2022-01-12 Nr. AB-1074-3-64-3-01756-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-548-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01756-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant G. A.,

dalyvaujant pareiškėjo E. K. N. atstovui advokatui M. Z.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui D. J.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. N. skundą atsakovui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. N.(toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (15/14-8) 50U-2924 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) piliečiui pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dėl to, kad užsienietis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje, kuomet jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, 2020 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą išduoti jam Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), galiojusį iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., ir kuris jam buvo išduotas 2020 m. rugsėjo 1 d.

2.2. Migracijos departamento Šiaulių skyrius 2021 m. gegužės 28 d. priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nusprendė panaikinti Leidimą. Sprendime nurodyta, jog viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Socialinių mokslų kolegija (toliau – ir Kolegija) 2021 m. gegužės 12 d. Migracijos departamentui pateikė raštą Nr. 02(21)-0145, kuriame nurodė, kad šiuo metu pareiškėjas Kolegijoje nestudijuoja, o planuojamų studijų pradžia – 2021 m. rugsėjo 1 d., pagal studijų programą „Programavimas ir multimedija“. Sprendime nurodyta, kad Kolegijos 2020 m. birželio 30 d. pateiktame tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui buvo nurodyta, kad studijos Kolegijoje prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d. ir tęsis iki 2023 m. birželio 30 d., kartu patvirtinant, jog pareiškėjas studijuoja Tarptautinio verslo nuolatinių studijų programos pirmame kurse. Sprendime taip pat nurodyta ir tai, kad Kolegija 2021 m. gegužės 14 d. elektroniniu paštu pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad studijos (tikėtina pagal pareiškėjo pasirinktą studijų programą) turėjo prasidėti 2021 metų pavasarį, tačiau nesusiformavus rentabilioms grupėms pagal pasirinktą studijų programą, studijų pradžia perkelta į 2021 metų rudenį. Taigi atsakovas Sprendime pažymėjo, jog, viena vertus, Kolegija tarpininkavimo rašte buvo nurodžiusi, kad studijos prasidės 2021 m. rugsėjo 1 d., tačiau, kita vertus, Kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. pateiktais duomenimis, pareiškėjas studijuoti Kolegijoje dar nebuvo pradėjęs, o numatoma studijų pradžia – 2021 metų ruduo, nėra patvirtinta. Papildomai Sprendime atsakovas pažymėjo ir tai, kad tarpininkavimo rašte buvo patvirtinta, jog pareiškėjas studijuos Tarptautinio verslo nuolatinių studijų programos pirmame kurse, tačiau Kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. rašte nurodoma, kad studijų programa keičiasi į Programavimo ir multimedijos studijų programą.

2.3. Atsakovas, pažymėdamas, kad išduodamas leidimas laikinai gyventi atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu turi būti siejamas išimtinai su tikslo įgyvendinimu, t. y. užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo todėl, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas mokymosi tikslams įgyvendinti, kartu referuodamas į Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 22 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 29.34 punktą, sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų leidimui gyventi Lietuvoje gauti, todėl vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

2.4. Atsakovas itin formaliai įvertino konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes dėl pareiškėjo studijų Kolegijoje, neatsižvelgė į individualią pareiškėjo situaciją, netinkamai aiškino bei taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir tai atsakovui sukliudė priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pagrindinis argumentas, kuriuo rėmėsi atsakovas panaikindamas pareiškėjui Leidimą, tai, jog egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o konkrečiai – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta aplinkybė, t. y. kad pareiškėjas, neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokių konkrečių Įstatyme nustatytų sąlygų neatitinka pareiškėjas. Sprendime yra tik abstrakčiai cituojami iš Kolegijos gauti pranešimai (raštai), referuojama į Tvarkos aprašą, nurodant, jog Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindą, be kita ko, patvirtina mokslo ir studijų institucijų tarpininkavimo raštas. Aptarus minėtas teisės aktų nuostatas, nėra pateikimas joks nei faktinis, nei teisinis vertinimas, kaip tai konkrečiu atveju susiję su pareiškėju ir tuo, kad jis neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo gyventi Lietuvoje turėjimo. Sprendimas, priimtas neatlikus ginčo situacijos teisinės analizės, nenurodžius konkrečių ir aiškių teisinių motyvų. Toks atsakovo priimtas administracinis sprendimas negali būti pripažintas nei teisėtu, nei pagrįstu, todėl yra naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p., 91 str. 2 d.).

2.5. Iš Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjui Leidimas panaikintas, nes jis neva nestudijuoja Kolegijoje. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas leidimai laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jis yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai numatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Tvarkos aprašo 29.34 punkte numatyta, kad Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindą, patvirtina mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas, kuriame turi būti patvirtinama, kad užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kad jis turi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti, taip pat nurodytas konkrečios Europos Sąjungos arba daugiašalės programos, kuri apima judumo priemones, arba dviejų ar daugiau mokslo ir studijų institucijų susitarimo pavadinimas, jeigu užsienietis atvyksta pagal šią konkrečią programą ar susitarimą, ir tėvų arba vieno iš jų, globėjo (rūpintojo) arba kito teisėto atstovo sutikimas dėl numatomo gyvenimo (studijų) Lietuvos Respublikoje, jei užsienietis yra nepilnametis.

Darytina išvada, kad atsakovui pateiktame tarpininkavimo rašte buvo pateikta informacija, be kita ko, apie tai, jog pareiškėjas yra priimtas studijuoti į Kolegiją ir tai, kad jis yra sumokėjęs šios mokslo institucijos nustatytus mokesčius už mokslą. Priešingu atveju, atsakovas nebūtų priėmęs sprendimo išduoti pareiškėjui Leidimo. Kitaip tariant, aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas atitiko Įstatyme nustatytas sąlygas ir pagrindus, tam kad jam būtų išduotas Leidimas. Susipažinus su Sprendimo turiniu, matyti, jog jame nėra nurodyta, kad Kolegija būtų nutraukusi susitarimą su pareiškėju dėl jo priėmimo į Kolegiją ar, kad pareiškėjas būtų pašalintas iš Kolegijos dėl kokių nors įsipareigojimų jai nevykdymo.

Aptarta situacija sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjo situacija dėl jo atitikties Įstatyme nustatytoms sąlygoms, reikalingoms norit gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, nėra pasikeitusi lyginant su ta, kuri buvo nurodyta atsakovui pateiktame tarpininkavimo rašte, t. y. pareiškėjas laikytinas priimtu studijuoti į mokslo ir studijų instituciją, šiuo atveju – į Kolegiją, kaip tai suprantama pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

2.6. Pareiškėjo realų apsisprendimą ir ketinimą studijuoti Kolegijoje (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.) patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog pareiškėjas Kolegijai yra sumokėjęs mokesčius ne tik už studijas 2020/2021 mokslo metų rudens semestro metu, tačiau ir už studijas, numatytas 2021/2022 mokslo metų rudens semestre. Pareiškėjas atitinka visas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti (turėti). Atsakovo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ne tik todėl, kad jis priimtas netinkamai aiškinant ir taikant ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p., 46 str. 1 d. 1 p.), tačiau, kaip minėta, dar ir dėl to, kad jis neatitinka VAĮ 2 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

2.7. Pareiškėjo atstovas advokatas M. Z. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad į bylą pateiktame 2021 m. rugsėjo 30 d. pinigų priėmimo kvite yra įsivėlusi klaida nurodant kvito datą. Pinigų priėmimo kvito data – 2021 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėjo atstovas akcentavo, jog pateikti į bylą atsakovo atstovų įgaliojimai nesuteikia teisės jiems atstovauti atsakovui Migracijos departamento Šiaulių skyriui. Pareiškėjo atstovas prašė arba panaikinti Sprendimą, arba grąžinti klausimą dėl leidimo panaikinimo atsakovui išspręsti iš naujo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Migracijos departamentas atsiliepime nurodė:

3.1. Sprendime aiškiai nurodyta, jog pareiškėjui Leidimas buvo išduotas remiantis Kolegijos tarpininkavimo raštu ir atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu, todėl yra siejamas išimtinai su studijų tikslo įgyvendinimu, t. y. pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo todėl, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje buvo būtinas mokymosi tikslams įgyvendinti (Įstatymo 46 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai, jeigu pareiškėjas Kolegijoje nestudijavo, jis neturėjo teisinio pagrindo gyventi Lietuvoje. Sprendime taip pat aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo Leidimas panaikinamas, nes pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, būtent studijos Kolegijoje ir lėmė jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.

3.2. Užsienietis turi pareigą išduoto leidimo laikinai gyventi metu atitikti jam keliamus reikalavimus, priešingu atveju šis leidimas panaikinamas. Pareiškėjas šias aplinkybes turėjo suprasti ir įvertinti. Kolegijos 2021 gegužės 12 d. raštu pateikti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo Leidimo išdavimo bei Sprendimo priėmimo metu) nestudijavo Kolegijoje, nors joje studijas turėjo pradėti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., todėl jis neatitiko reikalavimų, kurių pagrindu jam buvo išduotas Leidimas.

3.3. Sprendimas yra pakankamai išsamus, jame aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo Leidimo paskirtis yra tikslinė, todėl nesimokymas Kolegijoje lėmė Leidimo panaikinimą, aprašytos faktinės aplinkybės bei jų analizė yra susieta su konkrečiomis teisės aktų normomis, kurių pagrindu pareiškėjui buvo panaikintas Leidimas, todėl Sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus. Leidimas pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis realiai pradės studijuoti Kolegijoje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., tačiau pareiškėjas studijų nurodytu laikotarpiu nepradėjo ir Sprendimo priėmimo metu faktiškai nestudijavo, ką aiškiai patvirtina Kolegijos Migracijos departamentui pateikti pranešimai, kurių pats pareiškėjas neginčija. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad studijavo Kolegijoje. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo gyventi Lietuvoje. Tuo tarpu tai, ar su pareiškėju sudaryta studijų sutartis nutraukta ar ne, ar pareiškėjas yra pašalintas iš studentų sąrašų ar ne, neturi teisinės reikšmės Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui vertinti, t. y. šios aplinkybės nepaneigia Sprendime konstatuotų aplinkybių, kad pareiškėjas Kolegijoje nestudijavo.

3.4. Kvitas už studijas 2020/2021 mokslo metais nepaneigia aukščiau nurodytų ir Sprendime konstatuotų aplinkybių, jog pareiškėjas Kolegijoje nesimokė. Be to, už studijas 2021/2022 mokslo metais pareiškėjas apmokėjo jau po Sprendimo priėmimo, t. y. 2021 m. birželio 4 d. ir šis dokumentas neturi teisinės reikšmės vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas privalėjo ne tik ketinti ar norėti mokytis, formaliai sumokėti už mokslą, bet ir išpildyti esminę sąlygą – išduoto leidimo laikinai gyventi metu atitikti Įstatymo jam keliamus reikalavimus, t. y. realiai mokytis ir realiai būti Kolegijos studentu, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neatitiko Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, todėl Leidimas jam privalėjo būti panaikintas. Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo E. K. N. skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 323 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, jog Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 30 d. prašymu prašė atsakovu nagrinėjamoje byloje laikyti Migracijos departamentą, o Migracijos departamento atstovus S. P. ir D. J. tinkamais atstovais. Teismas, aptaręs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-504-502/2021, atsižvelgęs į ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, sprendė, jog tinkamu atsakovu byloje laikytinas Migracijos departamento Šiaulių skyrius, kurio Sprendimas byloje ir yra ginčijamas. Įvertinęs byloje esančius Migracijos departamento direktoriaus įsakymus, kurie įgalioja S. P. ir D. J. atstovauti Migracijos departamento ar Migracijos departamento direktoriaus interesams administracinių ginčų komisijose ir visuose teismuose, pažymėjęs, jog byloje tinkamu atsakovu laikytinas Migracijos departamento Šiaulių skyrius, o ne Migracijos departamentas, teismas priėjo prie išvados, jog į bylą pateikti įsakymai dėl įgaliojimų suteikimo S. P. ir D. J. nesuteikia jiems teisės atstovauti atsakovą Migracijos departamento Šiaulių skyrių šioje administracinėje byloje.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad užsienietis ketina studijuoti VšĮ Socialinių mokslų kolegijoje pagal studijų programą (programas), 2020 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą, kuris išduotas 2020 m. rugsėjo 1 d., jo galiojimo pabaigos data nurodyta 2022 m. rugpjūčio 31 d.

6.2. Migracijos departamento Šiaulių skyrius 2021 m. gegužės 13 d. gavo Kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 02(21)-0145 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 12 d. raštas), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas šiuo metu Kolegijoje nestudijuoja, planuojama studijų pradžia – 2021 m. rugsėjo 1 d.

6.3. 2021 m. gegužės 14 d. Kolegija el. paštu informavo Migracijos departamento Šiaulių skyrių, kad pareiškėjas buvo priimtas studijuoti Kolegijoje. Studijos turėjo prasidėti 2021 metų pavasarį, tačiau nesusiformavus rentabilioms grupėms pagal pasirinktas studijų programas, jų studijų laikotarpio pradžia perkelta į 2021 metų rudenį, kada šie asmenys ir pradės studijas. Migracijos departamentas nebuvo informuotas, kadangi studijos nebuvo nutrauktos, jų pradžios laikotarpis perkeltas į 2021 metų rudenį. Šiuo metu įvardinti asmenys (tarp jų ir pareiškėjas) laukia studijų pradžios.

6.4. Migracijos departamento Šiaulių skyrius 2021 m. gegužės 28 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, atsižvelgęs į Kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. raštą ir 2021 m. gegužės 14 d. raštą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

7. Teismas aptarė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą (redakciją, galiojusią nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d.), 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nurodė, kad atsakovas šioje administracinėje byloje priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje taip pat turi vadovautis VAĮ nuostatomis. Teismas aptarė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatų (galiojančios redakcijos analogiški VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p.) taikymo aspektu ir, įvertinęs Sprendimo turinį, priėjo prie išvados, jog jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų, nes yra nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, apsiribota vien tik nuorodomis į teisės akto normas, kurios yra blanketinės ir nukreipia į kitas normas, t. y. neaišku, kokių Įstatymo reikalavimų (sąlygų) neatitinka pareiškėjas, dėl ko jam panaikintas Leidimas. Teismas pažymėjo, kad Sprendime taip pat nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos nesusietos su taikomomis teisės normomis, o tik apsiribota neaiškiai pacituojant Kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. rašto, 2021 m. gegužės 14 d. rašto dalis bei 2020 m. birželio 30 d. tarpininkavimo raštą.

8. Teismas pažymėjo, jog atsakovas 2021 m. gegužės 13 d. el. laiške prašė patikslinti (nurodyti), ar pareiškėjas yra išbrauktas iš studentų sąrašų, o Kolegija 2021 m. gegužės 14 d. el. paštu informavo Migracijos departamento Šiaulių skyrių, kad pareiškėjas buvo priimtas studijuoti Kolegijoje ir, kad studijos nebuvo nutrauktos, šiuo metu įvardinti asmenys (tarp jų ir pareiškėjas) laukia studijų pradžios, tačiau ši aplinkybė Sprendime nebuvo įvertinta.

9. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas Kolegijai yra sumokėjęs mokesčius ne tik už studijas 2020/2021 mokslo metų rudens semestro metu, tačiau ir už studijas, numatytas 2021/2022 mokslo metų rudens semestre. Teismas pažymėjo, jog jei atsakovas turėjo nepakankamai duomenų ar turimi duomenys buvo prieštaringi, jis turėjo teisę pakartotinai kreiptis į Kolegiją su prašymu patikslinti duomenis.

10. Aptaręs Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios normos taikymo aspektu, teismas nurodė, kad atsakovas galėjo vertinti pareiškėjo situaciją vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tačiau to nepadarė.

11. Atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų, nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai, administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą tenkino ir Sprendimą panaikino.

12. Teismas atmetė pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu suformuluotą reikalavimą – grąžinti klausimą dėl Leidimo panaikinimo atsakovui išspręsti iš naujo, nes panaikinus Sprendimą, nėra tikslinga grąžinti klausimą dėl leidimo panaikinimo atsakovui išspręsti iš naujo. Teismas taip pat pažymėjo, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą, o pareiškėjas, norėdamas tikslinti skundo reikalavimus, turėjo raštu teismui pateikti patikslintą skundą taip, kaip numatyta ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje.

13. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo atstovas advokatas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. birželio 10 d. sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė sumokėtą žyminį mokestį. Aptaręs ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, atsižvelgęs į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2 punktus, įvertinęs byloje esančius patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, teismas nurodė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl prašymą tenkino ir pareiškėjui priteisė 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato suteiktą pagalbą.

III. 14. Atsakovas Migracijos departamento Šiaulių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. K. N. skundą atmesti.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja Leidimo pareiškėjui išdavimo aplinkybes, cituoja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Tvarkos aprašo 130 punkte įtvirtintą reglamentavimą ir akcentuoja, kad Departamento Šiaulių skyrius pagrįstai priėmė Sprendimą. Atsakovas apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad:

15.1. Nesutiktina su teismo išvada, jog tinkamu atsakovu laikytinas Migracijos departamento Šiaulių skyrius, o ne Migracijos departamentas, o į bylą pateikti įsakymai dėl įgaliojimų suteikimo S. P. ir D. J. nesuteikia jiems teisės atstovauti Migracijos departamento Šiaulių skyrių šioje byloje. Teismui prieš bylos nagrinėjimą buvo pateiktas Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 30 d. direktorės pasirašytas raštas, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaujantis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d.

įsakymu Nr. 388 (2021 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-376 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 19 punktu, Migracijos departamento administraciją sudaro centriniai ir teritoriniai skyriai. Skyriams vadovauja vedėjai, kurių pavaldumą nustato Migracijos departamento direktorius. Teritoriniai skyriai atlieka Migracijos departamento funkcijas priskirtoje veiklos teritorijoje ir pagal jų nuostatuose nustatytą kompetenciją. Vadovaujantis tuo pačiu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinta Migracijos departamento struktūra, Migracijos departamento Šiaulių skyrius yra Migracijos departamento administracijos struktūros dalis.

Pagal Įstatymo 51 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo priima Migracijos departamentas (o ne Migracijos departamento atskiras skyrius). Taigi Migracijos departamento Šiaulių skyrius veikia Migracijos departamento vardu ir neturi procesinio savarankiškumo. 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Migracijos departamento direktorė (kuri yra direktorė ir Migracijos departamento Šiaulių skyriui) patvirtino, kad Migracijos departamentas yra tinkamas atsakovas, o Migracijos departamento atstovai S. P. ir D.

J. yra tinkami atstovai nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad Migracijos departamento Šiaulių skyrius Sprendimą priėmė Migracijos departamento vardu, kaip Migracijos departamento struktūros dalis, Migracijos departamento Šiaulių skyrius neturi procesinio savarankiškumo, juridinio asmens kodo ar banko sąskaitos, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui, jį vykdytų Migracijos departamentas. Teismas, neleisdamas minėtoje byloje dalyvauti Migracijos departamento atstovams ir duoti paaiškinimus dėl Sprendimo vykusio žodinio posėdžio metu (kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas ir kuriame Migracijos departamento atstovai aiškiai išreiškė norą dalyvauti ir teikti paaiškinimus), pažeidė Migracijos departamento procesines teises turėti atstovus, todėl bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

15.2. Nesutiktina, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų. Iš Sprendimo turinio galima aiškiai padaryti išvadą, kad pareiškėjo Leidimas panaikintas dėl to, kad jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gauti – jis nestudijuoja studijų programoje. Taigi visiškai nesuprantama teismo išvada, kad Sprendimas nėra aiškus ar, kad teisės normos nesusietos su faktinėmis aplinkybėmis. Sprendime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo Leidimas laikinai gyventi panaikinamas, nes pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Sprendime buvo nurodytos pareiškėjo Leidimo gavimo sąlygos, numatytos Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir tarpininkavimo rašte). Kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. rašte konstatuota, kad pareiškėjas Kolegijoje nestudijuoja, o tai akivaizdžiai paneigia pareiškėjo Leidimo išdavimo pagrindą, nes pagal Tarptautinio verslo nuolatinių studijų programą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jis nestudijavo. Kolegijos 2021 m. gegužės 14 d. rašte nurodyta, kad studijų programa keičiasi į „Programavimas ir multimedija“, studijos turėjo prasidėti 2021 metų pavasarį, tačiau nesusiformavus rentabilioms grupėms pagal pasirinktą studijų programą, studijų pradžia perkelta į 2021 metų rudenį. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas nebeketina studijuoti pagal Tarptautinio verslo studijų programą nuo 2020 metų rugsėjo, bet ketina studijuoti pagal Programavimo ir multimedijos programą nuo 2021 metų rudens, kas taip pat akivaizdžiai paneigia pareiškėjo Leidimo išdavimo pagrindą. Sprendime aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo Leidimo paskirtis yra tikslinė, todėl nesimokymas Kolegijos Tarptautinio verslo nuolatinių studijų programos pirmame kurse nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lėmė Leidimo pareiškėjui panaikinimą, aprašytos faktinės aplinkybės bei jų analizė yra susieta su konkrečiomis teisės aktų normomis, todėl Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

15.3. Migracijos departamento turimi ir surinkti duomenys nebuvo prieštaringi – jie aiškiai pavirtino, kad pareiškėjas nestudijuoja studijų programoje ir apskritai niekur nestudijuoja Sprendimo priėmimo metu. Teismo motyvai dėl kitų Įstatymo 50 straipsnyje nurodytų pagrindų neįvertinimo yra nesuprantami. Sprendime aiškiai nurodyta ir pagrįsta, kad Sprendimas priimtas vienu iš savarankiškų, Įstatymo 50 straipsnyje nurodytų pagrindų. Nei Įstatymas, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nenumato, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, turi nustatyti daugiau nei vieną leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra sumokėjęs Kolegijai už studijas ne tik 2020/2021 metais, bet ir 2021/2022 metais nepaneigia Sprendimu nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas Kolegijoje pagal Tarptautinio verslo nuolatinių studijų programą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nestudijavo, pareiškėjas nebeatitinka sąlygų, kurios nustatytos jam išduotam Leidimui.

16. Pareiškėjas E. K. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja skundo, teikto teismui argumentus, ir papildomai nurodo, kad:

16.1. Migracijos departamentas nėra šios bylos proceso šalis (ABTĮ 46 str. 2 d.), todėl vien jau tik dėl šios priežasties, Migracijos departamento procesinės teisės niekaip negalėjo būti pažeistos. Sprendimą priėmė Migracijos departamento Šiaulių skyrius, kuris atlieka Migracijos departamento funkcijas priskirtoje veiklos teritorijoje ir pagal jo nuostatuose nustatytą kompetenciją. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, o sprendžiant skundo priėmimo klausimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-504-502/2021, konstatavo, jog sprendžiant teritorinio teismingumo klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų padalinių sprendimais, teismų praktikoje taikoma atsakovo buveinės taisyklė ir ji paprastai yra siejama su faktine atsakovo veikimo teritorija, o ne savarankišku juridiniu statusu.

Viešojo administravimo subjekto teritorinis padalinys, kuomet administracinėje byloje yra ginčijamas tokio teritorinio padalinio priimto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, administracinėje byloje turi savarankišką procesinį teisinį subjektiškumą, t. y. teisnumą ir veiksnumą. Priešingas situacijos aiškinimas reikštų tai, jog viešojo administravimo subjekto teritorinio padalinio priimti sprendimai arba neveikimas, turėtų būti skundžiami tik tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra tokio viešojo administravimo subjekto pagrindinės institucijos buveinės vieta, o tai prieštarautų tiek ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tiek ir aukščiau nurodytai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl Migracijos departamento Šiaulių skyriaus administracinio pavaldumo Migracijos departamentui, nepaneigia teismo išvadų dėl to, kad šiuo atveju, tinkamu atsakovu byloje laikytinas Migracijos departamento Šiaulių skyrius. Migracijos departamento direktorės 2021 m. rugsėjo 30 d. raštas nesaisto bei nėra įpareigojantis nei šią bylą nagrinėjusiam teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, o taip pat ir jokia apimtimi nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl bylos tinkamo atsakovo ir to, kas gali būti jo atstovais byloje.

Migracijos departamentas, ignoruodamas teismo protokoline nutartimi nustatytas aplinkybes ir nepateikdamas į bylą atstovavimą patvirtinančių dokumentų, veikė savo rizika ir prisiėmė galimas tokio (ne)veikimo procesines pasekmes, inter alia (be kita ko, įskaitant) negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.

16.2. Teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas pripažindamas, jog atsakovo priimtas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo, apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu, naikinti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

16.3. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nebuvo pašalintas iš Kolegijos studentų sąrašų ir jo studijos Kolegijoje nebuvo nutrauktos. Sprendime nebuvo aiškiai nurodyta (įvardinta), kokių gi konkrečiai Įstatyme nustatytų sąlygų, suteikiančių teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitiko pareiškėjas, dėl ko jo turėtas Leidimas, turėjo būti panaikintas. Apeliaciniame skunde yra pateikiami, paaiškinami bei detalizuojami motyvai, lėmę Sprendimo priėmimą. Tačiau net ir apeliaciniame skunde, pateikiant Sprendimo priėmimo motyvus, nėra nurodoma, kokių Įstatyme nustatytų reikalavimų neatitiko pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu, t. y. faktinė aplinkybė, jog atsakovo (ne pareiškėjo) vertinimu pareiškėjas nesimokė Kolegijoje, nėra susiejama su pareiškėjui taikomomis teisės normomis, teisiniu faktinių aplinkybių vertinimu.

16.4. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra įtvirtinta speciali teisės norma, vadovaujantis kuria, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu, be kita ko, nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos. Iš Sprendimo turinio, galima numanyti, jog atsakovas vertino, kad pareiškėjas nepradėjo studijuoti Kolegijoje, tačiau tai, kad pareiškėjo atveju nebuvo taikomos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovas nenustatė teisinio pagrindo šioms nuostatoms taikyti.

16.5. Galiojantis teisinis reguliavimas, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje mokslo tikslais gavimo, nesieja su konkrečia studijų programa. Tokio leidimo išdavimo pagrindas yra užsieniečio priėmimas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą (Įstatymo 46 str. 1 d. 1 p.). Įstatymas nenumato, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, išduotą mokslo tikslais pagal atitinkamą studijų programą, nusprendęs toje pat mokslo įstaigoje pasirinkti studijas pagal kitą programą, turi pareigą pa(si)keisti jam išduotą ir galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

16.6. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo situacija susiklostė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, o išimtinai dėl tik dėl to, kad Kolegija 2020 m. rudenį nesuformavo rentabilios studentų grupės, pagal pareiškėjo pasirinktą studijų programą. Visgi, net ir nesant tokiai situacijai, pareiškėjas buvo informuotas, jog jis yra priimtas studijoms į Kolegiją, o pareiškėjo sumokėta įmoka už studijas bus panaudota jo studijų kainai padengti paskesnėms studijoms. Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas priimtu studijuoti į Kolegiją ir, kad jo studijos Kolegijoje niekada nebuvo nutrauktos, patvirtina Kolegijos atsakovui 2021 m. gegužės 14 d. rašte pateikti paaiškinimai. Pareiškėjas Kolegijai yra sumokėjęs mokesčius ne tik už studijas 2020/2021 mokslo metų rudens semestro metu, tačiau ir už studijas, numatytas 2021/2022 mokslo metų rudens semestre, kas akivaizdžiai liudija apie pareiškėjo rimtus ketinimus siekti išsilavinimo Lietuvoje ir, kad jam išduotą Leidimą jis naudoja būtent tik tuo tikslu, dėl kurio jis jam buvo išduotas.

16.7. Pareiškėjo atstovas taip pat prašė priteisti jo atstovaujamojo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (15/14-8) 50U-2924 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) piliečiui E. K. N. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamento Šiaulių skyriaus Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų, nes yra tinkamai nepagrįstas teisės normomis, neįvertintos visos faktinės aplinkybės, o viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai, pareiškėjo skundą tenkino ir Sprendimą panaikino.

19. Migracijos departamento Šiaulių skyrius, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas, nes teismas pažeidė Migracijos departamento procesines teises turėti atstovus, todėl bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, o Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, nes jame aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo Leidimo paskirtis yra tikslinė, aprašytos faktinės aplinkybės bei jų analizė yra susieta su konkrečiomis teisės aktų normomis.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

21. Migracijos departamento Šiaulių skyriaus apeliaciniame skunde nurodyti proceso teisės pažeidimai, susiję su atsakovo teise būti išklausytam, buvo ištaisyti , nagrinėjant šią administracinę bylą apeliacine tvarka žodiniame teismo posėdyje ir suteikiant Migracijos departamento darbuotojams galimybę atstovauti Departamento Šiaulių skyrių, teikti savo argumentus ir paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai aptarti šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje, jie nėra tokie, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl ir nėra pakankamu pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22. Antrasis apelianto argumentas yra susijęs su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė skundžiamą Departamento Šiaulių skyriaus sprendimą nemotyvuotu ir nepagrįstu teisės normomis, prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymui.

23. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – kai užsienietis ketina studijuoti ir yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas). Tuo tarpu skundžiamas Sprendimas buvo priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (kai paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta visa eilė atvejų, kai užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau atsakovas Sprendime nurodė, jog nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas – kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

24. Darytina išvada, kad atsakovas privalėjo nustatyti ir įrodyti, kad Sprendimo priėmimo metu užsienietis nebeatitiko sąlygų ir jam nebūtų išduotas leidimas gyventi studijų aukštojoje mokykloje tikslu. Atsakovas tai įrodinėjo iš esmės vienintele faktine aplinkybe – tuo, kad užsienietis nepradėjo studijų VšĮ Socialinių mokslų kolegijoje 2020 m. rudenį ir iki Sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad visos kitos sąlygos, reikalingos išduoti leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tebeegzistavo – užsienietis ketino studijuoti, tebebuvo priimtas į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją, stojimo sutartis nebuvo nutraukta, užsienietis nebuvo išbrauktas iš studentų sąrašų, tik dėl nuo pareikėjo valios nepriklausančių aplinkybių - nesusidariusių rentabilių studentų grupių studijų pradžia buvo nukelta į 2021 m. rudenį. Esant tokiai situacijai, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, jame išdėstytų faktinių aplinkybių nesusiejo su taikomomis teisės normomis ir neindividualizavo situacijos.

25. Nors atsakovas sieja tą aplinkybę, jog užsienietis nebeatitinka sąlygų leidimui gauti, su pasikeitusia studijų programa, kurioje užsienietis ketino studijuoti, tačiau Įstatymas nenumato tokio pagrindo panaikinti ar keisti leidimui. Priešingai, Įstatymo 46 straipsnio 6 dalis numato galimybę užsieniečiui teikti prašymą būti priimtam studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą ir tik apie tokį mokslo ir studijų institucijos pakeitimą jis privalo informuoti Migracijos departamentą, kuriam neleidžiama priimti sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, kol bus sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio priėmimo studijuoti kitoje institucijoje. Apie tai užsienietis buvo informuotas raštu. Tuo tarpu jei keičiama studijų programa toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, pareigos pranešti apie tai užsieniečiui teisės aktai nenumato, o išduotas leidimas laikinai gyventi studijų tikslu nėra siejamas su konkrečia studijų programa toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje.

26. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (šiais aspektais žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).

27. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir užtikrinant asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-708/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-878/2013, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

28. Įvertinusi individualias šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė gero viešojo administravimo principo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą.

29. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

30. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, spręstina, kad pareiškėjas įgijo į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu bei jo atstovavimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlyginimą. Įvertinusi pareiškėjo prašymą atlyginti šias išlaidas ir kartu su juo pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis tenkinamas iš dalies.

31. Pareiškėjas yra paryręs 850 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 250 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje. Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 1.3. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2021 m. II ketvirtį (išlaidos už teisines paslaugas apmokėtos 2021 m. gruodžio mėnesį. (2021 m. IV ketv.)) sudarė 1 566,4 Eur, maksimali rekomenduojama priteisti užmokesčio suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2036,32 Eur (1 566,4 x 1,3). Pareiškėjo prašoma priteisti 850 Eur suma nesiekia pusės maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl priteistina Už dalyvavimą teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą numatytas koeficientas 0.1 , kas sudarytų maksimalią rekomenduojamą priteisti sumą - 159,8 Eur. Atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, pareiškėjui priteistina 150 Eur už jo atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taigi visa priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1000 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš Migracijos departamento, kaip juridinio asmens, atsakingo už jo struktūrinio padalinio veiklą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti E. K. N. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1000 ( vieną tūkstantį ) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius