262cb4e2-2b15-44ab-90aa-450429c598df · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-651/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38808-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; (S) 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui, nuteistojo D.

B. gynėjai advokatei Galinai Korabliovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas D.

B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 1 d. 15.22 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 13.22 val. (viena para), vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ D. B. Klaipėdos teritorinės ligonių kasai priteista 2609,78 Eur (du tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai devyni eurai 78 euro centai) turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1.

D. B. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: 1.1. jis 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buto kambaryje konflikto metu tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ smogė nenustatytu įrankiu E. T. į galvÄ ir ne mažiau kaip septynis kartus smogė kumščiu į galvÄ ir į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas virÅ¡ugalvio deÅ¡inės pusės muÅ¡tinę žaizdÄ , atvirÄ kaukolės skliauto – deÅ¡inio momenkaulio įspaustinį lūžimÄ , galvos smegenų deÅ¡inės momeninės skilties sumuÅ¡imÄ , dvi muÅ¡tines kairio paakio žaizdas, akiduobių kraujosruvas, masyviÄ kraujosruvÄ ir patinimÄ kairėje veido pusėje, nugaros odos nubrozdinimus, kairio peties srities kraujosruvÄ , daugines viso kÅ«no kraujosruvas, nubrozdinimus ir nedideles žaizdas.

Tokiu bÅ«du D. B. sunkiai suluoÅ¡ino E. T., jam sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas). II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, praÅ¡o jį panaikinti pakeičiant veikos kvalifikavimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį į BK 136 straipsnį ar 140 straipsnio 1 dalį arba priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, arba bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 2.1. Byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo iÅ¡vada dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo fakto nustatymo padaryta neįvertinus ir aplinkybės, jog byloje pateikta specialisto iÅ¡vada yra neaiÅ¡ki. 2.2. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡kelta versija, jog nukentėjusysis buvo užpultas ir sužalotas smÅ«giuojant, nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad nėra nurodytas galimo nusikaltimo padarymo bÅ«das, mechanizmas ir panaudotas ginklas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atmestas nuteistojo gynėjos praÅ¡ymas apklausti nuteistÄ jį įvykio vietoje ir atlikti nukentėjusiojo ir nuteistojo akistatÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis. 2.3. BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti bÅ«tinieji padariniai, t. y. netektas regėjimas, klausa, kalba, vaisingumas ir kt. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyti padariniai, t. y. jog bÅ«tent nuteistojo pastÅ«mimas sukėlė kokius nors konkrečius padarinius, todėl minėtas straipsnis inkriminuotas nepagrįstai.

Å i aplinkybė suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nusikalstama veika galėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį, t. y. sunkus sužalojimas stipriai susijaudinus (afekto bÅ«senos), tačiau atsižvelgiant į tai, kad nekilo padarinių, veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 2.4. Taip pat manytina, kad teismas, vertindamas bausmės skyrimo sÄ lygas, netinkamai nurodė, jog nėra lengvinančių aplinkybių. Å iuo atveju egzistuoja viena lengvinanti aplinkybė – sužalojimas padarytas esant didelio susijaudinimo (afekto) bÅ«senos (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

O tai sudaro pagrindÄ taikyti BK 75 straipsnyje numatytÄ bausmės atidėjimÄ . Teismas, nurodydamas, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės, nenurodė tokiÄ pozicijÄ pagrindžiančių argumentų, t. y. kokios asmens savybės lemia iÅ¡vadÄ , jog tik realus laisvės atėmimas jį pataisys. 2.5. Teismas, pasisakydamas dėl bausmės atidėjimo, nurodė, jog atidėjimas negalimas, nes nusikalstama veika patenka į Baudžiamojo kodekso XVIII skyrių, tačiau tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja BK 75 straipsnio 3 daliai.

Manytina, kad skirdamas bausmę teismas vadovavosi neaktualia BK 75 straipsnio redakcija, kuri anksčiau nebuvo numačiusi bausmės už sunkius nusikaltimus atidėjimo galimybės. 2.6. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ bei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiojo pozicijÄ dėl įvykio bei sužalojimo. Nukentėjusysis duodamas pirminius parodymus nurodė, jog buvo pastumtas ir griuvo, taip pat jog jokių pretenzijų nuteistajam neturi. Tai reiÅ¡kia, kad, veikÄ kvalifikavus pagal BK 136 straipsnį ar 140 straipsnio 1 dalį, buvo galima taikyti susitaikinimo procedÅ«rÄ , numatytÄ BK 38 straipsnyje, ir įtariamÄ jį (Å¡iuo atveju nuteistÄ jį) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.7.

Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo siekta prisiteisti nukentėjusiojo E. T. gydymo VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (toliau – Ligoninė) išlaidas. Prie civilinio ieškinio pateiktas gydymo paslaugų išrašas yra nepasirašytas gydymo įstaigos, ieškinyje nedetalizuota, kokios gydymo paslaugos buvo suteiktos, todėl darytina išvada, kad ieškinys nepagrįstas. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, nukentėjusysis ligoninėje gydytas ir dėl kitų ligų, susijusių su gyvenimo būdu, todėl neaišku, kuri prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dalis yra susijusi su sužalojimo gydymu stacionare, o kuri susijusi su kitų ligų gydymu.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusiajam dėl patirto sužalojimo nebuvo reikalingas stacionarinis gydymas, t. y. jis buvo sÄ moningas, o galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė, jog jokių esminių pakitimų dėl sužalojimo nematyti, į intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrių paguldytas dėl kitų ligų, susijusių su alkoholizmu. Gydymas, susijęs su kraujo perpylimu, buvo nulemtas taip pat ne patirto sužalojimo, o kitų ligų.

3. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas.

4. Teismo posėdyje nuteistojo D. B. gynėja advokatė Galina Korabliova palaikė nuteistojo skundÄ ir pritarė jame nurodytiems nesutikimo su priimtu nuosprendžiu argumentams. Gynėjos teigimu, nuteistasis neneigia pastÅ«męs nukentėjusįjį, kai jis iÅ¡sitraukė peilį, tačiau Å¡is veiksmas negalėjo sukelti tokio pobÅ«džio sužalojimų. Tai, kad nuteistojo pastÅ«mimas nesukėlė nustatytų sveikatos sužalojimų, patvirtina ir aplinkybės, jog niekur nebuvo užfiksuota kraujo dėmių, o nuteistajam išėjus iÅ¡ buto, nukentėjusysis stovėjo balkone ir rÅ«kė.

Taip pat pažymi, jog Å¡iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusysis buvo agresyvus – puolė nuteistÄ jį su peiliu. Gynėjos teigimu, nuteistojo veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 136 straipsnį, t. y. kaip atlikti jam esant efekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė nukentėjusiojo puolimas su peiliu. Taip pat nurodė sutinkanti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais grindžiamas civilinio ieÅ¡kinio nepagrįstumas.

5. Teismo posėdyje prokuroras Kęstutis Veitas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroro teigimu, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, padariniai yra nustatyti – nukentėjęs asmuo buvo sunkiai suluoÅ¡intas, todėl nagrinėjamu atveju nuteistajam teisėtai ir pagrįstai inkriminuota BK 135 straipsnio 1 dalis. Nesutiko su apelianto teiginiais, kad specialisto iÅ¡vada yra neaiÅ¡ki ar prieÅ¡taringa, kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ekspertas, pateikęs iÅ¡vadÄ , detaliai jÄ paaiÅ¡kino ir pagrindė, taip pat atsakė į klausimus ir į iÅ¡sakytas abejones.

Nesutiko ir su apelianto teiginiais, kad teismas netinkamai vertino bausmės skyrimo sÄ lygas. Prokuroro teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausiamas apeliantas kaltės nepripažino, todėl teismas tinkamai vertino, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir pagrįstai paskyrė jam teisingÄ bausmę. Taip pat, prokuroro nuomone, pagrįstai netaikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi už tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ nėra galimybės taikyti atleidimo nuo bausmės vykdymo institutÄ .

Nurodė, jog civiliniame ieškinyje nurodyta, kas sudarė patirtas gydymo išlaidas, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (ne) pagrįstumo 7. Apeliaciniame skunde nesutikimas su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu grindžiamas argumentais, susijusiais ir su teisiniu nusikalstamos veikos kvalifikavimu, ir su byloje surinktų įrodymų vertinimu, taip pat kvestionuojami ir teismo motyvai, kuriais remdamasis Klaipėdos apylinkės teismas parinko skirtinÄ bausmę nuteistajam. Apelianto teigimu, Å¡ioje byloje taip pat nepagrįstai tenkintas ir civilinis ieÅ¡kinys, kadangi iÅ¡ pateiktų civilinės ieÅ¡kovės įrodymų akivaizdu, jog ne visos patirtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti vertinamos kaip susijusios su nuteistojo padaryta nusikalstama veika.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remdamasis teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, nusprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio. Å i iÅ¡vada bus grindžiama toliau nurodytais argumentais. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo 8. Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų yra grindžiamas tuo, jog Å¡ioje byloje nepagrįstai konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apelianto teigimu, kaltinimas ir nuosprendis grįsti tik viena iÅ¡vada, jog nukentėjusiajam padarytas sužalojimas patenka į sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 p. (toliau – Taisyklės) (kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai), ir tuo, jog šį sužalojimÄ nuteistasis padarė smÅ«giuodamas. Tačiau, apelianto teigimu, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, matyti, jog minėtų taisyklių priedas „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė, centrinė nervų sistema“ numato, jog po sveikatos sutrikdymo (sunkaus ar nesunkaus) turi bÅ«ti liekamųjų reiÅ¡kinių, kurie ir parodo prarastÄ darbingumÄ , iÅ¡ kurio galima nustatyti sužalojimo pobÅ«dį.

Å iuo atveju matyti, jog jokių liekamųjų reiÅ¡kinių (sužalojimo masto), iÅ¡skyrus kaukolės deformacijÄ , nenustatyta, todėl, apelianto teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstÄ .

9. BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas, baudžiamas laisvės atėmimu iki deÅ¡imties metų.

10. IÅ¡ byloje esančios Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados (2 t., b. l. 20–26) matyti, kad atlikus tyrimÄ buvo padaryta iÅ¡vada:

1) nukentėjusiajam E. T. nustatyti sužalojimai: viršugalvio dešinės pusės muštinė žaizda, atviras kaukolės skliauto – dešinio momenkaulio įspaustinis lūžimas, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimas, dvi muštinės kairio paakio žaizdos, akiduobių kraujosruvos, masyvi kraujosruva ir patinimas kairėje veido pusėje, nugaros odos nubrozdinimai, kairio peties srities kraujosruva, dauginės viso kūno kraujosruvos, nubrozdinimai ir nedidelės žaizdos;

2) sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ , padaryti buka jėga – daugybe poveikių. Pagrindinis sužalojimas – atviras įspaustinis deÅ¡inio momenkaulio lūžimas – turėjo atsirasti sudavus smÅ«gį į virÅ¡ugalvį ir nėra bÅ«dingas griuvimui;

3) atviras įspaustinis deÅ¡inio momenkaulio lūžimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas). E. T. kraujyje rasta 4,28 proc. etilo alkoholio.

11. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punkte nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas šiame dokumente tai – kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai.

12. Taigi, įvertinus tyrimo metu nustatytus duomenis ir atsižvelgus į minėtas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, nėra pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vados pagrįstumu – nukentėjusiajam E. T. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. O tai sudaro pagrindÄ atmesti apeliacinio skundo argumentÄ , jog Å¡ioje byloje nebuvo nustatytas bÅ«tinasis BK 135 straipsnio 1 dalies objektyvusis požymis – padariniai.

13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė E. T. sveikatÄ . Tai yra, Å¡ioje byloje D. B. buvo inkriminuotas BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikos požymis – žmogaus sužalojimas, dėl kurio asmuo buvo sunkiai suluoÅ¡intas. Todėl apeliaciniame skunde minimas teisės aktas – Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedas „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė, centrinė nervų sistema“ nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl E. T. sveikatos sužalojimo masto. Kaip jau minėta, nuteistajam nebuvo inkriminuotas žmogaus sužalojimas, dėl kurio asmuo prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, todėl nėra aktualios ir neįrodinėtinos aplinkybės, susijusios su liekamaisiais reiÅ¡kiniais, kuriuos įvertinus sprendžiama dėl asmens prarasto darbingumo procentų nustatymo.

14. Taip pat nėra pagrindo pritarti apeliantui, jog šioje byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir padarinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodomų pakanka susiformuoti įsitikinimui, jog E. T. padaryti sužalojimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nuteistojo atliktais veiksmais.

15. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentų, jog Å¡ioje byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas, pagrįstumÄ , pažymi, kad nustatant tikrÄ sias bylos aplinkybes esminė reikÅ¡mė teikiama įrodymų vertinimui vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Å ioje dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Tiek apkaltinamajame, tiek iÅ¡teisinamajame nuosprendyje negali bÅ«ti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-34-303/2015, 2K-216-489/2020).

Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių faktinių bylos aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-1073/2020).

16. Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, jog nuteistasis, teigdamas, kad nėra įrodyta, jog nukentėjusysis buvo užpultas ir sumuštas, ignoruoja byloje surinktus duomenis dėl E. T. padarytų sužalojimų kiekio ir masto. Tai yra, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. T. buvo padaryta viršugalvio dešinės pusės muštinė žaizda, atviras kaukolės skliauto – dešinio momenkaulio įspaustinis lūžimas, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimas, dvi muštines kairio paakio žaizdos, akiduobių kraujosruvos, masyvi kraujosruva ir patinimas kairėje veido pusėje, nugaros odos nubrozdinimai, kairio peties srities kraujosruva, dauginės viso kūno kraujosruvos, nubrozdinimai ir nedidelės žaizdos.

17. Antra, pats nuteistasis, praÅ¡ydamas perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį, nurodo, jog nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo peilį, kuriuo prapjovė nuteistajam striukės Å¡onÄ , o pastarasis, pamanęs, jog kėsinamasi jį sužaloti, gindamasis pastumia nuketėjusįjį ir pastarasis susižaloja galvÄ . Taigi nuteistasis neneigia, jog bÅ«tent jo atliktas veiksmas – nuteistojo pastÅ«mimas yra tiesiogiai susijęs su E. T. padarytu sužalojimu – atviru kaukolės skliauto lūžimu.

18. Trečia, kaltinamojo motina R. B., kviesdama pagalbÄ â€“ greitosios medicinos medikus, Bendrojo pagalbos centro pareigÅ«nui nurodė, kad jos sÅ«nus sumušė nukentėjusįjį (1 t., b. l. 115–117). Taip pat ir atvykusiems į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams R. B. nurodė tas pačias aplinkybes, t. y. jog, atidarius lauko duris, jos sÅ«nus puolė ir pradėjo daužyti nukentėjusįjį, davė per galvÄ , davė kumščiais (1 t., b. l. 121–127). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nors R. B. buvo nustatytas 2,07 prom. neblaivumas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų vaizdo įrašų, R. B. buvo adekvati, orientavosi aplinkoje, todėl nėra pagrindo teigti, jog R. B. policijos pareigÅ«nams nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

19. Ketvirta, liudytojai – policijos pareigÅ«nai V. N. ir V. Z. – parodė, jog įvykio vietoje R. B. nurodė, kad jos sÅ«nus – D. – sumušė E. T. kumščiais duodamas smÅ«gius į galvÄ . Liudytojas R. B. (policijos pareigÅ«nas) parodė, kad iÅ¡ karto po įvykio E. T. ligoninėje nurodė, kad jam R. B. sÅ«nus – D. B. – sudavė kažkokiu kietu daiktu, galimai taburete, į galvÄ ir apie 10 smÅ«gių kumščiais sudavė į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas.

20. Penkta, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors D. B. teigia, kad jis gindamasis nustÅ«mė E. T. nuo savęs ir pastarasis griÅ«damas susižalojo galvÄ , tačiau tokia kaltinamojo gynybinė versija yra paneigta bylos duomenimis, t. y. specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad E. T. patirta trauma nebÅ«dinga griuvimui. Pastebėtina ir tai, kad ekspertas, teikdamas paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad trauma (atviras kaukolės skliauto – deÅ¡inio momenkaulio įspaustinis lūžimas), kuri nustatyta E. T., yra padaryta smÅ«giais ne nuo griuvimo, o įrankiu, atitinkančiu padarytÄ traumÄ â€“ taburete.

21. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentÄ , jog pateikta specialisto iÅ¡vada nėra aiÅ¡ki, kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ekspertas paaiÅ¡kino iÅ¡vadoje nurodytÄ ir apeliaciniame skunde minimÄ kaip neaiÅ¡kiÄ â€žskrybėlės kraÅ¡to taisyklę“. IÅ¡ teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o matyti, kad ekspertas D. V. nurodė, jog yra teigiama, kad sužalojimai virÅ¡ skrybėlės kraÅ¡to bÅ«dingi smÅ«gio sudavimui, o žemiau – griuvimui. Nagrinėjamu atveju pagrindinis sužalojimas – atviras įspaustinis deÅ¡inio momenkaulio lūžimas, pasak eksperto, bÅ«dingas smÅ«giui.

Kaip paaiškino ekspertas, šis smūgis galėjo būti padarytas taburete, ir paneigė, jog toks sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam atsitrenkus į radiatorių. Kaip matyti iš byloje esančios išvados turinio ir eksperto paaiškinimų, be pagrindinio sužalojimo, buvo nustatyti ir kiti nukentėjusiam padaryti kūno sužalojimai – sutinusi kairė veido pusė, masyvi kraujosrūva, kairiojo peties kraujosrūva, nugaros nubrozdinimai. Tai yra, eksperto teigimu, priešingai, nei siekia įrodyti nuteistasis, nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai negalėjo atsirasti D.

B. tik pastÅ«mus E. T. – ginčo atveju nukentėjusiajam turėjo bÅ«ti suduota ne mažiau kaip 10 smÅ«gių. Kolegijos vertinimu, teisiamojo posėdžio metu ekspertas iÅ¡samiai ir detaliai paaiÅ¡kino, kokiais duomenimis rėmėsi atlikdamas tyrimÄ ir kodėl buvo padarytos atitinkamos iÅ¡vados, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog specialisto pateikta iÅ¡vada yra neiÅ¡sami ir turėtų bÅ«ti vertinama itin kritiÅ¡kai.

22. Taigi, išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir patikrinus surinktus byloje duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, jog būtent nuteistojo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nuteistajam padarytu sveikatos sužalojimu.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys taip pat neleidžia kaip pagrįsto vertinti ir apelianto skundo argumento, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 136 straipsnį.

24. BK 136 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Staigų didelį susijaudinimÄ turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 136 straipsnį bÅ«tina nustatyti aplinkybių visumÄ :

1) neteisėtÄ ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį;

2) kaltininko buvimÄ afekto bÅ«senos (kaltininkui iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti);

3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo bÅ«senos nustatymu, Å¡ios sÄ lygos nustatomos ne vien iÅ¡ kaltininko paaiÅ¡kinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtÄ pobÅ«dį ir tokio poelgio sukeltÄ didelį kaltininko susijaudinimÄ . Taip pat turi bÅ«ti vertinami kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, konflikto prielaidos, jo eiga, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ ir kokiÄ Ä¯takÄ tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgiama į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrÅ«kiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieÅ¡ kaltininkÄ ir jo įžeidinėjimo faktus, į Å¡ių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iÅ¡ karto po jo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-288/2006, Nr. 2K-155/2007, Nr. 2K-723/2007, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-130/2009, Nr. 2K-155/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-226/2011, Nr. 2K-189/2013 ir kt.).

25. Å ioje byloje nenustatytos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 136 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. B. buvo didelio susijaudinimo bÅ«senos. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichologijos, teismo psichologijos-psichiatrijos ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindÄ manyti buvus fiziologinio afekto bÅ«senÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimÄ , nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senos, todėl skirti ekspertizę nebuvo pagrindo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo E. T. elgesys įvykio metu sukėlė ypatingÄ poveikį nuteistojo psichikai, kuris galėtų bÅ«ti prilygintas afekto bÅ«senai.

26. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis siekė įrodyti, kad jo veiksmai dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiajam turėtų bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas, esant labai susijaudinus, kadangi D. B. gynėsi nuo peilio, kuriuo E. T. kelis kartus perbraukė per D. B. liemenę, tačiau kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pagrįsti minėtÄ D. B. versijÄ .

27. Visų pirma, iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nuteistojo motina R. B., kviesdama pagalbÄ â€“ greitosios medicinos medikus, Bendrojo pagalbos centro pareigÅ«nui nenurodė apie gynybÄ nuo peilio, užpuolimÄ peiliu, tačiau prieÅ¡ingai, teigė kad jos sÅ«nus kumščiais sumušė nukentėjusįjį. AnalogiÅ¡kas aplinkybes R. B. nurodė ir atvykusiems į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams. Antra, nei E. T. ikiteisminio tyrimo metu, nei kiti liudytojai nepatvirtino D. B. nurodytų aplinkybių.

Tai yra, nukentėjusysis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, neužsiminė, jog puolė D. B. su peiliu ar kad apskritai rankoje turėjo peilį. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta du kartus, t. y. iÅ¡ karto po įvykio ir vėliau pakartotinai, tačiau peilis nebuvo rastas. Trečia, nuteistojo pateikta jam priklausanti liemenė, kurioje yra įpjovimo žymių, įvertinus, jog nuteistasis buvo sulaikytas tik praėjus penkioms dienom po įvykio, ir atsižvelgus į anksčiau minėtas aplinkybes, nėra pakankama patvirtinti peilio egzistavimo ir jo panaudojimo prieÅ¡ nuteistÄ jį faktÄ .

28. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, jog nukentėjusysis bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus prieÅ¡ nuteistÄ jį (kėsinosi į nuteistojo gyvybę, sveikatÄ , sudavė reikÅ¡mingus smÅ«gius ir pan.), prieÅ¡ingai, tuo metu, kai D. B. atėjo į savo motinos namus, nukentėjusysis sėdėjo ant sofos ir jokių veiksmų prieÅ¡ nuteistÄ jį neatliko. Vėliau, nukentėjusiajam nepaklusus D. B. reikalavimui iÅ¡eiti iÅ¡ buto ir E. T. rankoje laikyta lentele užkliudžius D. B., pastarasis nustÅ«mė E. T. ir sudavė smÅ«gius. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina paminėti, jog E. T. kraujyje rasta 4,28 proc. etilo alkoholio – menkai įtikima, kad D. B., bÅ«damas blaivus, E. T. veiksmus suvokė kaip akivaizdžiÄ ir neiÅ¡vengiamÄ grėsmę savo gyvybei ir sveikatai.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos konflikto tarp nuteistojo D. B.ir nukentėjusiojo E. T. priežastys, pastarojo veiksmai nebuvo ypatingi tiek, kad bÅ«tų galėję sutrikdyti kaltininko gebėjimÄ teisingai suvokti reikÅ¡mingas aplinkybes ir taip paveikti jo sÄ monę, kad D. B. bÅ«senÄ bÅ«tų pagrindas vertinti kaip staigaus didelio susijaudinimo bÅ«senÄ . 30. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines įvykio, jo eigos aplinkybes bei aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo veiksmais ir nuteistojo individualiomis savybėmis reaguojant į nukentėjusiojo elgesį, D.

B. veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, taikyti nuteistojo veikai BK 136 straipsnį nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje nutartyje pritarta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog D. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo 31. NesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme apeliantas grindžia tuo, jog nepagrįstai nekonstatuota nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – sužalojimas padarytas esant didelio susijaudinimo (afekto) bÅ«senos (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kuriÄ nustačius bÅ«tų pagrindas Å¡ioje byloje taikyti BK 75 straipsnyje numatytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka.

32. Nekartodama Å¡ios nutarties 27–30 punktuose jau nurodytų argumentų, kolegija konstatuoja, jog Å¡ioje byloje nenustatyta, kad sužalojimas padarytas esant didelio susijaudinimo (afekto) bÅ«senos, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai apie nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, egzistavimÄ .

33. Taip pat pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ .

34. Nagrinėjamu atveju padarytas sunkus nusikaltimas, numatytas Å¡io kodekso XVIII skyriuje („Nusikaltimai žmogaus sveikatai“), todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog remiantis BK 75 straipsnio 3 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negali bÅ«ti taikomas. Kadangi Å¡iuo atveju nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas, kolegija dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė teiginio, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, kaip neturinčio teisinės reikÅ¡mės, plačiau nepasisako.

35. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam D. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė Baudžiamajame kodekse įtvirtintas straipsnių, susijusių su bausmės skyrimu, nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo keisti Å¡ios skundžiamo nuosprendžio dalies. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 36. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo. Apelianto teigimu, iÅ¡ civilinės ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pridėtų įrodymų negalima nustatyti, ar praÅ¡omos priteisti turėtos iÅ¡laidos, patirtos gydant nukentėjusįjį, yra susijusios su D. B. padaryta nusikalstama veika. Teisėjų kolegija šį argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

37. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

38. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinta pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-125-697/2018, 2K-159-696/2018).

Taigi tenkinant civilinį ieÅ¡kinį turi bÅ«ti nustatyta nurodytų sÄ lygų visuma; sprendimÄ tenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas yra tinkamas, o ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir jo dydis yra įrodytas.

39. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamas civilinės ieškovės tinkamumas, taip pat neginčijama civilinės ieškovės teisė į ieškinį. Apeliantas nesutinka tik su ieškinio dydžio pagrįstumu – teigia, jog iš pateiktų duomenų nėra galima nustatyti, jog visos prašomos priteisti išlaidos susijusios su jo padaryta nusikalstama veika.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieÅ¡kinio dydį, tačiau, įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytÄ taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 44 straipsnio 10 dalies bei 110 straipsnio nuostatas apie nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo teises ir pareigas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir dydį turi pagrįsti nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo (civilinis ieÅ¡kovas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-489/2017).

Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Be kitų ieškiniui keliamų reikalavimų, CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes.

Taigi nagrinėjamu atveju civilinė ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, turėjo pareigÄ pateikti įrodymus, patvirtinančius jos praÅ¡omo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį.

41. Iš baudžiamojoje byloje pateikto ieškinio matyti (1 t., b. l. 94–96), kad civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nurodė, jog D. B. nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas E. T., kuris dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2709,78 Eur. Iš prie ieškinio pridėto gydymo paslaugų išrašo matyti, kad E. T. buvo suteiktos 2473,98 Eur vertės gydymo paslaugos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, taip pat 235,80 Eur įkainota paslauga „kraujas ir jo komponentai“. Iš byloje esančios 2020 m. rugsėjo 30 d. ligoninės pažymos Nr. 17-2629 (1 t., b. l.

40) matyti, kad įstaiga informavo, jog E. T. gydomas ligoninėje ir jam nustatyta galvos smegenų trauma, momenkaulio lūžis, plaučių uždegimas, baltoji karštinė.

42. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apelianto argumentÄ , jog gydymo įstaigoje E. T. buvo gydomas dėl kitų ligų, o ne dėl D. B. padarytų sužalojimų. Visų pirma, nėra aiÅ¡ku, kokiais duomenimis nuteistasis remiasi teigdamas, jog dėl padaryto sužalojimo – galvos smegenų traumos ir momenkaulio lūžio, nukentėjusiajam nebuvo skirtas stacionarinis gydymas. Skunde nurodyta aplinkybė, jog E. T. buvo sÄ moningas, savaime ne tik nepaneigia stacionarinio gydymo bÅ«tinybės, tačiau įvertinus, jog Å¡is teiginys nėra grindžiamas jokiomis specialiomis žiniomis, toks skundo argumentais laikytinas tik subjektyviu pamÄ stymu.

Kaip deklaratyvus atmestinas ir kitas skundo argumentas, t. y. jog gydymas, susijęs su kraujo perpylimu, buvo nulemtas ne patirtų sužalojimų, o kitų ligų, kadangi apeliantas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog dėl patirto sužalojimo E. T. nebuvo būtinybės taikyti kraujo perpylimo procedūros. Kolegijos vertinimu, nuteistojo akcentuojama aplinkybė, jog E. T. turėjo ir kitų ligų, nėra pakankama išvadai, jog stacionarinis gydymas nukentėjusiajam buvo skirtas būtent dėl kitų ligų, o ne patirtam sužalojimui gydyti.

Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad būtent dėl nuteistojo padarytų sužalojimų nukentėjusiajam kviesta greitoji medicinos pagalba ir būtent dėl šių sužalojimų E. T. skirtas stacionarinis gydymas. Aplinkybė, jog apžiūros metu nustatytos ir kitos ligos, nepaneigia jau anksčiau minėtos išvados. Todėl kolegijos vertinimu, nesant jokių patikimų įrodymų, leidžiančių teigti, jog VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriuje E. T. buvo gydytas ne dėl nuteistojo jam padarytų sužalojimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas, įvertinus tai, jog nuteistasis pervedė Valstybinei ligonių kasai 100 Eur, ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D.

B. civilinei ieÅ¡kovei priteisti 2609,78 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Dėl bylos procesinės baigties 43. Apibendrindama tai, kas nurodyta ir aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjos Regina Bertašienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė