263582a3-7fa4-48ea-bc1f-6ee7dad8ce7e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-513-562/2011(Proceso Nr. 3-61-3-01979-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ atstovei Danguolei Kurčikovienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. R., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

R. skundÄ atsakovams Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei „Vytis“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas M. R. skunde praÅ¡o teismo solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemokÄ - 3949.65 Lt.

Nurodo, kad dirba Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ Telšių apsaugos skyriaus Stebėjimo ir techninės kontrolės poskyrio vyriausiojo patrulio pareigose. Nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., kuriame yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. Todėl nuo 2008-04-01 iki 2009-01-01 jam buvo neišmokėta 3949.65 Lt priemokų ir priedų. Mano, kad atsakovai, apskaičiuodami priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę bei prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2002-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymÄ , kuriuo iÅ¡dėstė Valstybės tarnybos įstatymÄ nauja redakcija. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymÄ valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių yra priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ; už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ; už laipsnį arba tarnybinį rangÄ - mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka ir negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos.

Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. bei 3 d. reglamentuota, kad priemokos mokamos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis, už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ ir jos negali virÅ¡yti 60 proc. pareiginės algos. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 d. ir 3 d. reglamentuota, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu; už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis; už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ ir negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos, o 36 straipsnis numato, jog pareigÅ«nai, kurių profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija, turi teisę į priedus už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį, kurių suma negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti darbÄ , inter alia turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju. Piliečio teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ - Konstitucijos 23 str. įtvirtintos nuosavybes teisės viena iÅ¡ svarbiausių įgyvendinimo prielaidų, nes asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas).

Å i asmens teisė yra garantuojama, saugoma ­ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Teisingo apmokėjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis. Konstitucinis Teismas 2001-12-18 nutarime aiÅ¡kindamas Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatÄ , konstatavo, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu.

Valstybės tarnyba, tame tarpe ir vidaus tarnyba, yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su vieÅ¡ojo intereso garantavimu. Tai, kad valstybės tarnybos paskirtis - garantuoti vieÅ¡Ä jį interesÄ valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant vieÅ¡Ä jį administravimÄ ir teikiant vieÅ¡Ä sias paslaugas, o ne privačius Å¡ia veikla užsiimančių darbuotojų interesus, lemia valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingÄ formavimo tvarkÄ , jų teisinio statuso specifikÄ , taip pat jų ypatingÄ atsakomybę visuomenei už jiems pavestų tikėtų funkcijų vykdymÄ .

Valstybės tarnybos teisiniai santykiai - tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį. Vis dėlto valstybės tarnybos teisiniai santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostančiais valstybinėse institucijose, ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose). Jų teisiniai statusai skiriasi.

AiÅ¡kÅ«s kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbÄ dydis (darbo užmokestis), yra esminis kiekvieno piliečio teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ elementas ir turi bÅ«ti nustatomi įstatymu. Kadangi valstybės tarnautojų profesinė veikla turi bÅ«ti atlyginama iÅ¡ valstybės (savivaldybių) biudžeto, biudžete turi bÅ«ti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui. Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu.

Draudžiama mažinti darbo užmokestį dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiÅ«ros į religijÄ ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis, nepasikeitus darbuotojo darbo funkcijoms, darbo apimčiai ir pan. (Konstitucinio Teismo 2001-12-18 nutarimas). Pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus.

Atsižvelgiant į kiekvieno piliečio teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ sÄ sajÄ su nuosavybės teise konstatuotina, kad tokia teisinė situacija reikÅ¡tų, jog sudaromos teisinės prielaidos teisės aktais pažeisti ir konstitucinę nuosavybės teisę, taigi ne tik Konstitucijos 48 str. 1 d., bet ir Konstitucijos 23 straipsnį. Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas nereiÅ¡kia, kad valstybės tarnautojams atlyginimas už darbÄ , kuris mokamas iÅ¡ valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto lėšų, apskritai negali bÅ«ti mažinamas, tačiau tai gali bÅ«ti daroma tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik jei tai yra bÅ«tina siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Bet net ir tokiais iÅ¡imtiniais atvejais apmokėjimas už darbÄ negali bÅ«ti mažinamas pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ pusiausvyrÄ tarp asmens ir visuomenės interesų. Apmokėjimas už darbÄ negali bÅ«ti mažinimas tik atskiroms darbuotojų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms. Apmokėjimo už darbÄ mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principÄ (Konstitucinio Teismo 2001-12-18 nutarimas). Pažymėjo, kad valstybės tarnybos įvairovė suponuoja tai, kad valstybės tarnautojai gali dirbti įvairius darbus, atlikti įvairias užduotis.

Valstybės tarnautojai gali eiti pareigas poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, dirbti kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo. Pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).

Nagrinėjamu atveju Valstybės tarnybos įstatymu, Vidaus tarnybos statutu yra nustatytas reguliavimas, sudarantis prielaidas neiÅ¡mokėti jam visų priklausančių priemokų už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymÄ . Skirtingai nuo Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (redakcija iki 2009-01-01) apribojo galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginės algos.

Valstybės tarnautojams gali bÅ«ti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, tačiau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Å iuo atveju tokio reguliavimo tikslu gali bÅ«ti įvardinta nebent biudžeto lėšų taupymas. Tačiau toks tikslas pats savaime negali bÅ«ti pagrindu sumažinti pareiÅ¡kėjo uždirbtÄ darbo užmokestį. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukinę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucijos 5 str. nustato, kad valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo Vyriausybė. Tai reiÅ¡kia, kad bet kokie Vyriausybės veiksmai yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Vyriausybė Lietuvoje savarankiÅ¡ko teisinio subjektiÅ¡kumo neturi (juridinio asmens statuso). Pagal analogijÄ taikant CK 2.81 str. 1 d., neteisėti Vyriausybės veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Taip pat Å¡iuo atveju atsakovo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“, kaip darbdavio, netinkamas darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimas, dėl ko susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, negali bÅ«ti pripažintas teisėtu.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti visÄ darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Todėl Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ taip pat gali bÅ«ti laikoma tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje. Laikant, kad nepagrįstai buvo neiÅ¡mokami visi pareiÅ¡kėjui priklausantys priedai ir priemokos, atsakovai privalo iÅ¡mokėti susidariusį atlyginimo skirtumÄ (b. l. 1-3).PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-08-13 įsakymu Nr. 5-V-594 „Dėl VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnybos reorganizavimo prijungimo bÅ«du prie Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis““, VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnyba nuo 2010-01-01 reorganizuota. Visas VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnybos teises ir pareigas perėmė Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“.

Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius pareiškėjui, pagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, kad šio įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“, reglamentuojantis darbo užmokestį, statutiniams valstybės tarnautojams taikomas be išlygų. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.

Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojų teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ reiÅ¡kia ir tai, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi bÅ«ti nustatomas įstatymu ir mokamas įstatymu nustatytu laiku, kad valstybės ir savivaldybių biudžetuose turi bÅ«ti numatomos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui reikalingos lėšos. Teisingo apmokėjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis.

Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ apskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais ir jie turi būti taikomi tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nebus konstatuota, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Kadangi atsakovė nepažeidė nė vieno teisės akto, mokėdama priedus ir priemokas pareiškėjui, jos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės. M.

R. tariamai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis – 3949.65 Lt susidarė už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-12-31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojų teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ reiÅ¡kia ir tai, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi bÅ«ti nustatomas įstatymu. Teisingo apmokėjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis.

Konstitucinis Teismas nutarime nurodė, jog nepalankių padarinių, kilusių dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, pasekmių likvidavimas yra Įstatymų leidėjo konstitucinė priedermė. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu kasmet yra patvirtinami Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ skiriami asignavimai, tarp jų - išlaidoms (atskirai - darbo užmokesčiui) ir turtui įsigyti.

Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“, asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris yra įpareigojamas naudoti jam skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytÄ paskirtį. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 27 str. 1 d. numatyta, kad valstybės biudžeto vykdymÄ organizuoja Vyriausybė. Pagal galiojančius teisės aktus, Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei „Vytis“ kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei „Vytis“, o Vyriausybės kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, mano, kad vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002- 04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ įgaliota iÅ¡mokėti atlyginimÄ pagal iÅ¡ biudžeto skirtus asignavimus. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (redakcija galiojusi iki 2010-01-01) 4 str. 1 d., 5 str., 7 str., Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 8 str., Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD prie LR VRM), kuris turi tam tikras įstatymų numatytas teises ir pareigas, susijusias su biudžeto asignavimų lėšų panaudojimo organizavimu.

Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. 70 procentų ribojimo atveju lėšos (tokios lėšos buvo sutaupytos - 3 949,65 Lt) buvo grÄ Å¾intos į biudžetÄ . Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“, tuo pačiu turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti tam reikalingus asignavimus, tam, kad Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“, bÅ«dama tiesioginiu pareiÅ¡kėjo darbdaviu, turėtų finansinę galimybę, sumokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemokÄ , kaip analogijÄ imant 2006-07-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 720 „Dėl valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo taisyklių patvirtinimo“.

Todėl mano, kad vienintelis tinkamas atsakovas šioje byloje turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgalioto asmens. Tai, kad tokio pobūdžio bylose turi būti traukiama atsakovu Lietuvos valstybė, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007, kurioje pažymėta, kad vienas iš ginčo materialinių teisinių santykių subjektų yra Valstybė - Lietuvos Respublika.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Civilinio kodekso 6.271 str. nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ , kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmens teisėms, laisvėms ir interesams. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė, taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu (b. l. 11-16).Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo, skųsdamas atsakovo veiksmus, pagrįstus teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, bet skundžiami veiksmai buvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato apžvalgoje teigiama, kad įstatymas ar kitas Seimo aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 107 str. 1 d., Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d.). Vadinasi, toks teisės aktas negalioja tik ateičiai (ex nunc). Todėl teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti dėl šios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka.

Jeigu Konstitucinis Teismas dėl jo kompetencijai priklausančio teisės akto atitikimo Konstitucijai arba įstatymams pradėtÄ teisenÄ byloje nutraukia dėl to, kad ginčijamas teisės aktas panaikintas, tai toks aktas, atsižvelgiant j materialinės teisės normos galiojimo laike principÄ , gali bÅ«ti taikomas (Teismų praktika, 1997-07-02, Nr. 7). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2003-06-27 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodyta, kad Konstitucinis Teismas 2003-05-13 sprendime „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praÅ¡ymo iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo, 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 107 str.

Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, <...>.

Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , mano, kad pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemoka galėtų bÅ«ti priteista tik tuo atveju, jei atsakovas, po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo, mokėdamas jam darbo užmokestį ir toliau taikytų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, pripažintas prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė sprendimus ir juos įvykdė iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, pareiÅ¡kėjas Å¡ių veiksmų neginčijo, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra atmestinas.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį. Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Tai reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms.

Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ yra valstybinė institucija, kurios pareiga vykdyti įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, tarp jų ir tuos, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimÄ .

Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ apskaičiuodama ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Taip pat pažymėjo, kad jei teismas manys, kad pareiÅ¡kėjui priklauso darbo užmokesčio nepriemoka, prašė sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, nes yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymÄ dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ finansinę padėti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“).

Pažymėjo, kad Å¡ių metų patvirtintame biudžete policijos įstaigoms nėra numatytos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ – pareiÅ¡kėjo darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Tokia yra ir LVAT praktika (b. l. 21-24). Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Skundas tenkinamas.Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. apskaičiuojant priedus bei priemokas buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, ir dėl to jam buvo neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų iÅ¡ viso nurodytu laikotarpiu 3949.65 Lt. (b. l. 4, 18).Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginės algos. 2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ).

Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Å is nustatytas teisinis reguliavimas aktualus nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ , kadangi vadovaujantis juo buvo apribotas iÅ¡mokamų priedų ir priemokų dydis ir jis negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Pagal teismui teikiamas pažymas apie pareiÅ¡kėjui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 gruodžio mėn. pareiÅ¡kėjui ribojant priedus ir priemokas nesumokėta 3949.65 Lt (b. l. 4, 18). Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi bÅ«ti ginama, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 yra konstatavusios, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti kad įstatymo nuostatos ribojant pareiÅ¡kėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo (2009 m. gruodžio 15 d. Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), o Konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje. Sprendimas dėl pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Konstitucinio teismo nutarimas priimtas 2009 m. gruodžio 11 d. (paskelbtas 2009 m. gruodžio 15 d. Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), todėl yra iÅ¡likusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo Å¡alių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę. LVAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjams turi bÅ«ti priteisiama nesumokėto atlyginimo dalis, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis DK 298 str. (2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009 ir kt.).

Pagal nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ , darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi DK 298 str. imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas trejais kalendoriniais metais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepriemokų suma susidarė už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. Tokiu bÅ«du laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, nevirÅ¡ija imperatyvaus DK nustatyto trejų metų termino.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi 2010-06-29, t. y. nepraleidęs DK 27 str.2d. nustatyto termino. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ priteisiama 3949.65 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.           Sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K.

J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1, 19.5). Paskelbus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio dalies nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiÅ¡kinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedÅ«ros, t. y. iÅ¡likus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius.

Atsakovė atsiliepime į skundÄ nurodo, kad atsakove byloje turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas. Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.

Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas formuluodamas savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu Å¡iuo atveju yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys – Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“.Atsakovės praÅ¡ymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo vieneriems metams netenkinamas: priteisiama neiÅ¡mokėto darbo suma yra nedidelė, įrodymai, kad tokio dydžio reikalavimo atsakovė negali įvykdyti, nepateikti, o motyvuoti tokio pobÅ«džio praÅ¡ymo sunkia valstybės ekonomine padėti atsakovė, kuri turi jį įvykdyti iÅ¡ jai skirtų lėšų, neturi pagrindo.                Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a :pareiÅ¡kėjo M.

R. skundÄ tenkinti. Priteisti M. R. iÅ¡ atsakovės Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ 3949.65 Lt (tris tÅ«kstančius devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis litus 65 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Priteista neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma nurodyta neiÅ¡skaičiavus fizinių asmenų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.   Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                          Rosita Patackienė             Â