2020-10-21 Nr. AB-19607-3-61-3-03639-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1921-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03639-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Klaipėdos krašto vandens sporto asociacija (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 3.3-AD5-5024 „Sprendimas dėl 2018 m. rugpjūčio 20 d. privalomojo nurodymo Nr. 4 panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė 2018 m. rugpjūčio 20 d. priimtą privalomąjį nurodymą Nr. 4 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) panaikinti ir perduoti jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nutarimas turėjo būti panaikintas. Pasak pareiškėjo, Privalomajame nurodyme nurodytų teisės aktų nuostatų pareiškėjas nepažeidė, o Sprendime nurodyti motyvai neatitinka tikrovės.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Privalomasis nurodymas duotas dėl neteisėtai laikomų kilnojamųjų objektų (keturių jūrinių konteinerių) pašalinimo iš pajūrio juostos ir aplinkos sutvarkymo. Privalomajam nurodymui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsniai, jis turi būti pagrįstas ir teisėtas, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, bei kurie teisės aktai buvo pažeisti, tai pagrindžiančios aplinkybės, taigi šiuo atveju Privalomasis nurodymas buvo panaikintas ir perduotas jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo. Nors pareiškėjui 2018 m. liepos 5 d. buvo išduotas leidimas nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. organizuoti renginį viešojo naudojimo teritorijoje, tačiau leidime nebuvo duotas suderinimas pastatyti kilnojamuosius objektus, taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimo. Be to, pareiškėjo neteisėtai pastatyti kilnojamieji daiktai tebestovi (duomenys neskelbtini) paplūdimyje iki šiol. Sprendimas, atsakovo nuomone, yra pagrįstas ir teisingas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog Privalomajame nurodyme nenurodytos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu kaltinamas Privalomojo nurodymo adresatas, bei su minėtų teisės aktų pažeidimais susijusios faktinės aplinkybės. Tokia situacija pažeidžia subjekto, kuriam duotas Privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijoms, nagrinėjančioms ginčą ir neturinčioms kompetencijos savarankiškai suformuluoti teisės aktų pažeidimų, kurie neįvardyti Privalomajame nurodyme. Todėl Departamentas nusprendė Privalomąjį nurodymą panaikinti ir perduoti jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo.

7. Teismas vadovavosi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 20 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 24 straipsniu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, asmeniui sukelia reikšmingas teisines pasekmes, todėl jis privalo būti surašytas ne tik Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatytais atvejais, bet ir griežtai atitikti visus jam keliamus reikalavimus, be kita ko, jis turi būti skirtas tinkamam subjektui.

8. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jis priimtas įvertinus pareiškėjo skundą. Jame teisingai ir pagrįstai nurodyta, jog Privalomajame nurodyme nenurodytos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, bei su minėtų teisės aktų pažeidimais susijusios konkrečios faktinės aplinkybės. Pats Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kaip itin abstrakčios ir neargumentuotos. Teiginys, kad patikrinimo aktas Nr. 65 ir Privalomasis nurodymas surašyti aiškiai nurodant teisės aktų nuostatas, kurių pareiškėjas nepažeidė, todėl jį priėmusiam pareigūnui nebereikia atlikti papildomų veiksmų, neatitinka tikrovės. Be to, priešingai, nei nurodoma skunde, minėtuose aktuose nurodyta, jog pareiškėjas, laikydamas 4 jūrinius konteinerius, pažeidė teisės aktų nuostatas. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kodėl Departamentas privalėjo naikinti Privalomąjį nurodymą, neperduodant jo priėmusiam pareigūnui pateikti nurodymo iš naujo.

9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ar teisės aktų nuostatų, todėl nėra jokio pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė jo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

10. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistos.

III. 11. Pareiškėjas Klaipėdos krašto vandens sporto asociacija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišreikalavo iš atsakovo visų dokumentų, kuriais vadovaujantis priimtas skundžiamas Sprendimas. Klausimų, kuriuos išsprendė, teismas neturėjo teisės spręsti be teismo posėdžio.

11.2. Išsireikalavęs visus dokumentus, teismas būtų nustatęs, kad pareiškėjas turėjo visų institucijų suderinimus ir jam buvo išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 5 d. direktoriaus įsakymas Nr. AD1-1716 „Dėl leidimo organizuoti renginius“ nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) paplūdimyje organizuoti vandens sporto renginius „Aktyvus poilsis prie Baltijos jūros“. Leidimas buvo išduotas iki 2018 m. rugsėjo 30 d., todėl Departamento 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas nebeturėjo prasmės, nes po 2018 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjui būtų išduodamas naujas leidimas arba renginiai nebebūtų organizuojami ir visi laikini objektai, reikalingi renginiui organizuoti, būtų pašalinti.

12. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovas pažymi, kad visų dokumentų, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas, kopijos buvo pateiktos teismui. Pats pareiškėjas į paskirtą teismo posėdį neatvyko ir pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant. Departamentas taip pat pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo Departamento atstovui nedalyvaujant, todėl teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

14. Departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis turėjo visus reikiamus leidimus su patvirtintais planais ir institucijų pritarimus, nes leidimo dėl kilnojamųjų objektų pastatymo nebuvo. Nei viena iš institucijų sutikimo dėl kilnojamųjų objektų pastatymo nedavė. Leidimas buvo išduotas organizuoti renginius (duomenys neskelbtini) paplūdimyje, šalia pastato (duomenys neskelbtini), o ne prie pastato (duomenys neskelbtini), pažymint, kad konkreti vieta turi būti suderinta su teritorijos valdytoju. Pareiškėjas konteinerius pastatė prie pastato (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini) jokie kilnojamieji objektai nebuvo pastatyti. Atsakovas akcentuoja, kad teritorija prie pastato (duomenys neskelbtini) patenka į jūros kranto apsaugos juostą. Kilnojamieji objektai (duomenys neskelbtini) paplūdimyje stovi iki šiol, nors leidimas organizuoti renginį buvo išduotas iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 3.3-AD5-5024 „Sprendimas dėl 2018 m. rugpjūčio 20 d. privalomojo nurodymo Nr. 4 panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. AD1-1716 „Dėl leidimo organizuoti renginius“ leido pareiškėjui nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) paplūdimyje organizuoti vandens sporto renginius „Aktyvus poilsis prie Baltijos jūros“. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai, 2018 m. rugpjūčio 6 d. atlikę neplaninį–teminį patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. 65. Akte konstatavo, jog (duomenys neskelbtini), šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, be žemės valdytojo sutikimo, pajūrio juostoje 50 m atstumu nuo Baltijos jūros, laikomi 4 kilnojamieji objektai (jūriniai konteineriai), pažeidžiant Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė jokių suderintų leidimų dėl kilnojamųjų objektų pastatymo valstybinėje žemėje. Atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2018 m. rugpjūčio 20 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. pašalinti iš pajūrio juostos neteisėtai laikomus kilnojamuosius objektus ir sutvarkyti aplinką. Nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, pareiškėjas jį apskundė Departamentui.

17. Departamentas 2018 m. rugsėjo 24 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog Privalomajame nurodyme nenurodytos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu kaltinamas Privalomojo nurodymo adresatas, bei su minėtų teisės aktų pažeidimais susijusios faktinės aplinkybės. Tokia situacija pažeidžia subjekto, kuriam duotas Privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijoms, nagrinėjančioms ginčą ir neturinčioms kompetencijos savarankiškai suformuluoti teisės aktų pažeidimų, kurie neįvardyti Privalomajame nurodyme. Todėl Departamentas nusprendė Privalomąjį nurodymą panaikinti ir perduoti jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo.

18. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišreikalavo iš atsakovo visų dokumentų, kuriais vadovaujantis priimtas skundžiamas Sprendimas. Be to, nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka be teismo posėdžio. Pareiškėjas pabrėžia, kad turėjo visų institucijų suderinimus, todėl mano, kad atsakovas be pagrindo grąžino Privalomąjį nurodymą priėmusiam pareigūnui jį pateikti iš naujo.

20. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje skundžiamas atsakovo Sprendimas, kuriuo panaikintas Privalomasis nurodymas, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, ir perduotas jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo. Taigi šiuo atveju pareiškėjas sutinka su skundžiamo Sprendimo dalimi dėl Privalomojo nurodymo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio nuostatoms ir to neskundžia, taigi tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje vertintina, ar buvo pagrindas atsakovui grąžinti Privalomąjį nurodymą priėmusiam pareigūnui jį pateikti iš naujo.

21. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog byla pirmosios instancijos teisme be pagrindo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2019 m. kovo 28 d. (tą dieną buvo numatytas teismo posėdis) pareiškėjas pateikė prašymą teismui bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant ir papildomus paaiškinimus. Atsakovas 2019 m. kovo 28 d. pateikė raštą, jog sutinka, kad byla būtų nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgęs į tai, kad į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta, pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ABTĮ 78 straipsnio 5 dalies nuostatas ir turėjo pakankamą pagrindą nuspręsti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas nepasinaudojo teise prašyti atidėti teismo posėdį, priešingai – jis prašė teismo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka atmestini kaip nepagrįsti.

23. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišreikalavo iš atsakovo visų dokumentų, kuriais vadovaujantis priimtas skundžiamas Sprendimas. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi išsiuntė skundo kopiją atsakovui ir įpareigojo per keturiolika kalendorinių dienų nuo skundo nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į prašymą bei visą turimą, su ginču susijusią medžiagą. Įvertinusi atsakovo pateiktą ir visą kitą byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.).

24. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas be pagrindo grąžino Privalomąjį nurodymą priėmusiam pareigūnui jį pateikti iš naujo, pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje (2008 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. X-1510 redakcija) numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija), išnagrinėjęs (išnagrinėjusi) skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo; 4) privalomąjį nurodymą panaikina.

25. Primintina, kad nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas atsakovo panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, dėl to, kad jame buvo nenurodytos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu kaltinamas Privalomojo nurodymo adresatas, bei su minėtų teisės aktų pažeidimais susijusios faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas panaikintas dėl to, kad jis yra nemotyvuotas, tas pats viešojo administravimo subjektas pagrįstai įpareigotas įvertinti situaciją iš naujo ir priimti teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą. Nesant tinkamai išdėstytų sprendimo priėmimo motyvų, jų vertinimas iš esmės nėra įmanomas. Be to, pabrėžtina, kad sprendimo panaikinimas dėl to, kad jis nemotyvuotas, nebūtinai reiškia, jog, įvertinus visas aktualias aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus, bus priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas be pagrindo grąžino Privalomąjį nurodymą priėmusiam pareigūnui jį pateikti iš naujo, atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė