Legislator Case Law & Legislation
263a005e-006b-432e-91a5-070e3a63acfa AI generated

263a005e-006b-432e-91a5-070e3a63acfa · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 263a005e-006b-432e-91a5-070e3a63acfa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė K. J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti jos ir atsakovo V. J. sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę – J., atsakovui palikti jo pavardę – J.; nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo V. J. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui A. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; padalinti santuokoje įgytÄ ir ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtÄ arba pagal alternatyvų reikalavimÄ Nr. 1, arba pagal alternatyvų reikalavimÄ Nr. 2, pagal alternatyvų reikalavimÄ Nr. 1 priteisti iÅ¡ atsakovo 2 015 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę santuokinio turto dalį, priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

263a005e-006b-432e-91a5-070e3a63acfa · Panevėžio apygardos teismas: Atsakovas V. J. su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies – sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę, sutiko su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir iÅ¡laikymu jam priteisimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-475-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01296-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-97-1166/2023 pagal ieÅ¡kovės K. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo V. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe; iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė K. J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti jos ir atsakovo V. J. sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę – J., atsakovui palikti jo pavardę – J.; nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo V. J. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui A. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; padalinti santuokoje įgytÄ ir ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtÄ arba pagal alternatyvų reikalavimÄ Nr. 1, arba pagal alternatyvų reikalavimÄ Nr. 2, pagal alternatyvų reikalavimÄ Nr. 1 priteisti iÅ¡ atsakovo 2 015 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę santuokinio turto dalį, priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė sutinkanti, kad jai bÅ«tų priteista ½ dalis buto arba visas butas bÅ«tų priteistas atsakovui, o jai iÅ¡ atsakovo priteista kompensacija. KitÄ turtÄ prašė padalinti jos patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du. Nurodė, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovas minėtÄ sodybÄ renovavo: pakeitė stogo dangÄ , langus, padarė einamÄ jį remontÄ , iÅ¡kasė du tvenkinius, pastatė pavėsinę. IeÅ¡kovės vertinimu, į minėtus darbus buvo įdėta mažiausiai 10 000 Eur bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų, todėl prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 5 000 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ .

3. Atsakovas V. J. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su ieškovės reikalavimu po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę, sutiko su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymu jam priteisimu.

4. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , susijusį su santuokos nutraukimu dėl ieÅ¡kovės kaltės; padalinti turtÄ prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 430 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę santuokinio turto dalį. PraÅ¡ydamas pripažinti butÄ jo asmenine nuosavybe, atsakovas nurodė, kad iki santuokos sudarymo jis turėjo vieno kambario butÄ bendrabutyje, esantį (duomenys neskelbtini). 1995 m. kovo 29 d. šį butÄ jis po santuokos sudarymo mainų sutartimi iÅ¡keitė į vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 1995 m. balandžio 19 d. atsakovas šį butÄ , kurio vertė tuo metu buvo 6 070 Lt, iÅ¡keitė į 2 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė tuo metu buvo 22 207 Lt. Kadangi 2 kambarių buto vertė buvo didesnė, atsakovas panaudojo iki santuokos turėtas santaupas – 4 000 dolerių, kas tuo metu atitiko 16 000 Lt. Kai atsakovas savo vieno kambario butÄ iÅ¡mainė į 2 kambarių butÄ , ieÅ¡kovė buvo kÄ tik pradėjusi dirbti, jokių santaupų neturėjo, todėl neturėjo finansinės galimybės prisidėti prie didesnio buto įsigijimo.

5. Atsakovas nesutiko, kad sodybos remontui buvo panaudota 10 000 Eur šeimos lėšų, nes tiek nebuvo išleista, o atsakovo tėvas po mirties paliko piniginį indėlį, kurį atsakovas ir panaudojo sodybos pagerinimui. Be to, ši sodyba buvo šeimos poilsio vieta. Savaitgalius šeima dažniausiais praleisdavo atsakovo tėvų sodyboje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko po santuokos nutraukimo K. J. santuokinę pavardę „J.“, V. J. paliko jo prigimtinę pavardę „J.“, nustatė nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo motina K. J.; priteisė iÅ¡ V. J. iÅ¡laikymÄ jo nepilnamečiui vaikui A. J. po 250,00 Eur mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 14 d.) iki A.

J. pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , pavedė K. J. tvarkyti nepilnamečiui vaikui priklausantį iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise. Teismas padalino K. J. ir V. J. santuokos metu įgytÄ bendrÄ turtÄ â€“ asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei K. J. priteisė ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė – 27 000 Eur; negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė - 2 850 Eur; negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 4 060 Eur; motociklÄ â€ž(duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 10 Eur; automobilį „Peugeot 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 2 000 Eur; Å¡aldytuvÄ , vertė – 200 Eur; automatinę skalbimo maÅ¡inÄ , vertė – 200 Eur; vaiko kambario baldus (2 tachtos, komoda, spinta), vertė – 1 Eur; televizorių, vertė – 350 Eur; sodyboje esantį batutÄ , vertė – 80 Eur; sodyboje esantį lauko skėtį, vertė – 30 Eur, nustatė, kad po santuokos nutraukimo K.

J. tenkančios turto dalies bendra vertė – 36 781 Eur. Asmeninės nuosavybės teise atsakovui V. J. priteisė ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė – 27 000 Eur; negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė - 2 580 Eur; negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė – 4 620 Eur; automobilį „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 2 000 Eur; prieÅ¡kambario baldų komplektÄ , vertė – 50 Eur; virtuvės baldų komplektÄ , vertė – 1 250 Eur; dujinę viryklę ir elektrinę orkaitę, vertė – 425 Eur; virtuvės stalÄ su 2 kėdėmis, vertė – 125 Eur; svetainės baldų komplektÄ (2 sofos, komoda, sekcija), vertė – 300 Eur; raÅ¡omÄ jį stalÄ , vertė – 30 Eur; 2 durų spintÄ , vertė – 30 Eur; sodyboje esančiÄ automatinę skalbimo maÅ¡inÄ , vertė – 50 Eur; sodyboje esančiÄ automatinę skalbimo maÅ¡inÄ , vertė – 50 Eur; sodyboje esantį Å¡aldytuvÄ , vertė – 100 Eur; sodyboje esantį traktoriukÄ Å¾olei pjauti, vertė – 675 Eur; sodyboje esančiÄ lauko Å¡aÅ¡lykinę, vertė – 100 Eur.

Nustatė, kad po santuokos nutraukimo V. J. tenkančios turto dalies bendra vertė – 39 385 Eur ir priteisė iÅ¡ atsakovo V. J. atsakovei K. J. 1 302 Eur piniginę kompensacijÄ už didesnę atsakovui V. J. tenkančiÄ turto dalį. IÅ¡ ieÅ¡kovės K. J. priteisė 38 Eur, o iÅ¡ atsakovo V. J. – 1 090 Eur, bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Priteisė iÅ¡ atsakovo V. J. 34,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iÅ¡ atsakovo V.

J. ieškovei K. J. 2 212 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ , neįrodytÄ atsakovo nurodomÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė atsakovui buvo neiÅ¡tikima ir darė iÅ¡vadÄ , kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s – dėl abiejų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, o tai vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iÅ¡irti, teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų bÅ«du, t. y. Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, kaltino vienas kitÄ , nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrÄ santuokinį gyvenimÄ , abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti Å¡eimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažino, kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Pripažinęs, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ teismas atmetė kaip neturintį teisinio pagrindo.

9. Spręsdamas dėl Å¡alių nekilnojamojo turto padalijimo, teismas nurodė, kad nėra įrodymų ir atsakovas to neįrodinėjo, jog 1995 m. kovo 29 d. (Å¡alims jau bÅ«nant santuokoje) Mainų sutartimi mainydamas vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), į vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ Ä¯gyti turtÄ asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų ir atsakovas to neįrodinėjo, jog 1995 m. balandžio 19 d. Mainų sutartimi Nr. 1NJ-3747 mainydamas vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), į dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ Ä¯gyti turtÄ asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. PrieÅ¡ingai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtino, kad Å¡eimai reikėjo didesnio bÅ«sto, Å¡alys ieÅ¡kojo pasiskolinti pinigų didesnio bÅ«sto įgijimui, pasak teismo, tai patvirtino ir liudytojų parodymai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog atsakovas, praÅ¡ydamas pripažinti butÄ jo asmenine nuosavybe, neįrodė įstatyme nurodytų sÄ lygų.

10. Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl kilnojamojo dalintino turto vertės, tačiau Å¡alys teismui nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie Å¡ių daiktų vidutinę rinkos vertę santuokos nutraukimo momentu. Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tikslinga dalijant Å¡alims jų santuokoje įgytÄ bendrÄ turtÄ , nustatyti Å¡ių daiktų vertę, atsižvelgiant į Å¡alių nurodytų verčių vidurkį.

11. Vertindamas ieÅ¡kovės nurodomus faktus, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas bendromis Å¡alių lėšomis, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių jos aplinkybes patvirtinančių įrodymų, vienintelis liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atsakovui sodyboje padėjo keisti stogÄ , daugiau byloje jokių įrodymų apie sodybos renovacijÄ , juolab, jai panaudotas bendras ieÅ¡kovės ir atsakovo pinigines lėšas, teismui nebuvo pateikta. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių statybinių medžiagų įgijimo, darbų atlikimÄ patvirtinančių dokumentų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , neįrodytÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir buto padalijimo natÅ«ra ir priimti naujÄ sprendimÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Å¡ios dalies tenkinti pilnai ir nutraukti santuokÄ tarp ieÅ¡kovės K. J. ir atsakovo V. J. dėl ieÅ¡kovės kaltės, pripažinti asmenine atsakovo V. J. nuosavybe 2-jų kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 54 000 Eur, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. J. atsakovui V. J. su Å¡ia byla susijusias teismo iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas už suteiktas advokato paslaugas.

12.1. Atsakovo teigimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieÅ¡kovės netinkamo elgesio, nes ji pati paliko Å¡eimÄ ir persikėlė gyventi atskirai, nesitarusi su sutuoktiniu keliavo po užsienį. Mano, kad teismas taikė dvejopus standartus ieÅ¡kovės ir atsakovo liudytojams, nepagrįstai vadovavosi tik ieÅ¡kovės liudytojų parodymais. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad liudytojas V. M. yra ne tik atsakovo draugas, o buvo Å¡eimos draugas, nes bendravo Å¡eimomis. Liudytojai B. G. ir V. G. yra atsakovo buvę bendradarbiai ir gerai pažystami, o ne jo draugai. Todėl teismas nepagrįstai vertino Å¡ių liudytojų parodymus kaip nepatikimus ir Å¡aliÅ¡kus.

12.2. Teigia, kad apeliantas tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek ir bylos nagrinėjimo metu yra nurodęs, kad niekada nėra smurtavęs prieÅ¡ ieÅ¡kovę, nėra naudojęs psichologinio smurto ar pastoviai vartojęs alkoholį. TÄ konstatavo ir teismas, todėl, apelianto įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas nutraukti santuokÄ tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji pirma paliko Å¡eimÄ ir buvo neiÅ¡tikima atsakovui (jos pačios prisipažinimas sutuoktiniui ir liudytojų parodymai).

12.3. Mano, kad teismas vienaÅ¡aliÅ¡kai vertino ir konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę ir neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė savo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė „<...> Pastaruosius 15 bendro gyvenimo metų Å¡eimoje nuolat kildavo įtampa ir konfliktai, nekalbėdavome iÅ¡tisas dienas. Pastaruosius 10 metų gyvename kaip kaimynai, mÅ«sų kaip sutuoktinių nesieja jokie ryÅ¡iai“, tačiau per pastaruosius 5 metus (iki kreipimosi į teismÄ ) buvo įsigyti du garažai, o kiti du garažai įsigyti 2013 m.

12.4. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė K. J. pažeidė lojalumo ir pagarbos sutuoktiniui pareigas, nes atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodė „<...> Problema buvo ta, kad atsakovas maudydavosi itin retai, maždaug kartÄ per kelis mėnesius. Man buvo fiziÅ¡kai nemalonu bÅ«ti Å¡alia nesiprausiančio žmogaus, juolab miegoti vienoje lovoje. Atsakovas tiesiog dvokdavo“. Toks ieÅ¡kovės argumentas teismo liko neįvertintas, tokiu iÅ¡sireiÅ¡kimu ieÅ¡kovė rodo nepagarbÄ sutuoktiniui ir tai yra akivaizdus sutuoktinio pažeminimas. Tai yra faktinis bei teisinis pagrindas pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės.

12.5. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 1 dalį, 3.127 straipsnio 3 dalį, 3.118 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančias turto natÅ«ra padalijimÄ ir nukrypimo nuo lygių dalių principÄ . Teismas turėjo galimybę tiksliai apskaičiuoti ar turto įsigijimo metu Å¡alys turėjo pakankamai bendrų lėšų turtui įsigyti, todėl pažeidė Å¡alių rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 17, 177, 178, 180 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 183, 185, 187 straipsniai).

12.6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui nepriteisė nei didesnės turto dalies, nei kompensacijos už jo panaudotas asmenines lėšas (turėtÄ butÄ , kurį iÅ¡keitė) ginčo turtui įsigyti ir tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Teismas taip pat neargumentavo, kodėl ginčo nekilnojamasis turtas priskirtinas Å¡alims lygiomis dalimis ir padalijamas natÅ«ra ir kodėl nebuvo įvertintos aplinkybės dėl asmeninių atsakovo lėšų ir asmeninio turto panaudojimo.

12.7. Mano, kad bÅ«tina byloje nustatyti Å¡alių panaudotų asmeninių lėšų ir turto bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti dydį, todėl sprendimo dalis dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimo turėtų bÅ«ti panaikinta ir Å¡i bylos dalis turėtų bÅ«ti iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės arba grÄ Å¾inama pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Tik tinkamai iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ bylos dalį dėl atsakovo asmeninių lėšų ar turto panaudojimo, bÅ«tų galima spręsti dėl turto padalijimo bÅ«do ir kompensacijos už tai priteisimo.

12.8. Be to, teigia, kad kai atsakovas iÅ¡mainė savo vienÄ kambarį bendrabutyje į dvejų kambarių butÄ , ieÅ¡kovė K. J. buvo kÄ tik pradėjusi dirbti, nes jie sukÅ«rė Å¡eimÄ , kai ji, baigusi prekybos mokyklÄ (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini) ir pradėjo dirbti pardavėja. Todėl iki santuokos su atsakovu ieÅ¡kovė jokių santaupų neturėjo ir negalėjo turėti, nes iki tol mokėsi. Pasak apelianto, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė neturėjo finansinės galimybės prisidėti prie didesnio buto įsigijimo. PrieÅ¡ingai ieÅ¡kovei, atsakovas V. J. iki santuokos sudarymo Å¡eÅ¡is metus dirbo (duomenys neskelbtini), todėl jau turėjo susitaupęs apie 5 000 dolerių. Atsakovas V. J. ir ieÅ¡kovė K. J. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini), todėl bendrų santaupų per Å¡eÅ¡is santuokos mėnesius sukaupti neturėjo galimybės. Nors ginčo 2-jų kambarių butas ir įgytas santuokos metu, tačiau įgytas panaudojant asmenines atsakovo pinigines lėšas ir nekilnojamÄ turtÄ .

13. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13.1. IeÅ¡kovės teigimu, išėjimas gyventi skyrium buvo ne santuokinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimo priežastis, o pasekmė, pas savo motinÄ ji iÅ¡sikėlė gyventi su nepilnamečiu sÅ«numi bÅ«tent apeliantui/atsakovui 2022 m. balandį pareikalavus skirtis. Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio iki 2023 m. kovo 22 d. ji viena pilnai iÅ¡laikė savo nepilnametį sÅ«nų, o apeliantas/atsakovas tuo metu jo iÅ¡laikymui neskyrė nei cento. Be to, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio nėra suprantama kodėl ieÅ¡kovės tariamos kelionės, sutuoktinio vertinimu, iÅ¡ardė santuokÄ . Nors kartu pragyventa dvideÅ¡imt aÅ¡tuonerius metus, sutuoktiniai niekada niekur nebuvo kartu (kavinėje, koncerte, prie jÅ«ros), niekada niekur nekeliavo. Vien tai, kad vieno iÅ¡ sutuoktinių akiratis apsiriboja buvimu su draugais garaže arba savaitgalių ir atostogų praleidimu tik sodyboje, nereiÅ¡kia, kad ir kito sutuoktinio akiratis turi apsiriboti garažu ar sodyba.

13.2. IeÅ¡kovė nurodo, kad nei vienas iÅ¡ apelianto praÅ¡ymu apklaustų liudytojų neteigė, kad ieÅ¡kovė buvo neiÅ¡tikima savo sutuoktiniui, nei pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundÄ nepateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę. Be to, pirmosios instancijos teismas abiejų ginčo Å¡alių liudytojų parodymus vertino kaip nepatikimus ir Å¡aliÅ¡kus, o apelianto/atsakovo teiginius, kad jis nėra vartojęs psichologinio smurto ar vartojęs alkoholio, paneigia byloje surinkti įrodymai – jo ligos istorija.

13.3. IeÅ¡kovės vertinimu, neįmanoma suprasti ar apeliantas sutinka, kad ginčo turtas (2 kambarių butas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalijo jį lygiomis dalimis ar atsakovas teigia, kad ginčo butas yra jo asmeninė nuosavybė. TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga faktinė aplinkybė yra ta, kad asmeninės nuosavybės teise valdomÄ kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas mainė į vienÄ kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ne asmeninių poreikių tenkinimui, bet Å¡eimos poreikiams. Pažymi ir tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog vienas kambarys su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas kaip jo asmeninė nuosavybė. Taigi, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad 1995 m. kovo 29 d. atsakovas, įgydamas ginčo turtÄ iÅ¡ asmeninio turto, bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ Å¡Ä¯ turtÄ Ä¯gyti asmeninėn nuosavybėn.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas byla apeliacine tvarka patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo bei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama, be kita ko, nutraukti su atsakovu sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ . Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, priteisti neturtinę žalÄ , o santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe.

17. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė – skundžiamomis sprendimo dalimis nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, lygiomis dalimis padalijo Å¡alių santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ .

18. Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundÄ , nesutinka su minėtomis sprendimo dalimis, teigdamas, kad santuoka iÅ¡iro iÅ¡skirtinai dėl ieÅ¡kovės kaltės, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi buvo pirktas tik už atsakovo lėšas.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir neturtinės žalos priteisimo

19. Jau minėta, kad atsakovas, pateikęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė teismo nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovė jam buvo neiÅ¡tikima ir pirma paliko Å¡eimÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės ir darė iÅ¡vadÄ , kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s vienam kitam. Apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, teigdamas, kad byloje yra pakankamai įrodymų apie sutuoktinės neiÅ¡tikimybę, atsakovo pažeminimÄ bei nepagarbÄ .

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendžia, kad apeliantas skundo argumentais nepaneigė skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo pagrindo teisėtumo.

21. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.Â

22. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

23. Kasacinio teismo praktika dėl santuokos nutraukimo pagrindų iÅ¡plėtota, kasacinis teismas, tokio pobÅ«džio bylose laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vienÄ iÅ¡ įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymÄ .Â

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsakovas byloje neįrodė nei vieno iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytų kito sutuoktinio veiksmų, kurių pagrindu santuoka galėtų būti nutraukiama dėl ieškovės kaltė. Nors apeliantas teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų apie ieškovės neištikimybę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino ieškovės neištikimybės fakto, o atsakovo teiginiai apie ieškovės neištikimybę nebuvo pagrįsti jokiais kitais leistinais įrodymais. Dėl to, vien subjektyvus atsakovo susidariusios situacijos vertinimas negali lemti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytos prezumpcijos taikymo.

25. Santuokas nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės, pasak kasacinio teismo, galimas, kai, pavyzdžiui, vienas iÅ¡ sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iÅ¡ sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams loÅ¡imams, neprisideda prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali bÅ«ti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iÅ¡ esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryÅ¡iai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, Å¡iltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi bÅ«ti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant Å¡eimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar Å¡is susitarimas nebuvo visiÅ¡kai prieÅ¡ingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iÅ¡ sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas iÅ¡saugoti santuokÄ ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas jÄ nutraukti.

26. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

27. Å iuo konkrečiu atveju, apeliantas teigia, kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieÅ¡kovės netinkamo elgesio, nes ji pati paliko Å¡eimÄ ir persikėlė gyventi atskirai. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje, sutinkant su ieÅ¡kovės pozicija, vertintina, kad ieÅ¡kovės išėjimas gyventi atskirai buvo ne santuokos nutraukimo priežastis, t. y. santuoka iÅ¡iro ne dėl to, kad ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendrų namų, bet santuokinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimo pasekmė. Byloje esanti 2022 m. liepos 22 d. mediacijos pažyma, kurioje nurodoma, kad Å¡alys mediacijos procesÄ užbaigė taikos sutartimi, patvirtina, kad ir mediacijos metu ieÅ¡kovė tvirtino, jog sprendimÄ skirtis priėmė ne spontaniÅ¡kai, o įvertinusi santuokinio gyvenimo įvykius ir aplinkybes, atsakovas pripažino, kad jų santuokos yda – sutuoktinių neiÅ¡sikalbėjimas tarpusavyje, ieÅ¡kovė sutiko kartu su atsakovu kreiptis į porų psichologÄ . Svarbu tai, kad byloje nėra duomenų, jog ilgÄ laikÄ besitęsusios problemos Å¡alių santuokoje prasidėjo tik dėl ieÅ¡kovės veiksmų ar neveikimo. Å ios nustatytos aplinkybės bei Å¡alių teismui teikti paaiÅ¡kinimai, nuogÄ stavimai vienas kito atžvilgiu, kaltinimai, teiginiai, kad jau daug metų jie gyvena kaip kaimynai, tik patvirtina, kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas per ilgÄ laikÄ Å¡alims nebandant kartu spręsti santuokos problemų, nesikalbėjimas apie santuokoje kylančias problemas, todėl iÅ¡vada, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, laikytina pagrįsta. Nors atsakovas jaučiasi įskaudintas ieÅ¡kovės sprendimo nutraukti santuokÄ , matomas atsakovo nenoras jÄ nutraukti, ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nutarė pirma palikti atsakovÄ ir išėjo gyventi atskirai, nelemia jos vienintelės, kaip sutuoktinės, kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo.

28. Santuokos nutraukimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sÄ lygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimÄ ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Nagrinėjamoje byloje nenustačius ieÅ¡kovės konkrečių kaltų veiksmų, dėl kurių galėjo iÅ¡irti Å¡alių santuoka, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies santuokos nutraukimo pagrindo ir pripažinti, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės kaltės, tuo pačiu nebuvo teisėto pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo, taikant CK 3.70 straipsnio 2 dalį.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo

29. Byloje nustatyta, kad 1993 m. gruodžio 1 d. sutartimi atsakovas V. J. įsigijo vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Å alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini). 1995 m. kovo 29 d. Mainų sutartimi atsakovas V. J. vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡mainė į vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini).

30. 1995 m. balandžio 19 d. Mainų sutartimi Nr. 1NJ-3747 atsakovas V. J. jam priklausantį vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡mainė į dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų ir atsakovas to neįrodinėjo, kad 1995 m. kovo 29 d. (Å¡alims jau bÅ«nant santuokoje) Mainų sutartimi mainydamas vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), į vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ Ä¯gyti turtÄ asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taip pat sprendė, kad byloje nėra įrodymų ir atsakovas to neįrodinėjo, kad 1995 m. balandžio 19 d. Mainų sutartimi Nr. 1NJ-3747 mainydamas vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), į dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ Ä¯gyti turtÄ asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Konstatavo, kad atsakovas, praÅ¡ydamas pripažinti butÄ jo asmenine nuosavybe, neįrodė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos sÄ lygos.

32. Apeliantas skunde praÅ¡o pripažinti asmenine atsakovo V. J. nuosavybe 2-jų kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 54 000 Eur, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį, 3.127 straipsnio 3 dalį, 3.118 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančias turto natÅ«ra padalijimÄ ir nukrypimo nuo lygių dalių principo, kad teismas apeliantui nepriteisė nei didesnės turto dalies, nei kompensacijos už jo panaudotas asmenines lėšas (turėtÄ butÄ , kurį iÅ¡keitė) ginčo turtui įsigyti, teismas taip pat neargumentavo, kodėl ginčo nekilnojamasis turtas priskirtinas Å¡alims lygiomis dalimis ir padalijamas natÅ«ra ir kodėl nebuvo įvertintos aplinkybės dėl asmeninių atsakovo lėšų ir asmeninio turto panaudojimo.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetÄ , Å¡alių teiktus paaiÅ¡kinimus, su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo turtas – butas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutinka.

34. Visų pirma, kaip teisingai nurodė teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) 21 straipsnio 3 dalimi, turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Å iuo metu galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

35. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, gali bÅ«ti paneigta įrodžius, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Asmenine nuosavybe gali bÅ«ti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia turtÄ Ä¯gyti asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti bÅ«tina įvertinti ne tik pajamų ar turto Å¡altinį ir įgijimo laikÄ , bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

37. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad byloje nebuvo įrodyta, jog 1995 m. balandžio 19 d. Mainų sutartimi Nr. 1NJ-3747 mainydamas vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), į dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas tai darė ne Å¡eimos, o savo asmeniniais interesais. Byloje nebuvo pateikta aiÅ¡kių ir konkrečių, atsakovo teiginius, kad butÄ jis mainė savo asmeninėn nuosavybėn, patvirtinančių įrodymų, t. y. įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ Ä¯gyti turtÄ asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Å¡alių bei liudytojų parodymų, galima daryti labiau pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kÄ nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad didesnis butas buvo reikalingas Å¡eimos poreikių tenkinimui, abi Å¡alys nurodė, kad buto mainymui buvo reikalingos papildomos lėšos. Nors abiejų Å¡alių parodymai dėl papildomų lėšų kilmės buvo prieÅ¡taraujantys vienas kitam – ieÅ¡kovė nurodė skolinusis iÅ¡ buvusio darbdavio, atsakovas aiÅ¡kino pats sutaupęs reikalingÄ pinigų sumÄ , atsakovas leistinais įrodymais neįrodė kad prie buto įsigijimo jis prisidėjo iÅ¡skirtinai tik savo lėšomis.

38. Be to, pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, sÄ lygos paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ yra kumuliatyvios, t. y. turi bÅ«ti nustatyta, kad sutuoktinio turtas įgytas už vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenines lėšas ir kad buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamÄ turtÄ Ä¯gyti savo asmeninėn nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktÄ ). Todėl net atsakovui ir įrodžius, kad ginčo butas buvo įgytas tik už jo asmenines lėšas, tačiau neįrodžius, kad atsakovas bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ Ä¯gyti butÄ asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nebÅ«tų pagrindo pripažinti, kad, Å¡iuo konkrečiu atveju, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra paneigta.

39. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame sprendime padarytų pagrįstų iÅ¡vadų dėl buto pripažinimo sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

40. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo teiginiai, kad teismas nesprendė dėl Å¡alių panaudotų asmeninių lėšų ar turto bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti dydžio, t. y. nebuvo įvertintos aplinkybės dėl asmeninių atsakovo lėšų ir asmeninio turto panaudojimo, dėl to teismas netinkamai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl turto padalijimo bÅ«do ar kompensacijos priteisimo, yra iÅ¡ dalies pagrįsti.

41. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ Â CK 3.123 straipsnio taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad Å¡iame straipsnyje pateikiamas kriterijų sÄ raÅ¡as, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų. Teismų praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančiÄ pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, laikomas nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimÄ ar sukÅ«rimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, įvertinus vienos iÅ¡ Å¡alių didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, teismams atsiranda pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).

42. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 1993 m. gruodžio 1 d. sutartimi atsakovas V. J. įsigijo vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. turtÄ Ä¯gijo iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo ir byloje nekilo ginčo, kad Å¡is turtas atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise. Å alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini), o 1995 m. kovo 29 d. Mainų sutartimi atsakovas V. J. vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡mainė į vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini).

43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų ir atsakovas to neįrodinėjo, kad 1995 m. kovo 29 d. (Å¡alims jau bÅ«nant santuokoje) Mainų sutartimi mainydamas vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), į vienÄ kambarį su bendromis papildomomis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ Ä¯gyti turtÄ asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismas konstatavo, kad 1995 m. kovo 29 d. Mainų sutartimi butas buvo įgytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, kadangi Å¡alys jau buvo sudariusios santuokÄ , tai nepaneigia aplinkybės, kad tuo metu buvo iÅ¡mainytas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, todėl spręsti, kad sutuoktinių dalys tame turte buvo lygios, nebÅ«tų teisinga ir protinga, kadangi tik atsakovo turtu buvo įgytas minėtas butas. IÅ¡ to iÅ¡plaukia iÅ¡vada, kad sutuoktiniams jau bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausiusį vieno kambario butÄ iÅ¡mainius į dviejų kambarių butÄ 1995 m. balandžio 19 d. Mainų sutartimi Nr. 1NJ-3747, atsakovas V. J. didesne dalimi prisidėjo prie dviejų kambarių buto įsigijimo. Kokia toji dalis – nei teismas, nei Å¡alys nenustatinėjo ir neįrodinėjo.

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esant nustatytoms ir atsakovo iÅ¡ esmės įrodytoms aplinkybėms, kad jis didesne dalimi prisidėjo prie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčo butÄ padalinti Å¡alims lygiomis dalimis, t. y. po ½, nėra teisingas ir pagrįstas.

46. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali bÅ«ti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 43 punktÄ ). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022 75 punktÄ ).

47. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe esantį turtÄ , prioritetas teikiamas turto padalijimui natÅ«ra. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo bÅ«do, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, nors tokia nuomonė teismo ir nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

48. Å iuo konkrečiu atveju, kadangi atsakovas tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė ginčo butÄ pripažinti jo asmenine nuosavybe, atsakovo pozicija dėl turto padalijimo bÅ«do nėra aiÅ¡ki, ji neatsispindi ir apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje, tik teismui nustačius kokiu mastu galima nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, galėtų bÅ«ti sprendžiami buto padalijimo Å¡alims bÅ«dai, tačiau tam reikalinga Å¡alių pozicija. Byloje galima situacija, kad atsakovui pripažinus teisę į didesnę dalį buto, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas sutiktų ne su buto padalijimu natÅ«ra, bet buto priteisimu vienam iÅ¡ buvusių sutuoktinių ir kompensacijos kitam priteisimui. Tuo pačiu galima ir situacija, kai Å¡alys, pateikusios teismui buto atidalijimo projektÄ , praÅ¡ytų priteisti kiekvienai iÅ¡ jų konkrečias buto patalpas, atsižvelgus į Å¡alims nustatytas buto dalis ir turto dalumÄ , arba praÅ¡ytų nustatyti buto patalpų naudojimosi tvarkÄ pagal Å¡alims atitenkančias buto dalis.

49. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

50. Nors sutuoktinių turto padalijimo bÅ«do nustatymas priskirtinas teismo diskrecijai, pirmiausia, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tina Å¡alių pozicija Å¡iuo klausimu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl ginčo buto padalijimo sutuoktiniams lygiomis dalimis nepagrįsta, konstatuojant, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustačius, kad Å¡ioje byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jo masto, juo labiau nėra aiÅ¡kÅ«s Å¡alių pageidavimai dėl turto padalijimo bÅ«do, spręstina, kad byloje nebuvo atskleista esmė dėl ginčo buto padalijimo tarp sutuoktinių, dėl ko sprendimo dalis dėl buto padalijimo naikintina ir byla dėl Å¡ios dalies grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad naikintinos ir tos sprendimo dalys, kuriomis nustatytos po santuokos nutraukimo Å¡alims tenkančių turto dalių bendros vertės ir tarp Å¡alių paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, likusios sprendimo dalys paliekamos nepakeistos jų neskundus apeliaciniu skundu arba apeliacinės instancijos teismui skundÄ dėl jų atmetus (CPK 93, 320 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

51. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, atmetant apeliacinį skundÄ dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl buto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau panaikinant Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei ir atsakovui priteista po ½ dalį buto, nustatytos po santuokos nutraukimo Å¡alims tenkančių turto dalių bendros vertės ir priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir bylÄ dėl Å¡ių dalių grÄ Å¾inat pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

52. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas vieÅ¡ame teismo posėdyje, tačiau byloje yra dokumentai apie atsakovo privatų gyvenimÄ ir jo sveikatÄ , todėl minėta bylos medžiaga, vadovaujantis CPK 10 straipsnio 2 dalimi, pripažintina nevieÅ¡a.

53. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ (jos dalį) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei ir atsakovui priteista po ½ dalį buto, nustatytos po santuokos nutraukimo Å¡alims tenkančių turto dalių bendros vertės ir priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir bylÄ dėl Å¡ių dalių grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Pripažinti byloje esančius duomenis apie atsakovo privatų gyvenimÄ ir sveikatÄ nevieÅ¡a bylos medžiaga.

Teisėjos

Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Dalia Pranckienė