26206bb9-a2e4-4f24-8a7f-ab01f76ec966 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedskundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į administracinį teismÄ ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.PareiÅ¡kÄjas patikslintame skunde (b. l. 17-22) nurodÄ, kad jis (tikslaus laikotarpio nepamena) laisvÄs atÄmimo bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje (toliau â PravieniÅ¡kių PN-AK) atliko 1 sektoriuje.
Legislator headnote
AI generated26206bb9-a2e4-4f24-8a7f-ab01f76ec966 · Regionų administracinis teismas: Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklÄ, kiekviena ginÄo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A575-662/11).
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
                                                                                             AdministracinÄ byla Nr. I-1499-402/2018                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02549-2017-4                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                                                 55.1.1                      REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2018 m. kovo 22 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Natalja ZelionkienÄ, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, nedalyvaujant Å¡alims,vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo F.
K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į administracinį teismÄ ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.PareiÅ¡kÄjas patikslintame skunde (b. l. 17-22) nurodÄ, kad jis (tikslaus laikotarpio nepamena) laisvÄs atÄmimo bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje (toliau â PravieniÅ¡kių PN-AK) atliko 1 sektoriuje.
NurodÄ, jog gyvenamojo ploto trÅ«ko 1 bÅ«rio 14 brigadoje gyvenamojoje patalpoje Nr. 10, 7 bÅ«rio 72 brigados gyvenamosiose patalpose, teigÄ, jog įrengti baldai dar labiau mažino gyvenamÄ jį plotÄ . PažymÄjo, kad 1, 7 bÅ«riuose dirbtinis apÅ¡vietimas buvo labai mažas, gyvenamųjų patalpų lubos, sienos, grindys pasenusios, patalpos kritinÄs bÅ«klÄs. Gyvenamosiose patalpose trÅ«ko spintelių ir kabliukų rÅ«bams kabinti, todÄl rÅ«bus turÄjo laikyti krepÅ¡iuose po lova. DÄl didelio nuteistųjų skaiÄiaus 1, 7 bÅ«riuose prie sanitarinių mazgų ir prausykloje susidarydavo eilÄs, trÅ«ko tualetų, kriauklių, dušų.
Prausykloje bei duÅ¡o patalpoje nebuvo veidrodžių, lentynÄlių higienos reikmÄms susidÄti. NurodÄ, kad 1 bÅ«ryje nebuvo įrengto duÅ¡o, todÄl naudojosi bendru duÅ¡u, kuris buvo be pertvarų, tuo buvo pažeistas privatumas. DÄl tokių atsakovÄs atstovo veiksmų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ diskomfortÄ , jautÄ nepatogumus, pažeminimÄ . PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti.AtsakovÄ atsiliepime į skundÄ (b. l. 26-33) nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas į PravieniÅ¡kių PN-AK atvyko 2016 m. gegužÄs 2 d.
PažymÄjo, kad minimaliai tenkanÄio vienam nuteistajam gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmÄs atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkÄs numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judÄti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Nuteistojo gyvenamasis plotas nÄra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikÅ¡telÄs, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.
Patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta yra užtikrinama, gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keiÄiamos naujomis. Ä®staigoje patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka, yra sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iÅ¡kabinti nuteistųjų budÄjimo grafikai. BudÄtojai aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nuteistieji turi prievolÄ tvarkytis patalpas. Jei patalpose buvo pelÄsis, parazitai, reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kÄjas netinkamai vykdÄ savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budÄtojas. 1-o sektoriaus bendroje duÅ¡inÄje nÄra įrengtos pertvaros ir pakabintos užuolaidos. 1 bÅ«ryje įrengti 5 unitazai (tupimi), 5 praustuvÄs, 1 duÅ¡as, 7 bÅ«ryje įrengti 7 unitazai (sÄdimi), 7 kriauklÄs, 1 duÅ¡as.
PareiÅ¡kÄjas dÄl inventoriaus trÅ«kumo sanitariniuose mazguose ir laukimo eilÄse nusiprausti ar eilių prie tualetų, į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipÄ. PažymÄjo, kad pataisos namų gyvenamosios patalpos įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. PareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu į pataisos namų PsichologinÄs tarnybos skyriaus specialistus dÄl streso, patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinÄs depresijos nesikreipÄ.
PareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jis bÅ«tų kreipÄsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dÄl sveikatos pablogÄjimo, kurį galÄjo įtakoti blogis gyvenimo sÄ lygos, nÄra. PareiÅ¡kÄjas savo skunde remiasi abstrakÄiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkreÄiai neįvardija valstybÄs kaltÄs, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisÄto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. NenustaÄius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumos, nÄra pagrindo kalbÄti apie žalos atlyginimÄ .
PareiÅ¡kÄjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkreÄiai paskaiÄiuotas. Å ios aplinkybÄs taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kÄjas į teismÄ kreipÄsi galimai siekdamas sau tik turtinÄs naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybÄs. PareiÅ¡kÄjo skundÄ praÅ¡Ä atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmÄ PravieniÅ¡kių PN-AK 1 -mo sektoriaus 1 bÅ«rio 14 brigados gyvenamojoje patalpoje Nr. 10 ir 7 bÅ«rio 72 brigados gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisÄ Ä¯ bausmÄs atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog 1 -mo sektoriaus 1 bÅ«rio 14 brigados gyvenamojoje patalpoje Nr. 10 ir 7 bÅ«rio 72 brigados gyvenamosiose patalpose trÅ«ko gyvenamojo ploto normos.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minÄtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolÄ atlyginti žalÄ .NeteisÄtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu. TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai â atviroji kolonija arba jos pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ .
Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklÄ, kiekviena ginÄo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A575-662/11).
Taigi pareiÅ¡kÄjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinanÄius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).Kadangi pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmÄs atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvÄs atÄmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama â nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos âPataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄsâ (toliau â TaisyklÄs).
Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabuÄio tipo patalpose, o 11-1.2 p. â ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas į PravieniÅ¡kių PN atvyko 2016 m. gegužÄs 2 d. (b. l. 34).Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabuÄio tipo pastato kambarys.
BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaiÄiaus, užima pusÄ arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvÄ, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvÄ, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos.
Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kÄjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kÄjas, nei pareiÅ¡kÄjas, nei atsakovas nepateikÄ. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkreÄiu pareiÅ¡kÄjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaiÄių nÄra pateikta, todÄl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaiÄiuotinas konkreÄios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ konkreÄios patalpos miegamųjų vietų skaiÄiaus.PareiÅ¡kÄjas teismui pateiktame skunde nurodÄ, jog gyvenamojo ploto jam trÅ«ko 1 -mo sektoriaus 1 bÅ«rio 14 brigados gyvenamojoje patalpoje Nr. 10 ir 7 bÅ«rio 72 brigados gyvenamosiose patalpose, todÄl teismas pasisakys tik dÄl minÄtų gyvenamųjų patalpų ploto normos atitikties teisÄs aktuose reglamentuotam minimaliam gyvenamajam plotui, tenkanÄiam vienam asmeniui.PareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužÄs 10 d. iki 2016 m. rugpjÅ«Äio 25 d. buvo paskirtas gyventi į 7 bÅ«rį 72 brigadÄ , 3 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 34,57 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,14 kv. m (b. l. 27, 37).
PareiÅ¡kÄjas nuo 2016 m. rugpjÅ«Äio 25 d. iki 2017 m. gegužÄs 3 d. buvo paskirtas gyventi į 1 bÅ«rį 14 brigadÄ , 10 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 14,29 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,57 kv. m (b. l. 27, 37).GavÄs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiÅ¡kÄjas neginÄijo atsakovÄs atstovo pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kÄjo gyvenamÄ sias vietas, jų plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaiÄių ginÄui aktualiu laikotarpiu, nepateikÄ jokių objektyvių įrodymų, galinÄių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dÄl gyvenamųjų vietų skaiÄiaus ginÄo patalpose.Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nÄra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti atsakovÄs atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginÄo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kÄjas, plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaiÄių, todÄl, vertinant pareiÅ¡kÄjo reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi atsakovÄs atstovo pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kÄjo gyvenamÄ sias vietas, vertinamuoju laikotarpiu Å¡iose patalpose gyvenusių asmenų skaiÄių.Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui gyvenant 1 -mo sektoriaus 1 bÅ«rio 14 brigados gyvenamojoje patalpoje Nr. 10 ir 7 bÅ«rio 72 brigados gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta jo teisÄ Ä¯ kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todÄl nÄra pagrindo valstybÄs deliktinÄs atsakomybÄs taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisÄtumo (ABTÄ® 56 str.).Taip pat pažymÄtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios TaisyklÄs nenumatÄ, kad į Å¡iuose teisÄs aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinÄiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaiÄiuojamas gyvenamosiose patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014).
TaÄiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad 1, 7 bÅ«riuose dirbtinis apÅ¡vietimas buvo labai mažas, gyvenamųjų patalpų lubos, sienos, grindys pasenusios, patalpos kritinÄs bÅ«klÄs. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatÅ«rai, apÅ¡vietai ir drÄgmei reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d.) 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 oC ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 oC, santykinÄ oro drÄgmÄ â nuo 35 proc. iki 65 proc. Gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx (14 punktas).AtsakovÄs atstovÄ pateikÄ Åªkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymÄ (b. l. 38-39), kurioje nurodyta, kad patalpose įrengtas kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų Å¡viestuvai, įstaiga užtikrina tinkamÄ patalpų apÅ¡vietimÄ .
Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes ar sugadintus Å¡viestuvus, jie nedelsiant keiÄiami. Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kÄs pataisos namų administracijai ar pareigÅ«nams nusiskundimÄ dÄl netinkamo apÅ¡vietimo, bÅ«tų praÅ¡Äs pakeisti perdegusias lempas ar kt. Taip pat atkreiptinas dÄmesys, kad pareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai nurodÄ minÄtas aplinkybes, kurios pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinÄs žalos atlyginimo, taÄiau savo pateiktų argumentų nepagrindÄ jokiais objektyviais duomenimis, todÄl teismas netikÄti PravieniÅ¡kių PN paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo.
Byloje esanÄiame Medicininiame pažymÄjime (b. l.
35) nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl sveikatos sutrikimų, kuriuos galÄjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, nesikreipÄ Ä¯ gydytojÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde kÄlÄ pretenzijas dÄl einamojo remonto neatlikimo 1 ir 7 bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, nurodydamas, kad gyvenamųjų patalpų lubos, sienos, grindys pasenusios, patalpos kritinÄs bÅ«klÄs.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.
AtsakovÄs atstovÄ atsiliepime pažymÄjo, kad įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į gyvenamųjų patalpų bÅ«klÄ. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas turi galimybÄ raÅ¡yti skundus dÄl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai VisuomenÄs sveikatos centrui, taÄiau duomenų apie patikrinimus, pagal pareiÅ¡kÄjo skundus, ar pareiÅ¡kÄjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dÄl minÄtų aplinkybių, byloje nÄra. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių jo teiginius dÄl netinkamos patalpų bÅ«klÄs. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas tik konstatavo savo nuomonÄ apie kalinimo sÄ lygas bÅ«riuose, taÄiau visiÅ¡kai nepagrindÄ Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmÄmis, o teisÄs ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidÄjas jam nesuteikÄ, todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjas Å¡iuo atveju neįrodÄ kaltų atsakovo veiksmų ir neturtinÄs žalos egzistavimo fakto.PareiÅ¡kÄjas žalÄ kildina ir iÅ¡ to, jog trÅ«ko spintelių rÅ«bams susidÄti ir kabliukų rÅ«bams kabinti, todÄl rÅ«bus turÄjo laikyti krepÅ¡iuose po lova.PareiÅ¡kÄjas į bylÄ jokių Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtinanÄių įrodymų (pvz. raÅ¡ytų, bet neįteiktų skundų, raÅ¡ytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikÄ.
Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dÄl baldų trÅ«kumo, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiÅ¡kÄjo abstraktÅ«s tvirtinimai apie tai, kad trÅ«ko spintelių rÅ«bams susidÄti ir kabliukų rÅ«bams kabinti, todÄl Å¡ie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai ir atmestini.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog prausykloje bei duÅ¡o patalpoje nebuvo veidrodžių, lentynÄlių higienos reikmÄms susidÄti.
AtsakovÄs atstovÄ atsiliepime (b. l.
31) nurodÄ, jog prausykloje yra įrengti veidrodžiai, lentynÄlÄs higienos sreikmÄms susidÄti. LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 nÄra nurodyta, kad duÅ¡o patalpoje turi bÅ«ti veidrodis, lentynÄlÄs higienos reikmÄms susidÄti. Savo argumentus pagrindžianÄių duomenų pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ. Teismo vertinimu, atsakovÄs pateikti įrodymai paneigia deklaratyvius pareiÅ¡kÄjo argumentus, jog prausykloje bei duÅ¡o patalpoje nebuvo veidrodžių, lentynÄlių higienos reikmÄms susidÄti.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog dÄl didelio nuteistųjų skaiÄiaus 1, 7 bÅ«riuose prie sanitarinių mazgų ir prausykloje susidarydavo eilÄs, trÅ«ko tualetų, kriauklių, dušų. LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (toliau - ir Patalpų aprÅ«pinimo inventoriumi normos) nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvÄ deÅ¡imÄiai asmenų, tualete â po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų.
Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 âDÄl laisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimoâ numatÄ 1 praustuvÄ 15 nuteistųjų, 1 klozetÄ (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuarÄ 15 nuteistųjų.AtsakovÄs atstovÄ atsiliepime į skundÄ nurodÄ, jog 1 bÅ«ryje įrengti 5 unitazai (tupimi), 5 kriauklÄs, 1 duÅ¡as, 7 bÅ«ryje įrengti 7 unitazai (sÄdimi), 7 kriauklÄs, 1 duÅ¡as (b. l. 39).AtsakovÄ nepateikÄ duomenų apie ginÄo laikotarpiu 1, 7 bÅ«riuose buvusį nuteistųjų skaiÄių.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ savo praktikoje yra konstatavÄs, kad Å¡io pobÅ«džio ginÄuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principÄ , nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigÄ prie informacijos, galinÄios atmesti ar paneigti konkreÄius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 2573/03), todÄl pareiÅ¡kÄjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžianÄių patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 4171/04, 20 paragrafas).
Kadangi pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvÄs atÄmimo vietos administracijai (2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. 858-977/2013). PastebÄtina, kad laisvÄs atÄmimo įstaigai nesugebÄjus paneigti pareiÅ¡kÄjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A261-1802/2013).
Kadangi nÄra galimybÄs apskaiÄiuoti sanitarinių įrenginių skaiÄiaus, tenkanÄio Normose nurodytam atitinkamam skaiÄiui nuteistųjų, todÄl pripažintinos pagrįstomis pareiÅ¡kÄjo skundo aplinkybÄs dÄl jo neaprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ nuteistiesiems suteikiama galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas skunde neginÄija aplinkybÄs, kad jam buvo suteikta galimybÄ nusiprausti po duÅ¡u, taÄiau pažymi, kad dÄl didelio nutiestųjų skaiÄiaus ne visada spÄdavo pasinaudoti sanitariniais įrenginiais bei laukdavo eilÄse.
Bylos duomenimis pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ Ä¯ atsakovÄ dÄl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, dÄl vietos trÅ«kumo prausiantis duÅ¡e. Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs).
Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis. NeturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
NagrinÄjamu atveju byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, kad dÄl pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmÄs, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog privatumas nebuvo užtikrintas jam naudojantis duÅ¡o patalpomis. AtsakovÄs atstovÄ atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad 1 sektoriuje esanti duÅ¡inÄ tvarkinga. DuÅ¡ai sienele ar užuolaida nÄra atskirti.
PažymÄtina, kad teisÄs aktai nereglamentuoja duÅ¡o vietų atskyrimo, taÄiau iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (žr. 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ) matyti, kad nors pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybÄs civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisÄs aktuose nÄra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todÄl jų neįrengimas pats savaime nÄra neteisÄtas veiksmas, taÄiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybÄ neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo.
Å iuo aspektu pabrÄžtina ir tai, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybÄ, kad nustaÄius ypaÄ prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybÄ naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudaranÄių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas tik konstatavo minÄtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindÄ Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmÄmis, nes teisÄs ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidÄjas jam nesuteikÄ.
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad pareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai nurodÄ, jog minÄtos faktinÄs aplinkybÄs (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinÄs žalos atlyginimo, taÄiau visiÅ¡kai nepagrindÄ ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogÄjimo, iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.Nors pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad dÄl netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų jam teko patirti sveikatos sutrikimų, buvo pažemintas jo orumas ir garbÄ, patyrÄ didžiulį psichologinį sukrÄtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , taÄiau įrodymų, jog bÅ«damas PravieniÅ¡kių PN jis kreipÄsi į Sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nepateikÄ.
IÅ¡ 2018 m. sausio 19 d. PravieniÅ¡kių PN medicininio pažymÄjimo Nr. 81(3)-32 matyti, jog pareiÅ¡kÄjas į sveikatos priežiÅ«ros specialistus kreipÄsi tik dÄl bendro pobÅ«džio sveikatos sutrikimų (b. l. 35). Pats pareiÅ¡kÄjas bausmÄs atlikimo laikotarpiu dÄl psichologinÄs pagalbos nesikreipÄ (b. l. 36). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl bausmÄs atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ, o byloje nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininÄ pagalba.
Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgÄs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ dÄl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN per pareiÅ¡kÄjo nurodytÄ laisvÄs atÄmimo atlikimo Å¡ioje įstaigoje laikÄ neužtikrino jam teisÄs aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaiÄiaus, tinkamo privatumo duÅ¡e, todÄl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs). NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo iÅ¡vadai jog atsakovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kÄju galÄtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, taÄiau teismas, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo bausmÄs atlikimo sÄ lygų (pažeidžiant vienam asmeniui nustatytÄ praustuvių ir tualetų skaiÄių, privatumÄ duÅ¡e), pažeidimų trukmÄ ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444â 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Å ioje byloje pareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisÄ Ä¯ teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.
TaÄiau neturtinÄs žalos atlyginimas nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinÄs ar neturtinÄs žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Ä®rodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgÄsis, į bylÄ nepateikta.
Ä®vertinÄs paminÄtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisÄs į teisÄs aktuose nustatytų bausmÄs atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo pataisos namuose sÄ lygas (materialinio buitinio aprÅ«pinimo, privatumo duÅ¡e), o reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista F. K. teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje. PareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
TeisÄja                                                                                                                     Natalja ZelionkienÄ