2020-08-05 Nr. AB-14515-3-61-3-02215-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1320-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02215-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atsakovams Lietuvos valstybės istorijos archyvui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos valstybės istorijos archyvo, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. I. (A. I.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 3R-240(AG-185/05-2018) (toliau – ir LAGK sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos valstybės istorijos archyvo (toliau – ir Archyvas) individualius administracinius aktus Nr. R10-525 ir Nr. (P1-1952-1958, 1960-1971, 1975) P2-3906; 3) įpareigoti Archyvą pašalinti padarytus pažeidimus ir įvykdyti visas pareiškėjo prašymuose (Nr. P1-1952, P1-1953, P1-1954, P1-1955, P1-1956, P1-1957, P1-1958, P1-1959, P1-1960, P1-1961, P1-1962, P1-1963, P1-1964, P1-1965, P1-1966, P1-1967, P1-1968, P1-1969, P1-1970, P1-1971, P1-1972, P1-1973, P1-1974, P1-1975, P1-1976, P1-1977) (toliau – ir Prašymai) esančias administracines procedūras Archyvo sąskaita per 10 darbo dienų, kurias pareiškėjas būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų iš Archyvo pusės, vykdant Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. ĮV-377, neapsiribojant paieška tik metrikos knygose; 4) priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Archyvo veiksmų, atlyginimo; 5) priteisti iš Archyvo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Archyvui 2018 m. kovo 26 d. pateikė 26 Prašymus dėl administracinių procedūrų vykdymo, o 2018 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu gavo nepasirašytą Archyvo informacinio pobūdžio atsakymą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas atsakymą apskundė Archyvui, prašydamas paaiškinti, kodėl neatliekamos administracinės procedūros ir pažeidžiamos jo teisės. 2018 m. gegužės 2 d. gavo Archyvo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą, kurį apskundė LAGK. LAGK, nedėmesingai išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė LAGK sprendimą, kuriuo dalyje bylą nutraukė, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3. Pareiškėjas teigė, kad skundžiami Archyvo priimti individualūs administraciniai aktai neatitinka VAĮ reikalavimų, nes nenurodyta jų apskundimo tvarka, vienas jų buvo siunčiamas elektroniniu paštu, todėl turėjo būti pasirašytas elektroniniu parašu, apie prašymo nenagrinėjimą pareiškėjui nebuvo pranešta per 5 darbo dienas, neteisėtai ir nemotyvuotai reikalaujama dokumentų ir informacijos, kurių nereikia administracinės procedūros sprendimui priimti, taip pat reikalaujama pateikti dokumentus, kurie jau buvo pateikti anksčiau, praleisti atsakymų pateikimo terminai, esant neaiškumams, pareiškėjas nebuvo apklaustas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Archyvas netinkamai organizuoja savo darbą, nes neaišku, kam ir kur paduoti skundą, darbuotojų nuolat nebūna darbo vietoje, jie atsisako priimti skundus. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12, 14, 15 ir 16 straipsnių nuostatos, taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27 ir 31 punktai, nes į pareiškėją nebuvo kreiptasi per 5 darbo dienas dėl trūkstamos informacijos gavimo, bei Taisyklių 24, 25, 27, 30, 37, 38, 42 punktai. Pareiškėjas pažymėjo, kad Archyvas pažeidė Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. ĮV-377 „Dėl Valstybės archyvų mokamų paslaugų ir jų įkainių sąrašo bei šių paslaugų teikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės archyvų mokamų paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.1.1 punktą, nes turėdami pareiškėjo pateiktą lengvatą suteikiančią galiojančią pažymą, neatliko administracinės paslaugos nemokamai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsisakius tenkinti jo Prašymus, esant akivaizdiems neteisėtiems skriaudą padariusių valstybės tarnautojų veiksmams, kilo nuoskaudos ir nusivylimo teisingumu jausmas, valstybės abejingumo pareiškėjo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui, žalą sukėlusio asmens „nebaudžiamumo“, „nepasmerkimo“ problema. Per nepagrįsto bylinėjimosi laiką pareiškėjas nurodė patyręs stresą ir išgyvenimus, o tai sukėlė neigiamas pasekmes sveikatai.

5. Atsakovas Archyvas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Archyvas (toliau abu kartu – ir atsakovas) su pareiškėjo A. I. skundu nesutiko.

6. Atsakovas nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovas skundžiamame sprendime nesukonkretino, kokių teisės aktų pagrindu yra ribojamas priėjimas prie archyve esančių dokumentų, ir nenurodė apskundimo tvarkos, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes jokios esminės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms tai neturėjo. Aplinkybė, kad elektroniniu paštu išsiųstas Archyvo atsakymas nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu, vertintina kaip formalus pažeidimas, nes pats dokumentas buvo pasirašytas įprastai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pats pateikė elektroniniu parašu nepasirašytus Prašymus, todėl atsakovas galėjo atsisakyti šiuos Prašymus priimti, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra ilgametis Archyvo teikiamų administracinių paslaugų naudotojas, remdamasis bendraisiais viešojo administravimo principais, neturėdamas abejonių dėl pareiškėjo tapatybės, juos priėmė ir išnagrinėjo.

7. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, kurioje imperatyviai nustatyta, kad priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, taip pat prie susistemintų asmens duomenų rinkmenų ribojamas 30 metų po to asmens mirties, o jei asmens mirties data nenustatyta, – 100 metų nuo to asmens gimimo. Jeigu nenustatyta nei asmens gimimo, nei mirties data, šis priėjimas ribojamas 70 metų nuo dokumentų sudarymo, išskyrus atvejus, kai taikomi šio straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai. Pareiškėjo prašymais Nr. P1-1952 – P1-1955 prašomi pateikti duomenys nėra vieši ir gali būti teikiami tik duomenų subjekto ar jo įgalioto atstovo prašymu, o jeigu asmuo, apie kurį prašoma duomenų yra miręs ir nuo mirties nepraėję daugiau nei 30 metų – tik esant giminystę patvirtinantiems dokumentams.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nemokamu administracinių paslaugų teikimu pareiškėjui, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomame Apraše nustatyti tik archyvų teikiamų paslaugų įkainiai ir jokia archyvo teikiamų administracinių paslaugų atlikimo tvarka ar turinys šiame sąraše nėra reglamentuota. Pareiškėjo Archyvui pateiktoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui socialinė pašalpa skiriama nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., todėl pareiškėjas priimant skundžiamus sprendimus jau nebeturėjo teisės pasinaudoti Apraše nurodytomis lengvatomis. Skundžiamus Archyvo ir LAGK sprendimus naikinti nėra teisinių pagrindų, todėl išvestinis pareiškėjo reikalavimas Archyvui pašalinti pažeidimus ir įvykdyti pareiškėjo Prašymuose nurodytas administracines procedūras atsakovo sąskaita bei priteisti neturtinę žalą atmestini kaip nepagrįsti.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. I. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 22 d. 26 prašymais, užregistruotais Archyve 2018 m. kovo 26 d. jiems suteikiant registracijos numerius P1-1952, P1-1953, P1-1954, P1-1955, P1-1956, P1-1957, P1-1958, P1-1959, P1-1960, P1-1961, P1-1962, P1-1963, P1-1964, P1-1965, P1-1966, P1-1967, P1-1968, P1-1969, P1-1970, P1-1971, P1-1972, P1-1973, P1-1974, P1-1975, P1-1976, P1-1977 kreipėsi į Archyvą prašydamas atlikti paiešką ir išduoti pažymas apie Prašymuose nurodytų asmenų gimimo ir santuokos aktų įrašus. Prašymuose pažymos gavimo tikslas nurodytas „asmeninis“.

11. Teismas nustatė, kad Archyvas pareiškėjui į didžiąją dalį prašymų (20) atsakė 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (P1-1952-1958, 1960-1971, 1975) P2-3906 (toliau – ir 2018 m. balandžio 24 d. Raštas), nurodydamas, kad negali atlikti paieškos dėl dalies pareiškėjo nurodytų asmenų santuokų ir gimimo įrašų, nes Kamojų, Lentupio, Bistryčios, Kiemeliškių, Svierionių, Žukainių, Kliukščionių ir Mikailiškių Romos katalikų bažnyčių XIX a. pabaigos – 1940 m. metrikų knygų Lietuvos valstybės istorijos archyvas nesaugo, todėl pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Baltarusijos archyvus arba civilinės metrikacijos įstaigas. Dėl pareiškėjo prašymuose Nr. P1-1952 – P-1955 nurodytų asmenų gimimo ir santuokos įrašų, Archyvas nurodė, kad šių duomenų pateikti negali, nes pareiškėjas nepateikė giminystės ryšį įrodančių dokumentų arba atstovavimo sutarties. Šį atsakymą pareiškėjas skundė teismui.

12. Teismas nustatė, kad į likusius 6 pareiškėjo prašymus jam atsakyta Archyvo 2018 m. balandžio 24 d. raštais Nr. (P1-1959)P2-3930, (P1-1972)P2-3931, (P1-1973)P2-3932, (P1-1974)P2-3933, (P1-1976)P2-3934 ir (P1-1977)P2-3936, kuriais pareiškėjas buvo informuotas, kad jo prašomos suteikti paslaugos (prašymuose nurodytų asmenų santuokos ir gimimo įrašų aktų pateikimas) yra mokamos ir nurodyti apmokėjimo už paslaugas rekvizitai.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl Archyvo 2018 m. balandžio 24 d. Rašto pateikė skundą Archyvui (nurodyta, kaip prašymas), kuriame teigė, kad jam administracinės paslaugos pagal jo pateiktus prašymus turi būti suteiktos nemokamai, nes jis yra socialinės pašalpos gavėjas, o pažyma patvirtinanti tokį jo statusą Archyvui buvo pateikta 2018 m. vasario mėnesį. Į minėtą prašymą pareiškėjui atsakyta skundžiamu Archyvo 2018 m. gegužės 2 d. raštu Nr. R10-525 „Dėl prašymo“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 2 d. Raštas). 2018 m. gegužės 2 d. Rašte paaiškinta, kad pareiškėjo prašymai buvo nagrinėjami eilės tvarka teisės aktų nustatyta tvarka per 20 darbo dienų, kadangi teko susirasti teisingus vietovardžių pavadinimus, iš padrikai surašytų vietovardžių išskirti bažnytkaimius, nustatyti, kokiai parapijai priklausė vienas ar kitas kaimas bei informacinėse sistemose peržiūrėti už kokį laikotarpį yra archyve saugomi dokumentai, prašymuose paieškos ribos nurodytos 10 ir daugiau metų bei įrašyti trijų vietovardžių pavadinimai, kaimų pavadinimai pateikti gudiškai, dabar tie kaimai yra Baltarusijoje, todėl dėl XIX a. pab. ir XX a. metrikų pareiškėjui patarta kreiptis į Baltarusijos archyvus arba civilinės metrikacijos įstaigas.

14. Teismas nustatė, kad nesutikdamas su Archyvo pateiktais 2018 m. balandžio 24 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. Raštais, pareiškėjas kreipėsi į LAGK ir prašė: 1) pripažinti Archyvo darbuotojų veiksmus neteisėtais; 2) skirti griežtas poveikio priemones Archyvo darbuotojams; 3) įpareigoti įvykdyti visas pareiškėjo prašymuose esančias administracines procedūras Archyvo sąskaita per 10 darbo dienų. Lietuvos administracinių ginčų komisijos posėdžio metu papildomai prašė panaikinti Archyvo 2018 m. balandžio 24 d. Raštą ir 2018 m. gegužės 2 d. Raštą (prijungtos LAKG bylos b. l. 1–2; 67).

15. Teismas nurodė, kad LAGK sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas iš esmės prašo LAGK Archyvo darbuotojams pritaikyti tarnybinę atsakomybę, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalimi, tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. LAGK neturi kompetencijos priimti tokio pobūdžio sprendimo, todėl bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų pripažinti Archyvo darbuotojų veiksmus (neveikimą) neteisėtais bei skirti griežtas poveikio priemones atsakovo darbuotojams nutraukė, o likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad LAGK sprendime nurodyta, jog atsakovas 2018 m. balandžio 24 d. Rašte motyvuotai paaiškino, dėl kokių konkrečių prašymų įrašų išdavimas negalimas, nurodė paieškų atlikimui reikalingos informacijos apimtį ir pobūdį, taip pat paaiškino, kokia informacine sistema reikia vadovautis. LAGK nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad apie skundo nenagrinėjimą jam turėjo būti pranešta per 5 darbo dienas nuo skundo priėmimo, nes tiek pareiškėjo pateikti 26 prašymai, tiek 2018 m. balandžio 25 d. prašymas buvo išnagrinėti ir pareiškėjui atsakymai pateikti nepažeidžiant įstatyme nustatytų 20 darbo dienų termino. Vertindama aplinkybę, kad Archyvo 2018 m. balandžio 24 d. Rašte ir 2018 m. gegužės 2 d. Rašte nebuvo nurodyta apskundimo tvarka ir tai, kad elektroniniu paštu persiųstas Archyvo atsakymas nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu, LAGK pasisakė, kad šie administracinių aktų trūkumai nesukliudė pareiškėjui pasinaudoti įstatymuose nustatyta administracinių aktų apskundimo tvarka, pareiškėjas operatyviai kreipėsi į LAGK dėl pažeistų teisių gynimo. LAGK, atsižvelgdama į tai, kad administracinių paslaugų teikimas, t. y. prašymų ir juose nurodytų duomenų analizė, informacijos rinkimas ir apdorojimas, išrašų juridiniams faktams patvirtinti rengimas bei išdavimas yra tęstinė procedūra, susidedanti iš skirtingų veiksmų atlikimo etapų, padarė išvadą, kad Archyvas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 13.1.1 punkto reikalavimų ir jam netaikomos lengvatos, nes administracinių paslaugų teikimo metu, pareiškėjas neteko lengvatos gavėjo statuso.

17. Teismas aptarė Taisyklių 25 punktą, kuriame įtvirtintas 20 darbo dienų terminas prašymui išnagrinėti ir atsižvelgęs į tai, kad 26 pareiškėjo prašymai Archyve užregistruoti 2018 m. kovo 26 d. (pirmadienį) nurodė, kad 20 darbo dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. kovo 27 d. baigiasi 2018 m. balandžio 24 d. (nes 2018 m. balandžio 1 d. yra nedarbo diena – 2018 m. Velykų antroji diena). Teismas darė išvadą, kad atsakymas pareiškėjui pateiktas laiku. Teismas taip pat nurodė, kad Archyvo 2018 m. gegužės 2 d. Raštas, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. balandžio 25 d. prašymą, pateiktas laikantis 20 darbo dienų termino administracinei procedūrai išnagrinėti.

18. Teismas vertino atsakovo atsisakymą pateikti dalį Prašymuose nurodytų gimimo ir santuokos aktų, aptarė Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, nustatė, kad pareiškėjas prašymais Nr. P1-1952 ir Nr. P1-1953 prašė pateikti pažymas apie K. P. ir Z. M. 1928 m. gimimo įrašus, prašymu Nr. P1-1954 – apie K. P. 1948–1955 m. santuokos įrašą, prašymu Nr. P1-1955 – apie Z. M. ir L. G. 1955–1960 m. santuokos įrašą ir priėjo prie išvados, jog Archyvas pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui šias pažymas, nes šių asmenų duomenys nėra vieši, kadangi nėra duomenų, kad minėtuose prašymuose minėti asmenys yra mirę, nuo K. P. ir Z. M. gimimo (1928 m.) nėra praėję 100 metų, o nuo K. P. santuokos (1948–1955 m.), Z. M. ir L. G. santuokos (1955–1960 m.) nėra praėję 70 metų.

19. Dėl pareiškėjo teiginio, jog Archyvas jam administracines paslaugas turėjo suteikti nemokamai, teismas analizavo Aprašo 11.1.1 punktą, atsižvelgė į byloje esančią Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui socialinė pašalpa skiriama nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., ir nurodė, kad pareiškėjo prašymas buvo baigtas nagrinėti 2018 m. balandžio 24 d., t. y. kai jau buvo pasibaigęs pareiškėjo, kaip socialinės pašalpos gavėjo, statuso galiojimas. Teismas nusprendė, jog neturi pagrindo nepritarti LAGK išvadai, kad administracinės paslaugos teikimas pagal pareiškėjo pateiktus prašymus yra tęstinė procedūra, todėl pasibaigus minėtos pažymos galiojimui, bet dar nesant priimto sprendimo dėl administracinės paslaugos suteikimo ar atsisakymo ją suteikti, pareiškėjas neteko socialinės pašalpos gavėjo statuso, todėl už administracinių paslaugų suteikimą turi susimokėti pagal Archyvo išrašytas sąskaitas.

20. Teismas nustatė, kad ginčo dėl to, jog 2018 m. balandžio 24 d. Rašte ir 2018 m. gegužės 2 d. Rašte nenurodyta apskundimo tvarka, nėra, tačiau įvertinęs tai, kad neigiamų pasekmių pareiškėjui dėl apskundimo tvarkos nenurodymo nekilo, šią aplinkybę vertino kaip formalų pažeidimą, kuris niekaip neįtakojo atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, ir dėl kurio nėra pagrindo naikinti 2018 m. balandžio 24 d. Raštą ir 2018 m. gegužės 2 d. Raštą. Teismas taip pat vertino, jog LAGK sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir pakankamai išsamus, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais. Atsižvelgęs į tai teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio prašymo įpareigoti Archyvą pašalinti padarytus pažeidimus ir įvykdyti visas pareiškėjo prašymuose esančias administracines procedūras Archyvo sąskaita per 10 darbo dienų.

21. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 22. Pareiškėjas A. I. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, panaikinti atsakovo 2018 m. balandžio 24 d. Raštą ir 2018 m. gegužės 2 d. Raštą, įpareigoti Archyvą nemokamai per 10 dienų pateikti pareiškėjui Archyvo turimus duomenis apie K. P. ir Z. M., gim. 1928 m. gimimo įrašus, apie K. P. 1948–1955 m. padarytą santuokos įrašą, apie Z. M. ir L. G. 1955–1960 m. santuokos įrašą, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Archyvo, pareiškėjo naudai priteisti 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Archyvo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Pareiškėjas teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl Archyvo atsisakymo pateikti dalį Prašymuose nurodytų gimimo ir santuokos aktų, vadovavosi Dokumentų ir archyvo įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi ir konstatavo, kad Archyvo atsisakymas suteikti pažymas apie K. P. ir Z. M., gim. 1928 m. gimimo įrašus, apie K. P. 1948–1955 m. padarytą santuokos įrašą, apie Z. M. ir L. G. 1955–1960 m. santuokos įrašą, yra pagrįstas, nes šių asmenų duomenys nėra vieši, kadangi nėra duomenų, kad prašymuose minimi asmenys yra mirę. Pareiškėjas pažymi, kad Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatos yra taikomos tik tuo atveju, jeigu asmenys yra mirę, tačiau nagrinėjamu atveju yra nežinoma apie šių asmenų mirtį, todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad Archyvas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti duomenis apie šių asmenų santuokos sudarymo įrašus.

24. Pareiškėjas pažymi, kad jam socialinė pašalpa buvo paskirta nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., jo prašymas buvo baigtas nagrinėti 2018 m. balandžio 24 d., jau pasibaigus pareiškėjo kaip paramos gavėjo statusui. Pareiškėjas teigia, jog teismas nesivadovaudamas galiojančiais norminiais aktais nusprendė, kad pasibaigus pažymos dėl pareiškėjo pašalpos gavėjo statusui, jis neteko teisės gauti nemokamą paslaugą archyvui dar nepriėmus sprendimo dėl administracinės paslaugos suteikimo ar atsisakymo ją suteikti. Pareiškėjas teigia, kad Aprašo 13.1.1 punktas nesuteikia Archyvui teisės priėmus vykdyti paslaugas pagal Aprašo 13.1.1 punktą atlikus dalį administracinės procedūros nemokamai, pareikalauti iš pareiškėjo apmokėjimo.

25. Pareiškėjas pažymi, jog teismas klaidingai interpretavo aplinkybę, kad nuo pareiškėjo nuslėpta galimybė skųsti atsakovo 2018 m. balandžio 24 d. Raštą ir 2018 m. gegužės 2 d. Raštą, nesukėlė jam neigiamų pasekmių. Pareiškėjas nurodo, kad pačiam teko ieškoti teisinės pagalbos, sužinoti apie savo teises, nors to daryti jis neprivalėjo.

26. Pareiškėjas teigia, jog nagrinėjamu atveju yra visos viešosios atsakomybės sąlygos. Atsakovas nevykdė Aprašo 3, 13.1.1 punktų nuostatų, nesilaikė VAĮ 36 straipsnio reikalavimų, pareiškėjo atžvilgiu elgėsi neteisėtai, nuo pažeidimo padarymo momento pareiškėjas jaučia nuoskaudą ir nusivylimą, todėl jam turi būti kompensuota 3 000 Eur neturtinė žala.

27. Atsakovas Archyvas ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Archyvo atsiliepime į pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. Raštą nedetalizuodamas, kuria apimtimi, tačiau iš apeliacinio skundo turinio ir reikalavimų matyti, kad reikalavimų dėl prašymų Nr. P1-1956 – P1-1958, P1-1960 – P1-1971, P1-1975 įvykdymo, kurie buvo keliami pirmosios instancijos teisme, pateiktame skunde pareiškėjas nebekelia, todėl laikytina, kad šioje dalyje pareiškėjas savo visiškai nepagrįstų reikalavimų atsakovui atsisako. Atsakovas šiuo aspektu šiame atsiliepime į apeliacinį skundą plačiau nepasisako, tačiau pažymi, kad pareiškėjo prašymams Nr. P1-1956 – P1-1958, P1-1960 – P1-1971, P1-1975 įvykdyti būtinų dokumentų atsakovas neturi, kadangi atsakovui nėra perduotos saugoti Kamojų, Lentupio, Bistryčios, Kiemeliškių, Svierionių, Žukainių, Kliukščionių ir Mikailiškių Romos katalikų bažnyčių XIX a. – 1940 m. metrikų knygos.

29. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pateiktu Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies aiškinimu ir pabrėžia, jog tokiu atveju, kai nenustatyta asmens mirties data, tačiau žinoma jo gimimo data pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatas informacija apie tokių asmenų privatų gyvenimą yra saugoma 100 metų nuo tų asmenų gimimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas terminas sueina 2028 m.

30. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo, kaip socialinės paramos gavėjo statusu, pažymi, kad Aprašo 3 punkto nuostata nėra imperatyvi, joje, be kita to, nurodyta ir tai, jog išankstinio dalinio apmokėjimo dydį ir paslaugas, už kurias jis imamas, nustato valstybės archyvų vadovai. Galiojantys teisės aktai iš esmės leidžia kiekvienam archyvui savarankiškai spręsti dėl taikytinos išankstinio apmokėjimo tvarkos ir sąlygų, todėl visais atvejais tik gavus prašymą ir neįvertinus jo turinio reikalauti iš anksto susimokėti už dokumentų paiešką nėra tikslinga, kadangi apskritai nėra aišku, ar paslauga galės būti suteikiama (t. y. neaišku, ar atsakovas turi dokumentus, kuriuose galėtų atlikti informacijos paiešką). Atsakovas teigia, kad byloje pagrįstai nuspręsta, jog Archyvo administracinės paslaugos suteikimas yra tęstinė procedūra, apimanti prašymų ir juose nurodytos informacijos analizę, informacijos rinkimą ir apdorojimą, išrašų juridiniams faktams patvirtinti rengimą bei išdavimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad socialinės paramos gavėjo statusą, suteikiantį teisę gauti nemokamai atsakovo teikiamas paslaugas, pareiškėjas turėjo iki 2018 m. balandžio 1 d. Tačiau atsakovui priimant 2018 m. balandžio 24 d. Raštą ir 2018 m. gegužės 2 d. Raštą, kurie buvo priimti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų, pareiškėjas šio statuso buvo netekęs, todėl atsakovas pagrįstai pareikalavo susimokėti už teikiamas paslaugas.

31. Atsakovas pažymi, kad pagal Aprašo 14 punkto nuostatas valstybės archyvų nemokamos paslaugos suteikiamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo valstybės archyve. Tačiau pareiškėjas, ignoruodamas šią neabejotinai jam žinomą nuostatą, savo skunde nepagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovą suteikti administracines paslaugas per įprastinį 10 darbo dienų terminą, t. y. terminą per kurį įprastai paslaugos suteikiamos už paslaugas mokantiems asmenims.

32. Atsakovas nurodo, kad formalus administracinio akto formos ar turinio nesilaikymas, jeigu jis neturėjo jokios įtakos asmens, kurio atžvilgiu jis priimtas teisiu ar pareigu įgyvendinimui, negali lemti administracinio akto neteisėtumo iš esmės. Pareiškėjo akcentuojami pažeidimai yra visiškai formalūs ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, jie niekaip nesukliudė pareiškėjui kreiptis nei į LAGK, nei vėliau į teismą. 2018 m. balandžio 24 d. Rašto ir 2018 m. gegužės 2 d. Rašto panaikinimas remiantis vien formaliais ir jokios įtakos neturėjusiais mažareikšmiais pažeidimais akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir teisėtumo principams, todėl teismas, net ir konstatavęs atsakovo priimtų administracinių aktų formalius trūkumus, pagrįstai jų nenaikino.

33. Atsakovas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, jog vienintelis 2018 m. balandžio 24 d. Rašto ir 2018 m. gegužės 2 d. Rašto trūkumas yra tai, kad juose atsakovas nenurodė jų apskundimo tvarkos, tačiau šie trūkumai nesutrukdė pareiškėjui tinkamai, įstatymo numatyta tvarka ir terminais juos apskųsti. Atsakovas pabrėžia, kad jokių kitų teisės aktų atsakovas, priimdamas 2018 m. balandžio 24 d. Raštą ir 2018 m. gegužės 2 d. Raštą nepažeidė, jie iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Vien tik formalus ir jokių pasekmių pareiškėjui nesukėlęs minėtų sprendimų turinio neatitikimas keliamiems reikalavimams, akivaizdu, jog yra mažareikšmis bei negali būti traktuojamas kaip viena iš būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Archyvo 2018 m. balandžio 24 d. Rašto ir 2018 m. gegužės 2 d. Rašto bei su jais susijusių kitų pareiškėjo A. I. skundo reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimų netenkino, dėl ko buvo paduotas apeliacinis skundas bei bylą prašyta nagrinėti žodinio proceso tvarka.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

38. Pateiktame apeliaciniame skunde, siekiant panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, nurodoma, kad buvo netinkamai taikoma Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis (žr. nutarties 23 p.), Aprašo 13.1.1 punktas nesuteikia Archyvui teisės priėmus vykdyti paslaugas pagal Aprašo 13.1.1 punktą atlikus dalį administracinės procedūros nemokamai, pareikalauti iš pareiškėjo apmokėjimo (žr. nutarties 24 p.), atsakovas nevykdė Aprašo 3 punkto, 13.1.1 punkto nuostatų ir VAĮ 36 straipsnio reikalavimų.

39. Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi skundžiamų Raštų priėmimo metu) buvo numatyta, jog priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, taip pat prie susistemintų asmens duomenų rinkmenų ribojamas 30 metų po to asmens mirties, o jei asmens mirties data nenustatyta, – 100 metų nuo to asmens gimimo.

40. Viešumas yra viena iš demokratijos sąlygų. Atvira pilietinė visuomenė neįsivaizduojama be tinkamai vykdomos svarbiausios archyvų funkcijos – saugomos medžiagos pateikimo visuomenei, tačiau informacijos laisvė gali būti ribojama įstatymu, kai tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje ir jais siekiama ginti tokias vertybes kaip žmogaus sveikata, garbė ir orumas, privatus gyvenimas, dorovė, konstitucinė santvarka.

41. Šios nutarties 39 punkte nurodytas teisinis reguliavimas gina žmogaus privatų gyvenimą ir po jo mirties: 1) kai yra žinoma asmens mirtis priėjimas prie to asmens duomenų rinkmenų ribojamas 30 metų; 2) kai asmens mirties laikas nėra žinomas priėjimas prie to asmens duomenų rinkmenų ribojamas 100 metų nuo to asmens gimimo.

42. Taigi pareiškėjas patvirtindamas, kad nebuvo žinoma apie asmenų, kurių duomenų rinkmenų prašyta, mirties datas, nurodydamas 1928 metus, tik kaip gimimo datas, 1948–1955 m., 1955–1960 m. kaip santuokos sudarymo datas, atsižvelgiant į nutarties 39 ir 41 punktuose išdėstytas nuostatas, klysta dėl teisinio reguliavimo aiškinimo – ribojimas prie asmens duomenų rinkmenų buvo pagrįstas, todėl jo apeliacija šioje dalyje neabejotinai atmestina.

43. Dokumentų ir archyvų įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) buvo pasisakyta, kad dokumentų saugotojas asmeniui, norinčiam susipažinti su dokumentais, turi pateikti turimas paieškos priemones ir jo nurodytus dokumentus arba jų kopijas. Dokumentai ir jų paieškos priemonės asmeniui susipažinti pateikiami nemokamai. Kai susipažinti su dokumentais galima tik specialios įrangos priemonėmis arba kai asmens prašymu pagaminamos dokumentų kopijos, asmuo turi padengti su dokumentų demonstravimu ar kopijavimu susijusias išlaidas. Jei dokumentų saugotojas atsisako pateikti asmens nurodytus dokumentus, jis turi raštu paaiškinti atsisakymo priežastis ir galimybę šį atsisakymą apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

44. Tame pačiame Dokumentų ir archyvų įstatymo 8 straipsnyje įstatymų leidėjas nurodė, jog valstybės archyvai gali teikti mokamas dokumentų saugojimo, tvarkymo, paieškos, restauravimo, kopijavimo, konvertavimo, demonstravimo, taip pat mokymo ir konsultavimo paslaugas. Detalų mokamų paslaugų sąrašą, jų įkainius ir teikimo tvarką Lietuvos vyriausiojo archyvaro teikimu nustato kultūros ministras.

45. Aprašo 13 punkte išdėstytos valstybės archyvų nemokamai teikiamos paslaugos, kur pagal paslaugų Sąrašo 1.1.1–1.1.10.2 papunkčiuose nurodytas paslaugas (Aprašo 13.1 p.) asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, pateikusiems jų deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, administracijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra socialinės pašalpos gavėjas, numatyta paslauga teikiama nemokamai (Aprašo 13.1.1 p.).

46. Gautoje patikrinti apeliacine tvarka administracinėje byloje iš esmės kilo ginčas tik dėl to, ar pareiškėjui ginčo atsakymo pateikimo metu jau nebepatenkant į asmenų nurodytų Aprašo 13.1.1 punkte sąrašą, pagal atitinkamus prašymus teikiamos paslaugos turėjo būti apmokestintos.

47. Prieš pateikiant vertinimą dėl nutarties 46 punkte kylančio klausimą atkreiptinas dėmesys į faktines aplinkybes. Pareiškėjas (apeliantas) teikė prašymus dėl J. ir V. M. 1910 m. santuokos akto įrašo (nurodyta sumokėti 7 Eur (LAGK b. l. 51), P. K. g. 1850–1868 m. gimimo akto įrašo (nurodyta sumokėti 98 Eur (LAGK b. l. 54) ir kt. (LAGK b. l. 52–53, 55–56).

48. Pastebėtina, kad įpareigodamas pareiškėją sumokėti už ginčo paslaugas Archyvas nurodė tik konkrečias sumas, tačiau toks patvarkymas, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas nuostatas bei turint omenyje faktines aplinkybes (žr. nutarties 43 p. ir 47 p.), nebuvo pakankamai pagrįstas.

49. Visų pirma, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad dokumentai ir jų paieškos priemonės asmeniui susipažinti pateikiami nemokamai nepriklausomai nuo jų socialinio statuso. Antra, jei jau paslaugos apmokestinamos, tai jos turi būti apmokestintos pagal kultūros ministro patvirtintą detalų mokamų paslaugų ir įkainių sąrašą, nuo kurio Archyvas nukrypti negali (žr. nutarties 43 ir 44 p.). Vadinasi, priimant sprendimą dėl Archyvo teikiamų paslaugų apmokestinimo, kiekvienu konkrečiu atveju, asmeniui siekiančiam susipažinti ir gauti prašomus dokumentus turi būti aiškiai suprantama už kokias paslaugas jis yra apmokestinamas. Priešingu atveju, kilus ginčui, nebūtų galima patikrinti, ar prašytos paslaugos iš tikro apmokestintinos ir ar nustatytas įkainis, suderinamas su teisiniu reguliavimu, kas šiuo atveju ir atsitiko. Pareiškėjas pagal jo pateiktus ginčo prašymus įpareigotas sumokėti nutarties 47 punkte nurodytas sumas, jų nepagrindžiant, dėl ko 2018 m. gegužės 2 d. Raštas ta apimtimi, kur atsisakyta atlikti paieškas iki nebus gautas patvirtinimas apie paslaugos apmokėjimą negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu – aiškiai nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais.

50. Dėl išdėstytų aplinkybių aptariamas apeliacinio skundo argumentas pripažintinas iš dalies pagrįstu bei lemiančiu 2018 m. gegužės 2 d. Rašto, taip pat kartu ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 3R-240 (AG-185/05-2018), nutarties 49 punkte minima apimtimi naikinimą bei perdavimą nagrinėti iš naujo Archyvui.

51. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas pagrįstai. Situacijos nekeičia ir apeliacinės instancijos teismo priimtina nutartis, kadangi viešojo administravimo sistemos subjektas yra įpareigojamas pašalinti nustatytus trūkumus ir šiam momentui nėra galimybės konstatuoti jo veiksmų neteisėtumą, kaip sąlygą būtiną viešajai atsakomybei atsirasti (CK 6.271 str.).

52. Tiek pareiškėjas apeliaciniame skunde, tiek atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

53. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nors atsakovas atsiliepime prašė iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų. Todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

54. Pareiškėjui nagrinėjamu atveju buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau apeliacinės instancijos teismas nėra gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenų apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, todėl nėra galima išspręsti jų atlyginimo klausimo.

55. Pareiškėjas patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šio prašymo nekonkretizavo ir nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, išskyrus duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur, b. l. 39).

56. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Žyminis mokestis priskiriamas prie bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 34, 35 str.). Pažymėtina, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017). Šiuo atveju pareiškėjas kėlė penkis reikalavimus: 1) panaikinti LAGK sprendimą; 2) panaikinti Archyvo 2018 m. balandžio 24 d. Raštą ir 2018 m. gegužės 2 d. Raštą; 3) įpareigoti Archyvą pašalinti padarytus pažeidimus ir įvykdyti visas pareiškėjo Prašymuose esančias administracines procedūras; 4) priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Archyvo veiksmų, atlyginimą; 5) priteisti iš Archyvo bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad Archyvo 2018 m. gegužės 2 d. Raštas panaikintas iš dalies, o atsakovas įpareigotas iš naujo spręsti dėl pareiškėjo prašomų atlikti paieškų ir jų apmokestinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis yra 10 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. I. (A. I.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Lietuvos valstybės archyvo 2018 m. gegužės 2 d. dokumentą Nr. R10-525 „Dėl prašymo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 3R-240 (AG-185/05-2018) ta apimtimi, kur atsisakyta atlikti paieškas pagal pareiškėjo prašymus iki nebus gautas patvirtinimas apie paslaugos apmokėjimą ir šioje dalyje perduoti klausimą Lietuvos valstybės archyvui spręsti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti A. I. (A. I.) iš Lietuvos valstybės archyvo 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė