263d6487-8f6f-4eac-b22f-3cc5240f5ecf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1659-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32970-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.16.10.; 2.5.2.2.; 2.5.8.10.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų UAB „Valhalla inter“ ir K.

K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB DNB bankas ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Valhalla inter“ ir K. K. dėl skolos bei netesybų priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB DNB bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Valhalla inter“ ir K. K. 17 848,04 Eur nuostolių, 2 060,61 Eur skolos, 164,19 Eur delspinigių, 697,54 Eur palÅ«kanų, viso – 20 770,29 Eur, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2012-10-22 ieÅ¡kovas AB DNB bankas (prieÅ¡ reorganizavimÄ AB DNB lizingas) bei atsakovas UAB „Valhalla inter“ sudarė lizingo sutartį. Lizinguojamas turtas – balninis vilkikas MAN TGX 18.400 4x2 BLS, 2012 m. gamybos, kuris atsakovui perduotas 2012-10-24. K. K. 2012-10-22 laidavimo sutartimi laidavo už tinkamÄ atsakovo prievolių pagal sutartį įvykdymÄ . Atsakovui pradelsus įvykdyti prievolę, o atsakovei K. K. neįvykdžius prievolių už atsakovÄ net ir per papildomÄ terminÄ , 2015-07-29 sutartis nutraukta.

Atsakovas iki Å¡iol turto bei jo dokumentų negrÄ Å¾ino, įsiskolinimų nesumokėjo. Atsakovai K. K. ir UAB „Valhalla inter“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimuose į ieÅ¡kinį nurodė, kad jog 2015-06-06 lizinguojamas turtas – vilkikas, pateko į autoįvykį. Atsakovas minėtÄ turtÄ buvo apdraudęs Kasko draudimu BTA draudimo bendrovėje. Atsakovas aktyviai ieÅ¡kojo bÅ«dų ir sprendimų kaip pargabenti vilkikÄ Ä¯ LietuvÄ , nuolat vykdė susiraÅ¡inėjimus su draudikais, vežėjais, ieÅ¡kovu.

IÅ¡ UAB „Arro“, kuri vykdo gelbėjimo darbus ir komunikuoja dėl apmokėjimo už evakuacijÄ bei saugojimo aikÅ¡telę užsienyje, 2015-06-17 atsakovas sužinojo, kad reikės sumokėti 17 212,25 Eur su PVM. Atsakovo nuomone, dėl vilkiko transportavimo iÅ¡ Olandijos, draudimo turi rÅ«pintis Å¡io turto savininkas ieÅ¡kovas. 2015-07-13 ieÅ¡kovui nutraukus sutartį praneÅ¡ime buvo nurodyta nedelsiant grÄ Å¾inti transporto priemonę bei tai, jog nutraukus sutartį atsakovas netenka teisės naudoti ir valdyti turtÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė solidariai ieÅ¡kovui AB DNB bankui iÅ¡ atsakovų UAB „Valhalla inter“ ir K. K. 2 060,61 Eur pradelstų lizingo mokėjimų, 697,45 Eur palÅ«kanų, 164,19 Eur delspinigių ir 17 848,04 Eur nuostolių už negrÄ Å¾intÄ turtÄ bei 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (20 770,29 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-09-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydžio dėl lizingo sutarčių nutraukimo, dėl tenkančios pareigos sugadintÄ ginčo transporto priemonę atgabenti į LietuvÄ iÅ¡ Olandijos, laiduotojo atsakomybės. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovai iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo skaičiavimų nenuginčijo, teismas konstatavo, jog pagal pateiktus paskaičiavimus, atliktus remiantis Å¡alių pasiraÅ¡ytų sutarčių sÄ lygomis, ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovų 20 770,29 Eur nuostolių.

Teismas sprendė, jog teisinio pagrindo atleisti atsakovę K. K. nuo atsakomybės, kadangi Å¡alys laidavimo sutartimi susitarė dėl solidarios atsakomybės, vadinasi ieÅ¡kovas turi teisę šį ieÅ¡kinį teikti abiejų atsakovų, kaip solidariÄ jÄ prievolę turinčių bendraskolių, atžvilgiu. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovų teiginiais, kad ieÅ¡kovas kaip ginčo transporto priemonės savininkas privalo pasirÅ«pinti vilkiko atgabenimu iÅ¡ Olandijos, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė.

Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ ir sutarčių nuostatas, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog už perduotos transporto priemonės apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ buvo atsakingas bÅ«tent lizingo gavėjas, o ne ieÅ¡kovas. Nors ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir atsakovai neteko naudojimosi ir valdymo teisių į turtÄ , tačiau atsakovai turėjo teisę kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl įgaliojimo iÅ¡davimo pargabenti vilkikÄ Ä¯ LietuvÄ . Ginčo transporto priemonės neatgabenimas iÅ¡ Nyderlandų nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nesiėmė visų galimų ir bÅ«tinų priemonių nuostoliams iÅ¡vengti, t. y. buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi, minėta, automobilių turto apsauga ir priežiÅ«ra ir jų perdavimas lizingo davėjui nutraukus sutartį yra lizingo gavėjo pareiga, o byloje nėra pateikta jokių realių įrodymų, jog ieÅ¡kovas, nepatirdamas nepagrįstai didelių iÅ¡laidų, turėjo realiÄ galimybę susigrÄ Å¾inti Olandijoje esantį vilkikÄ .

Å iuo atveju vertintina, kad ieÅ¡kovas pasinaudojo alternatyviu jo teisių gynimo bÅ«du, iÅ¡ lizingo gavėjo pareikalaudamas sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ . Teismui nustačius, jog lizingo sutartimi prisiimti įsipareigojimai tinkamai įvykdyti nebuvo, o laidavimo sutartis yra galiojanti, todėl tiek UAB „Valhalla inter“, tiek K. K. turi vykdyti savo įsipareigojimus pagal minėtas sutartis, t. y. jie atsako kreditoriui (ieÅ¡kovui) kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, todėl ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

  III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Valhalla inter“ praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir bylÄ nutraukti, vadovaujantis lizingo sutarties 5 skyriumi, įpareigoti ieÅ¡kovÄ panaudoti BTA KASKO draudimo iÅ¡mokÄ , priklausančiÄ lizinguojamam turtui, savo reikalavimams patenkinti pagal lizingo sutartį ir paskaičiuoti bei grÄ Å¾inti atsakovui turto nusidėvėjimo sumÄ , kuri jam teisėtai priklauso nuo lizingo sutarties neteisėto nutraukimo (2015-07-29).

Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais motyvais: Vilkiko negrÄ Å¾ina trečiasis asmuo, Nyderlandų gelbėjimo darbus atlikusi kompanija, reikalaudama nepagrįstai didelės sumos už vilkikÄ ir puspriekabę kartu, už kurios veiksmus neatsako nei ieÅ¡kovas, nei atsakovai, ir dėl kurios veiksmų/neveikimo buvo iÅ¡keltas Å¡is ieÅ¡kinys, nes realiai turto be didesnių nuostolių parsigabenti neįmanoma, o detalių vilkiko apgadinimo nuotraukų ieÅ¡kovas draudimo kompanijai nepristatė, kad gauti draudimo iÅ¡mokÄ ir nekelti ieÅ¡kinio, nedidinant nei savo nei atsakovų iÅ¡laidų.

Dėl to atsirado CK 6.204 str. nurodytos aplinkybės, kurių atsiradimÄ lėmė CK 6.253 str. 1 d. ir 4 d. (Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės Å¡iais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, bÅ«tinojo reikalingumo, bÅ«tinosios ginties, savigynos).Byloje faktines aplinkybes pateikė tik atsakovai. IeÅ¡kovas Å¡iuos duomenis nuslėpė, siekdamas sau palankaus sprendimo, todėl į bylÄ pateikė tik ribotos informacijos duomenis, kurie apibrėžia atsakovo atsakomybę, neatskleidžiant teismui realių faktinių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieÅ¡kovo įrodymais, nenurodydamas tokio sprendimo motyvų ir nepaisydamas, jog ieÅ¡kovo su atsakovais pateikti įrodymai prieÅ¡taravo vienas kitam.

Teismas visiÅ¡kai nevertino faktoriaus apie draudimo panaudojimÄ , kaip nuostolių mažinimo bÅ«dÄ , kurį užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymai.Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovo teiginiai apie tariamÄ ieÅ¡kovo siekį „dvigubai pasipelnyti“ niekuo nepagrįsti, kadangi ieÅ¡kovas turi realiÄ galimybę, teismui tenkinus ieÅ¡kinį, dvigubai pasipelnyti, susigrÄ Å¾indamas turtÄ bei draudimÄ už jį, ieÅ¡kovas neįrodė, ir tokia galimybė iÅ¡liks tol, kol ieÅ¡kovas bus turto savininku.IeÅ¡kovas savo teisių gynimo bÅ«dais, įtvirtintais CK 6.567 str., piktnaudžiavo ir juos taikė kaip vienÄ kito sÄ lygÄ , jog pirma - atsakovas nemokėjo periodinių įmokų, ko pasėkoje ieÅ¡kovas reikalavo sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ , o galiausiai ir visai nutraukė sutartį.

TokiÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ patvirtino ir teismas, iÅ¡kraipydamas atsakovo pozicijÄ , kad jis byloje nekėlė ginčo dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nutraukus lizingo sutartį prieÅ¡ terminÄ , lizingo davėjas gali pasiimti lizingo dalyku esantį daiktÄ , jį realizuoti įstatymų nustatyta tvarka, o iÅ¡ lizingo gavėjo reikalauti tik tų nuostolių, kurių nepadengia lėšos, gautos realizavus lizingo objektÄ . Be to, įmanoma ir tokia situacija, kad perimto lizingo objektu esančio turto vertė ar kaina, gauta realizavus šį perimtÄ turtÄ , virÅ¡ija lizingo gavėjo likusius įsipareigojimus lizingo davėjui pagal lizingo sutartį.

Tokiu atveju lizingo davėjas yra įpareigotas grÄ Å¾inti lizingo gavėjui visas pinigų sumas, kurios buvo gautos realizavus turtÄ , iÅ¡ Å¡ios sumos atskaičius lizingo davėjui pagal sutartį priklausančias pinigų sumas.Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai byloja, jog ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ atsisakė tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ leisti iÅ¡sipirkti vilkikÄ , nedidinant nė vienos iÅ¡ Å¡alių iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas nepateikė aiÅ¡kių ir nedviprasmiÅ¡kų paaiÅ¡kinimų, kodėl draudimo kompanijai nepristatė nuotraukų, kad Å¡i galėtų nustatyti žalos dydį ir ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė K.

K. atsakovo UAB „Valhalla inter“ apeliacinį skundÄ palaiko, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, atleisti jÄ nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartį ir panaikinti jos sÄ skaitoms pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliaciniu skundu atsakovė K. K. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir bylÄ nutraukti. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais motyvais: Laiduotoja, sudarydama laidavimo sutartį, suprato teisinius padarinius tiek, kad ji įsipareigojo ieÅ¡kovui apmokėti eilinę arba dalį eilinės lizingo įmokos, kai Å¡i nėra apmokėta.

Laiduotoja niekada nebÅ«tų laidavusi už jai taikomÄ prievolę, kuri aptarta lizingo sutarties 5 skyriuje ir kuri ieÅ¡kovui turėjo arba turėtų bÅ«ti padengta iÅ¡ draudimo kompanijos Å¡iam gavus draudimo iÅ¡mokÄ . Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovui kažkas trukdytų tai įvykdyti. IÅ¡moka jam priklauso kaip turto savininkui. Byloje nėra duomenų, kodėl ieÅ¡kovas iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos nepatenkino savo reikalavimų, o visÄ atsakomybę perkėlė laiduotojai. Laidavimo sutarties momentu laiduotoja neturėjo jokios įmonių vadovavimo patirties, nėra baigusi jokio ne tik aukÅ¡to, tačiau ir aukÅ¡tesniojo mokslo.

Laiduotojos vienintelis iÅ¡silavinimas yra 12 klasių vidurinės mokyklos baigimas. Laiduotoja, bÅ«dama atsakovo direktore, ir vykdė draudimo nurodymus, kurie visÄ laikÄ užtikrintų nepertraukiamÄ turto apsaugÄ visÄ lizingo sutarties laikotarpį pagal tos pačios sutarties įsipareigojimus, todėl buvo tikra, jog įvykus autoįvykiui, draudimas padengs nuostolius, o turto savininkui nekils pagrindo tokių nuostolių reikalauti iÅ¡ laiduotojos.IeÅ¡kovas, esant neįvykdytai prievolei, lizingo sutarties nuostatas keitė ir traktavo taip, kad galėtų ir toliau daugiau uždirbti iÅ¡ sutarties, reikalaudamas teismo priteisti 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai ir neapdairiai laiduotojo atžvilgiu.

PalÅ«kanų padidinimas labai padidino laiduotojo atsakomybę.Teismas, nepasisakydamas dėl praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų, nevertindamas jų dydžio, neatsižvelgdamas į jų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentÄ , pažeidė įrodymų tyrimÄ ir teismo sprendimo motyvavimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas.K. K. laidavimui dėl prievolių pagal ginčijamÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį taikytinos CK 6.86 straipsnio nuostatos dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Nutraukus IÅ¡perkamosios nuomos sutartį ieÅ¡kovas, kaip kreditorius, galėjo nieko netrukdomas gauti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudimo bendrovės vien pagal nuotraukas, be turto gabenimo iÅ¡ Nyderlandų į LietuvÄ ir taip patenkintų savo turtinius reikalavimus, kuriuos reiÅ¡kia ieÅ¡kiniu.

Taigi ieÅ¡kovas (kaip kreditorius) laikytinas patenkinusiu savo reikalavimus, kuriuos jis galėjo kelti dėl skolininko prievolių, atsiradusių tos sutarties pagrindu. PrieÅ¡ingai vertinant situacijÄ , bÅ«tų iÅ¡kreiptas Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros principas, laiduotojas patirtų neproporcingai didelius turtinius praradimus dėl sutartinių prievolių neįvykdymo. Taikymas atsakomybės laiduotojui dėl IÅ¡perkamosios nuomos sutarties nutraukimo padarinių, numatytų CK 6.574 straipsnyje, Å¡iuo konkrečiu atveju taip pat neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalį kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas dėl kreditoriaus veiksmų negali įvykdyti prievolės arba kreditoriaus pareigų nevykdymas sudaro pagrindÄ skolininkui sustabdyti prievolės vykdymÄ .

IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad Å¡ios normos požiÅ«riu ne bet koks kreditoriaus veiksmas ar pažeidimas yra pagrindas skolininkÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar besÄ lygiÅ¡kai atleisti nuo prievolės vykdymo. Kai dėl kreditoriaus vienaÅ¡aliÅ¡ko, neteisėto lizingo sutarties nutraukimo atsakovas negalėjo nei susigrÄ Å¾inti turto, kad ieÅ¡kovas turtÄ parduotų ir taip bÅ«tų užtikrintas sutarties įvykdymas, nei draudimo bendrovei pateikti turto nuotraukų, kad Å¡i įvertinusi pažeidimų dydi, galėtų ieÅ¡kovui pervesti draudimo iÅ¡mokÄ , kuria kreditorius patenkintų savo reikalavimus, pareikÅ¡tus atsakovams ieÅ¡kinyje.

O pats ieÅ¡kovas turto, kaip vienintelis Å¡io savininkas, po lizingo sutarties nutraukimo dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių nesusigrÄ Å¾ino. Taigi dėl nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovo elgesio padidėjo atsakovų atsakomybė, iÅ¡laidos tapo neapibrėžtos tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovams. Laidavimo sutartis sudaryta laiduotojos ir lizingo bendrovės. Apeliantės, kaip laiduotojos, atsakomybė nustatyta laidavimo sutarties 3.1 punkte, kuriame įtvirtinta, kad laiduotojas atsako lizingo bendrovei ta pačia apimtimi, kaip ir klientas.

Kai prievolės pagal lizingo sutartį neįvykdytos, klientas ir laiduotojas atsako lizingo bendrovei kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (Laidavimo sutarties 3.3 punktas).Taigi į laidavimo sutartį lizingo sutarties 8.10 punkto nuostata dėl pareigos grÄ Å¾inti turtÄ (automobilį) lizingo bendrovei, nutraukus sutartį, neperkelta. Pirmiau nurodytos lizingo ir laidavimo sutarčių nuostatos turi esminę reikÅ¡mę nustatant laiduotojos atsakomybės dydį ir apimtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių nuostatų pagal sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles netyrė ir nevertino.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Valhalla inter“ palaiko atsakovės K.

K. apeliacinį skundÄ , praÅ¡o prijungti prie bylos susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniais laiÅ¡kais su BTA specialiste J. K., pripažinti ieÅ¡kovÄ pažeidusiu prievolę, pripažinti lizingo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ neteisėtu, ieÅ¡kinį atmesti, įpareigoti ieÅ¡kovÄ savo reikalavimus pagal lizingo sutartį patenkinti iÅ¡ jam, kaip teisėtam savininkui priklausančios draudimo premijos pagal Draudimo polisÄ pagal 2015-06-06 autoįvykio pripažinimÄ draudžiamuoju, panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones banko sÄ skaitoms.IeÅ¡kovas AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad apeliantų bandymas teigti, kad sutarties nutraukimas panaikino apelianto UAB „Valhalla inter“ pareigÄ grÄ Å¾inti turtÄ jo savininkui bankui ir/ar, kad sutarties nutraukimu bankas „nuÅ¡alino“ apeliantÄ UAB „Valhalla inter“ nuo turto grÄ Å¾inimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis tiek sutarties nuostatoms (8.9 p., kuriame nurodyta, kad TurtÄ su dokumentais lizingo gavėjas privalo grÄ Å¾inti per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos), tiek CK 6.574 str. (kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį), tiek teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

Minėtu teiginiu bandoma pridengti apelianto UAB „Valhalla inter“ finansinį nepajėgumÄ ne tik vykdyti sutarties sÄ lygas, tačiau nesugebėjimÄ rasti lėšų sugadinto turto gelbėjimo darbų apmokėjimui bei pargabenimo į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡laidų apmokėjimui. Apeliantas UAB „Valhalla inter“ turėjo pakankamai laiko finansinių problemų iÅ¡sprendimui, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu bankas neprivalėjo sumokėti (už apeliantÄ UAB „Valhalla inter“) Olandijos gelbėjimo įmonei tame tarpe už svetimos puspriekabės (su žuvies kroviniu) gelbėjimo bei saugojimo paslaugas net 10.593,75 Eur, kuomet apeliantas UAB „Valhalla inter“ net nenurodo, kam priklauso minėta puspriekabė ir krovinys, kur yra drausta minėta puspriekabė ir kt.

Byloje nėra duomenų, kad kas nors bÅ«tų įsipareigojęs konkrečiais terminais ir sumomis kompensuoti bankui svetimos puspriekabės su kroviniu gelbėjimo iÅ¡laidų sumÄ , jei bankas jÄ bÅ«tų sumokėjęs. Apeliaciniuose skunduose apeliantai klaidingai teigia, kad po sutarties nutraukimo atsiradęs draudimas naudotis turtu yra tolygus draudimui grÄ Å¾inti turtÄ bankui. Akivaizdu, kad toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja jau minėtoms sutarties 8.9 p. bei CK 6.574 str. nuostatoms. Po sutarties nutraukimo buvęs lizingo gavėjas netenka teisės naudoti ir valdyti turtÄ komercinei – Å«kinei veiklai vykdyti ir per 3 darbo dienas privalo jį grÄ Å¾inti bankui.

Draudimas naudoti turtÄ ir pareiga grÄ Å¾inti turtÄ yra visiÅ¡kai skirtingi dalykai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad bankas bÅ«tų uždraudęs apeliantui UAB „Valhalla inter“ grÄ Å¾inti turtÄ arba kad bankas bÅ«tų atsisakęs priimti grÄ Å¾inamÄ turtÄ (CPK 178 str.). GrÄ Å¾inti turtÄ pirmiausia buvo įsipareigojęs apeliantas UAB „Valhalla inter“ (Sutarties 8.9 p.) ir bÅ«tent minėtas apeliantas turėjo dėti visas pastangas sumokėti už turto, puspriekabės su kroviniu gelbėjimo darbus ir saugojimÄ Olandų įmonei, kad turtÄ bÅ«tų galima pargabenti į LietuvÄ .

Å ios pareigos apeliantas UAB „Valhalla inter“ neįvykdė, todėl bankas nuostolius prisiteisė ginčo sprendimu. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad draudimo iÅ¡moka patenkins visus banko reikalavimus. Tačiau apeliantas UAB „Valhalla inter“ nepateikė įrodymų, kad kasko draudimo iÅ¡moka sudarys 20.770,29 Eur. Preliminariais draudiko skaičiavimais draudimo iÅ¡moka galėtų bÅ«ti apie 10.280,00 Eur. Atmestini apelianto UAB „Valhala inter“ teiginiai, kad bankas neva dvigubai pasipelnys, nes neva susigrÄ Å¾ins turtÄ ir dar gaus draudimo iÅ¡mokÄ .

Pažymėtina, kad:

1) apeliantas UAB „Valhalla inter“ nesumokėjo už turto ir puspriekabės su kroviniu gelbėjimÄ , saugojimÄ ;

2) bankas nemokės už svetimos puspriekabės ir krovinio gelbėjimo darbus bei saugojimÄ , o Olandų įmonė negrÄ Å¾ins turto, kol nebus sumokėta ir už puspriekabės su kroviniu gelbėjimo, saugojimo paslaugas. Taigi, turtas nebus grÄ Å¾intas bankui, o bus parduotas apelianto UAB „Valhalla inter“ įsiskolinimams Olandų įmonei padengti. Tuo tarpu, kai bankas gaus draudimo iÅ¡mokÄ ir jÄ paskirstys, tai nedelsiant informuos teismÄ ir Å¡alis apie tokį įvykį. Å iandienai draudimo iÅ¡mokos gauta nėra.

Apeliantas teigia, kad bankas neva atsisakė savo pirmenybės teisių, kuriomis pasinaudojęs bÅ«tų galėjęs patenkinti savo reikalavimÄ , todėl laiduoja turėtų bÅ«ti atleista nuo atsakomybės CK 6.86 str. pagrindu. Apeliantė K. K. teigia, kad bankas galėjo pasinaudoti kitomis teisėmis „konkrečiai draudimo iÅ¡mokas, kas numatyta lizingo sutartyje; kreditorius Å¡ių teisių atsisakė“. Å ie teiginiai nepagrįsti. Bankas neatsisakė jokių teisių, tame tarpe, teisės į draudimo iÅ¡mokÄ (už sugadinto turto remonto kaÅ¡tų paskaičiavimÄ ), kuri iki Å¡iol nėra iÅ¡mokėta.

Apeliantė K. K. nepateikė jokių įrodymų, kad bankas bÅ«tų atsisakęs teisės, kaip naudos gavėjas, gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Byloje nėra jokio raÅ¡ytinio banko atsisakymo nuo draudimo iÅ¡mokos ar nustatyto fakto, kad bankas bÅ«tų grÄ Å¾inęs draudimo iÅ¡mokÄ (kuri nebuvo ir dar nėra iÅ¡mokėta bankui). Kai tik bankas gaus draudimo iÅ¡mokÄ , tai ja dengs dalį patirtų nuostolių, todėl sprendimo vykdymo procese liks iÅ¡ieÅ¡koti likusiÄ sumÄ . Kol nėra iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka ir nėra banko raÅ¡tiÅ¡ko atsisakymo jÄ gauti (priimti), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bankas atsisakė gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

PrieÅ¡ingai, banko žiniomis draudiko vykdomas draudžiamojo įvykio administravimo procesas eina į pabaigÄ (baigiamas skaičiuoti draudimo iÅ¡mokos dydis), todėl tikėtina, kad 2016 m. balandžio mėnesį bankas gali gauti draudimo iÅ¡mokÄ , kuri sudarytų apie 10.280,00 Eur. Tačiau iki Å¡io atsiliepimo suraÅ¡ymo dienos bankas nėra gavęs jokios draudimo iÅ¡mokos. Apeliantas teigia, kad kreditorius neva neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį, todėl apeliantas UAB „Valhalla inter“ neva negalėjo susigrÄ Å¾inti turto; kad apeliantas UAB „Valhalla inter“ negalėjo pateikti nuotraukų draudikui, nes neva nutraukus sutartį yra draudžiama fotografuoti turtÄ , o nuotraukas pateikti draudikui; kad bankas pats nesusigrÄ Å¾ino turto dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių, todėl apeliantai teigia, kad nesÄ Å¾iningai padidėjo jų atsakomybė.

Visi minėti teiginiai yra nepagrįsti. Jau buvo minėta, kad:

1) Apeliantai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijo vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl laikytina, kad sutartis nutraukta teisėtai;

2) Sutarties nutraukimas materializavo sutarties 8.9 p. esančiÄ apelianto UAB „Valhalla inter“ pareigÄ grÄ Å¾inti turtÄ . Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų ar liudininkų paaiÅ¡kinimu, kad bankas bÅ«tų draudęs apeliantui UAB „Valhalla inter“ grÄ Å¾inti turtÄ iÅ¡ Olandijos į Lietuvos RespublikÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, kad bankas bÅ«tų atsisakęs iÅ¡duoti apeliantui UAB „Valhalla inter“ įgaliojimÄ , jei toks bÅ«tų reikalingas, turto pargabenimui į LietuvÄ . Apeliantai net nepateikė įrodymų, kad toks įgaliojimas jiems buvo reikalingas (kad Olandų gelbėjimo įmonė bÅ«tų jo praÅ¡iusi iÅ¡ apeliantų);

3) byloje nėra jokių įrodymų, kad bankas bÅ«tų draudęs apeliantui UAB „Valhalla inter“ fotografuoti vilkikÄ , o nuotraukas siųsti draudikui;

4) byloje įrodyta, kad bankas neprivalėjo mokėti 10.593,75 Eur už svetimo puspriekabės su kroviniu gelbėjimÄ bei saugojimÄ tam, kad už apeliantÄ UAB „Valhalla inter“ sumokėjęs 4961,25 Eur už vilkiko gelbėjimÄ bei saugojimÄ ir dar virÅ¡ 2000,00 Eur už vilkiko pargabenimÄ iÅ¡ Olandijos į LietuvÄ , patirtų dar didesnius nuostolius.    2016-04-14 byloje gautas ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ UAB „ Valhalla inter“ 605 Eur už susipažinimÄ su Å¡io atsakovo apeliaciniu skundu ir atsiliepimo  į jį parengimÄ , bei priteisti už analogiÅ¡kÄ darbÄ iÅ¡ atsakovės K.

K. 605 Eur sumÄ . 2016-04-14 byloje gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas prijungti byloje susiraÅ¡inėjimÄ su Olandų įmone Joh van der Zand, kuris patvirtinta, kad vilkimas buvo parduotas už 13 000 Eur ir tuo nebuvo padengta visa vilkiko gelbėjimo darbų bei saugojimo paslaugų suma.   2016-04-29 gautas atsakovės K. K. praÅ¡ymas prijungti priedus, iÅ¡ kurių matyti, kad BTA ( vilkikÄ apdraudusi bendrovė) yra pasiruoÅ¡usi AB DNB bankui sumokėti piniginę draudimo iÅ¡mokÄ sumoje 10 277,62 Eur. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ Â dėl skolos, nuostolių, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo grindžia 2012-10-22 tarp ieÅ¡kovo AB DNB banko (prieÅ¡ reorganizavimÄ - AB DNB lizingas) bei atsakovo UAB „Valhalla inter“ sudaryta lizingo sutartimi. Lizinguojamas turtas – balninis vilkikas MAN TGX 18.400 4x2 BLS 2015-06-06 pateko į autoįvykį Olandijoje, tai, kad vilkiko negrÄ Å¾ino atsakovui Nyderlandų gelbėjimo darbus atlikusi kompanija, nėra priežastimi , dėl kurios atsakovai gali bÅ«ti atleisti nuo įsipareigojimų vykdymo ieÅ¡kovui. Atsakovas UAB „Valhalla inter“ apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad dėl gelbėjimo darbus atlikusios kompanijos veiksmų ir neveikimo buvo iÅ¡keltas Å¡is ieÅ¡kinys.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl atsakovų nevykdymo įsipareigojimų pagal lizingo ir laidavimo sutartis, sutarties Å¡alis, nevykdanti įsipareigojimų, gali bÅ«ti atleista nuo atsakomybės už jų nevykdymÄ tuo atveju, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu. IeÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Valhalla inter“ sudarytos lizingo sutarties 4.10 punktas numato, kad Å¡alis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymÄ , jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu.

Tai, kad atsakovas –lizingo gavėjas įsigijo balninį vilkikÄ ir numatė jo naudojimÄ versle, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis turėjo galimybę protingai numatyti, jog vilkikas gali patekti į autoįvykį, dėl to gali bÅ«ti nebepanaudojamas pajamoms gauti, atsakovas gali netekti numatyto pelno, kurį planavo gauti, naudodamas vilkikÄ verslui. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas lizingo sutarties neįvykdė dėl aplinkybių, kurias galėjo numatyti, todėl lizingo sutarties 4.10 punktas negali bÅ«ti taikomas ir atsakovas negali bÅ«ti atleidžiamas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymÄ .

Tai, kad Nyderlandų gelbėjimo darbus atlikusi kompanija galėjo reikalauti didesnių sumų, nei jos buvo pagrįstos, yra ginčo su Å¡ia kompanija dalykas, tačiau dėl tokio kilusio ginčo negali bÅ«ti atsakingas lizingo davėjas.             Atsakovas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieÅ¡kovo įrodymais, nenurodydamas tokio sprendimo motyvų ir nepaisydamas, jog ieÅ¡kovo su atsakovais pateikti įrodymai prieÅ¡taravo vienas kitam. Asmuo, kuris teigia, kad priimant teismo sprendimÄ nebuvo įvertinti jo pateikti  įrodymai, kad juos įvertinus turėjo bÅ«ti padarytos kitokios iÅ¡vados, nei jas padarė teismas, turi nurodyti Å¡iuos įrodymus ir nurodyti argumentus dėl prieÅ¡ingų teismo sprendimo iÅ¡vadų.

Teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovų teiginiais, kad ieÅ¡kovas kaip ginčo transporto priemonės savininkas privalo pasirÅ«pinti vilkiko atgabenimu iÅ¡ Olandijos, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ ir sutarčių nuostatas, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog už perduotos transporto priemonės apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ buvo atsakingas bÅ«tent lizingo gavėjas, o ne ieÅ¡kovas. Nors ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir atsakovai neteko naudojimosi ir valdymo teisių į turtÄ , tačiau atsakovai turėjo teisę kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl įgaliojimo iÅ¡davimo pargabenti vilkikÄ Ä¯ LietuvÄ .

Ginčo transporto priemonės neatgabenimas iÅ¡ Nyderlandų nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių atsiradusiems nuostoliams sumažinti, nes atsakovai, teigdami, kad vilkiko atgabenimas į LietuvÄ bÅ«tų sumažinęs Å¡iuos nuostolius, turėjo pateikti šios aplinkybės įrodymus, tačiau tokie įrodymai byloje nebuvo teikiami. Kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog bankas neprivalėjo sumokėti už apeliantÄ UAB „Valhalla inter“ Olandijos gelbėjimo įmonei , tame tarpe už jai nepriklausančios puspriekabės (su žuvies kroviniu) gelbėjimo bei saugojimo paslaugas 10.593,75 Eur, apeliantas UAB „Valhalla inter“ nenurodė, kam priklauso puspriekabė ir krovinys, kur yra drausta minėta puspriekabė ir kt.

Byloje nėra duomenų, kad kas nors bÅ«tų įsipareigojęs konkrečiais terminais ir sumomis kompensuoti bankui svetimos puspriekabės su kroviniu gelbėjimo iÅ¡laidų sumÄ , jei bankas jÄ bÅ«tų sumokėjęs. Apeliaciniuose skunduose apeliantai klaidingai teigia, kad po sutarties nutraukimo atsiradęs draudimas naudotis turtu yra tolygus draudimui grÄ Å¾inti turtÄ bankui, toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja sutarties 8.9 p. bei CK 6.574 str. nuostatoms. Po sutarties nutraukimo buvęs lizingo gavėjas netenka teisės naudoti ir valdyti turtÄ komercinei – Å«kinei veiklai vykdyti ir per 3 darbo dienas privalo jį grÄ Å¾inti bankui.

Draudimas naudoti turtÄ ir pareiga grÄ Å¾inti turtÄ yra visiÅ¡kai skirtingi dalykai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad bankas bÅ«tų uždraudęs apeliantui UAB „Valhalla inter“ grÄ Å¾inti turtÄ arba kad bankas bÅ«tų atsisakęs priimti grÄ Å¾inamÄ turtÄ (CPK 178 str.). GrÄ Å¾inti turtÄ pirmiausia buvo įsipareigojęs apeliantas UAB „Valhalla inter“ (Sutarties 8.9 p.) ir bÅ«tent Å¡is apeliantas turėjo dėti visas pastangas sumokėti už turto, puspriekabės su kroviniu gelbėjimo darbus ir saugojimÄ Olandų įmonei, kad turtÄ bÅ«tų galima pargabenti į LietuvÄ .

Å ios pareigos apeliantas UAB „Valhalla inter“ neįvykdė.             CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad apeliaciniame skunde turi bÅ«ti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ . Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokių aplinkybių atsakovas nenurodė, teismo sprendimo iÅ¡vados yra pagrįstos ir teisėtos.               Atsakovas nurodė, kad teismas visiÅ¡kai nevertino faktoriaus apie draudimo panaudojimÄ , kaip nuostolių mažinimo bÅ«dÄ , kurį užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymai.

Pateiktu papildomu atsakovės K. K. įrodymu - AAS „ BTA Baltic Insurance Company“ praneÅ¡imu apie priimtÄ sprendimÄ ieÅ¡kovas 2016-0425 buvo informuotas, kad draudimo iÅ¡moka bus mokama sumoje 10 277,62 Eur į DNB Banko atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . Tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu - 2016 m. vasario 1 d. teismui nebuvo pateikta informacija apie tai, kad draudimo bendrovė ketina kompensuoti dalinai  Bankui atsiradusius nuostolius dėl to, kad lizingo objektas pateko į autoįvykį, reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ ne pagal byloje pateiktus įrodymus ir dėl to sprendimas turi bÅ«ti keičiamas. Šis įrodymas yra reikÅ¡mingas teismo sprendimo vykdymo stadijoje, tuo atveju, jei ieÅ¡kovui bÅ«tų apmokėta draudimo bendrovės nurodyta suma, Bankas turėtų pagrindo nesiekti šios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovų, tačiau nesant byloje duomenų, kad Bankui jau yra sumokėta Å¡i suma, kad ji buvo sumokėta teismo sprendimo priėmimo metu, keisti teismo sprendimÄ nėra pagrindo.     Apeliantė teigia, kad bankas atsisakė savo pirmenybės teisių, kuriomis pasinaudojęs bÅ«tų galėjęs patenkinti savo reikalavimÄ , todėl laiduoja turėtų bÅ«ti atleista nuo atsakomybės CK 6.86 str. pagrindu, tačiau Å¡ie teiginiai nepagrįsti, bankas neatsisakė jokių teisių, tame tarpe, teisės į draudimo iÅ¡mokÄ .

Bankas nurodė, jog tik gavęs draudimo iÅ¡mokÄ , ja dengs dalį patirtų nuostolių, todėl sprendimo vykdymo procese liks iÅ¡ieÅ¡koti likusiÄ sumÄ . Apeliantas teigia, kad kreditorius neva neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį, todėl apeliantas UAB „Valhalla inter“ neva negalėjo susigrÄ Å¾inti turto, tačiau apeliantai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijo vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl laikytina, kad sutartis nutraukta teisėtai.             Laiduotoja, sudarydama laidavimo sutartį, turėjo suprato teisinius padarinius, todėl jos nurodyta aplinkybė, jog ji supratusi, kad įsipareigoja ieÅ¡kovui apmokėti eilinę arba dalį eilinės lizingo įmokos, kai Å¡i nėra apmokėta, kad ji niekada nebÅ«tų laidavusi už jai taikomÄ prievolę, atmestini, nes laidavimo sutarties sÄ lygos nebuvo ginčijamos, atsakovė, kaip bendrovės vadovė, turėjo suprasti pasiraÅ¡omos sutarties pasekmes, sutarties nenuginčijus, jai taikyta atsakomybė pagrįstai.

           Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų            IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ kiekvieno  atsakovo po 605 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ atsakovų buvo priteista po 1401,76 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, ieÅ¡kovÄ atstovavo tas pats atstovas advokatas ir apeliacinės instancijos teismui, pateikiant atsiliepimus į ieÅ¡kinį, teismui nepateiktas turėtų iÅ¡laidų apskaičiavimas, todėl priteistinos  atstovavimo iÅ¡laidos mažintinos iki 400 Eur iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ atsakovų.           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui AB DNB bankas ( jak 112029270) iÅ¡ atsakovų UAB „Valhalla inter“ ( jak 302643546) ir K. K. ( (duomenys neskelbtini)) po 400 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjai                                                                                                         Rita Kisielienė Danutė Kutrienė                                                                                                                                                                                                                                   Zita SmirnovienėÂ