2626a67b-b050-480e-b277-8e11bca874e2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-464-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00305-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.3.3.1; 2.6.11.12 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinį atsakovui R. S. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ginčas kilo dėl skolos pagal vekselį, kuris įstatyme nustatytu terminu nebuvo pateiktas apmokėti, priteisimo.

2. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo E. S. 72 405 Eur skolos, 36 837,28 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

3. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas su atsakovu R. S. ir L. S. apie 2006–2008 metus susitarė, jog ieÅ¡kovas atsakovo nurodytam asmeniui parduos Panevėžio rajono žemės Å«kio bendrovės ,,Ragainiai“ (toliau – ŽŪB ,,Ragainiai“) pajų už 350 000 Lt sumÄ . AtsakovÄ jis pažinojo, atsakovas buvo jo pažįstamo draugas. Kadangi už parduotus pajus atsakovas ir L. S. jų įsigijimo metu atsiskaityti negalėjo, Å¡alys susitarė, kad atsakovas iÅ¡raÅ¡ys ieÅ¡kovui vekselį 350 000 Lt sumai. Pajaus pirkimo–pardavimo sutartį atsivežė atsakovas ir L. S., įraÅ¡us sutartyje Å¡alys padarė ranka. IeÅ¡kovas matė, kad sutartyje pajaus pirkėju yra įraÅ¡ytas J. Å ., tačiau žinojo, jog pirkėjas bus kitas asmuo. Pajaus pirkimo–pardavimo sutartyje jis savo ranka padarė įraÅ¡Ä , kad jam pagal sutartį pinigai yra sumokėti. Tokį įraÅ¡Ä padarė todėl, kad atsakovas, pasirašęs vekselį, mainais jo paprašė padaryti tokį įraÅ¡Ä .

4. IeÅ¡kovas buvo apklaustas atsakovui iÅ¡keltoje baudžiamojoje byloje. Nors pirmos apklausos metu nurodė, kad pinigus už parduotus pajus gavo, tačiau tokius parodymus davė atsakovui darant spaudimÄ . Atsakovas jam teigė, kad jei taip pasakys, jis galės greičiau su juo atsiskaityti. Tačiau apklausiamas antrÄ kartÄ ieÅ¡kovas nurodė teisingas aplinkybes – kad pinigų už pajus negavo. Kadangi jo sutuoktinei reikėjo automobilio, jis paklausė atsakovo, ar negali su juo atsiskaityti anksčiau, nei susitarė.

Tada jis su atsakovu bei L. S. susitarė, kad už parduotų pajų dalį L. S. perleis ieÅ¡kovo sutuoktinei I. L. savo automobilį BMW X5, kurį Å¡alys įvertino 100 000 Lt suma. Atsakovo pasiraÅ¡ytas vekselis buvo perraÅ¡ytas kitai sumai, tai įvyko maždaug po pusmečio nuo pirmojo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo. Naujame vekselyje nurodyta iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kiniu reikalaujama 250 000 Lt (72 405 Eur) suma. Praėjus vekselyje numatytam terminui, atsakovas pinigų jam nesumokėjo, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į notarÄ , atsakovui notaras iÅ¡siuntė raginimÄ sumokėti skolÄ .

Po raginimo iÅ¡siuntimo atsakovas pas jį atvyko ir prašė palaukti, kol turės galimybę sumokėti pinigus. Iki kreipimosi į teismÄ jis nuolat atsakovo praÅ¡ydavo sumokėti pinigus, tačiau atsakovas sakydavo, kad jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, jo visos sÄ skaitos areÅ¡tuotos ir vėl praÅ¡ydavo palaukti. Ä® teismÄ su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas kreipėsi todėl, kad ėjo į pabaigÄ ieÅ¡kinio senaties terminas. Dėl negrÄ Å¾intų už parduotus pajus pinigų jis patyrė didelius nuostolius, kuriuos tik minimaliai kompensuoja palÅ«kanos, nes pinigai nuvertėjo.

5. Atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad sužinoję, jog ieÅ¡kovas ketina parduoti jam priklausančius ŽŪB ,,Ragainiai“ pajus, jis su L. S. buvo nusprendę juos nupirkti. Kadangi norinčių įsigyti pajus buvo ir daugiau, jis pasirašė vekselį, kad yra skolingas ieÅ¡kovui 350 000 Lt sumÄ . Vekselį pasirašė jis, o ne L. S. todėl, kad ieÅ¡kovas jį pažinojo ir juo pasitikėjo. Kadangi su buvusia sutuoktine santykiai buvo geri, pajų pirkėja bÅ«tų buvusi jo buvusi sutuoktinė.

Jokios kalbos apie tai, kad pajus jo pavedimu bÅ«tų pirkęs J. Å . negalėjo bÅ«ti, kadangi jis turėjo artimų giminaičių, kurie bÅ«tų nupirkę jo pavedimu pajus. J. Å . jis pažinojo, tai buvo silpnos sveikatos žmogus, vien dėl to niekada nebÅ«tų rizikavęs jo vardu pirkti pajus. Po J. Å . mirties, kiek jam žinoma, jo sutuoktinė bandė įgyvendinti savo teises į pajus. Kad pajus iÅ¡ ieÅ¡kovo nupirko J. Å ., jis sužinojo tik susipažinęs teisme su baudžiamÄ ja byla. Kadangi ieÅ¡kovui reikėjo automobilio, L.

S. ieÅ¡kovo sutuoktinei perleido automobilį, kurį įvertino 100 000 Lt suma. Nors jis jau buvo praradęs interesÄ Ä¯sigyti pajaus, tačiau ieÅ¡kovas po automobilio perleidimo paprašė jo, kad vekselį sumažintai sumai pasiraÅ¡ytų taip pat atsakovas, nes juo pasitikėjo. Kadangi ieÅ¡kovÄ gerai pažinojo, sutiko pasiraÅ¡yti ir naujÄ vekselį. Tačiau po kurio laiko, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms apie bendrovę ir paÅ¡lijus santykiams su ieÅ¡kovu, jis atsisakė ketinimo pirkti pajus, nors juos įsigyti vis dar pageidavo L.

S. Jis paprašė ieÅ¡kovo vekselį grÄ Å¾inti, tačiau ieÅ¡kovas pasakė, kad jo neranda. Kad ieÅ¡kovas kreipėsi į notarÄ , jis sužinojo iÅ¡ kitų asmenų. IeÅ¡kovas jam aiÅ¡kino, kad jis nekreiptų į tai dėmesio, kad tai yra formalumai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Å iaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2008 m. balandžio 8 d. pasirašė paprastÄ vekselį 250 000 Lt sumai, kuriuo įsipareigojo ieÅ¡kovui skolos sumÄ sumokėti iki 2008 m. gruodžio 31 d. Biržų rajono pirmajame notaro biure 2009 m. sausio 6 d. buvo užprotestuotas 2008 m. balandžio 4 d. paprastasis vekselis, notarinio registro Nr.

41. Apie tai, kad Biržų rajono pirmajame notaro biure 2009 m. sausio 6 d. buvo užprotestuotas 2008 m. balandžio 4 d. paprastasis vekselis, vieÅ¡ai paskelbta 2009 m. sausio 16 d. Valstybės žinių informaciniuose praneÅ¡imuose Nr. 4 ir registruotu laiÅ¡ku buvo informuotas atsakovas. Å alys pripažino, kad Å¡is vekselis pakeitė anksčiau atsakovo pasiraÅ¡ytÄ vekselį 350 000 Lt sumai. Skolos suma sumažėjo 100 000 Lt suma dėl to, kad L. S., kuris kartu su atsakovu ketino pirkti pajaus, automobilį BMW X5 perleido ieÅ¡kovo sutuoktinei. IÅ¡ 2008 m. vasario 7 d. pajų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad ieÅ¡kovas E. L. pardavė jam priklausančius ŽŪB ,,Ragainiai“ pajaus J. Å . už 350 000 Lt sumÄ , sutartyje nurodė, kad visÄ sutartyje nurodytÄ sumÄ iÅ¡ pirkėjo gavo.

8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas nustatytu terminu atsakovui vekselio apmokėti nepateikė. Iš 2008 m. vasario 7 d. pajų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas pardavė J. Š. pajus už 350 000 Lt. Šalys neginčija, kad ši mokėtina suma buvo sumažinta iki 250 000 Lt L. S. perleidus savo automobilį ieškovo sutuoktinei. Ieškovas aplinkybę, kad pajaus pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta jo ir atsakovo, įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais ir baudžiamosios bylos, kuri buvo nagrinėjama atsakovo atžvilgiu ir prijungta prie civilinės bylos, medžiaga.

Teismo vertinimu, liudytojų parodymai nepatvirtino įrodinėjamų aplinkybių, kad pajų pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ieÅ¡kovas ir atsakovas, nes nė vienas liudytojas nedalyvavo sutarties sudaryme – Å¡is faktas jiems buvo žinomas tik iÅ¡ ieÅ¡kovo. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat nepatvirtina ieÅ¡kovo įrodinėjamų aplinkybių, nes baudžiamojoje byloje konstatuota, kad pajų pirkimo–pardavimo sutartys atitiko tikrÄ jÄ Å¡ių sutarčių Å¡alių valiÄ , tiek pajus pirkusios Å¡alys, tiek juos pardavusi Å¡alis patvirtino, kad sutartyje jų paraÅ¡ai yra tikri.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo nustatyta prejudicinių faktų nagrinėjamam ginčui.

9. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus – vekselį, liudytojų parodymus bei baudžiamosios bylos procesinius sprendimus – teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas turi pareigÄ ieÅ¡kovui sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ pagal ieÅ¡kovo ir J. Å . sudarytÄ pajų pirkimo–pardavimo sutartį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Atsakovas savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ manyti, kad jo nurodytas asmuo yra jo atstovas, todėl civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Dėl pajų pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų derėjosi ieÅ¡kovas ir atsakovas. Pajų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas J. Å . nei derybose dėl sutarties sÄ lygų, nei sutarties pasiraÅ¡ymo metu nedalyvavo, ieÅ¡kovas Å¡io asmens nepažįsta ir nėra jo matęs. 10.2.

Liudytojas V. M. nurodė, kad ieÅ¡kovas atsakovui pajus pardavė asmeniÅ¡kai, su atsakovu buvo derybos. Nežinojo, koks pirkėjas buvo nurodytas sutartyje, bet kad pirko atsakovas tai žino. Tai, kad pajų pirkimu rÅ«pinosi atsakovas patvirtino ir liudytojas R. P., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog R. S. realiai vadovavo pajų pirkimui, vekselių iÅ¡raÅ¡ymui, finansavo bendrovės pirkimÄ [...], o L. S. nurodė, kad kartu su R. S. vedė derybas su E. L. dėl likusių pajų pirkimo, su kuriuo buvo sutarta pajų vertė – 350 000 Lt.

Sudarant sutartį ji jau buvo iÅ¡ anksto atsakovo paruoÅ¡ta, ieÅ¡kovas tik įrašė ranka trÅ«kstamÄ informacijÄ , iÅ¡skyrus pirkėjo duomenis, kurie jau buvo įraÅ¡yti. 10.3. PasiraÅ¡ydamas sutartį ieÅ¡kovas nežinojo su kuo ji yra pasiraÅ¡oma, nes susitarimas parduoti pajus buvo derinamas su atsakovu. Sutarties pasiraÅ¡ymo derybų metu atsakovas buvo nurodęs, kad sutartį pasiraÅ¡ys per savo seserį, kaip pasirašė ir ankstesnes pajų pirkimo–pardavimo sutartis, bet vėliau persigalvojo ir sutartyje įrašė ieÅ¡kovui nepažįstamo asmens duomenis.

Kadangi ieÅ¡kovas visÄ laikÄ tikėjo, kad sutartis sudaroma su atsakovu, didelės reikÅ¡mės sutartyje įraÅ¡ytai pavardei neteikė. 10.4. Tai, kad sutartis buvo sudaryta per tarpininkus nusprendė ir Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-491/2017 nurodydamas, kad: ,,Ikiteisminio tyrimo metu L. S. buvo pripažinęs, kad jie su R. S. pirko ŽŪB ,,Ragainiai“ per tarpininkus – J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) ir J. Å . Kaip galima matyti iÅ¡ labai prieÅ¡taringų byloje esančių duomenų, ŽŪB ,,Ragainiai“ kaip ir nurodyta kaltinime, iÅ¡ tiesų pirko R.

S. ir L. S. per tarpininkus t. y. kitų asmenų vardu [...] galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pajaus pirkimo – pardavimo dokumentai nebuvo suklastoti, jie buvo suraÅ¡yti įgyvendinant tarp Å¡alių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, atitiko tuo metu vyravusiÄ praktikÄ pirkti bendrovių pajų per tarpininkus [...].“ 10.5. Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad civiliniai teisiniai santykiai pagal pajų pirkimo–pardavimo sutartį susiklostė tarp ieÅ¡kovo ir J. Å ., atsakovo prisiimta pareiga sumokėti Å¡ios sutarties pagrindu negali bÅ«ti panaikinta.

Atsakovas vekselį iÅ¡rašė kaip sumos pagal pajų pirkimo–pardavimo sutartį užtikrinimo priemonę – Å¡alys susitarė, kad pinigus už pajus ieÅ¡kovui sumokės atsakovas, kuris ir iÅ¡davė ieÅ¡kovui vekselius. 10.6. Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. rugsėjo 10 d. metu ieÅ¡kovo atstovė prašė teismo kviesti liudyti L. S., kuris betarpiÅ¡kai dalyvavo pajų pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose derantis dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų ir jÄ pasiraÅ¡ant, žino visas su sutarties ir vekselių iÅ¡raÅ¡ymu susijusias aplinkybes.

Apelianto nuomone, toks liudytojas galėjo paliudyti daug bylai svarbių aplinkybių, tačiau teismas prašymo nepagrįstai netenkino.

11. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai atsikirtimai: 11.1. Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad atsakovas R. S. kartu su byloje nedalyvaujančiu L. S. nusipirko iÅ¡ E. L. ŽŪB „Ragainiai“ pajus už 350 000 Lt sumÄ . Vėliau dalį pajų kainos E. L. sumokėjo L. S. perduodamas jam automobilį BMW X5, todėl vekselis perraÅ¡ytas 250 000 Lt sumai.

Tačiau Å¡iÄ ieÅ¡kovo versijÄ paneigia jo paties duoti parodymai ikiteisminiame tyrime ir dar mažiausiai 2 skirtingos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams iÅ¡dėstytos įvykių versijos. 11.2. IeÅ¡kovo versijÄ (paskutiniÄ jÄ , trečiÄ jÄ ) apie tariamos R. S. 250 000 Lt skolos atsiradimÄ R. S. įsigijus ieÅ¡kovo ŽŪB „Ragainiai“ pajus paneigia baudžiamojoje byloje esanti ŽŪB „Ragainiai“ pajų pirkimo–pardavimo sutartis. Å ios sutarties originalas baudžiamosios bylos medžiagoje atsirado kratos metu šį dokumentÄ radus pas pajų pirkėjo J.

Å . sutuoktinę V. Å . Taigi, Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti Å¡ios sutarties autentiÅ¡kumu ar jos turinio tikrumu, o E. L. taip pat neginčija tokiÄ sutartį ar joje esančius įraÅ¡us surašęs bei pasirašęs, nereiÅ¡kia jokių ieÅ¡kinio reikalavimų dėl sutarties pripažinimo apsimestiniu ar tariamu sandoriu. 11.3. Baudžiamojoje byloje tirti pajų pirkimo–pardavimo sandoriai buvo pripažinti teisėtais ir realiais. Å ioje byloje ieÅ¡kovui įrodinėjant prieÅ¡ingai, jis turėjo ginčyti ankščiau sudarytų sandorių bei atlikto pakvitavimo dėl pinigų gavimo teisėtumÄ , tačiau tokio teisių gynimo bÅ«do nepasirinko. 11.4.

Baudžiamosios bylos medžiaga aiÅ¡kiai patvirtina, kad J. Å . realiai įgijo pajus iÅ¡ E. L. ir įgyvendino iÅ¡ pajų pirkimo–pardavimo sutarties kilusias teises. Pajų perleidimo sutartis buvo apskaityta ŽŪB „Ragainiai“ pajininkų knygoje. Negana to, ŽŪB „Ragainiai“ pajininkų apskaitÄ tvarkiusi buhalterė O. M. tvirtina, kad pajų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria E. L. pardavė pajus J. Å ., yra raÅ¡yta paties E. L. (kuris dirbo ŽŪB „Ragainiai“ vadybininku) ranka.

J. Å . vėlesniu sandoriu pelningai perpardavė įsigytus pajus J. I. už 500 000 Lt kainÄ . Pagal Baudžiamosios bylos duomenis J. Å . pirko ŽŪB „Ragainiai“ pajus ne tik iÅ¡ E. L., bet ir iÅ¡ kitų pajininkų, be to, jis yra dirbęs keliose žemės Å«kio bendrovėse, o vienai iÅ¡ jų net ir vadovavęs, tad akivaizdu, kad Å¡is asmuo turėjo patirtį žemės Å«kio bendrovių valdyme ir buvo realus pajų įgijėjas, o ne kieno nors statytinis. 11.5. IeÅ¡kovas reikalavo priteisti skolÄ pagal vekselį, kuris pripažintinas paprastu skolos raÅ¡teliu, todėl ieÅ¡kovas turėjo įrodyti aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo iÅ¡duotas vekselis ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui.

IeÅ¡kovas byloje neįrodė, kad pajų prikimo–pardavimo sutartį jis sudarė su atsakovu. Baudžiamojoje byloje esanti ŽŪB „Ragainiai“ pajų pirkimo–pardavimo sutartis įrodo, kad ieÅ¡kovas (E. L.) pajus pardavė J. Å . IeÅ¡kovas savo ranka įrašė ir pasirašė sutartyje esantį pakvitavimÄ , kad yra gavęs visÄ sutartyje nurodytÄ pajų kainÄ . IeÅ¡kovo ir J. Å . sudaryta ŽŪB „Ragainiai“ pajų pirkimo–pardavimo sutartis nėra nuginčyta ar panaikinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 11.6.

IeÅ¡kovas byloje įrodinėjo tarp Å¡alių buvus prievolinius teisinius santykius dėl ŽŪB „Ragainiai“ pajų pirkimo–pardavimo, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (raÅ¡ytinės sutarties su atsakovu). Å ių aplinkybių įrodinėjimas remiantis liudytojų parodymais nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas papildomai kviesti liudyti L. S. yra nepagrįstas ir atmestinas. Be to, Å¡iuo metu L. S. turi prieÅ¡iÅ¡kumÄ ir nesutaria su R. S. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog L.

S. iškviestas liudyti gali apkalbėti R. S. Baudžiamojoje byloje pateikti L. S. parodymai (apklausos protokolai, teismo priimti sprendimai) buvo prieštaringi kitiems byloje surinktiems duomenims, todėl pagrįstai teismo vertinti kritiškai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojo iÅ¡kvietimo 13. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apribojo ieÅ¡kovo teisę į gynybÄ ir neiÅ¡kvietė liudyti asmens, kuris betarpiÅ¡kai dalyvavo ginčo teisiniuose santykiuose ir galėjo paliudyti bylai svarbias aplinkybes – L.

S. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir iškviestas liudyti ieškovo nurodytas liudytojas, nes tik tokiu būdu būtų užtikrintas tinkamas įrodymų vertinimas ir bylos išnagrinėjimas.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytÄ CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylÄ norimus pateikti įrodymus, todėl Å¡ie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

16. Spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali bÅ«ti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar praÅ¡ymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.

17. IeÅ¡kovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡kviesti liudytoju L. S. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡kviesti liudytoju L. S. pirmosios instancijos teisme nebuvo savalaikis – jis pareikÅ¡tas praėjus daugiau nei metams nuo bylos pradžios, nors aplinkybės, kurias ieÅ¡kovas siekė pagrįsti Å¡io liudytojo parodymais, egzistavo jau ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ir buvo paties ieÅ¡kovo tiesiogiai nurodytos (žr., pvz., ieÅ¡kovo dublikÄ ).

Taigi praÅ¡ymai iÅ¡kviesti liudytojÄ turėjo bÅ«ti pareikÅ¡ti dar pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme stadijoje (CPK 226 straipsnis) 18. Taigi ieÅ¡kovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepagrindė, kodėl toks procesinis praÅ¡ymas negalėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas anksčiau. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prie Å¡ios civilinės bylos buvo prijungta ir baudžiamoji byla, kurioje L. S. davė parodymus ir Å¡iai bylai aktualiais klausimais, kuriais ieÅ¡kovas ir remiasi.

Lieka neaiÅ¡ku, kokias aplinkybes ieÅ¡kovas apskritai siekia pagrįsti nurodyto liudytojo parodymais. 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad siekia paÅ¡alinti atsakovo nurodytos pozicijos, jog jis siekė pirkti pajų, bet jų nepirko, prieÅ¡taringumÄ , nors kartu pripažino, kad L. S. su atsakovu bendrai pajaus neįgijo (nesutiko, kad L. S. bÅ«tų įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų), taigi neatskleista, kokius duomenis gali pateikti L.

S. apie atsakovo pajaus įgijimo faktÄ , jeigu Å¡is asmuo, pagal ieÅ¡kovo pozicijÄ , vėlgi tik siekė kartu su atsakovu pajų įgyti. Tokių faktinių aplinkybių kontekste, ieÅ¡kovui nenurodžius kokiais aspektas liudytojas papildytų savo parodymus baudžiamojoje byloje, darytina iÅ¡vada, jog liudytojo iÅ¡kvietimas nebuvo tikslingas ir bÅ«tų užvilkinęs civilinės bylos nagrinėjimÄ , kaip teisingai 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi akcentavo pirmosios instancijos teismas.

Savo ruožtu, teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų priežasčių taip pat neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teisme patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti šį liudytojÄ (CPK 181 straipsnio 2 dalis).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmetus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti liudytojÄ , praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taip pat netenkintinas – iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija nenustatė prielaidų, suponuojančių bÅ«tinumÄ Å¡iÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis). Dėl prejudicinių faktų 20. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad prie Å¡ios bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytų prejudicinių faktų. IeÅ¡kovo nuomone, teismas baudžiamojoje byloje nustatė prejudicinius faktus, nes dalis baudžiamosios bylos medžiagos yra susijusi su teisiniais santykiais, nagrinėtais Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas remiasi bendrÄ ja kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinančia CPK 182 straipsnio 2 punktÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iam klausimui CPK 182 straipsnio 2 punktas yra neaktualus, nes Å¡i proceso norma dėl prejudicinių faktų taikoma tik civilinėms ar administracinėms byloms.

22. Prejudicinių faktų nustatymas baudžiamojoje byloje apibrėžtas CPK 182 straipsnio 3 punkte, t. y. nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad tokiÄ prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veikų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019).

Be to, kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 182 straipsnio 3 punkto normÄ , ne kartÄ konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai taip pat turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsakovÄ R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisino, o apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį paliko galioti. Kasaciniu skundu R. S. iÅ¡teisinimas dėl pajaus pirkimo–pardavimo sutarčių suklastojimo nebuvo apskųstas.

24. Taigi, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, baudžiamojoje byloje buvo pasisakyta tik dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje sudėties, o vekselio iÅ¡davimo teisinis pagrindas, kuriuo ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , civilinės teisės prasme nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Galop, nenustačius nusikalstamų veikų ir jų padarinių, prejudicinių faktų Å¡iai bylai nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

25. Kita vertus, kaip teisingai akcentuoja ieÅ¡kovas, tai nereiÅ¡kia, kad Å¡alys neturi teisės remtis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Baudžiamoji byla yra baigta, todėl Å¡alys gali remtis jos medžiaga kaip raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnis). Dėl vekselio iÅ¡davimo teisinio pagrindo ir skolos fakto 26. IeÅ¡kovas reikalavimÄ atsakovui kildina iÅ¡ 2008 m. balandžio 8 d. paprastojo vekselio 250 000 Lt sumai, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui skolos sumÄ sumokėti iki 2008 m. gruodžio 31 d.

27. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiÅ¡kas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Taigi pagal įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ vekselis patvirtina besÄ lygiÅ¡kÄ mokėjimo pareigÄ ir iÅ¡ Å¡ios pareigos atsiradusiÄ reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. bÅ«ti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 19 punktÄ ).

28. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t.  y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 suvienodino iki tol buvusiÄ teismų praktikÄ ir suformavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trÅ«kumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iÅ¡ vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali bÅ«ti taikomos Ä®PVÄ® nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besÄ lygiÅ¡kumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos.

Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.

30. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių ginčo nėra, kad atsakovo iÅ¡duotas vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo. Taigi atsakovo iÅ¡duotam vekseliui praradus besÄ lygiÅ¡kumo ir abstraktumo savybes, ieÅ¡kovas turi įrodyti egzistuojančiÄ atsakovo prievolę vekselyje nurodytai sumai.

31. Atsakovo prievolės egzistavimÄ ieÅ¡kovas įrodinėja 2008 m. vasario 7 d. pajų pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria ieÅ¡kovas pardavė J. Å . pajus už 350 000 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, J. Å . su juo neatsiskaitė, o sutartį pasirašė gavęs iÅ¡ atsakovo vekselį sutartyje nurodytai sumai – 350 000 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas ir byloje nedalyvaujantis asmuo L. S. buvo susitarę iÅ¡ ieÅ¡kovo įgyti pajų, todėl L. S. ieÅ¡kovui perleido automobilį BMW X5 ir atsakovas iÅ¡rašė naujÄ vekselį jau sumažintai – 250 000 Lt – sumai. Galų gale, alternatyviai ieÅ¡kovas teigia, kad vekselis gali bÅ«ti pripažintas ir kaip prievolių pagal 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė.

32. Teisėjų kolegija, pirmiausia pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti atsakovo prievolės ieÅ¡kovui pagal 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį egzistavimÄ .

33. Ä®vertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija pirmiausia iÅ¡ dalies pritaria atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams, kad ieÅ¡kovas nuoseklios pozicijos dėl atsakovo prievolės fakto byloje nepateikė. IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose laikosi pakankamai prieÅ¡taringos pozicijos 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutarties atžvilgiu.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirminis pozicijos prieštaringumas kyla iš to, kad ieškovas, nors teigia, kad 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartis neatspindi tikrosios šalių valios, nes kita sutarties šalis – J. Š. – buvo tik atsakovo tarpininkas (statytinis) ir pajus faktiškai siekė įgyti atsakovas, šios sutarties neginčija ir nesiekia apsimestinio sandorio pasekmių nustatymo (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nenuginčyta 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartis joje nurodytas pasekmes sukelia tik ieškovui ir J. Š. (jo teisių perėmėjams).

35. Kita vertus, apsimestinis sandoris yra niekinis sandoris, todėl teismas jį panaikinti gali ir ex officio, be atskiro Å¡alies reikalavimo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Tačiau CK 1.78 straipsnio 5 daliai taikyti nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias abejonių dėl tam tikrų santykių tarp Å¡alių egzistavimo. Tam, kad teismas galėtų ex officio sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio faktas bei aplinkybės turi bÅ«ti akivaizdžios. Tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikras sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019 44 punktÄ ).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas iÅ¡ esmės pagrįstai kritikuoja ieÅ¡kovo pozicijos nenuoseklumÄ , tačiau atsakovo pozicija dėl faktinių bylos aplinkybių taip pat pasižymi abstraktumu ir deklaratyvumu. Atsakovas nepateikė įtikinamų paaiÅ¡kinimų, kokiu pagrindu ieÅ¡kovui perleistas automobilis, be to, pripažino, kad su L. S. ketino iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigyti ŽŪB ,,Ragainiai‘‘ pajaus, tačiau vėliau Å¡ių ketinimų atsisakė. Atsakovo teigimu, jis vekseliu siekė užsitikrinti, kad ieÅ¡kovas pajus parduotų jam, o vekselį sumažintai sumai pasirašė tik todėl, jog ieÅ¡kovas prašė – juo labiau pasitikėjo.

Tokius paaiÅ¡kinimus teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai, nes atsakovas neneigia, o tai patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai iÅ¡ baudžiamosios bylos, kad atsakovas su L. S. pirko bendrovės pajus iÅ¡ E. T. ir dalis Å¡ių pajų buvo užraÅ¡yta R. S. sesers R. D. vardu. Taigi atsakovas akivaizdžiai nėra visiÅ¡kai nesusijęs su ŽŪB „Ragainiai“ pajų supirkimo procesu ir byloje yra duomenys, kad bendrovės pajus jis siekė įgyti kito asmens vardu. BÅ«tent iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ atsakovo elgesį Å¡ioje byloje ir siekia įrodyti ieÅ¡kovas.

Kita vertus, įrodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti ieÅ¡kovo ir atsakovo sutartinius teisinius santykius ir vekselyje nurodytos atsakovo skolos egzistavimÄ , kaip minėta anksčiau, tenka ieÅ¡kovui. Toks įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas reiÅ¡kia, kad atsakovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis, gali susilaikyti nuo iÅ¡samesnių paaiÅ¡kinimų ir remtis tik ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nepakankamumu, kuo iÅ¡ esmės ir yra paremta visa atsakovo procesinė pozicija Å¡ioje byloje.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines bylos aplinkybes ir teismo pareigÄ paÅ¡alinti akivaizdžiai niekinius sandorius iÅ¡ civilinės apyvartos, nagrinėjamu atveju yra tikslinga ex officio įvertinti, ar 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartis gali bÅ«ti pripažinta akivaizdžiai apsimestiniu sandoriu.

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas).

Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Šalių siekiamas sandorio tikslas, iÅ¡ Å¡io sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrÄ jį sandorį Å¡alys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo Å¡alių sudaryto sandorio nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 19 punktas).

39. Pagrindiniai įrodymai byloje apie pajų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo aplinkybes yra : vienintelis tiesioginis rašytinis įrodymas – pajaus pirkimo–pardavimo sutartis bei netiesioginiai įrodymai – ieškovo ir baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų paaiškinimai. Kadangi atsakovo išrašytas vekselis turi abstraktumo savybę, jis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina ieškovo įrodinėjamų sutartinių santykių egzistavimo fakto.

40. Vertinant tiesioginius įrodymus – 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutarties turinį – matyti, kad sutartį sudarė ieškovas su J. Š.; šioje sutartyje ieškovas ranka įrašė, jog pinigus už parduodamus pajus gavo. Šio įrašo tikrumo ieškovas neginčija. Sutarties šalių parašų tikrumas taip pat nėra ginčijamas. Atsakovas, kaip matyti iš sutarties, nėra jos šalimi. Taigi, tiesioginiai rašytiniai įrodymai prieštarauja ieškovo nurodomoms aplinkybėms. Kita vertus, kaip nurodyta anksčiau, sutartis šiuo atveju tėra formali sandorio išraiška, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovo nurodytų netiesioginių sandorio sudarymo (ir jo turinio) įrodymų.

41. Vertinant netiesioginius įrodymus, 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes – faktÄ , kad J. Å . tebuvo atsakovo tarpininkas (statytinis) – ieÅ¡kovas įrodinėja liudytojų V. M., R. P. ir L. S. parodymais baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡ie asmenys sudarant sandorį nedalyvavo, tai akivaizdu ir iÅ¡ jų parodymų. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien dėl Å¡ios priežasties jų parodymai nėra laikytini patikimais ir pakankamais – bylai aktualios faktinės aplinkybės negali bÅ«ti nustatytos remiantis tik liudytojų prielaidomis ir nuogirdomis (CPK 178, 185 straipsniai).

42. Teisėjų kolegija, vertindama netiesioginius įrodymus apie 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes taip pat atkreipia dėmesį, kad jokių patikimų ir pakankamų duomenų apie ikisutartinius santykius (derybas), išskyrus paties ieškovo toliau nurodomus nenuoseklius paaiškinimus, byloje nėra. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad kitos 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutarties šalies – J. Š. – paaiškinimų dėl objektyvių priežasčių (mirties) nėra.

43. Kaip pagrįstai akcentuoja atsakovas, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dėl sutarties sudarymo aplinkybių yra akivaizdžiai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi (žr., pvz., liudytojo E. L. 2009 m. gruodžio 22 d. apklausos protokolÄ , baudžiamosios bylos t. II, b. l. 158; liudytojo E. L. 2011 m. spalio 19 d. apklausos protokolÄ , baudžiamosios bylos t. II, b. l. 161).

44. Byloje nėra jokios protingai pateisinamos priežasties, kodėl ieÅ¡kovas 2009 m. gruodžio 22 d. apklausoje ikiteisminiame tyrime nurodė, kad 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su moterimi ir už 77 000 Lt sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas gavo grynaisiais. Ä® šį faktÄ pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad Å¡ie ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai laikytini pirminiais, nes buvo pateikti praėjus mažiausiai laiko nuo pajų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo.

45. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų apie 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes patikimumu verčia abejoti faktas, kad kitame 2011 m. spalio 19 d. apklausos protokole ieÅ¡kovas pateikė jau visiÅ¡kai kitokiÄ Ä¯vykių versijÄ nei 2009 m. gruodžio 22 d. apklausoje. IeÅ¡kovas 2011 m. spalio 19 d. apklausoje paaiÅ¡kino, kad: pajų pardaviau dėl to, kad neprapultų mano pinigai, t.y. E. T. man sakė, kad pagrindiniai pajininkai ir taip turi daug pajaus supirkę, todėl, jei jis neparduos, gali mano dalies ir nereikėti.

BÅ«tent todėl aÅ¡ pardaviau panaÅ¡iai už tÄ pačiÄ kainÄ , kokia ir buvau įgijęs iÅ¡ I., t.y. 77 000 Lt ir džiaugiausi, kad iÅ¡ viso jie yra perkami.[...] vyro, mokėjusio man pinigus, aÅ¡ nepažįstu, ji apibÅ«dinau praeitos apklausos metu. [...] S. pažįstu iÅ¡ matymo, tačiau prie kokių aplinkybių sužinojau kaip jie atrodo, aÅ¡ neprisimenu, neprisimenu ar esu su jais bendravęs kada. Nei ŽŪB „Ragainiai“ pajaus pirkimo, nei pardavimo aÅ¡ nedeklaravau VMI, nežinojau, kad gal reikia tai daryti, todėl ir nedeklaravau. [...] Ä® tyrėjos klausimÄ - kÄ JÅ«s pasakysite į tai, kad yra liudytojas, kuris teigia, kad JÅ«sų naudai buvo iÅ¡raÅ¡ytas 250 000 Lt vekselis dėl ŽŪB „Ragainiai“ pajaus įsigijimo, nes grynais Jums nebuvo mokama?,- galiu atsakyti sekančiai, kad vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas visai kitÄ dienÄ ir kitu laiku ir ne dėl to.

AÅ¡ skolinau grynus pinigus R. S. jo praÅ¡omas neužilgo po ŽŪB „Ragainiai“ pajaus pardavimo. Ä® tyrėjos klausimÄ - kokiu tikslu skolinote, kokiÄ sumÄ ir kaip galima skolinti iÅ¡ matymo pažįstamam asmeniui?,- galiu atsakyti, kad nieko neprisimenu.

46. Nepaisant to, kad 2011 m. spalio 19 d. apklausos protokole iÅ¡dėstyta versija prieÅ¡taravo versijai, iÅ¡dėstytai 2009 m. gruodžio 22 d. apklausos protokole, ieÅ¡kovas papildė 2011 m. spalio 19 d. apklausos protokole iÅ¡dėstytus parodymus ir dar papildomai paaiÅ¡kino, kad grynieji pinigai už pajaus pardavimÄ nebuvo sumokėti, o vietoje apmokėjimo buvo iÅ¡raÅ¡ytas vekselis 250 000 Lt sumai, kuris ir dabar dar neapmokėtas. Vekselį turiu ir saugau. Taigi net tos pačios dienos 2011 m. spalio 19 d. apklausos protokole ieÅ¡kovas nurodė dvi skirtingas įvykių versijas.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos parodymus ir vėliau sekusius bei jau šioje byloje pateiktus ieškovo paaiškinimus, neturi pagrindo jų pripažinti patikimais dėl jų akivaizdaus nenuoseklumo ir prieštaringumo. Akivaizdu, kad vekselio išrašymo faktas 2008 m. balandžio 8 d. ieškovui buvo žinomas 2009 m. gruodžio 22 d., tuo labiau, kad dar 2009 m. sausio 6 d. Biržų rajono pirmajame notaro biure jis buvo užprotestuotas. Taigi, nėra protingai pateisinamų priežasčių kodėl ieškovas negalėjo įvardyti tiek atsiskaitymo už pajų formos (vekselio) tiek kainos (350 000 Lt, o ne 77 000 Lt). Negalėjimas įvardyti asmens, su kuriuo buvo sudarytas sandoris, dėl pakankamai reikšmingos pinigų sumos – 350 000 Lt – taipogi nėra protingai pateisinamas.

48. Galop esminis nenuoseklumas ir prieštaringumas, kaip nurodyta anksčiau yra tai, kad ieškovas pateikė tris skirtingas sandorio sudarymo aplinkybes:

1) pajų pardavė moteriai ir už juos buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais;

2) pajų pardavė nepažįstamam vyrui ir už juos buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, o atsakovui skolino grynus pinigus po ŽŪB „Ragainiai“ pajaus pardavimo ir dėl to buvo išrašytas vekselis;

3) vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, nes grynieji pinigai už pajaus pardavimÄ nebuvo sumokėti.

49. Å iuos neatitikimus apeliantas siekė paaiÅ¡kinti 2018 m. rugsėjo 10 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame nurodė, kad: mane pakvietė tyrėja dėl baudžiamosios bylos kur R. buvo kaltinamas aferizmu. Mane kvietė į apklausÄ ir mes tada susitikom ir gavosi spaudimas ir aÅ¡ neatsilaikiau ir taip buvau pasakęs pirmÄ apklausÄ , bet paskui kai kitÄ kartÄ kvietė, aÅ¡ jam nebepasakiau, nebebuvo spaudimo ir aÅ¡ pasitaisiau (2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio įraÅ¡as, laikas 00:24:10 – 00:25:00). Teisėjų kolegija pirmiau nurodytÄ paaiÅ¡kinimÄ vertina kritiÅ¡kai, nes atsakovui įtarimai buvo pareikÅ¡ti tik 2014 m. pradžioje – galutinis praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas R. S. pasiraÅ¡ytinai įteiktas 2014 m. sausio 21 d. (baudžiamosios bylos t. XX, b. l. 183-188). Kitokių duomenų dėl galimo poveikio ieÅ¡kovui nei Å¡ioje byloje, nei baudžiamojoje byloje nenustatyta.

50. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovas 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutarties apskritai į bylÄ nepateikė, ji byloje atsirado tik iÅ¡ baudžiamosios bylos, pas jo kontrahento sutuoktinę V. Å . atlikus kratÄ ikiteisminio tyrimo metu.

51. Ginčo dėl skolos iÅ¡kėlimo momentas taip pat pagrįstai kelia abejonių. Kaip nurodyta anksčiau, vekseliu atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui skolos sumÄ sumokėti iki 2008 m. gruodžio 31 d. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė teisme tik 2017 m. birželio 23 d. Taigi ieÅ¡kovas daugiau nei aÅ¡tuonerius metus delsė iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ . Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad atsakovo turtinė padėtis visu nurodytu laikotarpiu buvo bloga, todėl pastarasis įtikinėjo ieÅ¡kovÄ palaukti.

Pasirinkdamas praleisti terminÄ reikalavimui pagal vekselį pareikÅ¡ti, ieÅ¡kovas atitinkamai prarado ir vekselio besÄ lygiÅ¡kumo bei abstraktumo savybes. Vien atsakovo blogos turtinės padėties ar jam taikomų turto areÅ¡tų egzistavimo faktas nesudarė jokių kliūčių ieÅ¡kovui pateikti vekselį apmokėti – tokiu atveju potencialiai galėtų bÅ«ti tik ilgesnis iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas. Tuo labiau, pagal ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, akivaizdu, kad Å¡alys vekselio esmę suprato, tačiau ieÅ¡kovas pasirinko reikalavimo pagal jį nereikÅ¡ti.

IeÅ¡kovui pasirinkus vekselio nustatytais terminais neteikti apmokėti, jis kartu prisiėmė ir visÄ prievolės egzistavimo (jos iÅ¡likimo) įrodinėjimo rizikÄ .

52. Ieškovas, be anksčiau nurodytų nenuoseklių ir prieštaringų savo paaiškinimų, byloje taip pat nepateikė jokių patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad J. Š. faktiškai galėjo būti atsakovo tarpininkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovo pozicija stokoja ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrįstumo.

53. Tarpininkavimas (kad ir kaip jį Å¡ios bylos kontekste kvalifikavus – pavedimo sutartimi, komerciniu tarpininkavimu ar kt.) bendrÄ ja prasme tėra paslaugos suteikimas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Tarpininkas neįgyja atstovaujamojo teisių ir pareigų, o įgyja tik teisę į atlyginimÄ už suteiktas paslaugas. Taigi tarpininkavimo faktui patvirtinti nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad J. Å . pagal 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį realiai jokių teisių neįgijo, o jas įgijo atsakovas.

54. Bylos duomenys nuosekliai patvirtina, kad teisinės pasekmės iš 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutarties realiai kilo tik J. Š. – jis įgijo pajus ir juos pardavė J. I. Kaip nustatyta Panevežio apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendyje, kaltinamųjų ir liudytojų parodymai atitinka bylos aplinkybes, pagal kurias pajų iš J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) ir J. Š. pirko J. I. išrašydama pajaus pardavėjams 4 vekselius po 500000 Lt. Aptariamais liudytojų ir kaltinamųjų parodymais pagrindo abejoti nėra dar ir dėl to, kad R. P. buvo turtingas ūkininkas, pasak jo, turėjęs keliasdešimt milijonų litų turto, 15000 ha žemės, o J. I., kaip minėta anksčiau, buvo jo žmonos sesuo, neturėjusi su kaltinamaisiais R. S. ir L. S. jokio ryšio. Šių duomenų ieškovas nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

55. Taigi, akivaizdu, kad pagal bylos duomenis J. Š. savarankiškai įgyvendino savo teises, o pajai buvo perleisti asmeniui, kuris neturi jokio ryšio su atsakovu. Ginčo taip pat nėra, kad J. Š. paveldėtoja V. Š. toliau įgyvendino J. Š. įgytas reikalavimo teises ir dėl skolos už parduotus pajus išieškojimo (baudžiamosios bylos t. XI, b. l. 125, 130). Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. taip pat patvirtino, kad nepažįsta atsakovo (liudytojos V. Š. 2011 m. lapkričio 3 d. apklausos protokolas, baudžiamosios bylos t. III, b. l. 123).

56. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo teiginiai, kad J. Å . tebuvo atsakovo statytinis, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes Å¡is asmuo faktiÅ¡kai įgijo teises ir pareigas pagal 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį. AnalogiÅ¡kai kritiÅ¡kai vertintinas ir alternatyvus ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovas vekseliu garantavo sutarties įvykdymÄ . Kaip nustatyta anksčiau, atsakovo ryÅ¡ys su sutartimi byloje nenustatytas, o sutartyje ieÅ¡kovas pats savo ranka įrašė, kad pinigines lėšas pagal sutartį gavo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas net nedetalizuoja, kokiu bÅ«du atsakovas užtikrino J. Å . prievolių įvykdymÄ (CK 6.70 straipsnis). IeÅ¡kovas neįrodė nei fakto, kad J. Å . su juo neatsiskaitė, nei pateikė duomenų apie prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartį. Kiek tai atitinka ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, visiems galimiems prievolių užtikrinimo bÅ«dams – tiek laidavimui, tiek garantijai privaloma raÅ¡ytinė forma, kurios nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (CK 6.79, 6.91 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad vekselis buvo išduotas kaip J. Š. prievolių užtikrinimas.

57. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo prievolės, kylančios iÅ¡ pajaus pirkimo–pardavimo teisinių santykių egzistavimo, ar tuo labiau akivaizdaus 2008 m. vasario 7 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo. IeÅ¡kovui neįrodžius atsakovo prievolės, savo ruožtu nėra ir teisinio pagrindo priteisti atsakovo iÅ¡duotame vekselyje nurodytÄ 250 000 Lt sumÄ ieÅ¡kovui (CPK 178, 185 straipsniai).

58. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visapusiÅ¡kai įvertino bylos duomenis, teisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti, todėl skundžiamas Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo 59. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovas įgyja teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovas iki paskirto teismo posėdžio pražios pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 2 469,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas pateikė duomenis, kad nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas realiai patyrė, tačiau praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis virÅ¡ija maksimalų priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , nustatytÄ pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11 punktas).

Atsižvelgiant į tai, atsakovo praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydis mažintinas ir atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1 216,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R.

S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 216,41 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų ir 41 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Rasa GudžiÅ«nienė Antanas Rudzinskas