2013-12-11 Nr. AB-9860-3-61-3-06157-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-1100/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06157-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. V. ir R. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos M. V. ir R. V. (toliau – ir pareiškėjos) 2013 m. spalio 31 d. pateikė teismui skundą, prašydamos priteisti iš Lietuvos valstybės neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nustatyta, kad pareiškėja M. V. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dirbo Kauno teritorinės muitinės Centrinio F tipo muitinio sandėlio veiklos organizavimo skyriaus vyriausiaja inspektore, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki dabar dirba Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) Sulaikytų prekių administravimo skyriaus vyriausiaja inspektore.

Nustatyta, kad pareiškėja R. V. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dirbo Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiaja inspektore, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki dabar dirba Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus vyriausiaja inspektore.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti M. V. skundą dalyje dėl neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir R. V. skundą dalyje dėl neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir išaiškino M. V. ir R. V. teisę už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. skundą paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui; priėmė M. V. skundą dalyje dėl neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.; priėmė R. V. skundą dalyje dėl neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2013 m. spalio 1 d. Iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir Kauno teritorinę muitinę. Išsiuntė skundą atsakovams bei įpareigojo iki 2013 m. gruodžio 9 d. pateikti teismui 3 atsiliepimo į skundą egzempliorius bei turimą su pareiškėjų keliamu ginču susijusią medžiagą. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą dalyje dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (dėl abiejų pareiškėjų) su priedais grąžino jį padavusiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, o už netinkamą darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį, taigi bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys. Vadinasi, kaip ir šiuo atveju, atsakovu už M. V. prašomą laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėtų būti Kauno teritorinė muitinė, atitinkamai atsakovu už R. V. prašomą laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. taip pat turėtų būti Kauno teritorinė muitinė. Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnį ir nustatė, kad skundo dėl darbo užmokesčio, kurį pareiškėjoms mokėjo Kauno teritorinė muitinė, priteisimo nagrinėjimas pagal atsakovo buveinės vietą priskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjų skundą dalyje dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsisakyta priimti, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Skundas dalyje dėl neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo M. V. už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. ir skundas dalyje dėl neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo R. V. už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2013 m. spalio 1 d. iš esmės atitiko ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimus, todėl buvo priimtas.

II. Pareiškėjos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymi, kad savo skunde atsakovais nurodė Lietuvos valstybę ir Muitinės departamentą. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ 2 punktu. Paaiškina, kad muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas, kaip įstatymas, nustatantis Lietuvos Respublikos muitinės paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, funkcijas, struktūrą veiklos organizavimą, finansavimą, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, kitais asmenimis, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis pagrindus, bei kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai (Statuto 1 str. 2, 3 d.).

Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Statuto atskirų straipsnių pakeitimai, susiję su muitinės sistemos valdymu ir darbo organizavimu. Muitinės departamento ir muitinės įstaigų personalo (muitinės pareigūnų) valdymą atlieka Muitinės departamento generalinis direktorius (Statuto 51 str. 1 d.), o atlikus atskirų skyrių, tarnybų bei funkcijų centralizavimą Muitinės departamentas perėmė vykdyti centralizuotas muitinėje funkcijas: personalo, apskaitos ir turto valdymo, statistikos. Įsigaliojus šiems Statuto pakeitimams, nuo 2012 m. sausio 1 d.

Muitinės departamentas perėmė Kauno teritorinės muitinės funkcijas ir ne tik priima muitinės pareigūnus į tarnybą bet ir nustato muitinės įstaigų struktūrą, moka darbo užmokestį ir atlieka visą sistemos valdymą. Muitinės įstaigos gali atlikti tik atskiras funkcijas, kurioms yra išduotas Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliojimas. Kauno teritorinė muitinė kaip juridinis asmuo neatlieka jokių savarankiškų funkcijų, turinčių įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes neturi teisės priimti ar atleisti pareigūnų, neatlieka jokių finansinių operacijų, todėl negali būti atsakovu šioje byloje.

Vadovaudamosios nustatytu teisiniu reglamentavimu mano, jog tinkamais atsakovais šioje administracinėje byloje turėtų būti pripažinta Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir Muitinės departamentas, kaip darbdavys ir darbo užmokesčio mokėtojas. Muitinės departamento buveinė yra Vilniuje, todėl ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir Muitinės departamentas, atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pažymi, jog Kauno teritorinė muitinė yra savarankiškas juridinis asmuo. Nurodo, jog pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1B-352, 7.10 punktą, Kauno teritorinės muitinės viršininkas privalo užtikrinti Kauno teritorinei muitinei skirtų valstybės ir turto lėšų teisėtą valdymą, naudojimą ir disponavimą, teisingą buhalterinę apskitą ir atskaitomybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl M. V. neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir dėl R. V. neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kuomet jos dirbo Kauno teritorinėje muitinėje, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjos nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai atsisakė priimti dalį pareiškėjų skundo.

Pareiškėja M. V. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dirbo Kauno teritorinės muitinės Centrinio F tipo muitinio sandėlio veiklos organizavimo skyriaus vyriausiaja inspektore, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki dabar dirba Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus vyriausiaja inspektore, o pareiškėja R. V. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dirbo Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiaja inspektore, nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki dabar dirba Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus vyriausiaja inspektore. Pareiškėjos prašo priteisti nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. joms neišmokėtą darbo užmokestį. Atsakovais pareiškėjos nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Muitinės departamento, ir Muitinės departamentą.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus (Statuto 1 str. 1 d.). Pagal Statuto 51 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1903, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.), Muitinės departamento generalinis direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Muitinės departamento ir muitinės įstaigų personalo (muitinės pareigūnų) valdymą.

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teritorinė muitinė – Muitinės departamento įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, organizuojanti ir užtikrinanti muitų teisės aktų įgyvendinimą ir kitų Muitinės departamento pavestų funkcijų vykdymą Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė muitinė yra viešasis juridinis asmuo. Pagal to paties įstatymo 18 straipsnį, muitinės postai yra teritorinių muitinių padaliniai, veikiantys Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose vietose ir atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jiems pavestas funkcijas. Muitinės posto darbo organizavimo tvarką nustato teritorinės muitinės, kurios padalinys yra atitinkamas muitinės postas, viršininko patvirtinti nuostatai (1 d.); specialiųjų muitinės įstaigų teritoriniai padaliniai veikia Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose vietose ir atlieka Muitinės departamento arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Specialiosios muitinės įstaigos teritorinio padalinio veiklos zoną ir darbo organizavimo tvarką nustato atitinkamos specialiosios muitinės įstaigos direktoriaus patvirtinti nuostatai.

Kaip matyti iš Aiškinamojo rašto prie Kauno teritorinės muitinės 2011 metų finansinių atskaitų rinkinio, Kauno teritorinė muitinė yra biudžetinė Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga, veikianti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytoje veiklos zonoje. Kauno teritorinės muitinės steigėjas yra Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Be lėšų, gaunamų iš biudžeto, muitinė turi ir kitų lėšų. Kauno teritorinė muitinė buhalterijos apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinį sudaro vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kt. Kauno teritorinės muitinės 2013 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų sutrumpintame aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, jog Kauno teritorinė muitinė yra biudžetinė įstaiga.

Nagrinėjamu atveju atsakovu turėtų būti subjektas, atitinkamu laiku neišmokėjęs pareiškėjoms jų nurodomo darbo užmokesčio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Iš anksčiau išdėstytų teisės normų bei kitų argumentų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 m., kai pareiškėja M. V. dirbo Kauno teritorinės muitinės Centrinio F tipo muitinio sandėlio veiklos organizavimo skyriaus vyriausiaja inspektore, o pareiškėja R. V. dirbo Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiaja inspektore, pareiškėjoms darbo užmokestį mokėjo ne Kauno teritorinė muitinė, t. y. jų darbdavys, o Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, manytina, jog pareiškėjoms dirbant Kauno teritorinė muitinėje, kuri yra viešasis juridinis asmuo bei biudžetinė įstaiga, būtent Kauno teritorinė muitinė ir mokėjo joms darbo užmokestį, todėl Kauno teritorinė muitinė dėl atitinkamų pareiškėjų reikalavimų taip pat turėtų būti atsakovu šioje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjų dėmesį į tai, kad jų atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109 – 124 p.).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skundo dėl darbo užmokesčio, kurį pareiškėjoms mokėjo Kauno teritorinė muitinė, atlyginimo nagrinėjimas pagal atsakovo buveinės vietą priskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 35 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju dėmesys atkreiptinas į tai, jog pareiškėjų skundo dalykas bei aplinkybės, kurioms grindžiamas reikalavimas (skundo pagrindas) iš esmės sutampa, t. y. pareiškėjos prašo priteisti už darbą Kauno teritorinėje muitinėje ir Muitinės departamente, pritaikius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2013 m. liepos 1 d. nutarimas) antikonstitucinėmis pripažintas įstatymo normas, neišmokėtą darbo užmokestį.

Esant tokiai situacijai, kuomet pareiškėjų skundas, reikštinas atsakovams, esantiems skirtingoje teismų teritorinėje jurisdikcijoje, pagal skundo dalyką (materialinį-teisinį reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus) iš esmės yra tapatus, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentruotumo principais, šiuo konkrečiu atveju jį yra tikslinga nagrinėti viename teisme. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 4 dalimi, kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę, todėl šiuo atveju pareiškėjų skundas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal Muitinės departamento (aukštesniojo administravimo subjekto) buveinę.

Šiuo atveju pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, grąžinant pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga proceso dalyviams padėti įgyvendinti jų teises. Nagrinėjant pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimą iš naujo, spręstinas tinkamo atsakovo įtraukimo klausimas, kadangi savo skunde pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės nenurodė atsakovu. Nagrinėjamu atveju yra būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos sutinka atsakovu įtraukti ir Kauno teritorinę muitinę.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir nurodytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundo dalį dėl M. V. neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir R. V. neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., todėl ši teismo nutarties dalis naikintina, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas dėl M. V. neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir R. V. neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti M. V. skundą dalyje dėl neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir R. V. skundą dalyje dėl neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., panaikinti ir pareiškėjų M. V. ir R. V. skundo dalies priėmimo klausimą dėl M. V. neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir R. V. neteisėtai neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius