2018-06-06 Nr. AB-11244-3-64-3-00477-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1472-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00477-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Telšių apskrities VPK), 30 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2014 m. kovo 28 d., 2014 m. balandžio 1 d. nuo 8.30 val. iki 16.45 val., 2014 m. birželio 16 d. nuo 7.30 iki 18.10 val., 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuo 7.30 iki 13.40 val., 2014 m. spalio 22 d. nuo 8.10 iki 16.00 val. buvo laikomas Akmenės rajono policijos areštinėje, nežmoniškomis ir žeminančiomis sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų, dėl ko patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, sveikatos pablogėjimu. Nurodė, jog areštinėje kameros sienos drėbtos iš molio, avarinės būklės, nuo lubų krenta tinkas, pelėsis, neveikia sanitarinis mazgas, nėra vandens, ventiliacijos, apšvietimo, šalta, neduoda patalynės, ant gultų neįmanoma atsisėsti, nes prišąla drabužiai, per visą parą niekas nedavė valgyti ir atsigerti vandens. Pareiškėjas nurodė, kad yra buvęs pareigūnas, todėl turėjo būti laikomas atskirai, tačiau buvo laikomas su kitu nuteistuoju. Pareigūnai jam atsisakė suteikti pirmąją medicinos pagalbą, buvo konvojuojamas lengvuoju automobiliu, pažeidžiant Konvojavimo įstatymą ir Kelių eismo taisykles.

2. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Akmenės rajono policijos komisariate nuo 2009 m. kovo 1 d. areštinė panaikinta, liko tik laikino sulaikymo patalpos (LSP), kuriose asmenys nuolat nelaikomi, į jas patalpinami tik laikinai sulaikyti ar suimti asmenys, kurie pristatomi tik trumpam į policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti ar pristatymui į teismą. Dėl nusikalstamos veikos padarymo A. M. sulaikytas 2014 m. kovo 27 d. ir 21.53 val. patalpintas į laikino sulaikymo patalpas. Pareiškėjas Akmenės r. PK laikino sulaikymo patalpose buvo nuo 2014 m. kovo 27 d. 21.53 val. iki 2014 m. kovo 28 d. 16.27 val., 2014 m. balandžio 1 d. nuo 11.15 iki 13.45 val., 2014 m. birželio 17 d. nuo 8.35 iki 16.40 val., 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuo 8.52 iki 10.06 val., ir nuo 11.55 iki 13.50 val., 2014 m. spalio 21 d. nuo 10.00 iki 17.00 val. Kadangi su pareiškėju buvo atliekami ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai, jis visą laiką nebuvo laikomas laikino sulaikymo patalpose. Nurodė, jog Telšių apskrities VPK neturi duomenų, kad pareiškėjas anksčiau butų reiškęs pretenzijas dėl jo galimai netinkamų laikymo sąlygų Akmenės PK laikino sulaikymo patalpose. Jokios kompetentingos įstaigos neatliko laikino sulaikymo patalpų patikrinimo dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų, taip pat negauta kitų asmenų skundų. Pabrėžė, jog policijos komisariatų laikino laikymo patalpoms netaikomi Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatyti reikalavimai, nes policijos komisariatų laikino sulaikymo patalpos prie laisvės atėmimo vietų patalpų nepriskiriamos. Reikalavimai laikino sulaikymo patalpoms yra nustatyti Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263. Akmenės rajono PK po 2009 m. kovo 1 d. areštinės uždarymo naudojamos trys laikino sulaikymo patalpos ir jos atitinka tokioms patalpoms keliamus reikalavimus. Nurodė, kad Laikino sulaikymo patalpoms nenumatytas ventiliacijos, tualeto, vandens tiekimo sistemos įrengimas, patalynės išdavimas, todėl pareiškėjo argumentus dėl nurodytų aplinkybių vertino kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad po areštinės uždarymo laikino sulaikymo patalpoje likęs sanitarinis mazgas nebenaudojamas, į laikino sulaikymo patalpas patalpinti asmenys vedami į tualetą, kuris įrengtas atskirose patalpose.

3. Atsakovas nurodė, kad laikino sulaikymo patalpose laikomi asmenys maitinami vadovaujantis Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais (gramais) vyrams, moterims ir nepilnamečiams, laikomiems PK areštinėse, patvirtintais LR generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100. Maistą Akmenės rajono PK laikino sulaikymo patalpose laikomiems asmenims tiekia R. Grituzo kavinė. Pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas laikino sulaikymo patalpose buvo maitinamas.

4. Atsakovas nurodė, kad patikrinus pareiškėjo duomenis Policijos informacinės sistemos personalo posistemyje buvo nustatyta, jog A. M. policijoje nėra dirbęs. Be to, pareiškėjas ir skunde nenurodė, kada, kokioje sistemoje ir kokiose pareigose dirbo, todėl patvirtinti ar paneigti, kad pareiškėjas yra buvęs pareigūnas, nėra galimybės.

5. Atsakovas paaiškino, kad Konvojavimo taisyklių 157 punkte numatyta, jog konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas ar kitais išimtinais atvejais gali būti pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone, o 158 punkte nurodyta, kad konvojuojamajam uždedami antrankiai, rankas laikant už nugaros, prisegami saugos diržai (jei įrengti). Antrankiai turi būti užrakinti tol, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į paskirties vietą. Objektyvių duomenų, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nenustatyta. Pareiškėjo teiginius, kad pareigūnai neužsegė diržo, viršijo leistiną greitį vertino kaip niekuo nepagrįstus.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Akmenės rajono PK patalpų valymą atlieka D. Petraitienės firma „Akvija“, su kuria pasirašyta valymo paslaugų teikimo sutartis. Areštinės, trumpalaikio ir ilgalaikio sulaikymo patalpos valomos kiekvieną dieną. Atsakovo vertinimu pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusio jo teises.

II. 7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo priimto administracinio akto – 2016 m. sausio 19 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo neišduotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas nuo 2014 m. kovo 27 d. 21.53 val. iki 2014 m. kovo 28 d. 16.27 val., 2014 m. balandžio 1 d. nuo 11.11 val. iki 16.05 val., 2014 m. birželio 17 d. nuo 8.35 val. iki 16.40 val., 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuo 8.52 val. iki 10.06 val. ir nuo 11.55 iki 13.50 val., 2014 m. spalio 21 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val. 2014 m. kovo 28 d. 14.28 val. pareiškėjas buvo išvežtas į Akmenės rajono apylinkės teismą ir į Akmenės rajono PK laikino sulaikymo patalpas parvežtas 15.40 val. 2014 m. balandžio 1 d. 13.45 val. pareiškėjas buvo išvežtas į Akmenės ligoninę ir į Akmenės rajono PK laikino sulaikymo patalpas grįžo 14.10 val. 2014 m. rugpjūčio 8 d. 10.05 val. pareiškėjas buvo išvežtas į Akmenės rajono apylinkės teismą ir į laikino sulaikymo patalpas grąžintas 11.55 val. Taigi iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas Akmenės rajono PK laikino sulaikymo patalpose nuo 2014 m. kovo 27 d. 21.53 val. iki 2014 m. kovo 28 d. 14.28 val., 2014 m. birželio 17 d. nuo 8.35 val. iki 16.40 val., ir 2014 m. spalio 21 d. nuo 10.00 iki 17.00 val. buvo laikomas ilgesnį negu 5 val. laikotarpį. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad nurodytais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas uždarymo į laikino sulaikymo kamerą laikotarpis, todėl teismas vertino, kad Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam laikino sulaikymo patalpoje ne ilgiau kaip 5 valandas, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus.

10. Teismas pasisakė, kad nors Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263, nėra numatytas ventiliacijos, tualeto, vandens tiekimo sistemos įrengimas, patalynės išdavimas, tačiau viršijus Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijoje, patvirtintoje 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553, numatytą uždarymo laikino sulaikymo patalpoje terminą (5 valandas), asmeniui turėjo būti užtikrintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1962-858/2014). Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog viršijus Instrukcijoje numatytą 5 valandų laikino sulaikymo terminą pareiškėjui buvo užtikrintos sąlygos, atitinkančios minėtą Lietuvos higienos normą, t. y., byloje teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjui 2014 m. kovo 27 d. buvo išduota patalynė, kad 2014 m. kovo 27 d. – 2014 m. kovo 28 d., 2014 m. birželio 17 d. ir 2014 m. spalio 21 d. jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu, vandeniu ir kt. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie Akmenės rajono PK laikino laikymo patalpų būklę, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jose nėra ventiliacijos, apšvietimo, šalta ir kt. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog atsakovas nevykdė Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, reikalavimų.

11. Dėl pareiškėjo maitinimo ginčo laikotarpiu, teismas pasisakė, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų matosi, kad 2014 m. kovo 28 d. pietumis buvo maitinamas vienas asmuo, balandžio 1 d. – 2 asmenys, birželio 17 d. – 2 asmenys, rugpjūčio 8 d. – 2 asmenys, spalio 21 d. – 1 asmuo. Tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad nurodytomis dienomis buvo maitinamas ir pareiškėjas, nes nėra duomenų, kiek asmenų šiomis dienomis Akmenės rajono PK laikino sulaikymo patalpose iš viso buvo laikoma. Kadangi pareiškėjas laikino sulaikymo patalpose 2014 m. kovo 27 d. - kovo 28 d., 2014 m. birželio 17 d. ir 2014 m. spalio 21 d buvo laikomas ilgesnį laiko tarpą nei 5 valandos, atsakovas nepateikė teismui nenuginčijamų įrodymų, kad nustatytu laiku neperkėlus pareiškėjo į ilgalaikio laikymo patalpas ar policijos areštinę, buvo užtikrinta jo teisė gauti maistą, kaip numatyta Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 8 punkte., teismas daro išvadą, kad nurodyta viešojo administravimo institucija – Telšių AVPK Akmenės r. PK ir jo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

12. Dėl pareiškėjo skundo argumentu, kad jis buvo konvojuojamas lengvuoju automobiliu, pažeidžiant Konvojavimo įstatymą ir Kelių eismo taisykles, nes buvo viršytas saugus greitis, teismas pasisakė, kad iš byloje esančių žiniaraščių matosi, kad pareiškėjas buvo vežamas tarnybiniais lengvaisiais automobiliais „Škoda Octavia“ ir „Nissan“, taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo vežamas pažeidžiant Konvojavimo taisykles. Pareiškėjo teiginiai, kad jį vežant buvo viršytas leistinas greitis, neįrodyti.

13. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad tik 2014 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui pateikė prašymą dėl užklausimo apie jo tarnybą VRM, ir tik 2015 m. vasario 3 d. buvo patvirtinta išvada dėl A. M. paskyrimo į atskirą Vilniaus pataisos namų sektorių, kadangi jis 1997-1998 m. atliko privalomąją pradinę karo tarnybą Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ame pulke. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis informavo Akmenės rajono PK pareigūnus apie savo tarnybą ir kad pareigūnai, turėdami tokią informaciją, laikė ar vežė pareiškėją kartu su kitu nuteistuoju, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Akmenės rajono PK pareigūnų veiksmus.

14. Teismas įvertinęs tai, kad 2014 m. balandžio 1 d. 13.08 val. į Akmenės rajono policijos komisariatą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba dėl A. M., kuris skundėsi skausmu krūtinės srityje ir galvos skausmu, jam buvo suteikta pirmoji pagalba, ligonis buvo nuvežtas į Akmenės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas gydytojų, jam paskirti vaistai, todėl pareiškėjo pretenzijas Akmenės rajono PK pareigūnams vertino kaip nepagrįstas.

15. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas uždarymo į laikino sulaikymo kamerą laikas, nebuvo išduota patalynė, nebuvo paneigti pareiškėjo teiginiai dėl maitinimo nesuteikimo, patalpų būklės (nuo lubų krenta tinkas, yra pelėsio, neveikė sanitarinis mazgas, nebuvo vandens, ventiliacijos, apšvietimo, buvo šalta), teismas darė išvadą, jog tai tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudarė pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistavo visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Teismas atsižvelgęs į pareiškėjo laikymo laikino sulaikymo kameroje sąlygas, trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į tai, jog nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kad šiuo atveju adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

III. 16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovą pašalinti visus trūkumus ir nubausti atisitinkamus asmenis.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

18. Pareiškėjas tvirtina, kad tuo metu kai jį sulaikė, jis nurodė, kad buvo atlikęs privalomą karo tarnybą VRM pirmajame pulke, todėl jis turėjo būti laikomas atskirai nuo kitų asmenų.

19. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis nebuvo maitinamas laikino sulaikymo kamerose.

20. Pareiškėjas teigia, kad teismas turėjo išreikalauti duomenis iš kurių būtų matyti, kokiu metu pareiškėjas buvo paimamas iš vienos įstaigos į kitą ir iš šių duomenų būtų galima įvertinti, kad kovojus viršydavo greiti važiuodamas.

21. Teismas nenustatė kokią baimę turėjo patirti pareiškėjas būdamas vienas kamerose su nuteistuoju, kadangi jis buvęs pareigūnas. Teismas neįpareigojo patikrinti laikino sulaikymo patalpų, nenurodė atsakovui pašalinti visus trūkumus.

22. Atsakovas nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

23. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą nesutinka, kadangi teismas nevertino visų atsakovo byloje esančių įrodymų ir argumentų bei faktinių bylos aplinkybių, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

24. Nurodo, kad pareiškėjas nebuvo visą laiką laikino sulaikymo patalpose, todėl teismas neįvertino šių aplinkybių, kad tam tikru metu jis būdavo iš kameros išvedamas, todėl teismas neturėjo konstatuoti pareiškėjo atžvilgiu pažeidimo, dėl jo laikymo ilgiau nei 5 valandas laikino sulaikymo patalpose.

25. Atsakovas dėl pareiškėjui suteikto maitinimo nurodo, kad maistas yra užsakomas asmenims laikomiems laikino sulaikymo kamerose, tačiau pripažįsta, kad neginčijamų įrodymų kurie patvirtintų, kad pareiškėjui maistas buvo išduotas pateikti negali, nes maisto išdavimas asmenims laikomiems laikino sulaikymo patalpose neregistruojamas.

26. Mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis.

27. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nurodo, tas pačias atlinkybes kaip ir apeliaciniame skunde. Iš pareiškėjo atsiliepimo matyti, kad jis nesutinka su atsakovo nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes byla iškelta iki 2016 m. liepos 1 d.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30. Dėl pareiškėjo pageidavimo dalyvauti posėdyje, teisėjų kopija paaiškina, kad administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalys savo poziciją dėl ginčo esmės, o vėliau ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Byloje surinktas pakankamas įrodymų kiekis. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

31. Pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia didesnės žalos atlyginimo sumos priteisimo. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, jog pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tvirtino, kad pareiškėjas visą laiką nebuvo laikomas kameroje ir jam maitinimas buvo užtikrintas.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Policijos veiklos įstatyme numatyta, kad Policijos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams. Atsižvelgiant į pareigūno apibrėžimą numatyte įstatyme, teisėjų kolegija su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad jis yra buvęs pareigūnas ir priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, nesutinka. Teismas įvertino byloje esančius duomenis ir paties pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis yra atlikęs privalomąją pradinę karo tarnybą, kas nėra laikytina, kad pareiškėjas, pagal Policijos veiklos įstatymą, buvo pareigūnu. Kitokių duomenų pareiškėjas nenurodo, todėl teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo situacijos vertinimu.

34. Iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 5-V-520 „Dėl kai kurių teritorinių policijos įstaigų areštinių likvidavimo priemonių patvirtinimo“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 5-V-247 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 5-V-520 „Dėl kai kurių teritorinių policijos įstaigų areštinių likvidavimo priemonių patvirtinimo“ pakeitimo matyti, kad areštinė Akmenės rajono policijos komisariate nuo 2009 m. kovo 1 d. yra likviduota (b. l. 38-40). Taigi Akmenės rajono PK yra tik laikino sulaikymo patalpos.

35. Asmenų laikymą policijos komisariatų laikino sulaikymo patalpose reglamentuoja 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija. Minėtos instrukcijos 39.2. punkte numatyta, kad į trumpalaikio sulaikymo patalpas sulaikytas asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, gali būti uždaromas išimtiniais atvejais, kol asmuo bus perkeltas į ilgalaikio sulaikymo patalpas ar policijos areštinę, bet ne ilgiau kaip 5 valandas.

36. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu, pažeidimas jį laikyti laikino sulaikymo kameroje ilgiau nei 5 val., buvo 3 kartus – nuo 2014 m. kovo 27 d. 21.53 val. iki 2014 m. kovo 28 d. 16.27 val. (viso 18 val. 37 min.), 2014 m. birželio 17 d. nuo 8.35 val. iki 16.40 val. (viso 8 val. 5 min.) ir 2014 m. spalio 21 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val. (viso 7 val.). Kitomis dienomis – 2014 m. balandžio 1 d. nuo 11.11 val. iki 16.05 val. (viso 4 val. 54 min.), 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuo 8.52 val. iki 10.06 val. ir nuo 11.55 iki 13.50 val., (viso 3 val. 9 min.), pareiškėjas buvo laikomas trumpiau nei 5 val., todėl pirmosios instancijos teismas pažeidimo, šiais atvejais, nenustatė pagrįstai ( b. l. 34 –37).

37. Dėl pareiškėjo maitinimo ginčo laikotarpiu, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas į bylą pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad buvo užsakomas maitinimas asmenims esantiems Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos areštinėje ginčo laikotarpiu.

38. 2014 m. birželio 17 d. pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje buvo nuo 8.35 val. iki 16.40 val., pareiškėjui buvo pateikti pietūs (b. l. 54), 2014 m. balandžio 1 d. nuo 11.11 val. iki 16.05 val. pareiškėjui buvo pateikti pietūs (b. l. 51), 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuo 8.52 val. iki 10.06 val. ir nuo 11.55 iki 13.50 val., pareiškėjui buvo pateikti pietūs (b. l. 56), 2014 m. spalio 21 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val., pareiškėjas gavo pietus (b. l. 60). 2014 m. kovo 28 d. pareiškėjui buvo pateikti tik pietūs (b. l. 49), nors pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje buvo nuo ryto, kadangi į laikino sulaikymo kamerą buvo patalpintas dar 2014 m. kovo 27 d. 21.53 val., todėl, šiuo konkrečiu atveju, pažeidimas dėl pusryčių neišdavimo pareiškėjui pripažįstamas. Likusioje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo išduotas maitinimas, sprendimas keistinas, konstatuojant, kad pareiškėjui buvo išduodamas maitinimas, pripažįstant, kad 2014 m. kovo 28 d. pareiškėjo teisė gauti pusryčius buvo pažeista.

39. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jis buvo konvojuojamas pažeidžiant kelių eismo taisykles, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde aiškiai nenurodo, kokiomis konkrečiomis dienomis ir kokiu konkrečiai būdu jo nurodyti pažeidimai pasireiškė. Pažymėtina, kad Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustatyti Konvojavimo taisyklėse.

40. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu (galiojusiu ginčo metu ir šiuo metu galiojančiu) konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Įvertinus byloje esančius duomenis susijusius su pareiškėjo konvojavimu ginčo laikotarpiu matyti, kad pareiškėjas pastabų dėl jo konvojavimo neteikė nei žodžiu, nei raštu. Pareiškėjas aplinkybių, kad teikė nusiskundimas, tačiau į jį buvo nereaguojama, skunduose nenurodo, todėl nėra pagrindo abejoti byloje surinktų duomenų apie pareiškėjo konvojavimą visuma. Atitinkamai pareiškėjo argumentai dėl netinkamo jo konvojavimo ginčo laikotarpiu atmestini kaip nepagrįsti.

41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, pritardama daliai atsakovo apeliacinio skundo argumentų, konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 100 Eur kompensaciją yra neadekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai ir turi būti mažinamas priteisiant 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

42. Įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, pareiškėjo nurodyti argumentai, patikrinti apeliacinės instancijos teismo, atmestini. Tačiau, teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius duomenis konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį ir už byloje nustatytą 3 kartų jo laikymo laikinojo sulaikymo kameroje pažeidimą ir pusryčių neišdavimo 2014 m. kovo 28 d. pažeidimą pareiškėjui priteisti 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. M. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė