal 2010 m. spalį galiojusį statybos darbų reglamentavimą nebuvo privaloma nei deklaracija, nei statybos leidimas, akcentuotina, kad pareiškėjas atsakovui teikė deklaracijas ir Buto kadastro duomenis prašė pakeisti remdamasis šiomis deklaracijomis, todėl tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino pareiškėjo pateiktas deklaracijas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams.

34. Pagal pareiškėjo pateiktų 2010 m. spalio 19 d. deklaracijų surašymo metu galiojusio Statybos įstatymo 24 straipsnį deklaracija apie statybos užbaigimą gali būti pagrindu atlikti statinio registraciją Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai nėra absoliutus (be jokių sąlygų) pagrindas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui atlikti tokį veiksmą. Kad tai būtų galima padaryti, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas (atsakovas) turėjo patikrinti, ar nėra (tokio veiksmo atlikimo metu nebuvo) Kadastro įstatymo 14 straipsnio nurodytų aplinkybių, kurioms (nors vienai iš jų) esant ginčo objekto kadastrinių duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra leidžiamas.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmuoju prašymu pareiškėjas prašė teikiamos 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos pirmojo varianto pagrindu Nekilnojamojo turto registre pakeisti Buto kadastro duomenis bei šildymo būdą iš centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų į vietinį centrinį šildymo būdą, ir įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, dėl kurių netenkintas prašymas, konstatavo, kad prašymas pagrįstai netenkintas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos.

36. Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos pirmajame variante buvo deklaruota, jog yra baigti Bute esančios šildymo sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir Bute įrengtas vietinis šildymas, nurodytas Buto bendrasis plotas 60,67 kv. m, gyvenamasis plotas – 60,67 kv. m, kai pagal Kadastro duomenų bylos duomenis Buto bendrasis plotas yra 65,07 kv. m, o gyvenamasis plotas yra 39,39 kv. m. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su atsakovo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad dokumento, kurio pagrindu pareiškėjas prašė pakeisti nekilnojamojo daikto (Buto) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą (bendrojo ir gyvenamojo plotų dydis) akivaizdžiai nesutapo su šio daikto Kadastro duomenų bylos duomenimis, todėl nebuvo galima 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos pirmojo varianto pagrindu keisti Buto kadastro duomenų.

37. Taip pat nustatyta, kad 2012 m. deklaracijoje nurodyta, jog buvo atlikti Buto kadastriniai matavimai, dėl kurių pasikeitė Buto plotas, neatliekant jokių statybos darbų, nes matavimai buvo atlikti naudojant tikslesnius matavimo prietaisus. Kadastro duomenų byloje yra fiksuotas nurodytas įstiklintas balkonas, be to, įrengta katilinė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, nustatė, kad daugiabučio namo balkono įstiklinimas reiškia, jog buvo atlikti statybos darbai, o tokiems statybos darbams atlikti buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas; 2012 m. deklaracijoje nurodyti duomenys neatitiko Kadastro duomenų bylos duomenų (statybos darbai buvo atlikti), be to, nebuvo užpildyti duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą (byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas turėjo tokią statybą leidžiantį dokumentą 2012 m. deklaracijos pildymo metu, o statybą leidžiantis dokumentas balkonui įstiklinti jam buvo išduotas tik 2017 m. rugsėjo 6 d.).

38. Iš 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijos Nr. 1 nustatyta, kad buvo nurodyta, jog pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta statinio statyba, pastatytas naujas statinys, tačiau taip pat nurodyta ir tai, kad buvo atlikti paprastojo remonto darbai pagal parengtą paprastojo remonto projektą, o Kadastro duomenų byloje nurodyta, jog joks naujas statinys nebuvo pastatytas. Dėl to taip pat pagrįstai konstatuota, jog 2017 m. rugsėjo 11 d. deklaracijos Nr. 1 pagrindu kadastro tvarkytojas neturėjo pagrindo keisti Buto kadastro duomenis.

39. Pareiškėjas pakartotinai kreipdamasis į atsakovą pateikė tos pačios ir to paties numerio, tačiau skirtingo turinio 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos antrąjį variantą, 2017 m. rugsėjo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir Kadastro duomenų bylą.

40. Iš 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos antrojo varianto nustatyta, jog deklaruota, kad yra baigti Bute esančios šildymo sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir Bute įrengtas vietinis šildymas, nurodytas Buto bendrasis ir gyvenamasis plotas nesutapo su Kadastro duomenų byloje nurodytais duomenimis. 2017 m. rugsėjo 26 d. deklaracijoje pateikti duomenys tik dėl parastojo remonto darbų (balkono įstiklinimo) atlikimo ir tai nepagrindžia Kadastro duomenų byloje užfiksuotų duomenų dėl vietinio šildymo įrengimo, pasikeitusių Buto plotų.

41. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pareiškėjas atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos 2010 m. rugsėjo mėnesį, laikydamasis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, pirmiausia pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog įsiteisėjusiu Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-113-335/2009 bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo konstatuota, jog Bute esančios šildymo sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų darbai buvo atlikti dar 2007 metais, savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; savavališkas šildymo sistemos atjungimo darbų atlikimo faktas konstatuotas ir 2009 m. kovo 10 d. patikrinimo protokole. Įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo konstatuota, kad pareiškėjas savavališkai, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos patalpų šildymo sistemos įrenginių atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, yra atlikęs atsijungimo darbus dar iki 2010 metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad pareiškėjas atsakovui teikė du skirtingus 2010 m. spalio 19 d. deklaracijos Nr. 1 variantus su juose užfiksuotais skirtingais duomenimis, pagrįstai suabejojo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pareiškėjo teiktų dokumentų patikimumu.

42. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl ginčo esmės ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 str. 6 d.) ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė motyvuotą ir ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui ir baudos skyrimo

43. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Molėtų šiluma“ iš pareiškėjo priteisė 600 advokato atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą. Pareiškėjas prašo panaikinti šią sprendimo dalį bei trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

44. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinės bylos šalimi yra ir tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įtraukė UAB „Molėtų šiluma“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą.

45. Pažymėtina, kad šildymo būdo pakeitimo įregistravimas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir pareigomis. Dėl to trečiasis suinteresuotas asmuo, įtrauktas į bylą, pagrįstai ir teisėtai pateikė atsiliepimą į skundą. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo į skundą pateikimas pirmosios instancijos teismui negali būti pripažintas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, už kurį pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 2 dalį gali būti skirta bauda iki 300 Eur.

46. Pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo skundą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvavusi UAB „Molėtų šiluma“ įgijo teisę į pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).

47. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

48. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

49. Dėl pirmiau aptartų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisimu, darytina išvada, kad pagrįstai iš pareiškėjo buvo priteistos trečiojo suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios atitinka Rekomendacijose nustatytus kriterijus, bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo iš pareiškėjo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą).

51. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomenduojamas priteistino maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas – 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.). Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo iš pareiškėjo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. žymiai mažesnę nei Rekomendacijose nurodyta suma.

52. Atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į trečiojo suinteresuoto asmens atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisiama 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų šiluma“ iš pareiškėjo A. M. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė