Legislator Case Law & Legislation
26244a52-d18a-4980-bf7e-7d01bfcaa8f3 AI generated

26244a52-d18a-4980-bf7e-7d01bfcaa8f3 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number 26244a52-d18a-4980-bf7e-7d01bfcaa8f3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

(V. S.) ieÅ¡kinį atsakovei M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsakovės M. S. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. S. (V. S.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalinimo nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 1986-12-19 Klaipėdos miesto CMS, įraÅ¡o Nr. 2143 dėl atsakovės kaltės, palikti jai santuokinę pavardę; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovės asmenine nuosavybe pripažinti 54/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti naudojimusi butu tvarkÄ -ieÅ¡kovas naudojasi buto patalpa, plane žymima indeksu 5-10, atsakovė naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, plane žymimomis indeksais 5-5 ir 5-9, o patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 5-1, 5-2, 5-3, 5-4, 5-6, 5-7, 5-8 Å¡alys naudojasi bendrai; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 5760,00 Lt piniginę kompensacijÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

26244a52-d18a-4980-bf7e-7d01bfcaa8f3 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: Pusbrolis tėvams buvo pažadėjęs skolÄ grÄ Å¾inti butu, sutuoktiniai nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai pinigų pirkti butui Sankt Peterburge neturėjo. Atsakovė, jos atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį.Atsakovė iÅ¡ esmės paaiÅ¡kino prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo tėvai pinigų skolinti ar butui pirkti neturėjo, ieÅ¡kovas pinigų uždirbdavo pakankamai, be to, uždarbiaudavo ir papildomai- užsiiminėjo verslu, Å¡alys planavo persikelti į Sankt PeterburgÄ , ten ieÅ¡kojo buto, mano, kad pinigai sÄ skaitoje buvo ne ieÅ¡kovo tėvų, o jų bendri pinigai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

CIVILINĖS BYLOSCivilinė byla Nr. 2-557-512/2014(Proceso Nr. 2-06-3-10745-2013-4)Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.6.1.; 75.8.; 99.5.; 116.1; 116.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 12 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei JauniÅ¡kytei, dalyvaujant vertėjai S. A., ieÅ¡kovei M. S., ieÅ¡kovės atstovei advokatei V. T., atsakovui V. S. (V. S.), jo atstovui advokatui H. M., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

S. (V. S.) ieÅ¡kinį atsakovei M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsakovės M. S. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. S. (V. S.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalinimo nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 1986-12-19 Klaipėdos miesto CMS, įraÅ¡o Nr. 2143 dėl atsakovės kaltės, palikti jai santuokinę pavardę; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovės asmenine nuosavybe pripažinti 54/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti naudojimusi butu tvarkÄ -ieÅ¡kovas naudojasi buto patalpa, plane žymima indeksu 5-10, atsakovė naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, plane žymimomis indeksais 5-5 ir 5-9, o patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 5-1, 5-2, 5-3, 5-4, 5-6, 5-7, 5-8 Å¡alys naudojasi bendrai; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 5760,00 Lt piniginę kompensacijÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalta atsakovė. Atsakovė be jokio pagrindo kelia konfliktus, beveik kasdien įžeidinėja, naudoja psichologinį smurtÄ , neprisideda prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, slėpė savo tikrÄ sias gaunamas pajamas, per paskutiniuosius 7 santuokos metus pastebėjo, kad namuose pradėjo trÅ«kti bendrų pinigų, kurie buvo laikomi namuose. Negyvenant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vis vien prisidėdavo prie buto iÅ¡laikymo palikdamas pinigų. 1992-12-15 santuokos metu ieÅ¡kovo vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kito turto, kuris turėtų bÅ«ti padalintas nutraukiant santuokÄ nėra.

Butas yra dalus, 3 kambarių, Å¡alims yra reikalingi atskiri kambariai, be to, Å¡alys iki kreipimosi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo aiÅ¡kiai buvo iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ , kuris iÅ¡ sutuoktinių kokiÄ nuosavybės teisės dalį norės valdyti. Kadangi atsakovei tenka didesnė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis, iÅ¡ atsakovės priteistina 5760,00 Lt (77760,00 Lt- 66240,00 Lt /2 ) kompensacija. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė transformuojama į bendrÄ jÄ dalinę, todėl siekiant sudaryti Å¡alims sÄ lygas gyventi bute bÅ«tina nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ .Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu (patikslintu) praÅ¡o santuokÄ , sudarytÄ 1986-12-19 Klaipėdos miesto CMS, įraÅ¡o Nr. 2143, nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, atsakovės asmenine nuosavybe pripažinti 3 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe pripažinti 55,3 kv.m. 3 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 106083,00 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise tenkančiÄ didesnės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2005-04-14, t.y. santuokos metu, todėl abiems sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti dalinamas. Remiantis nekilnojamojo turto agentÅ«ros „Oktava“ pažyma, tokio buto rinkos kaina yra apie 4650000 rublių, kas sudaro 356166 Lt. Siekiant iÅ¡vengti galimų ginčų ir konfliktinių situacijų ateityje, mano, kad racionaliau bÅ«tų, jog kiekvienam sutuoktiniui atitektų po atskirÄ butÄ , ieÅ¡kovui butas (duomenys neskelbtini), o atsakovei butas (duomenys neskelbtini).

Kadangi ieÅ¡kovui tenkančio buto vertė yra didesnė, atsakovei turėtų bÅ«ti priteista 106083,00 Lt kompensacija (356166 Lt-144000 Lt/ 2). Kadangi ieÅ¡kovas bÅ«damas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku nemokėjo mokesčių už butÄ , jis turi atlyginti atsakovei pusę sumokėtų mokesčių laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn., t.y. 1472,78 Lt, su 442,14 Lt sumokėtais mokesčiais TELE2 ieÅ¡kovo skola atsakovei sudaro 1914,92 Lt. 2014-02-19 praÅ¡ymu dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo papildymo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1914,92 Lt skolÄ už buto dalies Å¡ildymÄ , bendrojo naudojimo objektų administravimÄ , nuolatinę priežiÅ«rÄ , kitas paslaugas ir pokalbius TELE 2 tinkle. 2013-10-31 pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi ieÅ¡kovas 2012 m. birželį paliko Å¡eimÄ ir visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino.

IeÅ¡kovas buvo nelojalus ir nesirÅ«pino bendrais Å¡eimos reikalais, Å¡eimos iÅ¡laikymui neskirdavo pakankamai pinigų, nemokėjo bÅ«sto iÅ¡laikymui mokesčių nei anksčiau, nei po to kai 2012 m. birželį paliko bendrus namus ir išėjo gyventi pas savo motinÄ . Beveik visÄ laikÄ , kai gyveno santuokoje, bendrais Å¡eimos reikalais, buitiniais rÅ«pesčiais rÅ«pinosi ir toliau rÅ«pinasi atsakovė. Byloje pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ banko sÄ skaitos parodo, jog ji moka buto mokesčius, be to nuo 2009 m. iki 2013 m. birželio mėn. apmokėjo ir ieÅ¡kovo mobilaus ryÅ¡io paslaugas. IeÅ¡kovas atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog atsakovės pateiktas turto padalijimo bÅ«das yra nepagrįstas ir pažeidžia ieÅ¡kovo interesus.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu už sutuoktinių bendras lėšas, todėl tik Å¡is butas turi bÅ«ti dalijamas nutraukiant santuokÄ . IeÅ¡kovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė, todėl į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä negali bÅ«ti įtraukiamas ir nutraukiant santuokÄ nedalinamas. 1997-2004 m. ieÅ¡kovo tėvai per kelis kartus paskolino ieÅ¡kovo pusbroliui V. S. apie 20000,00 JAV dolerių. Santykiai buvo paremti abipusiu pasitikėjimu, todėl paskolos nebuvo įformintos raÅ¡tu.

IeÅ¡kovo tėvams papraÅ¡ius grÄ Å¾inti pinigus, pastarasis pinigų neturėjo, todėl pasiÅ«lė ieÅ¡kovo tėvo ar ieÅ¡kovo naudai nupirkti nekilnojamÄ jį turtÄ Rusijos Federacijoje ir tokiu bÅ«du įvykdyti savo piniginę prievolę. IeÅ¡kovo tėvui mirus, V. S. ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus teisių perėmėjo, naudai nupirko butÄ . Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog butas įgytas trečiojo asmens naudai, realus Å¡io turto savininkas turėtų bÅ«ti ieÅ¡kovo tėvas ir motina, kurie realiai skolino pinigus V.

S.. Kadangi ieškovo tėvas mirė, ieškovo motinos sveikata buvo prasta, ji neturėjo sandorio sudarymo metu reikalingų dokumentų sandoriui įforminti, ieškovo motina sutiko, jog ieškovo vardu būtų sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Ieškovas darbo užmokestį gaudavo nacionaline valiuta ir iš gaunamų pajamų negalėjo sutaupyti butui Rusijos Federacijoje įsigyti. Sutuoktiniai niekada taip pat neturėjo didelių piniginių sumų ar santaupų, kurios galėjo būti panaudotos nekilnojamam turtui įsigyti.

IeÅ¡kovas bÅ«damas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymÄ paveldi savo tėvų turtÄ ir turtines teises, atsižvelgiant į susitarimÄ , jog skolininkas kreditoriui sutinkant gali įvykdyti prievolę trečiojo asmens naudai, darytina iÅ¡vada, jog ginčo butas atiteko kaip asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė. Atsakovės teiginiai, jog ieÅ¡kovas nuo 2012 m. birželio mėn. išėjo iÅ¡ namų ir paliko Å¡eimÄ yra neatitinkantys tikrovės. IeÅ¡kovas nuo pat buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo, Å¡iame bute gyvena, naudojosi butui teikiamomis paslaugomis, prisideda prie buto iÅ¡laikymo mokesčių. 2012-03-21 ieÅ¡kovas su UAB „Dextera“ sudarė rangos sutartį dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), langų pakeitimo ir už juos apmokėjo 3300,01 Lt, 2012-06-04 užsakė virtuvės langui roletÄ ir už jį sumokėjo, taip pat prisidėjo prie bÅ«sto iÅ¡laikymo apmokėdamas už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ .

Nesitikėjo, jog atsakovė imdama iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus grynais, o už paslaugas apmokėdama per elektroninę bankininkystę, kreipsis į teismÄ dėl kompensacijos už dalį sumokėtų mokesčių. Mano, jog prie buto iÅ¡laikymo turėtų prisidėti tik tokia pinigų dalimi, kuria ieÅ¡kovas naudojasi ir kuriÄ praÅ¡o teismo jam priteisti, t.y. 46/100 buto dalis. PraÅ¡o atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas, jo atstovas ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės paaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad į sÄ skaitÄ buvo pervedami tik tėvų pinigai.

Pusbrolis tėvams buvo pažadėjęs skolÄ grÄ Å¾inti butu, sutuoktiniai nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai pinigų pirkti butui Sankt Peterburge neturėjo. Atsakovė, jos atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį.Atsakovė iÅ¡ esmės paaiÅ¡kino prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo tėvai pinigų skolinti ar butui pirkti neturėjo, ieÅ¡kovas pinigų uždirbdavo pakankamai, be to, uždarbiaudavo ir papildomai- užsiiminėjo verslu, Å¡alys planavo persikelti į Sankt PeterburgÄ , ten ieÅ¡kojo buto, mano, kad pinigai sÄ skaitoje buvo ne ieÅ¡kovo tėvų, o jų bendri pinigai.

Apie pinigų skolinimo faktÄ pusbroliui nieko nežinojo, apie ieÅ¡kovo ir jo motinos bendrÄ sÄ skaitÄ taip pat nežinojo. IeÅ¡kinys ir patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies. Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės.Santuoka tarp Å¡alių sudaryta 1986-12-19 Klaipėdos miesto CMS, įraÅ¡o Nr. 2143. IeÅ¡kovas santuokÄ praÅ¡o nutraukti dėl atsakovės kaltės, pagrindine priežastimi nurodo nuolatinį psichologinį smurtÄ , neprisidėjimÄ prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, moralinį nepalaikymÄ .

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, teigdama, jog ieÅ¡kovas buvo nelojalus, slėpė tikrÄ sias gaunamas pajamas, pakankamai nesirÅ«pino Å¡eima, 2012 m. birželį paliko Å¡eimÄ ir išėjo gyventi pas savo motinÄ .CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v.

P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė tinkamai neatliko sutuoktinių pareigų. Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau.

Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Liudytoja N. B., kuri yra ieškovo mamos draugė, paaiškino, jog šeima gyveno nedarniai, namuose būdavo konfliktai, ieškovas išėjo iš namų dėl buvusių nesutarimų. Byloje apklausti kiti liudytojai nurodė, kad nors šeima gyveno iš pažiūros normaliai, tačiau vis dėlto buvo nesutarimų dėl pinigų, vaikų.

Kaip matyti iÅ¡ pačių Å¡alių paaiÅ¡kinimų konfliktai Å¡eimoje vyksta pakankamai senai. Apklausta teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog jų Å¡eimoje buvo įprasta, kai susipykus ieÅ¡kovas iÅ¡eidavo keliom dienom pas savo motinÄ , paskui vėl grįždavo. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė, jo moraliai nepalaikė, nesirÅ«pino, kai sirgo, pastoviai priekaiÅ¡taudavo dėl pinigų, slėpė gautas pajamas. Atsakovės teigimu ieÅ¡kovas pats slėpė tikrÄ sias savo pajamas, neprisidėjo pakankamai prie Å¡eimos poreikių tenkinimo, ant jos vienos pečių buvo visi buitiniai rÅ«pesčiai, ieÅ¡kovas perdėtai rÅ«pindavosi mama, dažnai pas jÄ lankydavosi.Sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog sudarę santuokÄ sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ . IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2012 metų birželio mėnesio, t. y. jau beveik dvejus metus. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Laikytina, kad nei vienas iÅ¡ sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų iÅ¡saugoti santuokÄ , nepakankamai rÅ«pinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų bÅ«dų nesutarimams iÅ¡spręsti.

Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, nerėmė vienas kito moraliai, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas Å¡ios santuokos iÅ¡saugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).Nesant ginčo dėl pavardžių, atsižvelgiant į Å¡alių praÅ¡ymus, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos turimos pavardės- S., S. (CK 3.69 straipsnis).Å alys reikalavimo dėl vienas kito iÅ¡laikymo nepareiÅ¡kė, todėl Å¡is klausimas nespręstinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl turto padalijimo, turto priskyrimo prie asmeninės ir jungtinės sutuoktinių nuosavybės.Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pagal VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡Ä ieÅ¡kovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1992-12-15 mainų sutartis (b. I tomas l. 24). P. R. Federacijos Vieningo valstybinio teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ ir sandorių su juo registrÄ ieÅ¡kovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartis trečiojo asmens naudai (b.

I tomas l. 132, 135). Ginčo dėl to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, byloje nėra. Taigi Å¡is nekilnojamasis turtas laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas nutraukiant tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ .Byloje kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nurodo, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuokÄ nedalintinas. Atsakovė teigia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, todėl pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti padalintas.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikÅ¡mingi Å¡ie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobÅ«dis.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ teismas vadovaujasi CK 3.87 - 3.91 straipsniais. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kada turtas yra priskiriamas asmeninei sutuoktinio nuosavybei. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali bÅ«ti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobÅ«dis, vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodomas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (LAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Formuojama teismų praktika, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teisės nustatančiÄ funkcijÄ , todėl sprendžiant tarp sutuoktinių kilusį ginÄÄ dėl turto priskyrimo asmeninėn ar bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, teismas turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

IeÅ¡kovas teigia, kad jo tėvai pusbroliui V. S. per kelis kartus paskolino pinigų virÅ¡ 20000 JAV dolerių, kuris skolÄ turėjo grÄ Å¾inti butu, tačiau mirus tėvui, sandoris sudarytas ieÅ¡kovo naudai. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu rėmėsi santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), be kita ko nurodė, kad ieÅ¡kovo tėvai tokių pinigų neturėjo, pinigai sÄ skaitoje buvo ne ieÅ¡kovo tėvų, o Å¡alių Å¡eimos bendri pinigai. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas, bÅ«damas jos sutuoktinis, savo uždirbtas, nuslėptas nuo atsakovės lėšas galimai padėjo į bendrÄ su motina banke atidarytÄ sÄ skaitÄ .

IÅ¡ byloje pateiktų sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad ieÅ¡kovo motinos sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje bendrasavininkas nurodytas V. S., laikotarpyje 1994-09-01 – 2000-05-24 buvo 3000 USD ir 162,58 USD, sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje 1994-09-01 – 2001-08-10 buvo 6000 USD (pajamos 2000-05-24) ir 324,16 USD, kas pinigus į sÄ skaitÄ pervedė iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡rašų nesimato (b. I tomas, l. 124-125). V. S. iÅ¡ sÄ skaitos 20079927020 į sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini) 2003-10-14 pervedė ir išėmė 5000 USD (iÅ¡raÅ¡e nurodyta kaip indėlio suma) (b.

II tomas, l. 58). 2004-05-24 ieÅ¡kovo motina V. S. pardavė žemės sklypÄ su sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso už 22000,00 Lt (b. I tomas l. 126-129). IeÅ¡kovo tėvas (duomenys neskelbtini) mirė (b. I tomas, l. 120). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartį trečiojo asmens naudai (b. I tomas l. 132, 135). 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėja nurodyta A. S. pirkėjas V. S., kuris sutartimi įsipareigojo butÄ perduoti ieÅ¡kovo V.

S. (V. S.) nuosavybėn (b. 1 tomas, l. 130-133). Minėtas butas registruotas tik ieÅ¡kovo V. S. (V. S.) vardu kaip jo nuosavybė (b. I tomas l. 134-135). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai turtas vieÅ¡ame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimÄ bÅ«tina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentÄ ir įsigijimo pagrindÄ ), bet ir kitus kriterijus: konkretaus turto paskirtį, Å¡io turto pobÅ«dį, tikruosius Å¡alių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu (LAT 2008-09- 29 nutartis Nr. 3K-3-422/2008).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo tėvai turėjo pinigų, galėjo jais disponuoti. Byloje nėra įrodymų, kad Å¡alys 1999-2005 metais disponavo tokiomis lėšomis, kad galėjo skolinti ar sumokėti už minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ pinigais. Nepagrįstas ir neįrodytas atsakovės teiginys, jog pinigai V. S., kurioje bendrasavininkas nurodytas V. S., sÄ skaitoje buvo Å¡alių bendri pinigai. Å alys darbo užmokestį gavo nacionaline valiuta, darbo užmokestis nebuvo pakankamas sutaupyti tokias lėšas, tai įrodo pažymos apie gaunamas pajamas, įrodymų, kad ieÅ¡kovas gavo papildomas pajamas iÅ¡ verslo, kaip teigia atsakovė, byloje nėra.

Tais atvejais, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių teigia esant tam tikrÄ santuokos metu įgytÄ turtÄ , kito sutuoktinio nuslėptÄ ar perleistÄ kitiems asmenims, tai turi įrodyti (CPK 178 straipsnis), t. y. pagrįsti, kad iÅ¡ tikrųjų toks turtas egzistuoja (egzistavo), jis įgytas ir kokiu teisėtu pagrindu abiejų ar vieno sutuoktinio, taip pat kad vienas sutuoktinis be kito žinios perleido ar nuslėpė tÄ turtÄ (LAT 2013 m. balandžio 26 d nutartis 3K-3-276/2013). Byloje aplinkybių apie piniginių lėšų perleidimÄ ar nuslėpimÄ nenustatyta.

Teismo vertinimu paskesni veiksmai taip pat patvirtina, jog butas nebuvo įgytas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, bute Sankt Peterburge Å¡eima negyveno, pagrįstų įrodymų, kad Å¡alys ketino ten apsigyventi taip pat nėra, bendromis lėšomis įgytas turtas nebuvo iÅ¡laikomas. Atsižvelgiant į Å¡io turto įsigijimo aplinkybes, faktinius bylos duomenis, vertintina, kad butas Sankt Peterburge nebuvo įgytas už sutuoktinių bendras lėšas, ieÅ¡kovas butÄ Ä¯gijo asmeninėn nuosavybėn, todėl į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä nutraukiant santuokÄ nepatenka.

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo.             Byloje nustatyta, kad Å¡alys santuokoje įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ : butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 d., 3.118 straipsnio 4 d., 3.123 straipsnis). Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iÅ¡ esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CPK 3.119 straipsnis).

Teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Priimdamas sprendimÄ , teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iÅ¡ byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

Teismo nuomone, tokių aplinkybių, jog teismas turėtų būti aktyvus ir rinkti įrodymus dėl turto vertės savo iniciatyva nėra, šalys buvo atstovaujamos advokatų, dalijamo turto vertės nustatymas nesusijęs su nepilnamečių vaikų interesais. Todėl teismas, nustatydamas dalijamo turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, vadovaujasi tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas, yra pateikusios ginčo šalys. Šioje byloje ieškovas rėmėsi VĮ Registro centro duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę (b.

I tomas, l. 26). Atsakovė jokių įrodymų paneigiančių nurodytÄ turto vertę nepateikė. Laikytina, kad ieÅ¡kovo nurodyta turto kaina yra tiksli.Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo Å¡ios prezumpcijos galima nukrypti tik CK nurodytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį;

į Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do.IeÅ¡kovas praÅ¡o padalinti butÄ , pripažįstant jam asmeninės nuosavybės teise 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei 54/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitektų jai. Tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , prioritetas teikiamas turto dalijimui natÅ«ra.

Turtas padalijamas natÅ«ra, jeigu toks padalijimo bÅ«das yra galimas. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ .

Teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat dalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 76,93 kv.m. naudingo ploto, 3 kambarių, kambariai yra nepereinami, atskiri. Pagal į bylÄ pateiktÄ buto patalpų padalinimo projektÄ , yra galimybė butÄ padalinti natÅ«ra (b.

I tomas, l. 27-28). Atsižvelgiant į tai, kad pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenis butÄ galima padalinti į dvi dalis, t. y. 54/100 ir 46/100 dalis, į tai, kad ieÅ¡kovas sutinka, jog jam bÅ«tų paskirta mažesnė buto dalis, į gaunamas pajamas, galimybę iÅ¡mokėti kompensacijÄ , t.y. į tai, kad pagal savo materialinę padėtį atsakovė iÅ¡mokėti kompensacijÄ už sutuoktiniui tenkančiÄ buto dalį, jei bÅ«tų sprendžiama visÄ butÄ natÅ«ra paskirti tik atsakovei, atsakovė neturėtų galimybių, teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kovo nurodytas reikalavimas padalinti butÄ natÅ«ra yra pagrįstas, atsakovei priteistina 54/100 dalys buto, 77760,00 Lt vertės, o ieÅ¡kovui 46/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), 66240,00 Lt vertės, nustatant naudojimosi butu tvarkÄ .

Remiantis VÄ® „Registrų centras“ paruoÅ¡tu patalpų padalinimo projektu, ieÅ¡kovui skirtina naudotis buto patalpa, plane žymima indeksu 5-10, atsakovei skirtina naudotis patalpomis, plane žymimomis indeksais 5-5 ir 5-9, o patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 5-1, 5-2, 5-3, 5-4, 5-6, 5-7, 5-8 Å¡alims skirtina naudotis bendrai. Å alių santuokoje įgyto turto vertė sudaro 144000,00 Lt, ieÅ¡kovui atitenkančio turto vertė yra 66240,00 Lt, atsakovei – 77760,00 Lt, pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, todėl, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 5760,00 Lt kompensacija už atsakovei atitenkančiÄ didesnę turto dalį.

Dėl mokesčių už butÄ ir TELE 2 paslaugas priteisimo. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1472,78 Lt sumokėtų mokesčių už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn., ir 442,14 Lt už apmokėtas TELE2 paslaugas, viso 1914,92 Lt. Nurodo, kad minėtu laikotarpiu AB „Klaipėdos energija“ sumokėjo 1971,41 Lt už buto Å¡ildymÄ , DNSB „Smiltelė“ sumokėjo 747,98 Lt už bendro naudojimo objektų administravimÄ , nuolatinę priežiÅ«rÄ bei sunaudotÄ bendroms reikmėms elektros energijÄ , Klaipėdos kraÅ¡to atliekų tvarkymo centrui sumokėta rinkliava 226,17 Lt, iÅ¡ viso už butÄ sumokėta 2945,56 Lt.

Ginčo dėl sumokėtų mokesčių dydžio nėra.Nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 m. birželio mėn. gyvena pas savo motinÄ (duomenys neskelbtini), t.y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pastaruoju metu negyvena. Atsakovė pateikė pažymas ir paslaugų tiekėjų paskaičiavimus apie už į butÄ suteiktas paslaugas sumokėtas (mokėtinas) sumas, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us (b. I tomas l. 81-91, II tomas l. 11, 17-30, 55). IeÅ¡kovas pripažino, kad pats nemokėjo mokesčių už butÄ , nes jo teigimu duodavo pinigus ieÅ¡kovei, kuri apmokėdavo sÄ skaitas.

Å ie ieÅ¡kovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Liudytojų G. L., V. A. parodymai, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovei pinigus vertintini abejotinais objektyvumo prasme, kadangi jie yra ieÅ¡kovo draugai, be to, nenurodė kiek neva perdavė ieÅ¡kovas atsakovei pinigų, o pats nupasakotas pinigų perdavimo faktas kelia pagrįstų abejonių. RaÅ¡ytinių įrodymų apie perduotas pinigų sumas ieÅ¡kovas nepateikė. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. mokesčius už butÄ sumokėjo savarankiÅ¡kai paslaugų teikimo įmonėms.

Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ (CK 4.76 straipsnis). IeÅ¡kovas yra buto, už kurį atsakovė sumokėjo mokesčius, bendraturtis.

Ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog minėtu laikotarpiu prisidėjo prie buto išlaikymo, todėl ieškovas privalo sumokėti atsakovei pusę sumos, t.y. 1472,78 Lt.Atsakovė taip pat prašo priteisti 442,14 Lt sumokėtus mokesčius už TELE 2 paslaugas. Iš byloje esančios TELE2 pažymos matyti, kad ieškovo vardu yra registruoti du telefono numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010-10-26 ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-11-21. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu buvo registruotas laikotarpiu nuo 2010-10-26 iki 2013-06-07, o nuo 2013-06-07 perrašyta atsakovės vardu.

Byloje esančios paslaugų ataskaitos ir detalizuoti atsakovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai nepatvirtina, jog atsakovė praÅ¡omÄ priteisti 442,14 Lt sumÄ sumokėjo bÅ«tent už ieÅ¡kovo naudojamas paslaugas TELE 2 tinkle. Todėl atsakovės reikalavimas priteisti 442,14 Lt už sumokėtas TELE 2 paslaugas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį (priešieškinį) iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Byloje yra įrodymai apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – žyminis mokestis 200,00 Lt (b. I tomas, l. 5), kitos žyminio mokesčio dalies (461-200 = 261,00 Lt) sumokėjimas 2013-09-18 nutartimi atidėtas (b. I tomas, l. 30). Nors byloje pateiktas prašymas iš atsakovės priteisti 8349,00 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, tačiau ieškovas yra pateikęs rašytinius įrodymus apie turėtas išlaidas už advokato paslaugas tik 3630,00 Lt sumai.

Byloje yra įrodymai apie atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 360,00 Lt (288,00 Lt+72,00 Lt) žyminis mokestis (b. I tomas l. 105, II tomas l. 7), iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti 4000,00 Lt, kitos iÅ¡laidos (dokumentų vertimÄ , Swedbank iÅ¡raÅ¡us, GRT pažymÄ ) 500,00 Lt.Visumoje vertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinta 90 procentų, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinta 36 procentai. Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 180,00 Lt žyminio mokesčio, 3267,00 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, viso 3447,00 Lt, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 129,60 Lt žyminio mokesčio ir 1440,00 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, 180,00 Lt kitų iÅ¡laidų, viso 1749,60 Lt, atlikus tarpusavio įskaitymÄ iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų 1697,40 Lt bei žyminio mokesčio valstybei: iÅ¡ ieÅ¡kovo – 26,10 Lt, iÅ¡ atsakovės - 234,90 Lt.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 540 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 1986-12-19 Klaipėdos miesto CMS, įraÅ¡o Nr. 2143, tarp V.

S. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iki santuokos pavardė V., dėl abiejų kaltės.Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti santuokines pavardes – S., S..Å alims viena kitai iÅ¡laikymo nepriteisti.Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ :M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise pripažinti 54/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 77760,00 Lt vertės;V. S. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise pripažinti 46/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66240,00 Lt vertės;IeÅ¡kovui V.

S. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iÅ¡ atsakovės M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 5760,00 Lt piniginę kompensacijÄ už jai atitenkančiÄ didesnę turto dalį.Nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :V. S. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini), naudojasi patalpa, plane žymima indeksu 5-10, M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpomis, plane žymimomis indeksais 5-5 ir 5-9, o patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 5-1, 5-2, 5-3, 5-4, 5-6, 5-7, 5-8 Å¡alys naudojasi bendrai.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini), 1472,78 Lt sumokėtų buto mokesčių atsakovei M. S., a.k. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovės M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 1697,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui V. S. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini), ir 234,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini), 26,10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo nuoraÅ¡Ä teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                 Egidijus Mickevičius