2015-12-01 Nr. AB-23256-3-61-3-05298-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A-3633-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05298-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 16.3; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant A. D.,

dalyvaujant pareiškėjui L. J.,

pareiškėjo atstovui advokatui N. P.,

atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovėms V. G. ir L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovams Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl išvados ir įsakymo pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. (2.12)-8-805 ir Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. (2.1)-3-534 „Dėl L. J. atleidimo iš pareigų“; 2) įpareigoti Vilniaus AVMI išmokėti pareiškėjui kompensaciją už nedirbtą laiką dėl neteisėto atleidimo ir 5 000 Lt patirtą moralinę žalą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus AVMI 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-534 jis buvo atleistas iš Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų nuo 2014 m. lapkričio 10 d. Nurodė, jog jo atleidimas grindžiamas neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. (2.12)-8-805 ir protokolu Nr. (2.9)-20-9. Minėtoje Komisijos išvadoje pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, veikla įvertinta nepatenkinamai.

Komisijos išvadoje remiamasi pareiškėjo tiesioginio vadovo – poskyrio vedėjo R. G. pateikta 2014 m. rugsėjo 26 d. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada Nr. (2.12)-8-80. Pareiškėjas pažymėjo, jog karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo anketa tiesioginiam vadovui buvo užpildyta 2014 m. liepos 8 d. Tačiau, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, jokio pokalbio su tiesioginiu vadovu vertinimo anketos užpildymo klausimu nebuvo ir tik 2014 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui buvo įteikta tiesioginio vadovo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada bei vertinimo anketa, kurioje prie visų pareiškėjo nurodytų kriterijų (lyderystė, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas) buvo pridėtas žodis „ne“ ir dėl to bendras įvertinimo balas nuo 3 (gerai) buvo sumažintas iki 1 (nepatenkinamai).

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad su minėtoje anketoje tiesioginio vadovo pateiktais teiginiais nesutiko, nes nuolat bendravo su naujai priimtais padalinio darbuotojais, pagal galimybes atsakinėjo į jų ir kitų kolegų pateiktus klausimus, dalinosi nuomone bei kita informacija, nuolat savarankiškai bendravo su kitais padaliniais, savarankiškai atlikdavo pavestas užduotis (analizes, tikrinimus) ir surašydavo kontrolės veiksmų ataskaitas. Be to, pabrėžė, kad Komisijos posėdyje tiesioginis vadovas nedalyvavo ir jam nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, pagrindžiantis vertinimo anketoje nurodytus teiginius, taip pat nebuvo atlikta kolegų apklausa dėl bendravimo ir bendradarbiavimo.

Nors minėtoje tiesioginio vadovo neeilinio vertinimo išvadoje nurodyta, jog mokestiniai tyrimai, operatyvių patikrinimų ataskaitos ar patikrinimų aktai surašomi nekokybiškai, todėl ne vieną kartą taisomi, dažnai mintys dėstomos nesklandžiai, pareiškėjas akcentavo, kad iš poskyrio vedėjo esminių pastabų dėl nekokybiškai surašytų minėtų dokumentų nebuvo, o minėtų dokumentų projektus koregavo skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G.. Šiame kontekste pareiškėjas pažymėjo, kad dar 2012 m. rudenį po įvykusio konflikto su skyriaus vedėjo pavaduotoja V.

G., pastaroji pasakė, jog pareiškėjas šiame skyriuje nedirbs, todėl buvo dirbtinai daromos įvairios kliūtys geresniam rezultatui pasiekti, t. y. asmeniškai buvo skiriamos sudėtingesnės užduotys už ilgesnį tikrinamąjį laikotarpį, kurių įvykdymas reikalavo daugiau laiko, neleidžiant pasirinkti norimas užduotis (kaip būdavo anksčiau), nors kitiems darbuotojams tai buvo leidžiama, kitų užduočių skiriama nebuvo. Pareiškėjui taip pat buvo leidžiama turėti ne daugiau kai 2 pavedimus kontrolės veiksmams atlikti (planinis skaičius) vienu metu, nors kitiems darbuotojams buvo leidžiama turėti 3–5 pavedimus vienu metu.

Pareiškėjas pabrėžė, kad visi jam skirti kontrolės veiksmai buvo atlikti ir rezultatyvūs. Papildomai paaiškino, jog Kontrolės departamento direktoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nurodymu Nr. 2N-13 kiekvieną darbo dieną privalėjo teikti informaciją Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojai D. Š. apie kiekvienos dienos atliktų darbų eigą. Tuo tarpu išvadoje nurodyta, kad tokios informacijos pareiškėjas neteikė nuo 2014 m. liepos 12 d., nors neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas atliktas už 2014 m. I pusmetį ir su šios informacijos teikimu poskyrio vedėjas neturi nieko bendro, todėl tiesioginio vadovo neeilinio vertinimo išvadoje tai neturėjo atsispindėti.

Apibendrindamas, pareiškėjas tvirtino, kad tokiu būdu buvo siekiama dirbtinai sumenkinti jo tarnybinės veiklos rezultatus ir pašalinti jį iš tarnybos, manė, jog tiesioginio vadovo – poskyrio vedėjo R. G. – pateikta išvada surašyta nesavarankiškai, o reikalaujant skyriaus ir departamento vadovybei. Dėl tokių tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadų pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. parašė raštą Vilniaus AVMI viršininkui Nr. (4.43)-38-778, kuriame atkreipė dėmesį į Taisyklių nuostatų, atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, pažeidimus, bet į tai nebuvo atsižvelgta.

Pareiškėjas kartu pažymėjo, kad Vilniaus AVMI dirba nuo 1990 m. rugpjūčio mėn. ir visus 23 metus buvo vertinamas gerai, tačiau tik paskutinius darbo metus, po minėto konflikto su skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G., buvo įvertintas nepatenkinamai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas manė, kad jo atleidimas iš pareigų tiesiogiai susijęs su grubiais minėtų Taisyklių pažeidimais, atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 18–21) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. (2.1)-3-534 „Dėl L. J. atleidimo iš pareigų“.

Vilniaus AVMI paaiškino, kad pareiškėjas dirbo Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiuoju specialistu, turėjo trečią kvalifikacinę klasę. Kasmetinio 2013 m. tarnybinės veiklos vertinimo metu tiesioginis pareiškėjo vadovas, Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio vedėjas R. G., 2014 m. sausio 20 d. surašytoje tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. (2.12)-8-395 pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 20 d. su vertinimo išvada supažindintas pasirašytinai, jam įteikta išvados kopija. Tiesioginis vadovas išvadoje nurodė, kad 2013 m. vykdant Vilniaus AVMI konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo 2013 m. priemonių planą, pareiškėjas neatliko 9 kontrolės veiksmų ir neįvykdė planuoto rodiklio. Vidutinė mokestinio tyrimo trukmė 185 proc. viršija strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę, rodiklis neįvykdytas. 2013 m. vidutinių mokesčių mokėtojų mokestinių patikrinimų ir mokestinių tyrimų naudojant elektroninio audito priemones neatlikta, planuotas 40 proc. dydžio rodiklis neįvykdytas.

Kaip viena iš rodiklių neįvykdymo priežasčių išvadoje nurodoma pareiškėjo neefektyvus darbo laiko paskirstymas, nepakankami gebėjimai savarankiškai apibendrinti surinktą informaciją ir pateikti išvadas. Vilniaus AVMI viršininkas 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-44 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo“ įpareigojo Vilniaus AVMI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją 2014 m. vasario 12–14 d. surengti tarnybinės veiklos vertinimo posėdžius ir įvertinti valstybės tarnautojų praėjusių metų tarnybinę veiklą.

Kadangi pareiškėjo tiesioginis vadovas jo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo veiklą vertino Komisija. Apie numatomą vertinimą pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. sausio 27 d. pranešimu Nr. (2.12)-8-533. 2014 m. vasario 14 d. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus, jo veiklą įvertino nepatenkinamai ir pritarė tiesioginio vadovo siūlymui panaikinti trečią kvalifikacinę klasę (2014 m. vasario 14 d. išvada Nr. (2.12)-8-607).

Komisijos posėdyje komisijos nario teisėmis dalyvavo Valstybės tarnybos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas A. K.. Vilniaus AVMI viršininkas, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą, 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-131 panaikino pareiškėjo turimą trečią kvalifikacinę klasę. Pareiškėjo tiesioginis vadovas R. G., vadovaudamasis VTĮ ir taisyklių nuostatomis, 2014 m. rugsėjo 26 d. surašė tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadą Nr. (2.12)-8-803, kurioje pareiškėjo 2014 m. I pusmečio tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai.

Pareiškėjo tiesioginis vadovas išvadoje nurodė, kad 2014 m. I pusmetį vykdant Vilniaus AVMI konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo 2014 m. priemonių planą, pareiškėjas neatliko 6,5 kontrolės veiksmų ir neįvykdė planuoto rodiklio. Vidutinė mokestinio tyrimo trukmė 3,7 karto, o atlikto mokestinio patikrinimo trukmė 7,75 kartų viršija strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę, rodikliai neįvykdyti. 2014 m. I pusmetį pareiškėjas atliko 0,5 vidutinių mokesčių mokėtojų mokestinio patikrinimo nenaudojant elektroninio audito priemonių.

Planuotas 45 proc. dydžio rodiklis neįvykdytas. Tiesioginis vadovas išvadoje taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepatenkinamai valdo informaciją atliekant pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, neefektyviai paskirsto darbo laiką, todėl atliekamos užduotys nepagrįstai viršija nustatytų atliekamų kontrolės veiksmų strateginius rodiklius, nesugeba pasirinkti racionaliausio būdo savo funkcijoms atlikti, trūksta gebėjimų įžvelgti problemas ir savarankiškai pasiūlyti jų sprendimo būdus. Vilniaus AVMI viršininkas 2014 m. spalio 16 d.

įsakymu Nr. (2.1)-3-498 „Dėl neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo“ įpareigojo Vilniaus AVMI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją 2014 m. lapkričio 3 d. surengti neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo posėdį ir įvertinti Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio vyriausiojo specialisto L. J. tarnybinę veiklą. Apie numatomą neeilinį vertinimą pareiškėjas informuotas 2014 m. spalio 17 d. pranešimu Nr. (2.12)-8-804. Komisijos posėdis įvyko 2014 m. lapkričio 3 d. (2014 m. lapkričio 3 d. protokolas Nr. (2.9)-20-9).

Komisija, nagrinėdama pareiškėjo tarnybinę veiklą, vertino jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją ir nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Komisijos posėdyje dalyvavo Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėja S. Š. ir skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G.. Vilniaus AVMI akcentavo, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Be to, nurodė, jog iš Taisyklių nuostatų seka, kad tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas.

Atitinkamai Komisijos nariai pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai (2014 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. (2.12)-8-805) ir pasiūlė atleisti valstybės tarnautoją L. J. iš užimamų pareigų. Komisijos posėdyje komisijos nario teisėmis dalyvavo Valstybės tarnybos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas A. K.. Vilniaus AVMI tvirtino, jog nagrinėjamu atveju Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Pažymėjo, kad komisijos posėdžio metu pareiškėjas išdėstė savo argumentus, jam buvo suteikta teisė ginti savo poziciją.

Komisija tikrino vertinimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, analizavo darbo rezultatus kokybės ir savalaikiškumo požiūriu, taip pat analizavo kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais paremtas tiesioginio vadovo nepatenkinamas vertinimas, kuo grindžiami pareiškėjo tarnybinės veiklos produktyvumą ir kokybę apibūdinantys teiginiai. Vilniaus AVMI manymu, Komisijos nariai pagrįstai ir vienbalsiai nusprendė, jog pareiškėjas nesugeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, ir nutarė siūlyti Vilniaus AVMI viršininkui atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų.

Taigi, Vilniaus AVMI viršininkas, vadovaudamasis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-534 atleido pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų nuo 2014 m. lapkričio 10 d. Vilniaus AVMI papildomai pabrėžė, kad atliekant valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, visi be išimties tarnautojai vertinami vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais ir visiems Vilniaus AVMI tarnautojams, darbuotojams suteikiamos vienodos sąlygos dirbti ir tobulėti. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, Vilniaus AVMI teigė, priimant sprendimą atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų buvo įvertintos visos aplinkybės, tinkamai pritaikytos teisės normos ir teisingai atliktos visos procedūros.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu (II t., b. l. 107–113) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėta Vilniaus AVMI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. (2.12)-8-805, o kitą pareiškėjo skundo dalį tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. (2.1)-3-534 „Dėl L. J. atleidimo iš pareigų“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų nuo 2014 m. lapkričio 10 d., priteisė pareiškėjui iš Vilniaus AVMI vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Visų pirma, teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai pats skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių tiesiogiai nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pabrėžė, kad administraciniai teismai nenagrinėja tam tikrų procedūrinių sprendimų ar veiksmų, kurie atliekami valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu. Taigi teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju administracinės bylos dalis dėl Vilniaus AVMI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. išvados Nr. (2.12)-8-805 pripažinimo neteisėta nutrauktina, kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi ji negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, nes šis aktas pareiškėjui tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Pasisakydamas dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų, teismas nurodė, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija. Tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis. VTĮ 22 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai iškyla abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos, vykdant jam suformuluotas užduotis. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą (34.1 p.); sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (34.2 p.); vertinimo komisijos išvados surašymą (34.3 p.).

Teismas nurodė, kad teismo posėdyje kaip liudytojai dalyvavo pareiškėjo tiesioginis vadovas R. G. ir pareiškėjo ilgalaikė bendradarbė L. M.. Pareiškėjo tiesioginis vadovas R. G. teigė, jog pareiškėjas yra konfliktinis žmogus, dažnai ginčydavosi, nesilaikydavo darbo tvarkos, atsainiai žiūrėdavo į savo darbą, dažnai nesusitvarkydavo su savo darbo krūviu. R. G. teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad visiems savo pavaldiniams proporcingai ir tolygiai skirstydavo darbus, atsižvelgdamas į kiekvieno darbuotojo kvalifikaciją. Kadangi pareiškėjas L. J. turėjo aukščiausią kategoriją, jam ir būdavo skiriami sudėtingesni darbai. Tuo tarpu liudytoja L. M. teismo posėdyje paaiškino, kad anksčiau ji vadovavo pareiškėjui, jis buvo puikus darbuotojas, visuomet pasižymėjo gerais darbo rezultatais, yra aukštos kvalifikacijos specialistas, niekuomet nesiskundė dėl darbų apimties. Be to, liudytoja L. M. teigė, jog paskutinių vertinamų metų rezultatai buvo tendencingai maskuojami.

Atsižvelgęs į teisės aktų nuostatas ir į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. išvados Nr. (2.12)-8-805 negalima laikyti pagrįsta. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad pareiškėjas kaltinamas atlikęs mažai kontrolės veiksmų, tačiau buvęs pareiškėjo tiesioginis vadovas R. G., teisme išklausytas kaip liudytojas, akcentavo, jog visiems darbuotojams darbai buvo skirstomi proporcingai ir tolygiai, atsižvelgiant į jų turimą kvalifikaciją. Buvo akcentuojama aukšta pareiškėjo kvalifikacija ir pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo skiriami sudėtingesni darbai. Taigi, teismas sprendė, kad pareiškėjas niekaip negalėjo daryti įtaką iš tiesioginio vadovo gaunamų pavedimų kiekiui, jų apimtims. Be to, pareiškėjas skunde teismui pažymėjo, kad jam kontrolės veiksmams atlikti vienu metu buvo leidžiama turėti ne daugiau kaip 2 pavedimus, tuo tarpu kitiems darbuotojams buvo leidžiama turėti 3–5 pavedimus vienu metu. Tačiau Komisija iš esmės apsiribojo pareiškėjo atliktų veiksmų kiekiu, nevertindama jo atliktų veiksmų sudėtingumo, nelygindama santykinai jų su kitų darbuotojų atliktų veiksmų kiekiu, atsižvelgiant į jų sudėtingumą. Teismas pažymėjo, kad tokiu būdu pareiškėjo atliktų darbų apimčių negalima objektyviai palyginti su kitų darbuotojų atliktų darbų apimtimis, turint mintyje ir visų jų atliktų kontrolės veiksmų sudėtingumą. Todėl vien iš Vilniaus AVMI pateiktų lentelių negalima susidaryti pilno vaizdo apie darbuotojų darbo krūvius, nes jose neatsispindi atliktų veiksmų sudėtingumas. Atsižvelgęs į tai, kad Komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. (2.12)-8-805 vertintina kaip nepagrįsta, teismas konstatavo, kad šiuo atveju naikintinas atsakovo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. (2.1)-3-534 „Dėl L. J. atleidimo iš pareigų“ 1 punktas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų nuo 2014 m. lapkričio 10 d. Tuo tarpu skundžiamo akto 2 punktą dėl kompensacijos išmokėjimo už kasmetines atostogas teismas paliko galioti.

Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 5 000 Lt moralinę žalą, teismas nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau pareiškėjas, prašydamas priteisti jam 5 000 Lt moralinę žalą, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šią tariamą žalą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra jokio teisinio pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės. Todėl teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

III. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVMI pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 119–125, 127–133), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr.(2.1)-3-534 „Dėl L. J. atleidimo iš pareigų“ 1 punktas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų, ir nuspręsta priteisti pareiškėjui iš Vilniaus AVMI vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei priimti naują sprendimą – palikti galioti Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.(2.1)-3-534 „Dėl L. J. atleidimo iš pareigų“.

Vilniaus AVMI mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog karjeros valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, atsižvelgdamas į valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę. Taisyklės numato, kad karjeros valstybės tarnautojų tarnybinė veikla turi būti vertinama pagal tris kriterijus: produktyvumą, kompetenciją ir veiklos kokybę.

Pagal Taisyklių 10 punkto nuostatas tiesioginis vadovas pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvados formą (Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą apibūdina pagal kiekvieną iš vertinimo kriterijų, įrašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir rekomendaciją, kaip tobulinti jo kvalifikaciją, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš VTĮ 22 straipsnio 9, 10 ar 11 dalyse nurodytų siūlymų.

Taisyklių 1 priede pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę yra pateiktos rekomendacijos kiekvieno vertinimo rodiklio (labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai) turiniui. Atitinkamai vertinimo skalės rodiklis „nepatenkinamai“ rekomenduojamas tuo atveju, kai valstybės tarnautojui akivaizdžiai trūksta profesinių įgūdžių, žema kvalifikacija, užduotys dažniausiai įvykdomos ne laiku ir / arba nepatenkinamai atliekamos funkcijos. Vilniaus AVMI teigimu, būtent tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje ir buvo nustatytos bei įrodytos, todėl pareiškėjo kompetencija pagrįstai buvo įvertinta „nepatenkinamai“.

Be to, Vilniaus AVMI pabrėžė, kad pareiškėjas neskundė Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. (2.1 )-3-131, kuriuo jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir panaikinta turima trečia kvalifikacinė klasė, taip pripažindamas, jog jo tarnybinė veikla buvo įvertinta objektyviai ir pagrįstai. Nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad kontrolės veiksmams atlikti jam vienu metu buvo leidžiama turėti ne daugiau kaip 2 pavedimus, kai tuo tarpu kitiems darbuotojams buvo leidžiama turėti 3–5 pavedimus vienu metu, Vilniaus AVMI manymu, šis pareiškėjo teiginys yra tik subjektyvi jo nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais ir vertintina kaip gynybinė pozicija.

Šiame kontekste Vilniaus AVMI atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu buvęs pareiškėjo tiesioginis vadovas poskyrio vedėjas R. G. paliudijo, kad visiems darbuotojams darbai buvo skirstomi proporcingai ir tolygiai, atsižvelgiant į jų turimą kategoriją. Teisme pareiškėjo prašymu liudijusi buvusi Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė L. M., teisėjui jos paklausus, ar buvęs tiesioginis vadovas R. G. tolygiai skirstydavo darbus darbuotojams, atsakydama į teisėjo užduotą klausimą, taip pat patvirtino, kad darbuotojams darbai buvo skirstomi objektyviai ir tolygiai.

To paties posėdžio metu, posėdyje dalyvavusi IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G., taip pat akcentavo, kad visiems darbuotojams darbai buvo skirstomi objektyviai. Vilniaus AVMI papildomai akcentavo, kad per 2014 m. I pusmetį, įvairiais laikotarpiais, pareiškėjas vienu metu turėjo ne mažiau kaip 2, neretai 3 ir 4 kontrolės veiksmus, ši informacija buvo pateikta teismui, tačiau teismas jos nevertino. Vilniaus AVMI tvirtino, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė būti iniciatyviam ir prašyti poskyrio vedėjo duoti daugiau užduočių, jei jis buvo įsitikinęs, jog sugebės jas atlikti laiku.

Tačiau pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, nenurodė asmenų, kurie galėtų paliudyti, kad jis būtų tiesioginio vadovo ir / ar skyriaus vedėjo prašęs daugiau užduočių, o Vilniaus AVMI būtų kokiomis nors priemonėmis tai ribojusi. Vilniaus AVMI papildomai paaiškino, kad kiekvieną mėnesį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) Atrankos ir paramos auditui departamento II skyriaus gaunamas kontroliuotinų mokesčių mokėtojų planas, kuris paskirstomas poskyriams, o poskyrių vedėjai paskirsto darbuotojams.

Planai turi būti vykdomi efektyviai, todėl skirti dar daugiau kontrolės veiksmų, nei jau buvo paskirta darbuotojui, kurio kai kurie atliekami darbai tęsiasi net nuo 2012 m. ir 2013 m., o 2014 m. pradėti darbai nebaigiami kelis mėnesius, yra neracionalu ir nelogiška, nes tai daro neigiamą įtaką vidutinės mokestinių tyrimų ir patikrinimų trukmės rodikliui ir kontroliuotinų mokesčių mokėtojų plano vykdymui. Tuo tarpu minėtas planas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi Kontrolės departamentas, planuodamas savo darbus.

Be to, atliekant sąlyginai paprastus tyrimus ir patikrinimus ilgą laiką, nepagrįstai trukdomas mokesčių mokėtojų darbo laikas bei menkinamas Vilniaus AVMI, kaip institucijos, prestižas. Vilniaus AVMI taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo posėdžio metu buvo akcentuojama aukšta pareiškėjo kvalifikacija, kadangi buvęs pareiškėjo tiesioginis vadovas poskyrio vedėjas R. G., aiškindamas teismui aplinkybes, akcentavo ne aukštą pareiškėjo kvalifikaciją, o faktą, jog jis turėjo A lygio 12 kategoriją, kuri yra aukščiausia Vilniaus AVMI eilinio darbuotojo kategorija, o visi tokią kategoriją turintys darbuotojai gauna panašaus pobūdžio ir sudėtingumo darbus.

Šiuo aspektu Vilniaus AVMI kartu pabrėžė, kad 2014 m. I pusmetį pareiškėjui buvo skirti žemos kvalifikacijos reikalaujantys darbai. Vilniaus AVMI nesutinka ir su teismo išvada, jog Komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. išvados Nr. (2.12)-8-805 negalima laikyti pagrįsta, nes Komisija apsiribojo pareiškėjo atliktų veiksmų kiekiu, nevertindama jo atliktų veiksmų sudėtingumo. Šiame kontekste pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Komisijoje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo vertinimo nepatenkinamai, vyko diskusijos, pasisakė visi Komisijos nariai, buvo pritarta vertinti nepatenkinamai, Valstybės tarnybos departamento atstovas pritarė kitų Komisijos narių nuomonei, o pats pareiškėjas neneigė fakto, kad atliko nedaug kontrolės veiksmų.

Be to, Taisyklėse nėra numatytų jokių imperatyvių nuostatų, įpareigojančių Komisiją lyginti vertinamo darbuotojo atliktų veiksmų kiekį (apimtį) su kitų darbuotojų, atsižvelgiant į tų darbų sudėtingumą. Vilniaus AVMI taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino arba netinkamai vertino tiesioginio pareiškėjo vadovo surašytą tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadą, joje nurodytus faktus ir aplinkybes, kurias įrodo teismui pateikti patikrinimų aktų, mokestinių tyrimų ir operatyvių patikrinimų ataskaitų projektų egzemplioriai.

Juolab kad išvadoje pažymėta, jog mokestiniai tyrimai ir operatyvus patikrinimas – eiliniai, sudėtingumu iš kitų neišsiskiriantys kontrolės veiksmai. Patikrinimai / tyrimai buvo atliekami už laikotarpius, kurie nebuvo išskirtinai ilgi, kai kuriais atvejais net trumpi. Minėtą informaciją 2015 m. birželio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu išsakė ir posėdyje dalyvavusi IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G., ši informacija yra labai svarbi, tačiau teismas jos nevertino. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, Vilniaus AVMI pabrėžė, kad pareiškėjui buvo reikalinga nuolatinė kontrolė, dėl šių priežasčių dar 2012 m. gegužės mėn. jam buvo įteiktas Kontrolės departamento direktoriaus nurodymas pildyti kontrolės veiksmų eigos ataskaitas, o 2013 m. lapkričio 21 d.

– nurodymas Nr. 2N-13 kiekvieną darbo dieną iki 09.30 val. Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojui teikti informaciją apie kiekvienos dienos atliktų darbų eigą. Tačiau net ir šitos priemonės nepadėjo pareiškėjui pagerinti darbo rezultatus, atvirkščiai lyginant su 2013 m., jie pablogėjo, o nuo 2014 m. liepos 12 d. pareiškėjas 2013 m. lapkričio 21 d. nurodymo nevykdė – paskutinė ataskaita apie darbų eigą Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojai pateikta 2014 m. liepos 11 d. Nors kiekvieno metinio vertinimo metu darbuotojams teikiami pasiūlymai – savarankiškai sekti ir analizuoti teisės aktų pasikeitimus, gilinti žinias elektroninio audito srityje, tobulinti gebėjimus suvokti ir tinkamai taikyti įstatymus bei kitus norminius teisės aktus, Vilniaus AVMI pažymėjo, jog į juos pareiškėjas neatsižvelgė, į paskirtas užduotis žiūrėjo atmestinai, nesistengė, kad darbas būtų atliktas laiku ir kokybiškai, analizės ir pagrindimo srityje gebėjimų neturėjo, nenustatydavo pagrindinių problemų ir nepasiūlydavo galimų sprendimo būdų, nesugebėjo susisteminti ir apibendrinti informacijos, nesugebėjo pagrįsti priimamų sprendimų, neturėjo tobulėjimo siekių.

Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu, Vilniaus AVMI teigimu, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios paneigtų šių vertinimų išvadas, o pareiškėjo prašymu teisme liudijusios L. M. pasisakymas, kad paskutinių vertinamų metų rezultatai buvo „tendencingai maskuojami“, vertintinas kritiškai, kadangi ji apie vertinimo rezultatus negalėjo žinoti, nes tuo metu ėjo eilinio darbuotojo pareigas ir laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2014 m. liepos 23 d. bei nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

Taigi, Vilniaus AVMI tvirtino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytą priemonę – atleidimą iš tarnybos – nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg griežtą, neadekvačią, kadangi ji yra proporcinga valstybės tarnautojų veiklai keliamiems tikslams, numatytiems VTĮ 22 str. 3 d., o mažiau griežtos priemonės sumenkintų veiklos vertinimo svarbą, neatitiktų tiek pačiam vertinimui, tiek valstybės tarnybai keliamų tikslų. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, Vilniaus AVMI manė, kad tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos įvertinimas nebuvo šališkas ar sąlygotas išankstinės nuomonės, nes Komisijos nariai pagrįstai ir vienbalsiai nusprendė, jog pareiškėjas nesugeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, o Komisijos posėdyje komisijos nario teisėmis dalyvavo Valstybės tarnybos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas A.

K., t. y. trečiasis, Vilniaus AVMI nedirbantis asmuo, kuris objektyviai ir nešališkai dalyvavo sprendimo priėmime.

Pareiškėjas L. J. atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 137–142) prašo jį atmesti. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visus įrodymus bei dėl jų pasisakė, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra visiškai teisėtas, o apeliacinis skundas grindžiamas tik apelianto samprotavimais apie tai, kaip teismas turėtų vertinti byloje nustatytas aplinkybes, apeliantas apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, kurie niekaip nėra susiję su pareiškėjo darbo funkcijomis. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Papildomai pažymi, kad nesutinka su apelianto argumentu, jog jis, neskųsdamas Vilniaus AVMI viršininko 2014 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. (2.1)-3-131, kuriuo jam buvo panaikinta trečia kvalifikacinė klasė, sutiko su tiesioginio vadovo išvadomis dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis nebuvo patrauktas drausminėn atsakomybėn už tariamai ne laiku atliktus pavedimus, tuo tarpu pavedime nurodomas terminas yra pratęsiamas ne pareiškėjo, o vadovybės sprendimu. Dėl Vilniaus AVMI apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui buvo reikalinga nuolatinė kontrolė, paaiškino, jog Kontrolės departamento direktoriaus nurodymai kasdien pildyti kontrolės veiksmų eigos ataskaitas buvo įteikti tik nepalankiems darbuotojams visiškai kitu tikslu, t. y. priversti juos išeiti iš darbo. Atitinkamai 5 darbuotojai išėjo tariamai savo noriu, o pareiškėjas buvo atleistas iš darbo. Šiame kontekste pareiškėjas kartu akcentuoja, kad už 2012 m. jo darbas buvo įvertintas „gerai“, todėl akivaizdu, kad tokia veiklos kontrolės forma buvo parinkta ne dėl apelianto nurodytos priežasties. Pasisakydamas dėl rengtų ataskaitų projektų pataisymų, pareiškėjas pabrėžia jo faktų pateikimo stilius (kuris tiko visus 24 metus) skyrėsi nuo skyriaus vedėjo pavaduotojos stiliaus, tačiau vertinant jo kvalifikaciją, esminę reikšmę turi nustatyti mokesčių slėpimo faktai, o ne akto surašymo stilius. Būtent todėl Vilniaus AVMI objektyviai turėtų nurodyti, kokių reikalavimų pareiškėjas nesilaikė ar net pažeidė, surašydamas aktus, o ne teigti, kad projekte nurodyti taisymai patvirtina jo darbo broką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados kaip teisminio nagrinėjimo dalyko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadoms, kad administracinės bylos dalis dėl Vilniaus AVMI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. išvados Nr. (2.12)-8-805 pripažinimo neteisėta nutrauktina, kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi ji negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku – šis aktas pareiškėjui tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Dėl kitos sprendimo dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos.

Iš to paties įstatymo 87 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punkto seka, kad teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 straipsnis).

Vertinti įrodymus teismas gali tik visapusiškai, išsamiai, objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybių visetą (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis).

Vykdydamas teisingumą, teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012)

Iš bylos medžiagos seka, kad pareiškėjas L. J. yra atleistas iš pareigų pareiškėjo tiesioginio vadovo – poskyrio vedėjo R. G. 2014 m. rugsėjo 26 d. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvados Nr. (2.12)-8-803 (1 t. b. l. 7–8) pagrindu. Šioje išvadoje tiesioginis vadovas apibūdino pasiektus rezultatus, juos įvertino, vertino pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, vertino jo kvalifikaciją. Šioje išvadoje yra daug aspektų ir bylai spręsti reikšmingų aplinkybių. Bet pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl pareiškėjo atliktų kontrolės veiksmų (darbų apimčių) kiekio. Tai yra tik vienas iš daugelio nepatenkinamo vertinimo aspektų.

Teismas nenustatė ir nevertino išvados Nr. (2.12)-8-803 turinio elementų:

ar pareiškėjas įvykdė 2014 m. I pusmečio konsoliduotą mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo priemonių planą;

ar jo vidutinė mokestinio tyrimo trukmė 3,7 karto, o atlikto mokestinio patikrinimo trukmė 7,75 kartų viršija strateginiuose rodikliuose nustatytą vidutinę trukmę, ar tai sąlygojo pareiškėjo neefektyvus darbo laiko paskirstymas, nepakankami gebėjimai savarankiškai apibendrinti surinktą informaciją ir pateikti išvadas;

ar pagrįstos pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas išvados, kad jam trūksta iniciatyvos atliekant kontrolės veiksmus, nepatenkinamai valdo informaciją atliekant funkcijas, trūksta gebėjimų įžvelgti problemas ir savarankiškai pasiūlyti jų sprendimo būdus, neturi gebėjimų savarankiškai apibendrinti ir įvertinti kontrolės veiksmų metu surinktos informacijos ir pateikti apibendrinančių išvadų, neefektyviai paskirsto darbo laiką, nesugeba pasirinkti racionaliausio būdo savo funkcijoms atlikti; aplaidžiai atlieka pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, jam reikalinga nuolatinė kontrolė, jo veiklos rezultatai lyginant su 2013 m. pablogėjo, ar egzistuoja šias išvadas patvirtinantys faktai nurodyti išvados trečiame puslapyje.

Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsakė į pareiškėjo L. J. argumentus (nenustatė reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino), kad pažeidžiant įstatymą pokalbio su tiesioginiu vadovu vertinimo anketos užpildymo klausimu nebuvo, kad anketa vertinta klaidingai. Teismas nenustatė, buvo konfliktas ar ne su V. G. ir kokia jo reikšmė atleidimo procese, ar buvo, kaip nurodo pareiškėjas, dirbtinai daromos įvairios kliūtys geresniam rezultatui pasiekti, t. y. jam buvo skiriamos sudėtingesnės užduotys už ilgesnį tikrinamąjį laikotarpį, kurių įvykdymui reikėjo daugiau laiko, neleidžiama pasirinkti norimas užduotis (kaip būdavo anksčiau pareiškėjo teigimu), nors kitiems darbuotojams tai buvo leidžiama, kad jam buvo leidžiama turėti ne daugiau kaip 2 pavedimus kontrolės veiksmams atlikti vienu metu, nors kitiems darbuotojams buvo leidžiama turėti 3–5 pavedimus vienu metu, kad jis buvo diskriminuojamas dėl amžiaus – kiti darbuotojai su panašiais rezultatai nebuvo atleisti.

Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo atliktų kontrolės veiksmų (darbų apimčių) kiekio nesiėmė iniciatyvos esamiems byloje neaiškumams pašalinti, nors įstatymas nustato, kad nagrinėdamas bylą, teismas turi aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 straipsnis).

Atsakovas pateikė byloje pareiškėjo surašytų dokumentų pavyzdžius, su daugybe taisymų ir redakcinių pastabų, iliustruojančius išvados teiginius, bet pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė nors privalėjo nurodyti argumentus, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, bylai svarbios aplinkybės visapusiškai ir objektyviai nebuvo ištirtos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėta Vilniaus AVMI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. (2.12)-8-805 palikti galioti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius