2020-12-02 Nr. AB-22652-2-68-3-07837-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-794-624/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07837-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir V. R.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. M. ir V. M. (V. M.) skundą atsakovams J. P. ir M. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras (tretieji suinteresuoti asmenys – S. K., A. P., I. P.), dėl statybos užbaigimo akto pripažinimo neteisėtu, nuosavybės teisės į rūsį registravimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai N. M. ir V. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti 2013 m. rugpjūčio 1 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (23.34)SUA-00-130801-00368; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašą apie atsakovės J. P. nuosavybės teisių į patalpą – rūsį (13,37 kv. m), esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; 3) įpareigoti atsakovus J. P. bei M. P. atstatyti rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę, į pradinę padėtį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovus J. P. bei M. P. atstatyti namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų N. M. ir V. M. virtuvę (bute (duomenys neskelbtini)), į pradinę padėtį. Likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovas M. P. (toliau – ir atsakovas) 2020 m. spalio 2 d. teismui pateikė prašymą dėl 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2408-281/2020 išaiškinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo išaiškinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies nuostatas, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, ši ABTĮ norma skirta priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimui dėl priimto sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas prašo išaiškinti teismo sprendimą ne dėl to, jog nebūtų aiški teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet tokiu prašymu iš tiesų siekiama papildyti teismo sprendimo motyvaciją pagal atsakovo argumentus. Nurodė, kad atsakovo M. P. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo grindžiamas argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į teisės principus, teisės aktus aiškinti teisės principų kontekste, taip pat atsakovas nurodo aspektus, į kuriuos, jo nuomone, teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė (dėl jungtinės veiklos sutarties, termino praleidimo, pateiktų dokumentų vertinimo). Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašyme išaiškinti teismo sprendimą nenurodė jokių argumentų dėl neaiškios sprendimo vykdymo tvarkos, taip pat nepasisakė, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis jam būtų neaiški. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas sprendė, kad nagrinėtoje administracinėje byloje nėra keliamas klausimas dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamumo ar neaiškumo, o prašymas išaiškinti teismo sprendimą siejamas su teismo sprendimo motyvacija.

III. Atsakovas M. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir išaiškinti 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2408-281/2020.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo faktines bylos aplinkybes, bei pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinti teisingumo, sąžiningo proceso, lygiateisiškumo, lygiavertiškumo principai, kurių turi laikytis teismai nagrinėdami bylas, bei kurie suponuoja, kad visi asmenys yra lygūs prieš įstatymą, visi turi teisę į teisingą ir nešališką teismą, o visi faktai sprendžiant bylas turi būti vertinami vienodai.

Nurodo, kad administracinėje teisėje lygiateisiškumo principu siekiama užtikrinti visų subjektų, susijusių administraciniais teisiniais santykiais, lygybę prieš įstatymą, bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, nepasisakė dėl praleisto termino, dėl jungtinės veiklos sutarties, netinkamai vertino atsakovų J. ir M. P. pateiktus dokumentus ir kt.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo buvo prašoma išaiškinti 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dalyje dėl vamzdyno įvedimo J. ir M. P. lėšomis, bei išaiškinti iškilusį klausimą dėl minėtų atsakovų patirtos žalos dėl pareiškėjų nepagrįsto ieškinio pateikimo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio netaikymo.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis siekia papildyti teismo sprendimo motyvacinę dalį pagal atsakovo argumentus. Pažymi, kad jam yra neaiški rezoliucinė sprendimo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dėl to ir buvo teikiamas prašymas dėl sprendimo rezoliucinės dalies bei dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Atsakovas pažymėjo, kad teismas neatsakė, kaip turi būti vykdomas įpareigojimas atsakovams J. ir M. P. atstatyti į pradinę padėtį namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų N. M. ir V. M. virtuvę (bute (duomenys neskelbtini)), nepažeidžiant minėtų atsakovų teisių, t. y. nepaaiškino, kaip galima priversti atsakovus teikti kaimynams vandenį per savo rūsį, prižiūrėti jiems priklausančius įrengimus, bei pažymėjo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija siūlė pareiškėjams projektą dėl vandentiekio vamzdynų įrengimo, kuris nepažeistų atsakovų J. ir M. P. teisių.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su šiuo skundu, ir mano, kad skundžiama nutartis turi būti palikta nepakeista.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju sprendimo rezoliucinė dalis, kuria atsakovai įpareigoti atstatyti namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę (bute (duomenys neskelbtini)), į pradinę padėtį, yra aiški ir vienareikšmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą dėl išaiškinimo atmetė. Pažymi, kad atsakovo argumentai, nurodyti prašyme, yra su subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis – šalių elgesiu, vykdant teismo sprendimą, paties teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, jo atitikimų teisės principams, tačiau tai nepatenka į teismo sprendimo išaiškinimo dalyką, apibrėžtą ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje. Nurodo, kad atsakovas iš esmės prašo papildyti teismo sprendimą, jį papildomai vertinant per teisės principų prizmę.

Valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, nes tiek iš prašymo išaiškinti sprendimą, tiek iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovas prašo išaiškinti sprendimą ne dėl to, jog jam nebūtų aiški teismo sprendimo rezoliucinė dalis, o dėl to, kad nesutinka su sprendimo motyvais. Pažymi, kad prašyme išaiškinti sprendimą nenurodyta jokių argumentų dėl neaiškios sprendimo vykdymo tvarkos, taip pat nepasisakyta, kad sprendimo rezoliucinė dalis jam būtų neaiški, todėl darytina išvada, kad taip siekiama papildyti sprendimo motyvaciją pagal atsakovo M. P. argumentus, bei atkreipia dėmesį, kad šiuos argumentus atsakovas nurodė ir apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2408-281/2020 išaiškinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumo jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr N444-2663/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 315–318 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, kuriuo atsakovai J. ir M. P. įpareigoti atstatyti į pradinę padėtį namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje, vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų N. M. ir V. M. virtuvę (bute (duomenys neskelbtini)).

Iš atsakovo prašymo išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, taip pat atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovui teismo sprendimas nėra nesuprantamas: jam yra aišku, kokius veiksmus atlikti atsakovai įpareigoti, tačiau jis nesutinka, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į teisės principus, neaiškino teisės aktų teisės principų kontekste, neatsižvelgė į kai kuriuos atsakovo nurodytus aspektus (dėl jungtinės veiklos sutarties, terminų ir kt.), netinkamai vertino pateiktus dokumentus, taip pat kelia klausimą, kaip turi būti vykdomas sprendimas, nepažeidžiant atsakovų teisių, bei kas turėtų atlyginti atsakovų patirtą žalą dėl galimai nepagrįsto pareiškėjų skundo.

Taigi, ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme atsakovas iš esmės siekia sprendimo turinio pakeitimo, kas nėra leistina: kaip pažymėta skundžiamoje nutartyje, teismas neturi teisės aiškinti tolimesnės situacijos teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, kadangi toks aiškinimas lemtų sprendimo turinio pakeitimą – konstatavimą aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas savo motyvuojamoje dalyje nebuvo aptaręs.

Atsižvelgdama į aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį, kuria atmestas atsakovo prašymas išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas nėra tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo M. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Artūras Drigotas

Veslava Ruskan