2630e310-e565-457e-a643-94e45ce8af95 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-478/2016Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00604-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei, Indrei Rinkevičiūtei (Karpienei), Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorėms Ramunei Brazdeikytei, Danai Rutkauskaitei,nuteistajam T.

J., jo gynėjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui, nukentėjusiajam A. P., jo atstovui advokatui Ruslan Mazurov,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį tęsti darbÄ .

T. J. atžvilgiu taikytos BK 68 straipsnio nuostatos ir jam 1 (vienerius) metus uždrausta naudotis specialia teise – laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ .Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ T. J. konfiskuotas Čekijos pramoninės gamybos 6 mm devynÅ¡Å«vis graižtvinis revolveris „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosprendžiui įsiteisėjus kartu su T. J. ginklo pažymėjimu perduotinas Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.IÅ¡ T. J. A. P. priteista 1500 Eur (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 350 Eur (trys Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) advokato paslaugoms apmokėti.Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ T.

J. priteista 497,57 Eur (keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt septyni eurai 57 ct) žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymÄ .IÅ¡ T. J. valstybei priteista 18,18 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 18 ct) proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : T. J. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. liepos 20 d., apie 00 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu legaliai laikomu Å¡aunamuoju ginklu - Čekijos pramoninės gamybos 6 mm devynÅ¡Å«viu graižtviniu revolveriu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡ovė ne mažiau penkis Å¡Å«vius nukentėjusiajam A.

P. į krÅ«tinės ir pilvo sritis ir padarė jam aklas Å¡autines žaizdas krÅ«tinėje abipus, pilvo kairėje ir taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis T. J. praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde nuteistasis nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio normų pažeidimų vertindamas įrodymus, dėl ko neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.

Teismas neteisingai taikė BK bendrosios ir specialiosios dalies normas. Å ie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, nuosprendis neatitinka BPK 305-307 straipsniuose nustatytų reikalavimų.Nuteistasis pažymi, kad viso proceso metu jis neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir apklausiamas teisme davė nuoseklius parodymus.

Apkalbėti ar pateikti iÅ¡kraipytus faktus neturėjo jokio tikslo, kadangi su A. P. Å¡eima iki konflikto palaikė draugiÅ¡kus, kaimyniÅ¡kus santykius, kartu žaisdavo jų vaikai. 2014 m. liepos 19 dienos metu A. P. kartu su savo Å¡eima ir draugais Å¡ventė jo dukros gimtadienį kaimynės S. sklype, vartojo alkoholinius gėrimus, garsiai leido muzikÄ , Å¡oko. IÅ¡ anksto, dar dienos metu, jis paprašė nuo 22.30 val., t. y. iki jo žmonos I. J. sugrįžimo iÅ¡ darbo, pritildyti muzikÄ , nes žmonai ryte reikia eiti į darbÄ ir ji turi pailsėti.

A. P. tam neprieÅ¡taravo. Apie 22.00 val. jis sutiko A. P. su K. G. ant keliuko grįžtančius iÅ¡ parduotuvės, paprašė jų pritildyti muzikÄ . Jie jau buvo gerokai apgirtę. Pokalbis vyko draugiÅ¡kai, jie vienas kitam paspaudė rankas. Apie 23.00 val. garsi muzika nebuvo pritildyta, trukdė užmigti. Po pusvalandžio jis išėjo į kiemÄ ir priėjęs prie tvoros paprašė A. P. iÅ¡jungti muzikÄ , pastarasis pažadėjo iÅ¡jungti ir jie dar kartÄ vienas kitam paspaudė rankas. Muzika nebuvo iÅ¡jungta, todėl apie 23.45 val. jis paskambino į policijÄ , pareigÅ«nai atvyko apytiksliai po 40 minučių.

Atvykus pareigÅ«nams, jis buvo kieme, parodė pareigÅ«nams kiemÄ , kuriame garsiai grojo muzika. PareigÅ«nai nuvažiavo į tÄ kiemÄ , o jis grįžo į namÄ . Girdėjo, kad kaimynai ginčijosi su pareigÅ«nais dėl muzikos decibelų. Muzika buvo iÅ¡jungta. IÅ¡vykus policijos pareigÅ«nams, muzika vėl buvo paleista tokiu pat garsumu. Neužilgo A. P. kartu su K. G. įsibrovė į jo namo kiemÄ , įžeidžiamais žodžiais „mentovskas (duomenys neskelbtini), iÅ¡eik į laukÄ , paÅ¡nekėsim“ reikalavo iÅ¡eiti ir grasino susidorojimu už tai, kad jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Jo namo kiemas aptvertas apie 1 metro aukščio tvora, kiemo vartai buvo uždaryti, todėl suprato, kad jie į jo kiemÄ Ä¯sibrovė perlipdami per tvorÄ . Ä®vertinęs, kad A. P. fiziÅ¡kai stipresnis, žinodamas, kad jie yra dviese, be to, visiÅ¡kai girti ir agresyviai nusiteikę, grasino susidorojimu, jis pasiėmė savigynai legaliai laikomÄ mažos galios revolverį „Alfa“ apsiginti, jeigu jie jį pultų. Išėjęs į kiemÄ pamatė A. P. ir K. G. stovinčius prie žmonos automobilio.

Girdėjo nuo stovinčio žmonos automobilio Å¡nypščiantį orÄ dėl pradurtų padangų. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad padanga pradurta trijose vietose. Jis distanciniu pulteliu atidarė kiemo vartus, pareikalavo iÅ¡eiti iÅ¡ jo kiemo. Pastarieji nepakluso ir agresyviai artinosi. Pirmas ėjo A. P., K. G. ėjo jam iÅ¡ paskos. Jis suprato, kad jie turėjo arba peilį, arba aÅ¡trų daiktÄ , kuriuo pradÅ«rė maÅ¡inos padangÄ . Siekdamas atgrasinti užpuolikus, jis iÅ¡Å¡ovė vienÄ Ä¯spėjamÄ jį Å¡Å«vį į žemę, tuo pačiu juos įspėdamas, kad turi Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir juo pasinaudos savigynai.

Po įspėjamojo Å¡Å«vio A. P. ir K. G. nepakluso reikalavimui iÅ¡eiti iÅ¡ jo kiemo, A. P. sugriebė jį kaire ranka už marÅ¡kinėlių prie kaklo, sakydamas „tu padarei klaidÄ â€œ ir smogė deÅ¡inės rankos kumščiu jam į veidÄ . Vengdamas smÅ«gio jis lenkėsi, bet A. P. kumÅ¡tis pataikė jam į kaktos sritį. SmÅ«gis buvo stiprus, nuo smÅ«gio jis priklupo, bet neparkrito. Matydamas, kad A. P. vėl užsimojo kumščiu, Å¡ovė į jį nesitaikydamas, ar tai į pilvÄ ar dar kažkur.

A. P. į Å¡Å«vį nesureagavo, toliau laikė jį už marÅ¡kinėlių. Tada jis traukėsi nuo A. P., bet Å¡is jį laikė už marÅ¡kinėlių, jam pavyko iÅ¡ Å¡io iÅ¡trÅ«kti tik tada, kai plyÅ¡o marÅ¡kinėliai. Jis puolė bėgti link vartų į gatvę, jie puolė jį vytis. Matydamas, kad jie jį pasivys ir vėl muÅ¡, atims ginklÄ , neturėjo jokios kitos iÅ¡eities, kaip tik gintis ginklu, tai yra Å¡audyti į besivejančius vyrus – jis bėgdamas atsuko ginklÄ atgal ir Å¡ovė kelis kartus į jį besivejantį A.

P.. Kiek pabėgus, pastebėjo, kad užpuolikai atsiliko ir jo nesiveja. Žinodamas, kad namai atrakinti ir neturėdamas telefono, norėjo kaip nors grįžti į namus atgal pro kitÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ sklypÄ . Nuėjo iki pervažos, kuri buvo apÅ¡viesta. Tada iÅ¡girdo Å¡aukiant: „Va, jis bėga“, atrodo, tai rėkė K. G.. Suprato, kad jie jį toliau persekioja ir nubėgo pas sodų bendrijos pirmininkę V. B.. Paprašė jos mobilaus telefono, pirmiausia paskambino žmonai, paklausė, ar jie neįsibrovė į namus.

Ji pasakė, kad užsirakinusi namuose, bet vartai atidaryti ir jie kažkÄ daro maÅ¡inoms. Tada jis paskambino į policijÄ ir iÅ¡sikvietė pareigÅ«nus. Po to į policijÄ skambino V. B., pareigÅ«nai pasakė, kad juos reikia pasitikti kaimo pradžioje. Tada su V. B. ir jos vyru sėdo į jų automobilį ir nuvažiavo laukti pareigÅ«nų. Pamatė pareigÅ«nų automobilį ant gatvelės. Jie sustojo ir jis ėjo link pareigÅ«nų. A. P. vėl jį puolė, jis bėgo nuo jo. A. P. kažkiek apsiramino, tada jis vėl žengė prie pareigÅ«nų, o A.

P. kartu su K. G. vėl jį puolė. PareigÅ«nai juos ramino, sakė, kad jei neapsiramins, uždės antrankius. Jie puolė ir V. B., įžeidinėjo jÄ ir jai grasino. Po to atvažiavo greitosios medicinos pagalbos maÅ¡ina ir iÅ¡sivežė A. P.. Policijos pareigÅ«nai nurodė jam eiti namo, nes jie turi iÅ¡važiuoti, o į namus atvyks kiti pareigÅ«nai. Jis pasakė, kad iki namų neprieis, nes ten yra K. G.. Tada pareigÅ«nai nuvežė jį iki namų, apie 500 metrų. PareigÅ«nai pasakė, kad nori iÅ¡važiuoti.

Jis paprašė jų palaukti, paskambino pažįstamam V. L. ir paprašė Å¡io atvažiuoti, padėti jam, jeigu jį pultų K. G.. PareigÅ«nai neiÅ¡važiavo, laukė, kol atvyks V. L.. Pastarasis atvyko apie 2 val. nakties. Vėliau pamatė, kad yra pradurtos dviejų jo automobilių visos padangos. Apelianto teigimu, iÅ¡ jo nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad A. P. ir K. G., bÅ«dami girti, įsibrovė į jo gyvenamojo bÅ«sto saugomÄ teritorijÄ (tvora aptvertÄ kiemÄ ), kerÅ¡ydami už tai, kad jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus dėl jų keliamo triukÅ¡mo nakties metu, sugadino jo turtÄ - pradÅ«rė automobilio padangas, o jam išėjus į kiemÄ ir pareikalavus pasiÅ¡alinti iÅ¡ kiemo, užpuolė jį, sudavė smÅ«gį į veidÄ .

Gindamasis nuo neteisėto įsibrovimo į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir akivaizdaus, realaus ir jau prasidėjusio jo užpuolimo, jis panaudojo legaliai laikomÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ - iÅ¡Å¡ovė į užpuolikÄ . Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Å iuos jo parodymus, apelianto teigimu, patvirtina ir jo žmonos I. J. parodymai, kurie viso tyrimo metu yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, nekeliantys abejonių, todėl nėra jokio pagrindo jais nesivadovauti. Tačiau teismas jo parodymais nesivadovavo, rėmėsi iÅ¡ esmės vien tik A.

P. ir K. G. prieštaringais parodymais, jo ir pastarųjų asmenų parodymų nepalygindamas visete su kitais bylos įrodymais.Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog nukentėjusiojo parodymai neatitinka tikrovės, nes juos paneigia kitų liudytojų parodymai, daiktiniai įrodymai. Nukentėjusiojo žmonos A. P. parodymai nesutampa su nukentėjusiojo parodymais dėl esminių aplinkybių, jos parodymai prieštaringi dėl intervalų tarp šūvių ir šaudymo aplinkybių. Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja iš esmės pakeitė savo parodymus dėl bylai reikšmingų aplinkybių.

Pirmosios apklausos metu A. P. patvirtino jo parodymus, kad iÅ¡vykus policijos pareigÅ«nams A. P., K. G. nuėjo pas jį į kiemÄ . Apie tai, kad jis buvo jų kieme ir Å¡audė, Å¡ios apklausos metu A. P. net neužsiminė. Liudytojos A. P. parodymų dalį, kad ji nematė jo Å¡audančio ir nesivijo, paneigia jos nepilnametės dukros A. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje. Teismas į Å¡iuos prieÅ¡taravimus nekreipė dėmesio, prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino.Apelianto teigimu, prieÅ¡taringi ir liudytojo K.

G. parodymai. Teisiamajame posėdyje pastarasis parodė, kad įvykio metu buvo visiÅ¡kai girtas, negali visko tiksliai prisiminti, todėl jo parodymai negali bÅ«ti pripažinti patikimais.Liudytoja V. S. nepatvirtino, kad po pirmojo policijos iÅ¡kvietimo A. P. nebuvo išėjęs iÅ¡ kiemo. Be to, Å¡i liudytoja teisiamajame posėdyje pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, dėl ko teisėja apklausos metu ne kartÄ teisiamajame posėdyje skaitė jos ankstesnius parodymus, tikslu juos patikrinti ir palyginti.Apeliantas nurodo, jog apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ teritorija, tačiau pagal teismÄ , įvykio vieta yra prie sklypų Nr. (duomenys neskelbtini).

Å i vieta neapžiÅ«rėta, apžiÅ«ros protokolas nesuraÅ¡ytas. ApžiÅ«rėtas tik jo namo kiemas, nes tiek jis, tiek nukentėjusysis ir jo žmona nurodė atvykusiam pareigÅ«nui V. F. Å¡audymo ir A. P. sužalojimo vietÄ , t. y. jo kiemÄ . PareigÅ«nas teisingai įvertino situacijÄ ir nustatė, kad tikroji įvykio - Å¡audymo, kurio metu buvo sužalotas A. P., vieta yra (duomenys neskelbtini). AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir pareigÅ«nai A. U. ir D. D., t. y. jie Å¡audymo pėdsakų ieÅ¡kojo jo namo kieme, nes tiek tyrėjas, tiek kiti asmenys aiÅ¡kino, kad Å¡audymas vyko bÅ«tent jo namo kieme.

Visi penki policijos pareigūnai - T. M., R. K., V. F., A. U. ir D. D., apklausti teisiamajame posėdyje, tačiau nuosprendyje tik aprašyti jų duoti parodymai, bet neatliktas jų parodymų vertinimas visete su kitais įrodymais, nenurodyta, kodėl teismas jais nesivadovauja ar atmeta.Tai, kad į užpuolikus apeliantas šaudė savo namo kieme, objektyviai patvirtina ir telefoninio pokalbio tarp Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbuotojo, policijos pareigūno ir A. P. bei A. P. garso įrašas Nr. 4, kurio turinys objektyviai patvirtina, kad A.

P. ir A. P. pokalbio metu buvo jo namo kieme (duomenys neskelbtini). Teismas šios pokalbio dalies neanalizavo ir neįvertino. Tai, kad užpuolimas ir šaudymas vyko jo namo kieme objektyviai patvirtina ir telefoninio pokalbio tarp jo ir BPC darbuotojo garso įrašas Nr.

6. Apelianto teigimu, vietos, kurioje jis panaudojo ginklÄ , nustatymas Å¡ioje byloje turi esminę reikÅ¡mę, nes tik nustačius pradinę Å¡audymo vietÄ galimas teisingas jo veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo ir kaltės įvertinimas pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ . Jeigu jis Å¡audė savo namo kieme, tai reiÅ¡kia, kad užpuolikai buvo įsibrovę į jo bÅ«sto teritorijÄ ir jis buvo ten užpultas. Jeigu Å¡audė A. P. kieme, tai reikÅ¡tų, kad jis pats įsibrovė į svetimo bÅ«sto teritorijÄ .Apeliantas nurodo, jog aplinkybė, kad jis nepranešė apie Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ , neįrodo Å¡aunamojo ginklo panaudojimo vietos.

Teismo iÅ¡vados, kad pirmas jo Å¡Å«vis buvo iÅ¡Å¡autas prie (duomenys neskelbtini) sklypo, nepatvirtina ir liudytojos V. S. parodymai. Liudytoja A. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis Å¡audė jų kieme, o ne gatvėje. Nukentėjusysis A. P. nurodė, kad pirmieji Å¡Å«viai buvo iÅ¡Å¡auti jo namo kieme. Liudytojas K. G. patvirtino, kad apeliantas pradėjo Å¡audyti kieme, o ne gatvėje.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jam jokie kÅ«no sužalojimai nebuvo konstatuoti. Apelianto teigimu, jis sunkesnių kÅ«no sužalojimų iÅ¡vengė dėl to, kad sugebėjo ginklu apsiginti nuo A.

P., be to, tai, jog jis iÅ¡vengė sužalojimų, nepaneigia paties užpuolimo fakto. BÅ«tinoji gintis galima nelaukiant, kol užpuolikas padarys kokius nors sužalojimus.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kuriuo metu jam buvo padaryti sužalojimai. Jo marÅ¡kinėliai buvo suplėšyti jo namo kieme, kai A. P. jį buvo sugriebęs už jų ir smogė kumščiu į galvÄ . Jam stengiantis iÅ¡trÅ«kti, marÅ¡kinėliai buvo perplėšti. Plėšimas buvo stiprus, ant jo kaklo matėsi raudona žymė nuo mechaninio marÅ¡kinėlių poveikio, kÄ objektyviai patvirtino liudytoja V.

B. ir liudytojas V. L.. Jo parodymus dėl plėšimo mechanizmo patvirtina teismo proceso metu paskirta ir atlikta ekspertizė.Apelianto įsitikinimu, jo automobilių padangos buvo pradurtos per du kartus - pirmÄ kartÄ Ä¯ jo kiemÄ Ä¯sibrovę A. P. ir K. G. pradÅ«rė mažiausiai vienÄ ar dvi jo automobilio padangas, nes išėjęs į kiemÄ jis girdėjo Å¡nypščiant iÅ¡einantį orÄ tik iÅ¡ vienos automobilio padangos, o kitos automobilių padangos, kiek pamena, dar nebuvo pradurtos. Vėliau, jau po užpuolimo ir Å¡audymo grįžęs į kiemÄ , pamatė, kad pradurtos visos aÅ¡tuonios dviejų automobilių padangos.

Apžiūrėjęs padangas bei veždamas jas remontuoti, pastebėjo, kad padangos pradurtos skirtingais įrankiais. Šį jo teiginį patvirtina įvykio vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilių padangos pradurtos skirtingais įrankiais – automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio kairio rato padangoje esantis kiauryminis pažeidimas yra apvalios nedidelio diametro formos, kas patvirtina, kad skylė padaryta aštriu smailiu duriamuoju daiktu, neturinčiu pjaunamojo paviršiaus, o automobilio, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio kairio rato padangos kiauryminis pažeidimas yra ne apvalus, bet pailgas, kas įrodo, kad padanga pradurta aÅ¡triu daiktu, turinčiu ir duriamÄ jį, ir pjaunamÄ jį pavirÅ¡ių, toks įrankis gali bÅ«ti peilis užaÅ¡trinta virÅ¡Å«ne. BÅ«tent ant Å¡io rato rasta kraujo dėmė. Kraujo dėmę galimai paliko ratÄ pradÅ«ręs asmuo, dÅ«rimo metu susižalodamas į peilio aÅ¡menis. Tačiau nebuvo atliktas rasto kraujo pavyzdžių tyrimas, nenustatytas asmuo, kurio kraujo dėmė rasta ant rato.

Byloje neginčytinai įrodyta, kad konflikto metu sužalojimus patyrė ir kraujavo tik vienas konflikto dalyvis - A. P., jokie kiti asmenys sužalojimų, sukėlusių kraujavimÄ , nebuvo patyrę. Yra pagrįstas pagrindas manyti, kad kraujo dėmė ant rato yra A. P. kraujas, kai Å¡is susižalojo į peilį, kuriuo pradÅ«rė padangÄ atėjęs į jo kiemÄ dar prieÅ¡ jį užpuldamas.A. P. neigia buvęs jo kieme prieÅ¡ Å¡audymÄ ir po Å¡audymo, apie kraujo dėmę ant jo automobilio rato nieko nežino.

Liudytojas K. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad po konflikto nuėjo į jo kiemÄ ir atsuktuvu pradÅ«rė visus jo dviejų automobilių ratus, kad susižalojęs nebuvo ir nekraujavo. K. G. atsuktuvo ar kito įrankio, kuriuo pradÅ«rė padangas, nei tyrimo metu, nei teisme nepateikė, įrankis, kuriuo buvo pradurtos padangos, iÅ¡ viso nebuvo rastas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokių dėmių radimas įrodo aplinkybę, kad visos automobilių padangos, kaip nurodo liudytojas K. G., buvo pradurtos po A.

P. sužalojimo. Tai niekuo nepagrįsta iÅ¡vada, prieÅ¡taraujanti nukentėjusiojo A. P. ir liudytojo K. G. parodymams. NeaiÅ¡kiÄ situacijÄ dėl padangų pradÅ«rimo laiko, kitų aplinkybių, kraujo pėdsakų atsiradimo ant jo automobilio ratų laiko ir kraujo priklausomybės konkrečiam asmeniui teismas grindė ne konkrečiais įrodymais, o tik hipotetiniais samprotavimais ir traktavo jo nenaudai, pažeisdamas in dubio pro reo principÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja BK 28, 165 straipsnius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ apie bÅ«tinÄ jÄ gintį ir nurodo, jog gyvena privačiame name, kurio kiemas aptvertas tvora, yra įrengti vartai, kurie bÅ«na uždaromi, paÅ¡alinių patekimas į kiemÄ aiÅ¡kiai ribojamas, tai nukentėjusiajam A.

P. ir K. G. buvo žinoma. A. P. ir K. G., bÅ«dami girti, vedami kerÅ¡to motyvų, vieno sumanymo, vieningos tyčios, perlipę per tvorÄ , įsibrovė į jo bÅ«sto saugomÄ teritorijÄ , sugadino jo turtÄ , grasino jam susidorojimu, o jam pareikalavus pasiÅ¡alinti iÅ¡ jo bÅ«sto teritorijos, nenutraukė jau pradėto įsibrovimo, tačiau jį užpuolė. Gindamasis nuo jau prasidėjusio ir tebesitęsiančio neteisėto įsibrovimo į savo bÅ«sto teritorijÄ , pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi į asmenį, jo sveikatÄ ir gyvybę, esant bÅ«tinosios ginties situacijai, jis iÅ¡ legaliai laikomo, mažo galingumo Å¡aunamojo ginklo iÅ¡Å¡ovė įspėjamÄ jį Å¡Å«vį į žemę, bet matydamas, kad užpuolikas nenutraukė užpuolimo, Å¡ovė dar vienÄ Å¡Å«vį į A.

P.. Net ir po Å¡ių jo gynybinių veiksmų, jam iÅ¡trÅ«kus, A. P. toliau tęsė savo pavojingus veiksmus - puolė jį, grasindamas fiziÅ¡kai susidoroti ir atimti Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Jam pradėjus bėgti, jis puolė vytis. Matydamas, kad A. P. jį pavys ir sugriebs, jis bėgdamas iÅ¡Å¡ovė į A. P. dar kelis Å¡Å«vius. Bet ir po Å¡ių Å¡Å«vių nukentėjusysis toliau tęsė užpuolimÄ , vijosi jį iÅ¡bėgusį iÅ¡ jo kiemo ir dar didelį atstumÄ gatve, bet nepavijo. Apie tai, kad A.

P. turėjo tikslÄ smurtauti prieÅ¡ jį ir siekė padaryti jam pavojingus sužalojimus, suprato iÅ¡ visų pastarojo veiksmų, kÄ patvirtino ir pats nukentėjusysis. Savo veiksmus apeliantas teigia atlikęs esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Jis neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, kadangi: gynėsi nuo neteisėto įsibrovimo į jo bÅ«sto teritorijÄ ; savigynai panaudojo mažo kalibro, nedidelės galios, C kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pritaikytÄ Å¡audyti Flobert tipo Å¡oviniais. Nukentėjusiajam padarytas kÅ«no sužalojimas įvertintas kaip nesunkus, nepavojingas sveikatai ir gyvybei, nesukėlė jokių negrįžtamų, negatyvių padarinių.

Nors žaizda ir Å¡autinė, tačiau nekiauryminė, vidaus organai nepažeisti. Taigi, jo panaudota gynybos priemonė atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ jis gynėsi nuo kėsinimosi į jo bÅ«sto teritorijÄ ir sveikatÄ , gynėsi nuo dviejų stambesnių už jį, fiziÅ¡kai stipresnių, girtų, agresyviai nusiteikusių užpuolikų, suprasdamas, kad jie turi aÅ¡trų daiktÄ - peilį ar atsuktuvÄ , kuriuo kÄ tik pradÅ«rė jo automobilio padangÄ . Užpuolimas buvo netikėtas, labai intensyvus, užpuolikai nenutraukė savo veiksmų net ir po pirmų dviejų Å¡Å«vių, nors akivaizdžiai suprato, kad jis ir toliau ginsis Å¡aunamuoju ginklu.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 28 straipsnį, kurio normos Å¡alina jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir neteisingai, nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo A. P. sužalojimo.Atsiliepime į nuteistojo T. J. apeliacinį skundÄ nukentėjusysis A. P. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendį nepakeistÄ .Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį.Nuteistojo T.

J. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis T. J. savo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susidariusiÄ bÅ«tinosios ginties situacijÄ , netinkamai įvertino nukentėjusiojo A. P. elgesį - smurtinius veiksmus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi vien kaltinimÄ pagrindžiančiais duomenimis bei niekuo nepagrįstomis prielaidomis, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis padarė baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ , nesant bÅ«tinosios ginties situacijos.Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir teismo posėdyje atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , iÅ¡klausiusi proceso dalyvių baigiamÄ sias kalbas, nepritaria T. J. apeliacinio skundo argumentams dėl nepagrįsto jo veiksmų nepripažinimo bÅ«tinÄ ja gintimi, neperžengiant jos ribų.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl to, jog byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis neveikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, t. y. nesigynė nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi. Apylinkės teismas, padarydamas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, pagrįstai atmetė nuteistojo keliamas versijas dėl tiksliai nenustatytos įvykio vietos, kilusio konflikto eigos detalaus nenustatymo ir motyvuotai nurodė, kuriais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos vertina kritiÅ¡kai, kaip nepatikimus ir prieÅ¡taringus.

AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes įrodymus vertino ne selektyviai, tačiau įvertindamas įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumÄ . Skundžiamas nuosprendis atitinka visus BPK 305-307 straipsniuose nustatytus reikalavimus, o tai, jog priimtas galutinis procesinis sprendimas neatitiko nuteistojo lÅ«kesčių, nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog apylinkės teismas padarė kokių nors procesinių pažeidimų.Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl to, kas nukentėjusiajam A.

P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ aklas Å¡autines žaizdas krÅ«tinėje abipus ir pilvo kairėje pusėje, tačiau keliamas klausimas, ar nuteistasis T. J. turėjo pagrindÄ Å¡audyti į kitÄ asmenį, t. y. ar buvo kilusi bÅ«tinosios ginties situacija ir ar nuteistasis neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Tam, kad asmens veiksmai bÅ«tų pripažinti padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos.Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).

Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011).Vertinant, ar buvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus įvykio metu (pripažinus bÅ«tinosios ginties situacijÄ ) užpulto asmens panaudota gynyba aiÅ¡kiai neatitiko, buvo neadekvati kėsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui.

Nors įstatymas neriboja gynybos priemonių, taip pat bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo nesaisto su besikėsinančiajam padarytu žalos dydžiu, tačiau bÅ«tinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiÅ«riu (iÅ¡oriÅ¡kai), tiek subjektyviu požiÅ«riu (kai pačiam kaltininkui yra aiÅ¡ku) neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-222/2015).Ä®statymas numato tris sÄ lygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas:

1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo;

2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata;

3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi iÅ¡imtys, kai, net ir nustačius aiÅ¡kų gynybos neatitikimÄ kėsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos:

1) kai tai padaryta dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis;

2) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ . Teismų praktikoje iÅ¡vada apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiÅ¡kiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo bÅ«tinos. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami šį klausimÄ , turi įvertinti kėsinimosi pobÅ«dį, pavojingumÄ ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį.

Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-788/2015 ir kt.).Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo aiÅ¡kintis kilusio konflikto iniciatorių, nukentėjusiojo elgesį su nuteistuoju, T.

J. atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , taip pat turėjo bÅ«ti įvertinti konfliktavusių asmenų tarpusavio santykiai, liudytojų parodymų visuma. Visų proceso dalyvių parodymai turėjo bÅ«ti gretinami su jų anksčiau tyrimo metu duotais parodymais, o konkrečios iÅ¡vados daromos tik visų bylos duomenų kontekste, nesureikÅ¡minant kurio nors vieno duomens. Analizuojamu atveju Å¡ie aspektai buvo pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti, todėl padarytos teismo iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad T.

J. ir A. P. iki 2014 m. liepos 20 d. kilusio konflikto nebuvo nepažįstami asmenys, vienas kitÄ sutikę tik incidento metu. PrieÅ¡ingai, ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad su A. P. Å¡eima iki konflikto palaikė draugiÅ¡kus, kaimyniÅ¡kus santykius, kartu žaisdavo jų vaikai, taigi, jokios įsisenėjusios nesantaikos, prieÅ¡iÅ¡kumo vienas kito atžvilgiu nebuvo. Kaimynų santykiai nebuvo įtempti ar nepagarbÅ«s, bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad anksčiau tarp Å¡ių asmenų ar jų Å¡eimos narių bÅ«tų kilęs koks nors konfliktas.

Taigi, analizuojamas incidentas buvo pirmasis toks kaimynų nesusikalbėjimo atvejis.Pagrindiniai argumentai, kuriais apeliantas siekia įrodyti savo veikimÄ Ä¯statymo leidžiamose ribose, yra tai, kad jis gynėsi nuo įsibrovimo į jo gyvenamojo bÅ«sto saugomÄ teritorijÄ (tvora aptvertÄ kiemÄ ) ir Å¡aunamÄ jį ginklÄ panaudojo gindamasis nuo akivaizdaus, realaus ir jau prasidėjusio jo užpuolimo, t. y. A. P. buvo sugriebęs jį už vilkimų marÅ¡kinėlių ir kumščiu smogė į galvÄ â€“ kaktos sritį.

Su šiuo įvykio aplinkybių aiškinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Abi konflikte dalyvavusios pusės pripažįsta, kad incidento išvakarėse, 2014 m. liepos 19 d., A. P. sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), šventė dukros A. P. gimtadienį. Šventėje taip pat dalyvavo A. P. sutuoktinė A. P. bei sūnus A. P., K. G. su žmona J. G., V. S. su vyru G. S., taip pat šių asmenų mažamečiai vaikai. Šventės metu buvo garsiai leidžiama muzika, be abejo, keliamas triukšmas.

Pažymėtina, kad A. P. apie bÅ«simÄ gimtadienio Å¡ventę iÅ¡ anksto informavo kaimynÄ T. J., kuris Å¡io fakto neneigia, pripažįsta, jog su nukentėjusiuoju bendravo, Å¡is jam atnešė rÅ«kytos žuvies. Taigi, A. P. suprato, jog planuodamas ilgai vakaroti su kompanija ir leisdamas garsiai muzikÄ , neabejotinai trukdys ilsėtis kaimyninio sklypo gyventojams, todėl bandė gražiuoju tartis su kaimynu, įspėdamas šį apie bÅ«simus nepatogumus. Pažymėtina ir tai, kad T. J. neprieÅ¡taravo garsesniam muzikos klausymuisi, tačiau paprašė muzikÄ pritildyti, kai iÅ¡ darbo sugrįš jo žmona.Byloje neginčytinai nustatyta, kad vėlyvo vakaro metu muzika pritildyta nebuvo, susirinkusi kompanija gausiai vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, galimai dėl to A.

P. savo duotÄ pasižadėjimÄ kaimynui dėl muzikos pritildymo užmirÅ¡o ir toliau linksminosi. BÅ«tent dėl to T. J. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie atvykę įspėjo A. P. kompanijÄ , kad netriukÅ¡mautų ir iÅ¡jungtų muzikÄ . PareigÅ«nams esant, muzika buvo iÅ¡jungta, tačiau Å¡iems iÅ¡vykus, vėl įjungta visu garsu, kas ir toliau piktino T. J.. Vis dėlto, nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, jog tiesiogiai matė, kaip A.

P. užsipuolė nuteistÄ jį ir Å¡iam smogė į veido sritį, bÅ«damas nuteistojo namo kieme. Nė vienas liudytojas taip pat nematė jokių žymių ant nuteistojo veido konfliktui pasibaigus, nors T. J. teigia, kad smÅ«gis buvo toks stiprus, jog jis net priklupo. Medicinos darbuotojų pagalbos nuteistajam neprireikė, jokie sužalojimai jam nėra nustatyti. Liudytoja V. B., sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, pas kuriÄ Ä¯vykio naktį atbėgo T. J., teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog atidariusi savo namo duris iÅ¡vydo apelianto baltÄ veidÄ , ginklÄ rankoje ir suplėšytus marÅ¡kinius.

AnalogiÅ¡kai Å¡i liudytoja parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 101-102). Taigi, jokios kraujosruvos ar bent jau paraudimo ant nuteistojo veido V. B. nepastebėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡i liudytoja visiÅ¡kai nėra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi ji nedalyvavo nei A. P. Å¡eimos organizuotoje Å¡ventėje, nei reiÅ¡kė didelį nepasitenkinimÄ dėl per garsiai leidžiamos muzikos, nors jÄ girdėjo ir dėl to negalėjo užmigti. V. B. girdėjo, kaip buvo Å¡aukiama „iÅ¡kvietėt mentus, tai mes jums padarysime“, tuomet iÅ¡ karto pasigirdo Å¡Å«viai.

T. J. aiÅ¡kina, kad buvo užsipultas nukentėjusiojo, kuris vartojo necenzÅ«rinius žodžius, buvo grasinama: „mentovskas (duomenys neskelbtini), iÅ¡eik į laukÄ , paÅ¡nekėsim“. Taigi, apelianto nurodytų nukentėjusiojo neva vartotų jį įžeidžiančių frazių niekas be jo paties nepatvirtino. „Mentais“ nukentėjusysis vadino iÅ¡kviestus policijos pareigÅ«nus, o ne nuteistÄ jį. Be to, jau minėta, V. B. iÅ¡ karto po žodžių apie „mentų“ iÅ¡kvietimÄ iÅ¡girdo Å¡Å«vius, t. y. ji negirdėjo jokių aimanų, ar kitų muÅ¡tynių garsų.

Atkreiptinas dėmesys, jog sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenurodė, kur vyko šaudymas, t. y. A. P. ar T. J. namo sklype, nes įvykio metu ji buvo savo namuose. Tuo tarpu kitų liudytojų parodymai dėl šaudymo vietos yra prieštaringi. T. J. artimieji teigia, kad buvo šaudoma jų namo kieme, vėliau Beržų gatvėje, o A. P. kompanija tvirtina, kad pirmieji šūviai buvo iššauti nukentėjusiojo sklypo ribose ir toliau buvo šaudoma išbėgus į Beržų gatvę.

Taigi, tiek vieni, tiek kiti liudytojai yra suinteresuoti padėti savo artimiesiems, todėl aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su prokurorės pozicija, jog Å¡iuo atveju bÅ«tina atidžiai iÅ¡analizuoti skambučių Bendrajam pagalbos centrui iÅ¡klotines. Å ie skambučiai daryti įvykio metu, skambinantys asmenys neturėjo laiko kurti įvykio versijų, palankesnių vienam ar kitam konflikte dalyvavusiam asmeniui, todėl teisėjų kolegija kruopščiai įvertina skambučių laikÄ bei nurodytas aplinkybes, kurios padeda objektyviai atkurti įvykio eigÄ .Ä®vykio metu su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais bendravo tiek nukentėjusysis su žmona, tiek ir apeliantas bei jo sutuoktinė.

Pirmiausiai bendruoju pagalbos telefonu 112 skambino T. J., kuris pranešė apie kaimyniniame sklype garsiai grojančiÄ muzikÄ (garso įraÅ¡as, pateiktas faile „2014-0719_23-40-16_25.01 861802248.mp3“). Vėliau buvo pakartotinai praneÅ¡ta apie kaimynų keliamÄ triukÅ¡mÄ , o dar po maždaug deÅ¡imties minučių praneÅ¡ta ir apie kilusį konfliktÄ . Su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja kalbėjosi I. J. (garso įraÅ¡as, pateiktas faile „2014_07_20_00-42-54_25.02 861802247.mp3“). Å io pokalbio metu I.

J. nurodžius, jog kilo muÅ¡tynės, buvo paklausta, ar jos vyras buvo nuėjęs į kaimyninį sklypÄ , ar pas juos kilo muÅ¡tynės. Ä® šį klausimÄ I. J. atsakė: „taip, buvo nuėjęs, nuėjęs pas juos papraÅ¡yti, pradėjo pulti ant jo vėl, praÅ¡au padėkit, praÅ¡au“. Ä® darbuotojos klausimÄ : „ir dabar JÅ«sų vyras yra pas juos?“, I. J. atsakė: „ne, jis pabėgo, bet jie čia dabar aplinkui, aÅ¡ nežinau, kÄ jis daro“. Darbuotojai pasitikslinus, kÄ reiÅ¡kia aplinkui, ar aplink langus, paÅ¡nekovė atsakė, jog ne aplink langus, bet jie yra Å¡alia, jų kiemas Å¡alia, nežino dabar.

Å ie objektyvÅ«s duomenys paneigia apelianto aiÅ¡kinimÄ , jog jis nebuvo nuėjęs aiÅ¡kintis santykių pas kaimynus ir buvo užpultas savo namo kieme. Teisiamojo posėdžio metu I. J. įvykio aplinkybes aiÅ¡kino skirtingai nei Bendrojo pagalbos centro darbuotojai, teisme ji nurodė, kad matė, kaip T. J. iÅ¡bėgo iÅ¡ jų namo kiemo ir jį vijosi A. P. bei K. G.. Å ių aplinkybių įvykio metu I. J. nenurodė, prieÅ¡ingai, teigė, kad jos vyras nuėjo į kaimyninį sklypÄ , o vėliau iÅ¡ ten pabėgo.

IÅ¡ garso įraÅ¡o, pateikto faile „2014_07_20_00-48-30_25.08 867794615.mp3“, matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui buvo praneÅ¡ta apie perÅ¡autÄ Å¾mogų. Skambinusios moters – A. P., buvo pasiteirauta, kuriame sklype jie yra. A. P. atsakė: „tame pačiame, toje pačioje vietoje, kur mes esam, kur buvo iÅ¡kviesta policija“. Darbuotojui patikslinus, ar tai (duomenys neskelbtini), A. P. atsakė teigiamai. Tačiau policija buvo kviesta sudrausminti triukÅ¡mo kėlėjus adresu (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija Å¡io netikslumo nesureikÅ¡mina, kadangi A. P. buvo labai susijaudinusi, iÅ¡sigandusi, be to, ji aiÅ¡kiai nurodė, jog yra ten pat, kur policijos pareigÅ«nai buvo atvykę prieÅ¡ tai. Sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), nėra A. P. nuosavybė, ji su vyru tik naudojasi Å¡iuo nameliu, turėdami savininkų sutikimÄ , todėl suklydimas dėl sodo namelio numerio neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡audymas vyko T. J. sklype. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apeliantas neturėjo pagrindo iÅ¡sigÄ sti A.

P. ar K. G. veiksmų. T. J. teigimu, išėjęs į kiemÄ , jis pamatė A. P. ir K. G. stovinčius prie žmonos automobilio. Girdėjo nuo žmonos automobilio Å¡nypščiantį orÄ dėl pradurtų padangų, todėl suprato, jog jie turėjo arba peilį, arba aÅ¡trų daiktÄ , kuriuo pradÅ«rė maÅ¡inos padangÄ . BÅ«tent iÅ¡sigandęs Å¡ių asmenų, kurie, jo manymu, turėjo žmogų žalojantį daiktÄ , jis iÅ¡Å¡ovė įspėjamÄ jį Å¡Å«vį, tuo įspėdamas, jog turi ginklÄ ir naudos jį savigynai.

Pasisakant dėl minėtų aplinkybių, teisėjų kolegija išanalizavo T. J. pokalbį su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju (garso įrašas, pateiktas faile „2014_07_20_00-01-48_25.00 864818452.mp3“). Šio pokalbio metu nuteistasis pripažino, kad kai išvažiavo policijos pareigūnai, muzika vėl buvo paleista iš naujo, todėl jis nuėjo su kaimynais pasišnekėti, tuomet buvo užpultas, bet jis pabėgo. Tuomet paskambino žmonai, kuri jam pasakė, kad kaimynai apgadino dvi jų kieme stovinčias mašinas, pradūrė padangas.

Apeliantas pokalbio metu net kelis kartus pakartojo, kad bÅ«tent žmona, o ne jis girdėjo, kaip buvo pradurtos automobilių padangos. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde nuteistasis teigia prieÅ¡ingai, t. y. kad pats girdėjo praduriamų padangų garsÄ . Å iuos jo parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip gynybinę versijÄ , prisitaikymÄ prie byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad nei peilio, nei jokio kito aÅ¡traus daikto, keliančio grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, T.

J. savo akimis nematė, jis tik spėjo, kad nukentėjusysis gali turėti tokio ar panaÅ¡aus pobÅ«džio daiktÄ . Nepaisant to, nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog Å¡ovė į A. P. net nesitaikydamas, pataikė ar tai į pilvÄ , ar dar kažkur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po pirmųjų Å¡Å«vių T. J. nuo neva jo užpuolikų iÅ¡ savo kiemo bėgo į gatvę, t. y. jis nebandė užsirakinti ir slėptis name, kas bÅ«tų logiÅ¡kesnis sprendimas, nei bėgimas į gatvę.

Å i aplinkybė taip pat netiesiogiai patvirtina, kad apeliantas pirmuosius Å¡Å«vius, netekęs kantrybės dėl per garsiai leidžiamos muzikos, paleido bÅ«damas kaimyniniame sklype, iÅ¡ kurio netrukus pabėgo, tačiau buvo stengtasi jį sulaikyti, todėl jam teko dar kartÄ panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog pradinė įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini) namo sklypas, nepatvirtina ir pareigÅ«no V. F. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu Å¡is liudytojas parodė, jog atvykus į įvykio vietÄ , jam buvo paaiÅ¡kinta, kad konfliktavo kaimynai, buvo perpjautos dviejų automobilių padangos, sužalotas asmuo jau buvo iÅ¡vežtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų.

V. F. pažymėjo, kad jei gerai atsimena, tai viskÄ jam aiÅ¡kino tas asmuo, kuris Å¡audė ir iÅ¡ kurio buvo paimtas ginklas. Taigi, logiÅ¡ka, jog T. J., bÅ«damas suinteresuotas tyrimo eiga, konflikto aplinkybes, tame tarpe ir įvykio vietÄ , nurodė jam palankesnes. BÅ«tent dėl to didesnis dėmesys buvo skiriamas (duomenys neskelbtini) sklypo apžiÅ«rai, jau minėta, nukentėjusysis tuo metu jau buvo iÅ¡vežtas medicinos darbuotojų, taigi, jis savo versijos apie Å¡audymo aplinkybes bei konkrečiÄ vietÄ pateikti negalėjo.

Kiti į įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai – T. M., R. K., A. U. ir D. D. taip pat tiksliai negalėjo įvardyti, kur buvo paleisti pirmieji Å¡Å«viai. T. M. pažymėjo, kad buvo apžiÅ«rėtos abi sodybos, tačiau nė vienoje iÅ¡ jų nebuvo rasta Å¡audymo pėdsakų. Teisėjų kolegijos vertinimu, didesnis dėmesys T. J. sodybai buvo skirtas tik dėl to, kad joje buvo rasti automobiliai su pradurtomis padangomis, ant vienos padangos rasta kraujo, todėl kriminalistai koncentravosi ties Å¡ia vieta, tačiau, jau minėta, tai neįrodo, jog apeliantas Å¡Å«vius į nukentėjusįjį paleido bÅ«damas savo namų teritorijoje.Atkreiptinas dėmesys, jog dėl pradurtų padangų kaltę nuo pat tyrimo pradžios prisiėmė K.

G., kuris nuosekliai aiÅ¡kino, kad matė, kaip atėjęs į sodybÄ Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas Å¡audė į A. P. ir po to pabėgo, todėl jis kartu su nukentėjusiuoju vijosi T. J., tačiau nepavijo. Dėl to jis, pasiėmęs atsuktuvÄ , nuėjo į nuteistojo kiemÄ ir su atsuktuvu pradÅ«rė jo automobilių padangas, kad Å¡is nepasiÅ¡alintų iÅ¡ įvykio vietos. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas rasto kraujo pavyzdžių tyrimas.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(5034)-IS1-6243 matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2014 m. liepos 20 d. apžiūrint automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su K. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų K. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000002 % (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-9-01046-14, t. 1, b. l. 39-40).

Taigi, atmestini apelianto pasvarstymai, kad rasta kraujo dėmė yra A. P. kraujas, kai Å¡is susižalojo į peilį, kuriuo pradÅ«rė padangÄ , atėjęs į jo kiemÄ . Skunde nuteistasis aiÅ¡kina, kad automobilių padangos galimai buvo pradurtos per kelis kartus, be to, įrankis, kuriuo buvo pradurtos padangos, nebuvo surastas ir teismui nepateiktas. Å ių aplinkybių aukÅ¡tesnės instancijos teismas nevertina, kadangi jos iÅ¡eina už įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių ribų. Turto sugadinimas yra atskira veika, dėl kurios prokuroras K.

G. atžvilgiu 2016 m. kovo 31 d. nutarimu nusprendė, jog turėtų bÅ«ti pradėta administracinė teisena. Taigi, visos su padangų pradÅ«rimu susijusios aplinkybės bus iÅ¡siaiÅ¡kintos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Kadangi duomenų, jog padangas pradÅ«rė A. P., nėra, todėl nėra pagrindo detalizuoti Å¡ios veikos. Apeliaciniame skunde T. J., kaip jo užpuolimo įrodymÄ , nurodo aplinkybę, kad A. P. perplėšė jo įvykio metu vilkėtus marÅ¡kinėlius. Apelianto teigimu, plėšimas buvo stiprus, ant jo kaklo matėsi raudona žymė nuo mechaninio marÅ¡kinėlių poveikio.

Å iuo aspektu aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad byloje surinkta medžiaga iÅ¡ tiesų liudija tai, kad T. J. marÅ¡kinėlių pažeidimas yra mechaninis plėštinis pažeidimas, padarytas plėšiant. Tačiau ekspertizės aktÄ Nr. 11-2033 (15) pateikęs ekspertas negalėjo nustatyti, ar marÅ¡kinėlių pažeidimas galėjo susidaryti kitam asmeniui suimant marÅ¡kinėlius ranka ties apykakle ir T. J. pasilenkiant, kadangi nenustatyta požymių, pagal kuriuos bÅ«tų galima apie tai spręsti (t. 2, b. l. 124-126).

Bylos medžiaga liudija, kad antrÄ kartÄ atvykus policijos pareigÅ«nams, į įvykio vietÄ susirinko daug žmonių ir pradėjo aiÅ¡kintis, kilo Å¡iokia tokia suirutė, susistumdymas. Todėl neatmetama galimybė, jog bÅ«tent Å¡iuo metu T. J. galėjo susiplėšyti savo marÅ¡kinėlius pats arba tai galėjo padaryti kitas asmuo, nes dėl draugo sužalojimo ant apelianto pyko ir K. G.. Taigi, kurioje konkrečiai vietoje buvo suplėšyti apelianto marÅ¡kinėliai nėra tiksliai nustatyta, tačiau tai neturi įtakos nustatytai aplinkybei, kad pirmasis pas kaimynus į sklypÄ nuėjo aiÅ¡kintis bÅ«tent T.

J..Teisėjų kolegija pripažįsta, jog netinkamas nukentėjusiojo elgesys pasireiÅ¡kė tik tuo, jog jis nakties metu triukÅ¡mavo ir neleido ilsėtis kaimynams. Vis dėlto, tokio elgesio negalima laikyti nei provokuojančiu, nei agresyviu, realiai keliančiu grėsmę asmens gyvybei ar sveikatai. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).Nagrinėjamu atveju, jau minėta, smurto A.

P. nuteistojo atžvilgiu nenaudojo. Sutiktina, jog nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl dėl iÅ¡kviestos policijos galėjo neadekvačiai sureaguoti, galimai iÅ¡reiÅ¡kė dėl to nepasitenkinimÄ ir T. J., Å¡iam atėjus eilinį kartÄ papraÅ¡yti pritildyti muzikÄ . Vis dėlto, nuteistasis privalėjo sulaikyti savo pyktį ir agresijÄ bei atsitraukti nuo neblaivios kompanijos. Apeliantas įvykio metu buvo blaivus, todėl turėjo visas galimybes kilusį konfliktÄ dėl triukÅ¡mo spręsti kviečiant policijos pareigÅ«nus, o ne panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ beginklio asmens atžvilgiu.

Vien nukentėjusiojo netinkamas elgesys garsiai leidžiant muzikÄ , nesiimant jokių realių fizinių veiksmų, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nesudaro bÅ«tinosios ginties situacijos. Nors nuteistasis aiÅ¡kina, kad panaudojo legaliai laikomÄ , mažo kalibro, nedidelės galios, C kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tačiau ginklo galingumas bei jo laikymo teisėtumas neÅ¡alina jo atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas iÅ¡Å¡ovė ne vienÄ , tačiau mažiausiai penkis Å¡Å«vius, jo paties teigimu, jis nesitaikė, taigi veikė neapibrėžta tyčia, todėl pasekmės galėjo bÅ«ti kur kas skaudesnės. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo kompanijoje Å¡ventė ne tik suaugusieji, bet ir jų mažamečiai vaikai, todėl Å¡audymas kur papuolė tamsiu paros metu buvo itin neatsakingas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas kaimynų drausminimui pasirinko netinkamÄ priemonę. Kadangi nuteistasis nesigynė nuo akivaizdaus, pavojingo ir realaus kėsinimosi, todėl T. J. yra pagrįstai pripažintas kaltu dėl A. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo.Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T.

J. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                              JÅ«ratė Jakubonienė                                                                               ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                                                                               Algerdas UrbÅ¡ys