2625cfec-2e2d-4140-a31e-81ebfcd58734 · Vilniaus apygardos teismas

NuoraÅ¡as Administracinė byla Nr. ATP-875-195/2013 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04967-2013-3  Procesinio sprendimo kategorija: 47.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Å umskas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo V.

R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 str. 1 d. ir jam skirta 1000 (vieno tÅ«kstančio) Lt dydžio bauda, n u s t a t ė: V. R. nubaustas už tai, kad vykdė individualiÄ taksi veiklÄ â€“ laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 3 d. iki 2013 m. vasario 25 d. vežė keleivius už atlygį, naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), paslaugomis – priimdavo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerio iÅ¡kvietimus – užsakymus, tačiau nustatyta tvarka neturėjo įsigijęs leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, iÅ¡ vykdytos veiklos gavo 5972 Lt pajamų, kurias apskaitė gyventojo individualios veiklos pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnale, gaudamas pajamas iÅ¡rašė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus, kuriuose paslaugos pavadinimÄ Ä¯rašė kaip automobilio nuomÄ su vairuotoju.

Tokiais savo veiksmais V. R. pažeidė 1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 str. 12 d., 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi iÅ¡davimo taisyklių 3 p., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 173 str. 1 d.Apeliaciniu skundu V.

R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimÄ ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Apeliantas savo skunde nurodo, kad tiek automobilio nuomos su vairuotojo paslauga sutarties sudarymo atveju, tiek keleivio vežimo lengvuoju automobiliu taksi atveju paslaugos gavėjas iÅ¡ esmės gauna tÄ pačiÄ paslaugÄ â€“ vežimÄ , todėl pačia savo esme Å¡ios paslaugos yra tapačios. Tai pripažinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.521 str., kur įtvirtinta nuostata, kad atskirų transporto priemonių rÅ«Å¡ių kodeksai gali nustatyti tam tikrų transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas ypatumus.

Skirtingai nei taksi veiklai, automobilių nuomos su vairuotojo paslauga veiklai nėra reikalingi jokie leidimai. Taksi veiklai bÅ«dingų atributų naudojimas kitose veiklose nėra draudžiamas įstatymais ir nesudaro pagrindo automatiÅ¡kai pripažinti, kad dėl Å¡ių aplinkybių yra vykdoma ne automobilio nuomos su vairuotojo paslauga veikla, o taksi veikla.Byloje nustatyta, kad transporto priemonė nėra įrengta kaip lengvasis automobilis taksi. Veikloje naudojamame automobilyje nėra įrengto taksometro, nėra plafono su užraÅ¡u „taksi“, yra tik logotipas, panaÅ¡us į naudojamÄ taksi veikloje, tačiau jame yra kitas užraÅ¡as – „nuoma“.

Taigi transporto priemonės neatitikimas taksi automobilio požymių rodo, kad paslauga buvo suteikta ne taksi forma.Pagal CK 6.521 str. automobilio nuomos su vairuotojo paslauga sutarties turinys gali bÅ«ti apibrėžiamas kaip keleivio vežimas jo nurodytu marÅ¡rutu už tam tikrÄ mokestį, todėl darytina iÅ¡vada, kad toks taksi paslaugos turinio atskleidimas neleidžia atriboti veikų ir nėra pagrindas manyti, kad apelianto keleiviams suteiktos paslaugos yra taksi paslaugos.Apelianto manymu, esminis aptariamų veiklų turinio skirtumas yra tas, kad taksi paslaugų teikimo atveju susitariama iÅ¡ vietos A nuvežti į vietÄ B, klientui mokant remiantis taksometro parodymais už nuvažiuotÄ atstumÄ , o sudarant automobilio nuomos sutartį, nors ir gali bÅ«ti susitariama nuvežti nuo taÅ¡ko A iki taÅ¡ko B, bet paslaugos kainai nuvažiuotas atstumas tiesioginės įtakos neturi, nes kaina sutariama iÅ¡ anksto prieÅ¡ vežimÄ , įvertinant paslaugos galimÄ trukmę.

Byloje nėra paneigta faktinė aplinkybė, kad važiavimo kaina paslaugos gavėjui buvo žinoma iÅ¡ anksto, nepriklausanti nuo važiuojančių asmenų skaičiaus ar pasirenkamo marÅ¡ruto kelio. Nors paprastai keleivis vežamas tam tikru marÅ¡rutu lengvuoju automobiliu taksi, tačiau nedraudžiama analogiÅ¡kÄ paslaugÄ gauti iÅ¡ esmės kita forma, t. y. iÅ¡sinuomojant automobilį su vairuotoju tam tikrai kelionei.Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad jo pateiktos raÅ¡ytinės automobilio nuomos sutartys neatitinka bendrųjų sutartims keliamų reikalavimų, nes iÅ¡ jų negalima identifikuoti kitos sutarties Å¡alies.

Tai nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie apelianto vykdytos veiklos pobÅ«dį. Ä®takos neturi ir ta aplinkybė, kad sutapo automobilio nuomotojas ir automobilio vairavimo paslaugÄ suteikiantis asmuo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su V. R. skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti, nurodo, kad iÅ¡ administracinės bylos medžiagos matyti, jog V. R. vykdė bÅ«tent taksi veiklÄ . IÅ¡ apelianto paaiÅ¡kinimo ir parodymų nustatyta, kad jis vykdė užsakymus, gaunamus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinės, iÅ¡ klientų ėmė grynuosius pinigus už vežimÄ , kÄ patvirtina ir byloje esantys grynųjų pinigų priėmimo kvitai.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis savo veikloje nenaudoja taksi veiklai bÅ«tinų atributų, vertinamos kaip savarankiÅ¡ki pažeidimai ir nepaneigia to, kad asmenims už važiavimÄ buvo suteiktos taksi paslaugos. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi CK 6.512 str., kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nuomos sutartis, kurios pagal CK 6.513 str. nepaisant jų terminų turi bÅ«ti raÅ¡ytinės. Be to, sudarytoje nuomos sutartyje turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokia transporto priemonė yra nuomojama, nuomininko rekvizitai, aptarti klausimai dėl vairuotojo ir techninės priežiÅ«ros paslaugų teikimo.

Tokių duomenų byloje nėra. Iš sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apelianto, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia dispečerinės paslaugas, apeliantas turi savo šaukinį – Nr.

50. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad apelianto vykdoma veikla atitiko keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 173 str. 1 d., tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu apelianto veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , netinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumÄ , nepaneigė aplinkybės, jog V. R. vertėsi ne automobilio su vairuotoju nuoma.Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant ATPK 173 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, laikomasi nuomonės, jog kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, ar veika atitinka Å¡iuos požymius:

1) ar ji patenka į licencijuojamų Å«kinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategorijÄ , 2) ar jÄ vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka iÅ¡duotos licencijos, 3) ar veika pasireiÅ¡kė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų.Pagal Kelių transporto kodekso 18 str. 12 p., keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi iÅ¡duodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi iÅ¡duoda, galiojimÄ sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymÄ ar leidimo galiojimÄ naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

Leidimai iÅ¡duodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui iÅ¡duodamas atskiras leidimas <...>. AnalogiÅ¡kÄ reglamentavimÄ nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi;

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi iÅ¡davimo taisyklių 3 p. numato, kad Vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, V. R. leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi neturėjo, o nuo 2012 m. lapkričio 3 d. iki 2013 m. vasario 25 d. jis vežė keleivius už atlygį, naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip dispečerio paslaugomis.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas atriboti taksi veiklÄ nuo automobilio nuomos su vairuotoju veiklos, pabrėžia, kad pagal CK 6.512 str. pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas sutartį, nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.513 str. nuostatas transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas sutartis, nepaisant jos termino, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė.

CK 6.515 str. 3 d. įtvirtinta, kad asmenys, vairuojantys iÅ¡nuomotÄ transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai. Tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. R. niekada nebuvo UAB „Navector“ darbuotoju, tik vykdė individualiÄ veiklÄ pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymėjimÄ . IÅ¡ byloje esančios bendradarbiavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ia sutartimi tik įsipareigoja sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka teikti automobilio nuomininkui informacijÄ apie gaunamus iÅ¡ klientų automobilių nuomos užsakymus, gavęs iÅ¡ kliento užsakymÄ , automobilio nuomininko suderinto grafiko darbo metu ryÅ¡io priemonėmis perduoda informacijÄ apie gautÄ užsakymÄ automobilio nuomininkui (b. l. 13-14), tačiau automobilio nuomos santykis užsimezga tarp sutartyje vadinamo nuomininko (automobilio vairuotojo) ir kliento.

Pagal sutarties 2.2 punktÄ automobilio nuomos sutarties sÄ lygos yra nustatomos kliento ir automobilio nuomininko, t. y. Å¡iuo atveju V. R. susitarimu, tačiau iÅ¡ liudytojos R. M. teisme duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad nuomos sutarties kainÄ , marÅ¡rutÄ suderina ir nustato UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, skirtingai nei numato sutartis, automobilio vairuotojas, atvykęs pagal užsakymÄ , savarankiÅ¡kai automobilio nuomos sÄ lygų nenustatinėja, tiesiog įvykdo dispečerio sutartÄ užsakymÄ .

Sutartyje V. R. vadinamas automobilio nuomininku, tačiau tiek iÅ¡ sutarties turinio, tiek iÅ¡ operatyvaus patikrinimo akto matyti, kad jis naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone. Nors Å¡ioje sutartyje nurodyta, kad jos Å¡alys bendradarbiauja transporto priemonių nuomos klausimais, tačiau savo esme Å¡i sutartis yra dispečerinės paslaugų teikimo sutartis. Tai įrodo ir 2.3 punktas, kad informacija apie gautÄ užsakymÄ â€žautomobilio nuomai“ yra perduodama ne konkrečiam vienam automobilio nuomininkui, bet ir kitiems automobilių nuomininkams.Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nors taksi ir automobilio su vairuotoju nuomos veiklos tarpusavyje panaÅ¡ios, tačiau norint nustatyti, kokiÄ veiklÄ â€“ keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ar automobilio nuomos su vairuotoju – faktiÅ¡kai vykdė apeliantas, bÅ«tina vertinti faktines byloje nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne tokios veiklos formai, o paslaugos turiniui.UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinės direktorė R.

M., apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad jos vadovaujama įmonė užsiima automobilių nuoma teikiant vairavimo paslaugas, įmonė veikia kaip dispečerinė, nes savų automobilių neturi, išnuomoja klientui automobilį tam tikram laikui su arba be vairuotojo. Klientas turi pasirašyti sutartį su vairuotoju, kuris veža. Įmonė su vairuotojais, kurie turi individualios veiklos pažymas ir savo automobilius, sudaro bendradarbiavimo sutartis. Automobilio nuoma valandai yra 60 Lt, būna atvejų, kad žmonės išsinuomoja automobilį kelioms valandoms.

Klientas atsiskaito su vairuotoju, o vairuotojas su įmone atsiskaito vienÄ kartÄ per mėnesį pagal kasos orderius. Liudytoja aiÅ¡kino, kad V. R. vykdyta veikla iÅ¡ dalies yra keleivių vežimas, kadangi ji suderina kainÄ su žmogumi iÅ¡ karto, įmonė nurodo apytikslę sumÄ , o galutinę derina vairuotojas su klientu. Ta kaina turi bÅ«ti suderinta, nes vairuotojas veža su taksometru. Atsakydama į papildomus proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad pokalbiai su klientu nėra fiksuojami, fiksuojamas laikas ir kelionės tikslas – vieta, kur žmogus nori važiuoti.Valstybinės mokesčių inspekcijos, institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , atstovas J.

O. pirmosios instancijos teismui paaiÅ¡kino V. R. vykdoma veikla buvo įregistruota, vykdoma tęstiniu laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 3 d. iki 2013 m. vasario 25 d. V. R. naudojosi dispečerinės paslaugomis, kurias teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai liudija iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ žurnalo, kuriame žymimi priimti užsakymai. IÅ¡ žurnalo duomenų matyti, kad priimami klientų užsakymai vežti iÅ¡ taÅ¡ko A į taÅ¡kÄ B, kas yra bÅ«dinga taksi veiklai. Taksi veiklai bÅ«dinga ir tai, kad nuolat palaikomas ryÅ¡ys su dispečerine, V.

R. suteiktas Å¡aukinys „50“, taip pat tai, kad keleiviai buvo vežami sistemingai, trumpais atstumais, Å¡iÄ aplinkybę liudija pajamos, užfiksuotos žurnale, ir kvitai. Duomenų apie tai, kad automobilis buvo nuomotojo perduodamas nuomininkui, nėra. Atsakomybėn traukiamas asmuo jokių sutarčių ir dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kad nuoma buvo vykdoma, nepateikė. Aplinkybė, kad automobilis neįrengtas kaip taksi, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo vykdoma transporto priemonės nuoma.

Nuomos atveju yra privaloma raÅ¡ytinė sutartis, kurioje nurodyta, kada ir kam nuomojama, suma, teisės ir pareigos. Jei asmuo realiai vykdo nuomos paslaugÄ , pagrindinis gautų pajamų dokumentas yra sutartis, o ne kvitas.Nors tiek apeliantas apeliaciniame skunde, tiek liudytoja R. M. apylinkės teismui paaiÅ¡kino, kad kelionės kaina apskaičiuojama ne pagal nuvažiuotÄ atstumÄ , bet pagal automobilio vairuotojo sugaiÅ¡tÄ laikÄ , tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pastarųjų veiklos požymiai visiÅ¡kai atitinka taksi veiklÄ :

Å¡ioje veikloje yra naudojami taksi veiklai bÅ«tini atributai – iÅ¡ klientų užsakymų priėmimas bei Å¡ios informacijos perdavimas racijos pagalba vairuotojui, naudojant dispečerių paslaugas, Å¡ios paslaugos turinys – keleivių vežimas jų nurodytu marÅ¡rutu už tam tikrÄ mokestį – kas visiÅ¡kai atitinka taksi veiklÄ , jai bÅ«dingi analogiÅ¡ki požymiai – paslaugos užsakymas (telefonu), paslaugos pobÅ«dis ir trukmė (vienkartinis keleivio nuvežimas iÅ¡ taÅ¡ko A į taÅ¡kÄ B), apmokėjimas (mokama ne už automobilio nuomÄ konkrečiam laikotarpiui, bet už konkretų marÅ¡rutÄ ).

Be to, liudytojos R. M. teigimu, vairuotojas kainÄ suderindavo su klientu todėl, kad automobilyje įmontuotas taksometras. Nors apeliantas Å¡iÄ aplinkybę neigė ir nurodė, kad veikloje naudojamame automobilyje nėra įrengto taksometro ir kitų taksi automobiliui bÅ«tinų atributų, tačiau tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad V. R. vykdyta veikla neatitinka individualios taksi veiklos.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pateiktos automobilio su vairuotoju nuomos sutartys, kurių pagrindu V. R. teigė vykdantis automobilio su vairuotoju nuomos veiklÄ (b. l. 35), tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡ių sutarčių, kaip įrodymo, nevertina.

Pažymėtina, kad minėtose sutartyse neįmanoma nustatyti ir identifikuoti kitos sutarties šalies, nėra nurodomi jokie duomenys, pagal kuriuos būtų galima atskirti, koks asmuo yra nuomininkas, sutartyje nėra nei vardo, pavardės, kontaktinių duomenų, o asmens parašas ant sutarties nėra pakankamas duomuo sutarties šaliai tinkamai identifikuoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtos sutartys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso sutartims keliamų bendrųjų reikalavimų.

Apelianto nuomone, tai nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie apelianto vykdytos veiklos pobÅ«dį, tačiau toks skundo argumentas vertintinas kritiÅ¡kai kaip nepagrįstas. Taip pat pridurtina, kad tokias sutartis apeliantas pateikė tik teismui perdavus administracinio teisės pažeidimo bylÄ , o Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, suraÅ¡iusiai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , apie tokias sutartis neužsiminė. Be to, teismui pateiktos tik 3 sutartys, kurios sudarytos tÄ pačiÄ dienÄ , todėl nėra pagrindo sutikti, jog veiklos laikotarpiu tokios sutartys buvo sudaromos su visais klientais.Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173 str. 1 d., be viso ko, bÅ«tina nustatyti jo vykdytos veiklos sistemingumÄ ir aplinkybę, jog už vykdytÄ veiklÄ asmuo gavo tam tikras pajamas.

Bylos medžiaga (pajamų fiksavimo žurnale, kvituose, pažymoje dėl veiklos registravimo mokesčių registre esančiais duomenimis) nustatyta, kad V. R. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 3 d. iki 2013 m. vasario 25 d. vykdė taksi veiklÄ , neturėdamas privalomo leidimo, ir per minėtÄ laikotarpį gavo 5972 Lt pajamų, kurias apskaitė gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnale.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , kurių pagrindų priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama.             Teisėjas                                                                                                                                              ArtÅ«ras Å umskas NuoraÅ¡as tikras:

                                                                                                                     ArtÅ«ras Å umskasTeisėjas                                                                                          Â