26328fad-38ff-41c6-8ff6-209df309cfb8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2798-789/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01392-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundÄ (pareiÅ¡kėjas M. V.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : Atsakovė (skundÄ pateikęs asmuo) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skunde ir patikslintame skunde praÅ¡o panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018-04-03 sprendimÄ Nr. 3R-142(AG-95/07-2018) (toliau – ir Komisijos Sprendimas), kuriuo panaikintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018-02-07 sprendimas Nr. (27.4-40-4)RD-432 (toliau – ir Inspekcijos Sprendimas).

Atsakovė skunde nurodė, kad advokatas M. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su 2018-01-29 praÅ¡ymu kreipėsi į InspekcijÄ dėl duomenų pateikimo apie L. A., E. L., A. I. su tikslu Å¡iuos duomenis pateikti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-87-175/2018. Nurodė, kad Inspekcija Sprendimu atsisakė pateikti praÅ¡omus duomenis nurodydama, jog praÅ¡omi pateikti duomenys yra ne apie atstovaujamÄ jį, bet apie kitus asmenis, o praÅ¡oma pateikti Informacija nepatenka į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (tolinu – ir MAÄ®) 38 straipsnio 2 dalyje bei Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčio mokėtojÄ paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. VA-147 (toliau – ir Taisyklės), 4 punkte iÅ¡vardintas paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtojÄ sÄ raÅ¡as. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, veikdamas kaip advokatas, yra įpareigotas saugoti tik savo kliento, t. y. V. A. duomenis. Nurodė, kad Inspekcija, siekdama tinkamai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus, nurodė, jog visa pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma informacija gali bÅ«ti pateikta teismui, pačiam teismui iÅ¡sireikalavus iÅ¡ Inspekcijos praÅ¡omus duomenis arba pareiÅ¡kėjui iÅ¡duodant teismo liudijimÄ gauti duomenis.

Tokiu bÅ«du Inspekcija, gavusi atitinkamÄ liudijimÄ apie teisę gauti tÄ Ä¯rodymÄ arba teismo reikalavimÄ pateikti paslaptyje laikomÄ informacijÄ apie mokesčių mokėtojÄ , galės įsitikinti, kad informacija apie mokesčių mokėtojÄ yra bÅ«tina advokato funkcijoms atlikti. Atsakovė skunde nurodė, kad Komisija Sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, motyvuodama tuo, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas advokatu ir pateikdamas Inspekcijai atstovavimo sutartį, turėjo teisę gauti iÅ¡ atsakovės asmens duomenis apie trečiuosius asmenis.

Komisija taip pat pažymėjo, jog tai, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra tinkamai pagrįstas, įstatymų nustatyta tvarka turėjo įvertinti atsakovė ir priimti Å¡iuo klausimu motyvuotÄ sprendimÄ dėl praÅ¡omų dokumentų suteikimo arba atsisakymo juos suteikti, o toks sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į mokesčių administratorių bei prašė pateikti mokesčių mokėtojų L.

A., A. I. bei E. I. gyventojų pajamų mokesčių deklaracijas už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2016 m. imtinai. Nurodė, kad prašoma informacija laikytina privataus ir asmeninio pobūdžio informacija, todėl ši informacija gali būti pateikiama tik esant teisėtiems bei apibrėžtiems tikslams. Paaiškino, kad advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Nurodė, kad Inspekcija negali įvertinti, ar pareiškėjo prašyme prašomi pateikti duomenis apie trečiuosius asmenis byloje bus pripažinti įrodymais, kurie patvirtintų ar paneigtų tam tikras aplinkybes, ir pateikti duomenys bus panaudoti teisėtam bei apibrėžtam tikslui.

Pažymėjo, kad šį faktÄ gali patvirtinti tik teismas, kuris nuspręstų, ar praÅ¡omi duomenys yra reikalingi ir bÅ«tini teisingam sprendimui priimti, todėl mokesčių administratorius atsakingas už teisėtÄ mokesčių mokėtojų duomenų disponavimÄ bei teikimÄ tretiesiems asmenims, jis privalo įsitikinti, ar pateikta informacija bÅ«tina teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir ar ji bus panaudota konkrečioje byloje. Pažymėjo, kad nėra gavusi praÅ¡ymo iÅ¡ teisminės institucijos dėl trečiųjų asmenų duomenų pateikimo.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡samiai, įvertintos visos faktinės aplinkybės, nurodyti atsakymo parengimui turėję įtakos teisės aktai bei numatytas alternatyvus sprendimo bÅ«das, kuris pareiÅ¡kėjui neužkerta kelio efektyviam teisinių paslaugų teikimui. PareiÅ¡kėjas atsiliepime nurodė, kad Inspekcija teismui pateiktame skunde nurodo analogiÅ¡kus motyvus, kuriuos buvo iÅ¡dėsčiusi savo atsiliepime, pateiktame Komisijai. Skunde atsakovė nepateikė jokių motyvų ir / ar argumentų, kuriais remiantis teigia, kad Komisija priėmė neteisingÄ , nepagrįstÄ , todėl naikintinÄ SprendimÄ .

Teigia, kad Komisija byloje nustatė visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kuriomis vadovaujantis panaikino Inspekcijos SprendimÄ ir įpareigojo atsakovę iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2018-01-29 praÅ¡ymÄ . Pažymėjo, jog Å¡iuo atveju praÅ¡omi pateikti duomenys buvo reikalingi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Baudžiamosios bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, tai yra kiekviena Å¡alis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius teiginius, kuriuos iÅ¡tyrus byloje teismas laiko įrodytomis arba paneigtomis atitinkamas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva įrodymų nerenka, o remiantis ikiteisminio tyrimo surinktais ir Å¡alių pateiktais bei byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustato tiesÄ byloje. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, siekdamas suteikti kvalifikuotas teisines paslaugas klientei, įrodyti jos nekaltumÄ , pasirinko įrodymų rinkimo bÅ«dÄ , nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis gauti duomenis, reikalingus gynybai. Pabrėžė, kad atsakovė neturėjo pareigos vertinti, ar praÅ¡omi duomenys bus pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje, tačiau turėjo pareigÄ Ä¯vertinti, ar pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys įrodo praÅ¡omų pateikti dokumentų (duomenų) ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pagrindė praÅ¡omų pateikti duomenų ryšį su teikiamomis teisinėmis paslaugomis, kuriais remiantis siekė įrodyti ginamosios nekaltumÄ , siekė teisėtai gauti duomenis ir panaudoti tik nustatytiems bei teisėtiems tikslams. Teigia, kad atsakovė turėjo pareigÄ pateikti pareiÅ¡kėjui praÅ¡omus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus duomenis baudžiamojoje byloje, o jų nepateikdama pažeidė advokato teises, dėl ko nebuvo užtikrinti rungimosi, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principai bei ginamosios teisė į greitÄ bei teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Atsakovės skunde nurodomas motyvas, jog negali bÅ«ti pateikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omi duomenys, kadangi pastaroji yra įpareigota laikyti paslaptyje mokesčių mokėtojo pateiktÄ informacijÄ ir naudoti tik teisėtiems tikslams, nepateisina atsakovės pareigos nevykdymo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omi pateikti duomenys apie L. A. ir jos Å¡eimos narių E. I. ir buvusio jos sutuoktinio A. I. metines gyventojų pajamų deklaracijas sudaro advokato profesinę paslaptį, kurie patenka į AdvokatÅ«ros įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatomis profesinę paslaptį apibrėžiantį teisinį reglamentavimÄ .

Teigia, jog atsakovės argumentas, kad negalima pateikti duomenų pareiÅ¡kėjui todėl, kad ji yra įpareigota saugoti mokesčių mokėtojo pateiktus duomenis, o duomenų pateikimas advokatui, vykdančiam advokato veiklÄ , teisėtiems ir apibrėžtiems tikslams tariamai pažeistų Å¡iÄ pareigÄ , yra nepagrįstas ir neteisingas. Teismas k o n s t a t u o j a: IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2018-01-29 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu, kuriuo prašė pateikti trečiųjų asmenų L.

A., E. I. ir A. I. metines pajamų deklaracijas laikotarpiu nuo 2010-2016 metų imtinai. PareiÅ¡kėjas PraÅ¡yme nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. A. (pareiÅ¡kėjo atstovaujamas asmuo) kaltinama pavogus didelės vertės tartÄ iÅ¡ nukentėjusiosios L. A. (Komisijos byla, b. l. 7, 17–18). PraÅ¡yme nurodyta, kad V. A. neigia kaltę ir siekia įrodyti, jog L. A. niekada nedisponavo didelėmis pinigų sumomis, todėl jos negalėjo bÅ«ti pavogtos, 2017-05-23 vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L.

A. apklausiama teismui parodė, jog piniginių lėšų jai duodavo sÅ«nus E. I. ir buvęs sutuoktinis A. I.. PareiÅ¡kėjas 2018-01-29 praÅ¡yme nurodė, kad V. A. siekiant įrodyti, kad nei L. A., nei jos Å¡eimos nariai niekada nedisponavo didelėmis pinigų sumomis, dėl ko negalėjo bÅ«ti pavogta didelė pinigų suma. Inspekcija į 2018-01-29 praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjui atsakė Sprendimu, kuriame nurodė, kad informacija apie L. A., E. I., A. I. metinių pajamų deklaracijų pateikimÄ / nepateikimÄ bei jų nuoraÅ¡ai pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti pateikti, nes jis praÅ¡o duomenų ne apie savo atstovaujamÄ jį, bet apie kitus asmenis, o praÅ¡oma pateikti informacija nepatenka į MAÄ® 38 straipsnio 2 dalyje bei Taisyklių 4 punkte iÅ¡vardintos paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčiu mokėtojÄ sÄ raÅ¡Ä .

Inspekcija Sprendime nurodė, kad ji yra atsakinga už teisėtÄ informacijos apie mokesčių mokėtojus atskleidimÄ , todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi įsitikinti, ar advokato disponavimas tam tikra informacija apie mokesčių mokėtojus yra bÅ«tinas jo funkcijoms atlikti, taip pat, ar yra praÅ¡omų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryÅ¡ys su teisinių paslaugų teikimu. Inspekcija pažymėjo, kad teismas galėtų pats iÅ¡reikalauti reikiamus dokumentus arba duoti liudijimÄ apie teisę gauti įrodymus.

Sprendime nurodė, kad Inspekcija, gavusi teismo reikalavimÄ pateikti paslaptyje laikomÄ informacijÄ apie mokesčių mokėtojÄ , galės įsitikinti, kad tokia informacija yra bÅ«tina advokato funkcijoms atlikti, todėl galės pateikti informacijÄ apie L. A.. E. I. ir A. I. tiek, kiek reikalinga veiksmingų teisinių paslaugų suteikimui konkrečioje byloje (Komisijos byla, b. 1. 5–6). PareiÅ¡kėjas dėl Inspekcijos sprendimo pateikė skundÄ Komisijai, kurį grindė iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kaip skundÄ teismui (Komisijos byla, b. 1. 1–4).

Komisija Sprendime nurodė, kad Inspekcijos Sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų – yra nemotyvuotas, todėl naikintinas (Komisijos byla, b. 1. 28–30). Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos Sprendimo ir Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčas byloje kilo sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo, kaip advokato, teisės susipažinti su Inspekcijos disponuojama informacija apie trečiuosius asmenis. Sprendžiant Inspekcijos praÅ¡ymo panaikinti ginčijamÄ Komisijos SprendimÄ pagrįstumÄ , svarbu įvertinti Inspekcijos Sprendimo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Å io straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ apie jų veiklÄ , oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informacijÄ , kuriÄ minėtos įstaigos turi apie jį patį.

Atitinkamai informacija disponuojantiems asmenims įtvirtinta pareiga tokiÄ informacijÄ teikti. Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ , taip pat turimÄ privačiÄ informacijÄ , iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Taigi matyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareiga pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ nėra absoliuti.

Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta neteiktinos informacijos samprata. Pagal minėto straipsnio nuostatas, neteiktina informacija yra laikoma:

1) informacija, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija (kai prašo trečiasis asmuo);

2) informacija, kuriÄ teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumÄ ar vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ arba jos nesuteikimas užkirstų keliÄ teisės pažeidimams ar bÅ«tų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti. Teismas pažymi, kad, teikdami asmenims informacijÄ , valstybės tarnautojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos iÅ¡samumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Teisės gauti informacijÄ Ä¯statymo 4 straipsnyje įvardyti minėti principai bei detalizuotas Å¡ių principų turinys, t. y. nurodyta, jog Å¡ie principai – tai:

1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija;

2) tikslumo, reiÅ¡kiančio, kad pareiÅ¡kėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamÄ informacijÄ ;

3) teisėtumo, reiÅ¡kiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informacijÄ grindžiami Å¡iuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais;

4) objektyvumo, reiÅ¡kiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informacijÄ turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s;

5) pagalbos, reiÅ¡kiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informacijÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad asmuo turi teisę gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ apie jų veiklÄ , oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informacijÄ , kuriÄ minėtos įstaigos turi apie jį patį, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo teikti vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ , taip pat turimÄ privačiÄ informacijÄ , iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

Nepažeidžiant informacijos iÅ¡samumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo, pagalbos principų laikymosi valstybės institucija neturi pareigos teikti visÄ be iÅ¡imties suinteresuoto asmens praÅ¡omÄ informacijÄ . MAÄ® 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie mokesčių mokėtojÄ , pateikta mokesčių administratoriui, turi bÅ«ti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. MAÄ® 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokia informacija nelaikoma paslaptyje, Å¡iÄ informacijÄ mokesčių administratorius gali paskleisti be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡yta pateikti informacija nepatenka į MAÄ® 38 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ sÄ raÅ¡Ä informacijos, kuri nelaikoma paslaptyje. Pagal MAÄ® 39 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas informacija apie mokesčių mokėtojÄ gali bÅ«ti pateikta teismams, teisėsaugos, kitoms valstybės įstaigoms bei institucijoms, kriminalinės žvalgybos subjektams ir kitiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais, kai tai bÅ«tina jų funkcijoms atlikti, o kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raÅ¡tu praÅ¡o arba sutinka (neprieÅ¡tarauja), kad informacija bÅ«tų paskleista (MAÄ® 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose mokesčių administratoriui yra įtvirtinti imperatyvÅ«s reikalavimai neatskleisti informacijos apie mokesčių mokėtojÄ , pateiktÄ mokesčių administratoriui informacijÄ laikyti paslaptyje ir naudoti tik teisėtiems tikslams. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma pateikti informacija apie L. A., E. I. ir A. I. pateiktas metines pajamų deklaracijas laikotarpiu nuo 2010 iki 2016 metų disponuoja Inspekcija, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu ir kreipėsi, todėl Inspekcija turėjo pareigÄ vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo motyvacijÄ ir, jei yra teisinis pagrindas (ryÅ¡ys tarp praÅ¡omo pateikti dokumento ir teikiamų teisinių paslaugų), turėjo pateikti informacijÄ .

Inspekcija pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino, motyvuodama tuo, kad teismas baudžiamojoje byloje gali pareikalauti iÅ¡ Inspekcijos duomenų arba suteikti advokatui liudijimÄ gauti duomenis. Inspekcija Sprendime taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pateikti informacijÄ ne apie jo atstovaujamÄ jį asmenį, todėl pareiÅ¡kėjas nėra įpareigotas saugoti tokios informacijos konfidencialumo, o praÅ¡oma pateikti informacija nelaikoma informacija apie mokesčių mokėtojÄ . Å iuo atveju informacijÄ apie trečiuosius asmenis prašė pateikti advokatas M.

V.. Advokatų veiklos sÄ lygas bei tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymas. AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklÄ , turi teisę gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingÄ valstybės ir savivaldybių institucijų turimÄ ar kontroliuojamÄ informacijÄ , dokumentus, jų nuoraÅ¡us arba motyvuotÄ atsisakymÄ juos pateikti. Advokato kreipimesi turi bÅ«ti pateikti duomenys, įrodantys praÅ¡omų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

IÅ¡ minėtos nuostatos matyti, kad įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja, kokie konkretÅ«s duomenys, siekiant gauti tam tikrÄ informacijÄ ar dokumentÄ , turėtų bÅ«ti pateikti, tačiau iÅ¡ Å¡ios nuostatos turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad informacija disponuojanti (valdanti) valstybės ir savivaldybės institucija turi bÅ«ti įsitikinusi praÅ¡omų dokumentų ryÅ¡iu su teisinių paslaugų teikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra konstatavęs, kad AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostata yra skirta sureglamentuoti betarpiÅ¡kus teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų institucijų, galinčių pateikti jam Å¡iai veiklai vykdyti bÅ«tinÄ informacijÄ (LVAT 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2655/2012).

Teismas pažymi, kad Å¡i teisės norma nėra skirta tiesiogiai advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) ar konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančio teismo teisiniams santykiams su nurodytomis institucijomis (informacijos tiekėjais) reglamentuoti. Advokato, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo, interesas gauti informacijÄ yra iÅ¡vestinis iÅ¡ jo pareigos suteikti atstovaujamam asmeniui kokybiÅ¡kÄ (kvalifikuotÄ ) teisinę pagalbÄ . Pažymėtina, kad AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatos neriboja advokato teisės gauti informacijÄ tik apie jo atstovaujamÄ asmenį.

Todėl aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡o informacijos ne apie jo atstovaujamÄ asmenį, nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Å iuo aspektu vertinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumÄ , svarbu nustatyti, ar praÅ¡ymas yra pagrįstas pareiÅ¡kėjo teikiamomis teisinėmis paslaugomis, t. y. ar praÅ¡oma gauti informacija yra bÅ«tina advokato veiklai vykdyti ir suteikti klientui kokybiÅ¡kas teisines paslaugas. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme Inspekcijai pateiktus argumentus dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamoji yra pareiÅ¡kėjo atstovaujama V.

A., vertina, kad pareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, turi teisę praÅ¡yti Inspekcijos pateikti duomenis ta apimtimi, kiek jų reikia nustatyti, ar L. A., jos sÅ«nus E. I. ir buvęs sutuoktinis A. I. 2010–2016 metais disponavo atitinkama pinigų suma, kurios vagyste kaltinama advokato M. V. atstovaujama V. A.. Tuo tarpu Inspekcija turi pareigÄ minėtÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti ir pateikti į jį atsakymÄ teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Inspekcijos Sprendimo turinio matyti, kad Inspekcija iÅ¡ esmės nevertino, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas gauti informacijÄ yra pagrįstas AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatytu teisiniu pagrindu.

Inspekcijos Sprendime nurodytas atsisakymo motyvas yra tai, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumÄ turi vertinti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas, kuris turi teisę pats iÅ¡sireikalauti įrodymus arba suteikti pareiÅ¡kėjui teismo liudijimÄ Ä¯rodymams iÅ¡reikalauti. Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas gauti informacijÄ yra grindžiamas ne baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, o AdvokatÅ«ros įstatyme įtvirtintomis advokato (pareiÅ¡kėjo) teisėmis savarankiÅ¡kai gauti duomenis.

Ä®vertinus Inspekcijos Sprendimo turinį, matyti, kad atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , iÅ¡ esmės nepasisakė dėl praÅ¡ymo esmės – praÅ¡ymo pagrįstumo AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatytu teisiniu pagrindu. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobÅ«džio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. LVAT 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Tam, kad individualus teisės aktas bÅ«tų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimÄ , taikytinos teisės normos paieÅ¡kÄ , teisinį nustatytų faktų vertinimÄ (kvalifikavimÄ ) (LVAT 2012-07-20 nutartis administracinėje byloje A520–2294/2012).

VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (LVAT 2013-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad Inspekcijos Sprendimo faktinio ir teisinio pagrindimo trÅ«kumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir suformuota teismų praktika, Inspekcijos Sprendimas laikomas nepagrįstu.

Komisija Sprendime teisėtai ir pagrįstai panaikino Inspekcijos SprendimÄ ir įpareigojo InspekcijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2018-01-29 praÅ¡ymÄ , todėl nėra pagrindo naikinti Komisijos SprendimÄ . Inspekcijos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas papildomai pažymi, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai iÅ¡dėstyti jo priėmimo motyvai, nereiÅ¡kia, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ â€“ Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimÄ (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Komisija Sprendime ir teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad Inspekcijos Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Atsakovės (skundÄ pateikusio asmens) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė