261cf656-436c-4009-a162-b79f4e7fb7b7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-80/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.6 LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko SvajÅ«no Knizlerio,teisėjų: Valdimaro Bavėjano ir Albino Bielskio,sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,nuteistajam M. S. ,gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

S. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , keturiolikai metų laisvės atėmimo.Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ M. S. nukentėjusiajam J. Z. priteista 4514 Lt turtinei žalai ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : M. S. nuteistas už tai, kad tyčia itin žiauriai nužudė kitÄ Å¾mogų.

Jis laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 dienos 14 val. iki 2007 m. lapkričio 19 dienos 00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia sudavė mažiausiai vienuolika smÅ«gių rankomis, kojomis bei kietais bukais daiktais V. Z. į galvÄ , tuo padarė poodines kraujosruvas ir daugybinius odos nubrozdinimus galvoje, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, nosies kaulų, virÅ¡utinio žandikaulio, kairio skruostikaulio lūžius, be to, tyčia sudavė mažiausiai dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis smÅ«gius duriančiu - pjaunančiu įrankiu V.

Z. į krÅ«tinę, tuo padarė daugybines aklas durtines - pjautines krÅ«tinės kairės pusės žaizdas bei daugybinius kiauryminius durtinius - pjautinius krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimus su Å¡irdies ir kairio plaučio pažeidimais, ko pasėkoje nuo daugybinių, kiauryminių, durtinių-pjautinių krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimų su Å¡irdies ir kairio plaučio pažeidimu komplikavosi vidinis kraujavimas į Å¡irdiplėvės ir krÅ«tinplėvės ertmes, Å¡irdies tamponada krauju ir V.

Z. mirė. Taip M. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o 2009 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo M. S. iÅ¡teisinti.Apeliantas skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes grindžiamas prielaidomis, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepagrįstos įrodymais, kurie neginčijamai patvirtintų nuteistojo kaltę, o nepaÅ¡alintos abejonės neaiÅ¡kinamos M.

S. naudai, pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 nuostatas.Gynėjo teigimu M. S. , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nuosekliai neigė nužudęs V. Z. , teigė lavonÄ suradęs, kai sugrįžo į V. Z. butÄ , kuriame nuomojosi kambarį. Labai sutriko, buvo įsitikinęs, kad jį apkaltins dėl Å¡io nužudymo, todėl niekam nepranešė ir tik bandė iÅ¡ buto pasiÅ¡alinti, pasiimdamas savo daiktus.

Padėti iÅ¡sikraustyti prašė pas eilę pažįstamų asmenų, kadangi pats neturėjo automobilio. Su V. Z. sugyveno gerai, jo žudyti neturėjo jokios priežasties. Å ie M. S. parodymai, gynėjo nuomone, nepaneigti jokiais objektyviais duomenimis.Nuosprendyje iÅ¡samiai cituojami liudytojo A. D. parodymai apie tai, kaip M. S. prašė jo padėti pervežti daiktus, kaip keistai elgėsi, neaiÅ¡kiai kalbėjo, gūžėsi pamatęs policijÄ , apie keistus kvapus ir netvarkÄ bute ir t. t. Tačiau apelianto nuomone, Å¡ie liudytojo parodymai niekaip nepaneigia M.

S. parodymų ir niekaip nepatvirtina jo kaltės dėl tyčinio nužudymo. Kaip ir tolimesni A. D. parodymai apie matytas iÅ¡ kilimo kyÅ¡ančias kojas, iÅ¡gÄ stį, pabėgimÄ nuo M. S. ir praneÅ¡imÄ apie tai, kÄ matė policijai. Vienintelė A. D. parodymuose nurodyta aplinkybė, kuriÄ , gynėjo manymu, galima bÅ«tų vertinti, kaip kaltę patvirtinantį įrodymÄ , yra tik tai, kad liudytojas, D. V. , tariamai sakęs jam, jog M. S. telefoninio pokalbio metu prisipažinęs, jog „užmušė senį".

Tačiau tokios aplinkybės liudytojas D. V. teisme nepatvirtino, todėl vertinti Å¡iÄ A. D. parodymų dalį, kaip M. S. kaltę patvirtinantį įrodymÄ , nėra objektyvaus pagrindo. Kita A. D. parodymų dalis patvirtino tik tai, ko neneigia ir pats M. S. , t. y. jo norÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto niekam nepraneÅ¡us apie įvykį. Be to, aplinkybė apie prisipažinimÄ dėl nužudymo, kuriÄ M. S. tariamai minėjęs D. V. telefoninio pokalbio metu, paimta iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų A. D. parodymų nors pirmosios instancijos teisme 2008 m. lapkričio 24 d., A.

D. kalbėjo tik apie tai, kÄ matė ir girdėjo pats. Jokio pokalbio su D. V. jis teigė neprisimenantis. Todėl gynėjas mano, kad nėra pagrindo, vadovaujantis BPK 301 straipsniu Å¡iÄ aplinkybę vertinti kaip teisme patikrintÄ Ä¯rodymÄ , kuriuo grįstinas apkaltinamasis nuosprendis.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje teigiama, jog liudytojas D. V. parodė, kad M. S. pokalbio telefonu metu jam sakęs, jog kažkÄ nudÅ«rė ir susuko į kilimÄ . Tačiau nuosprendyje nekonkretizuota, ar kalbama apie ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ar apie parodymus, kuriuos minėtas liudytojas davė apklausiamas pirmosios instancijos teisme.

Gynėjas pastebi, kad liudytojas D. V. , apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tik pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prisiminė, jog M. S. jam iÅ¡ viso skambino, tačiau kategoriÅ¡kai paneigė, kad pastarasis bÅ«tų pasakojęs apie kažkokį žmogų, kurį nudÅ«rė. Be to, apie tai, kad D. V. kalbėjo apie tariamai jo girdėtÄ M. S. užuominÄ („užlenkė senį"), apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė tik liudytojas V. K. , tačiau gynėjas mano, kad atsižvelgiant į minėtus D.

V. ir A. D. parodymus, negalima to vertinti, kaip abejonių nekeliančia aplinkybe ar daryti iÅ¡vadÄ , kad tokios abejonės yra paÅ¡alintos. Todėl, gynėjas mano, kad teismas nepagrįstai liudytojo D. V. pokalbio su M. S. dalį apie nužudymÄ (kurios D. V. ne tik, kad nepamena, bet ir neigia) įvertino, kaip M. S. prisipažinimÄ nužudžius V. Z. .Gynėjo nuomone, apygardos teismas nepagrįstai M. S. kaltę patvirtinančia aplinkybe įvertino ir jo elgesį po to, kai M. S. surado lavonÄ , t. y. aplinkybes, apie kurias M.

S. davė parodymus ikiteisminio tyrimo pradžioje - plovimÄ ant grindų buvusių kraujo pėdsakų, kÅ«no susukimÄ Ä¯ kilimÄ , ieÅ¡kojimÄ , kas padėtų kažkÄ iÅ¡vežti iÅ¡ buto. Gynėjas mano, kad netgi padarius iÅ¡vadÄ , jog M. S. ketino paslėpti lavonÄ , neaiÅ¡ku kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tai neginčijamai įrodo, jog tai bÅ«tent jis ir niekas kitas nužudė V. Z. . Taip pat neaiÅ¡ku kodėl Å¡ie parodymai kategoriÅ¡kai paneigia M. S. nurodytas tokio elgesio priežastis - baimę bÅ«ti nepagrįstai apkaltintam labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nes nuosprendyje tai nenurodyta.

Todėl gynėjas mano, kad abejonės tikrai nelaikytinos paÅ¡alintomis, tačiau jos aiÅ¡kinamos ne M. S. naudai, o atvirkščiai.Be to, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad M. S. kaltę patvirtina ir jo slaptas sekimas, kurio protokole tariamai užfiksuotas M. S. aiÅ¡kinimas apie nužudymo bÅ«dÄ ir padarytų sužalojimų skaičių. Perskaičius Å¡io garso įraÅ¡o tekstÄ (suvestinę) ir iÅ¡klausius patį pokalbio įraÅ¡Ä , nebelieka abejonių, jog pokalbio metu M.

S. teigia, jog iÅ¡ jo nepagrįstai reikalaujama duoti parodymus, jog jis tai padaręs ir padaręs bÅ«tent tokiu bÅ«du, o ne prisipažįsta nužudęs ir aiÅ¡kina, kaip tai padaręs. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad dėl nesuprantamų priežasčių, nei ikiteisminio tyrimo eigoje, nei teismo metu nebuvo apklaustas asmuo, kalbėjęs su M. S. slapto sekimo metu, nors jo asmenybė sekimÄ atlikusiems pareigÅ«nams be jokios abejonės buvo žinoma, nes sekimas buvo atliekamas Kauno m. VPK areÅ¡tinės patalpose.

Todėl apeliantas mano, kad byloje esančių slapto sekimo duomenų objektyvumas yra abejotinas, ir juos vertinti, kaip įrodymÄ ir grįsti jais apkaltinamÄ jį nuosprendį nebuvo galima.Gynėjas mano, kad priimant nuosprendį buvo analizuojami ir vertinami tik tie duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino, kaip M. S. kaltę patvirtinančius įrodymus, tačiau neanalizavo ir nevertino, net nepaminėjo eilės duomenų, iÅ¡ dalies paneigiančių nepagrįstas iÅ¡vadas dėl M. S. kaltės bei sukeliančių abejonių, kurios taip ir liko nepaÅ¡alintos.

Apeliantas nurodo, kad byloje nustatyta, jog V. Z. buvo nužudytas itin žiauriai, kÄ patvirtina dvideÅ¡imt aÅ¡tuonios durtinės - pjautinės žaizdos krÅ«tinėje, bei daugybiniai (vienuolika) galvos ir veido sužalojimai. Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas D. T. , remdamasis savo praktika, parodė, kad tokie atvejai pasitaiko retai ir visada susiję su didele neapykanta nužudytajam, ar kaltininko psichikos sutrikimais. Eksperto manymu, toks motyvas, kaip siekis užvaldyti mažavertį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , atsižvelgiant į nužudymo bÅ«dÄ , mažai tikėtinas.

Tačiau gynėjas pastebi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad tarp V. Z. ir M. S. būtų buvusi nesantaika, vykę konfliktai. Tokių aplinkybių neminėjo nei vienas apklaustų liudytojų, V. Z. kaimynų. Pats M. S. , teigė su V. Z. sutardavęs labai gerai ir ši jo nurodyta aplinkybė niekuo nepaneigta. Specialisto išvadoje Nr. 30/2008, duotoje 2008 m. sausio 22 d., nurodoma, kad jokių psichikos sutrikimų M. S. nenustatyta ir atlikti jam teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga, t. y. nėra jokio pagrindo prielaidai, kad M.

S. taip galėjo pasielgti dėl savo psichinės bÅ«senos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu M. S. tris kartus buvo tirtas, siekiant nustatyti, ar jis nevartoja narkotinių, psichotropinių medžiagų, tačiau nei 2007 m. lapkričio 22 d. medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, pateiktame akte Nr. 1965, nei 2007 m. lapkričio 27 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 552/07 (02), nei 2008 m. sausio 14 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 552/07(02), tokių duomenų negauta, todėl gynėjas mano, jog negalima daryti prielaidÄ , kad M.

S. veiksmai galėjo bÅ«ti įtakoti minėtų medžiagų poveikio jo psichikai.Be to gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismui paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad nužudyta buvo iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant užvaldyti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 3310", kaip neįrodytÄ , jokio kito M. S. inkriminuoto nusikaltimo motyvo nenustatyta, be to nenustatyta, kodėl buvo nužudyta tokiu bÅ«du.Apeliantas nurodo, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. S/608 (01) konstatuota, jog ant įvykio vietoje rastos cigaretės nuorÅ«kos yra vyriÅ¡kos lyties asmens biologinių pėdsakų, nepriklausančių nei M.

S. , nei V. Z. . Visi V. Z. pažinoję liudytojai, apklausiami parodė, kad V. Z. su niekuo nebendravo, pas save į namus nieko nesikviesdavo, jokių paÅ¡alinių asmenų pas jį ateinant jie nėra matę. Todėl gynėjas mano, kad Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti iÅ¡tirta itin kruopščiai, tačiau be minėtos specialisto iÅ¡vados, jokių kitų duomenų apie Å¡ios aplinkybės tyrimÄ byloje nėra.Be to apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad sužalojimų, kurie neiÅ¡vengiamai turėjo kraujuoti, gausa leidžia teigti, kad ant kaltininko rÅ«bų neiÅ¡vengiamai turėjo patekti bent minimalus kiekis V.

Z. kraujo, tačiau ant jokių M. S. rÅ«bų net menkiausių nužudytojo kraujo pėdsakų nerasta. Nenustatyta ir keliais įrankiais buvo padaryti sužalojimai V. Z. , bei keli asmenys Å¡iuos sužalojimus padarė.Gynėjas taip pat nurodo, kad V. Z. be buto, kuriame buvo nužudytas, turėjo ir kito nekilnojamo turto - sodÄ , kuris dabar yra nežinia kieno nuosavybė. V. Z. brolio, liudytojo A. Z. teigimu, sodo vertė mažiausiai 20 000 litų ir brolį, pasinaudodamas nekilnojamojo turto firma „Nautilus", apgavo žmogus, nuomavęs pas V.

Z. butÄ iki M. S. . Kad minėtas sodas „kažkur dingo", apklausiami pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nukentėjusysis, V. Z. sÅ«nus J. Z. , ir buvusi V. Z. sutuoktinė, liudytoja Z. M. , kuri parodė dar ir tai, kad įvykio vietoje, kriauklėje matė kažkokių neseniai degintų dokumentų liekanas, kurias fotografavusi ir ji, ir kartu buvusi tyrėja. Tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡ios aplinkybės bÅ«tų kaip nors tirtos.Be to, ikiteisminio tyrimo metu, M. S. sutikus, buvo atliktas jo psichofiziologinis tyrimas poligrafu, kurio iÅ¡vados, kartu su šį tyrimÄ atlikusio specialisto V.

S. parodymais pirmosios instancijos teisme, taip pat turėjo duoti rimtÄ pagrindÄ abejonėms dėl M. S. kaltės. Tačiau nuosprendyje Å¡i iÅ¡vada liko nepaminėta ir niekaip neįvertinta.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. S. ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.Apygardos teismas iÅ¡samiais ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam M.

S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, bei jam paskirtos bausmės, pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. S. kaltu, padaręs inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , neprisipažino ir parodė, kad nuo 2007 metų spalio mėnesio pabaigos iki lapkričio mėnesio vidurio gyveno nuomojamame iÅ¡ nukentėjusiojo V.

Z. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusiuoju sutarė gerai, nekonfliktavo. IÅ¡ pastarojo už simbolinę 30 Lt sumÄ buvo nusipirkęs mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, kuriam sugedus, iÅ¡ V. Z. pasiskolino kitÄ - „Nokia 3310“ telefonÄ , o sugedusį paliko jam. Nuteistasis parodė, kad V. Z. rado mirusį jo paties kambaryje, gulintį ant žemės, kur buvo kraujo. Tai pamatęs labai sutriko, galvojo susirinkti savo daiktus ir iÅ¡važiuoti, bet to nepadarė, nes atvažiavo policija.

Tuo metu, kai policija rado V. Z. kÅ«nÄ , jo bute nebuvo. Ar jis suvyniojo nukentėjusįjį į kilimÄ , taip pat ar pastarasis buvo apsirengęs, ar nuogas, M. S. neprisimina, nes buvo iÅ¡gėręs alkoholio. TÄ dienÄ , kai bute rado V. Z. lavonÄ , ten neliko. Norėdamas iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto, ieÅ¡kojo transporto, skambino 3 - 5 žmonėms, kuriems aiÅ¡kino, kad reikia padėti iÅ¡sivežti daiktus. Padėti sutiko A., su kuriuo į tÄ butÄ automobiliu „Ford Scorpio“ jiedu atvažiavo maždaug po 2 - 3 dienų.

Ä® butÄ Ä¯Ä—jo abu. Buvo vakaras, elektra buvo atjungta, todėl bute buvo tamsu. Daiktų neiÅ¡nešė, nes A., pamatęs lavonÄ , iÅ¡sigando. Jis neprisimena, ar A. pasakė, kad bute yra lavonas. A., pasakė, kad nenori lįsti ir kad daiktus perveÅ¡ vėliau, iÅ¡važiavo. Po to, pakeleivinga maÅ¡ina važiavo į GarliavÄ pas močiutę, tačiau nuvažiuoti nespėjo, nes A. atvežė policininkus, kurie jį sulaikė. Policijai nieko nepranešė, nes bÅ«tų jį apkaltinę. Ar lietėsi prie V.

Z. lavono, neprisimena (t. 4, b. l. 169-170). Kolegijos nuomone, tokia nuteistojo M. S. pateikta įvykių versija buvo iÅ¡samiai patikrinta bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir iÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ pagrįstai atmesta. Visų pirma, pastebėtina, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo M. S. parodymai apie jo elgesį tariamai radus nukentėjusiojo kÅ«nÄ , nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausimas 2007 m. lapkričio 21 d. nuteistasis M.

S. parodė, kad grįžo namo, atsirakino duris ir radęs nukentėjusiojo kÅ«nÄ , jį suvyniojo į kilimÄ , iÅ¡plovė bute grindis (t. 3, b. l. 181). Apklausiamas 2007 m. lapkričio26 d. nuteistasis jau parodė, kad grįžęs namo rado neužrakintas duris, rado nukentėjusiojo kÅ«nÄ , labai iÅ¡sigando ir iÅ¡važiavo pas močiutę. Ä® butÄ sugrįžo kitÄ dienÄ , sutvarkė butÄ , iÅ¡plovė grindis ir suvyniojo nukentėjusiojo kÅ«nÄ Ä¯ kilimÄ (t.3, b. l. 184-186). 2008 m. vasario 6 d. apklausos metu nuteistasis parodė, kad grįžęs namo, rado butÄ neužrakintÄ , kambaryje rado į kilimÄ suvyniotÄ nukentėjusiojo kÅ«nÄ ir iÅ¡karto išėjo iÅ¡ buto (t. 3, b. l. 190).

Tokio savo parodymų nenuoseklumo bei prieÅ¡taringumo nuteistasis nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme įtikinamai paaiÅ¡kinti negalėjo.Be to, nuteistojo M. S. parodymus paneigia ir kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Taip, liudytojas A. D. apygardos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad M. S. jam paskambino 2007 metų lapkričio 20 d. apie 10 valandÄ ryto ir paprašė padėti perkraustyti daiktus. Po pietų nuteistasis vėl paskambino ir prašė padėti.

Jis sutiko, į KaunÄ atvažiavo vakare. M. S. norėjo, kad viskas vyktų vėliau, nes mažiau policijos. Paklausus, ar jis bijo policijos, atsakė nebijantis. Nuteistasis važiuojant iki namų elgėsi keistai, susigūždavo pamatęs policijÄ , kažkÄ neaiÅ¡kiai kalbėjo, taip pat paprašė užsukti į prekybos centrÄ â€žSavas“ pasiimti pamirÅ¡tÄ telefonÄ . Atvažiavus prie jo namų, M. S. paprašė privaryti automobilį kuo arčiau laiptinės. Liudytojui paklausus, ar namuose kas nors yra, Å¡is atsakė taip, be to, pasakė, kad gali eiti kartu.

Nuteistajam M. S. atrakinus duris bei užėjus į vidų, bute buvo tamsu, jautėsi keistas kvapas, matėsi netvarka. Nuteistasis Å¡viesos neuždegė, pasakė, kad nėra elektros. Nuteistasis ėjo pirmas, liudytojas A. D. jam iÅ¡ paskos, pasiÅ¡viesdamas telefonu. Liudytojas besidairydamas apÅ¡vietė kažkieno į kilimÄ suvyniotas kojas, o prisilietęs suprato, kad jos jau sustingę. IÅ¡sigandęs ir norėdamas, kad M. S. nieko neįtartų, jis pasiÅ«lė pastarajam kur nors važiuoti iÅ¡gerti, pas merginas, o daiktus perkraustyti vėliau, ir jis sutiko.

Sustojus benzino kolonėlėje, M. S. išėjo nusipirkti alaus, o jis nuvažiavo. Sustojęs prie policijos pareigÅ«nų, viskÄ jiems papasakojo. Kartu su pareigÅ«nais nuvažiavo pas M. S. močiutę, tačiau nuteistojo nerado. Liudytojas važiuodamas namo, prie parduotuvės „Maxima“, Aleksote, pamatė einantį M. S. , kuris buvo pakeitęs rÅ«bus arba iÅ¡sivertęs iÅ¡virkščiai striukę. Paskambino policijos pareigÅ«nui ir nuteistasis buvo sulaikytas. Taip pat liudytojas A. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad po Å¡io įvykio pokalbio su pažįstamu D.

V. metu iÅ¡ pastarojo sužinojo, kad ir pastarajam skambino M. S. , prašė padėti bei prisipažino, jog užmušė senį (t. 4, b. l. 169 - 170). Liudytojas D. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2007 m. lapkričio 19 - 20 dienomis jam paskambinęs M. S. paprašė iÅ¡vežti kilimÄ ir Å¡iukÅ¡les iÅ¡ Kaune esančio buto. Nuteistasis kalbėjo apie tai, kad kažkÄ nudÅ«rė, susuko į kilimÄ , bet pastarasis nepagalvojo, jog tai gali bÅ«ti tiesa (t. 4, b. l. 171).

Tai, kad M. S. ieÅ¡kojo kas galėtų padėti iÅ¡vežti daiktus (baldus, kilimÄ ) iÅ¡ nukentėjusiojo buto patvirtino ir liudytojai V. K. , V. B. , S. K. , A. A. (t. 4, b. l. 171, 172, 173). Be to, liudytojas V. K. iÅ¡ dalies patvirtino D. V. parodymus, kad kitÄ dienÄ jiems kalbant pastarasis minėjo, kad M. S. jam sakė, jog nudÅ«rė kažkokį senį, bet D. V. tuo nepatikėjo. Aplinkybę, kad nuteistasis M. S. 2007 m. lapkričio 16 – 20 dienomis skambino ir kalbėjo su paminėtais liudytojais, patvirtina ir M.

S. naudotų telefonų abonentų Nr. 8-671-47209, 8-37-558512, 8-670-55727 ir paminėtų liudytojų naudotų telefonų abonentų iÅ¡klotinių analizė, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai.Aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nukentėjusiojo V. Z. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kambarį nuomojo ir jame gyveno bÅ«tent M. S. , neneigė pats nuteistasis, taip pat Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Liudytojai A. R., R. R. parodė, kad jiems buvo žinoma, jog jų kaimynas V.

Z. savo bute buvo iÅ¡nuomojęs kambarį, matė, kaip nuteistasis iÅ¡vesdavo pavedžioti jo Å¡unį. Asmens parodymo atpažinti metu jie taip pat atpažino M. S. , kaip tÄ patį asmenį, kuris 2007 m. lapkričio mėnesį gyveno V. Z. bute (t. 3 b. l. 97 - 98, 101 - 102). Liudytojas A. S. parodė, kad jam buvo žinoma, jog sÅ«nus Kaune nuomojosi kambarį, tam pačiam bute gyveno ir Å¡eimininkas, kuris turėjo Å¡unį (t 4, b. l. 176). Be to, Teismo kriminalistikos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(l I968)-1S1-7429 konstatuota, kad keturi rankų pirÅ¡tų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinių plokÅ¡telių nuo 2 litrų talpos plastikinio butelio, surasto nužudytojo bute ir nuo balkono durų, palikti M.

S. kairės rankos nykščiu, deÅ¡inės rankos didžiuoju pirÅ¡tu ir kairės rankos smiliumi (t. 2, b. l. 128 - 131).IÅ¡ 2007 m. lapkričio 21 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2007 m. lapkričio 21 d. apžiÅ«rėjus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kairėje pusėje nuo įėjimo esančiame kambaryje buvo rastas V. Z. lavonas, kuris gulėjo aukÅ¡tielninkas ir buvo įvyniotas į kilimÄ . Ant pastarojo megztinio kairės rankovės buvo rastas metalinis vyris. IÅ¡ įvykio vietos buvo paimta: kilimas, 6 peiliai, metalinis vyris, į kraujÄ panaÅ¡ios dėmės nuoplova, du tapetų gabaliukai su sutepimais, rankÅ¡luostis su sutepimais, butelio kamÅ¡tis su sutepimais, 5 nuorÅ«kos, ant 5 daktiloskopinių plokÅ¡telių nuimti rankų atspaudai (t. 1, b. l. 4 - 26).

Aplinkybė, kad nukentėjusiojo V. Z. mirtis smurtinė, patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. 1761/07(02), kurioje konstatuota, kad V. Z. mirė nuo daugybinių kiauryminių durtinių - pjautinių krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimų su Å¡irdies ir kairio plaučio pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į Å¡irdiplėvės ir krÅ«tinplėvės ertmes, Å¡irdies tamponada krauju. V. Z. mirtis galėjo įvykti prieÅ¡ 3 - 8 paras iki jo lavono tyrimo, kuris buvo pradėtas 2007 m. lapkričio 21 d.

V. Z. kÅ«ne rasti daugybiniai kiauryminiai durtiniai - pjautiniai krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimai su Å¡irdies ir kairio plaučio pažeidimais padaryti duriančiu - pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo bÅ«ti peilis, ne mažiau aÅ¡tuoniolikos trauminių paveikiant nukentėjusiojo kÅ«nÄ tuoj prieÅ¡ mirtį. Tai buvo mirties priežastimi ir gyvam atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Daugybinės aklos durtinės - pjautinės krÅ«tinės kairės pusės žaizdos padarytos duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo bÅ«ti peilis, ne mažiau deÅ¡imties trauminių poveikių, galimai tuojau prieÅ¡ mirtį.

Gyvam žmogui tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Poodinės kraujosruvos ir daugybiniai odos nubrozdinimai galvoje, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, nosies kaulų, virÅ¡utinio žandikaulio, kairio skruostikaulio lūžimai V. Z. padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti kumÅ¡tis, koja ar koks kitas kietas bukas daiktas, ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių, galimai kelių valandų bėgyje iki mirties. Gyvam kaulų lūžimai bÅ«tų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o visi kiti iÅ¡oriniai sužalojimai - kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

V. Z. kÅ«ne pomirtinių sužalojimų nekonstatuota (t. 1, b. l. 33 - 37). Kolegijos nuomone, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. S. kaltę patvirtina ir byloje esantis 2008 m. vasario 22 d. slapto sekimo protokolas ir jo priedai, iÅ¡ kurių matyti, kad Kauno m. VPK areÅ¡tinės patalpose M. S. kalbasi su vyriÅ¡kiu (kitu suimtuoju). Kalbėdamas apie pateiktus kaltinimus dėl nužudymo, M. S. nurodo „...aÅ¡ rodyt turėčiau, kÄ aÅ¡ žinau, aÅ¡ atsisėdau, badžiau, badžiau, badžiau 20 kartų“, „reikėjo visus rÅ«bus sudegint, chatÄ padegt ir iÅ¡eit“ (t. 1, b. l. 134, 137 - 147).Kolegija konstatuoja, kad aukščiau aptarti bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis M.

S. suvokė, kad itin žiauriai smurtauja prieÅ¡ nukentėjusįjį V. Z. , numatė, kad Å¡iais veiksmais nukentėjusiajam itin žiauriai gali atimti gyvybę ir to norėjo, t. y. nuteistasis M. S. veikė tiesiogine tyčia.Nuteistajam M. S. inkriminuojant BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytÄ , nužudymÄ kvalifikuojantį požymį - itin žiauriai, bÅ«tina įrodyti, kad jo veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Teismų praktikoje nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų.

Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ . Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. 1761/07(02) matyti, kad nukentėjusiajam ne mažiau, kaip aÅ¡tuoniolika trauminių poveikių duriančiu – pjaunančių įrankiu padaryti kiauryminiai durtiniai - pjautiniai krÅ«tinės lÄ stos sužalojimai, ne mažiau deÅ¡imtimi trauminių poveikių duriančiu pjaunančiu įrankiu padarytos daugybinės aklos durtinės - pjautinės krÅ«tinės kairės pusės žaizdos, ne mažiau vienuolika trauminių poveikių kietais bukais daiktais padarytos poodinės kraujosruvos ir daugybiniai odos nubrozdinimai galvoje, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, nosies kaulų, virÅ¡utinio žandikaulio, kairio skruostikaulio lūžimai.

Be to, iÅ¡vadoje konstatuota, kad pomirtinių sužalojimų nukentėjusiojo kÅ«ne nėra. (t. 1, b. l. 33 - 37). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. T. patvirtino aukščiau minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ (t. 5, b. l. 5). Å iuo atveju, kolegija mano, kad apygardos teismas įvertino aukščiau paminėtas aplinkybes, t. y. nukentėjusiajam padarytÄ didelį kiekį sužalojimų, jų pobÅ«dį, atsižvelgė, kad visi Å¡ie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti esant gyvam ir dėl tokio panaudoto smurto pastarasis jautė didelį kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ .

Be to, svarbu ir tai, kad mirtini sužalojimai nukentėjusiajam padaryti itin skausmingÄ poveikį turinčiu – pjaunančiu - duriančiu įrankiu. Å ios aplinkybės rodo nuteistojo M. S. padarytos nusikalstamos veikos ypatingÄ Å¾iaurumÄ . Kolegija mano, kad nuteistasis M. S. bÅ«damas normalaus protinio iÅ¡sivystymo (kÄ patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paskirta teismo psichologijos - psichiatrijos ekspertizė) negalėjo nesuvokti, jog panaudodamas duriantį pjaunantį įrankį ir juo suduodamas tokį kiekį smÅ«gių nukentėjusiajam gyvybę pastarajam atima itin žiauriu bÅ«du.

Tai, kad jis suvokė visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, patvirtina ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. transporto priemonės ieÅ¡kojimas daiktams pervežti, buto grindų plovimas, nukentėjusiojo kÅ«no suvyniojimas į kilimÄ . Todėl kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. S. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kaip kito žmogaus nužudymas itin žiauriai.Kolegija atmeta nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojų A.

D. , D. V. V. K. parodymai, taip pat jo elgesys radus nukentėjusiojo kÅ«nÄ , t. y. plovimÄ ant grindų buvusių kraujo pėdsakų, kÅ«no susukimÄ Ä¯ kilimÄ , ieÅ¡kojimÄ , kas padėtų kažkÄ iÅ¡vežti iÅ¡ buto, nepatvirtina jo kaltės padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , o patvirtina tik faktÄ , kad nuteistasis norėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto niekam nepraneÅ¡us apie įvykį. IÅ¡ties vertinant Å¡ias aplinkybes, kaip pavienes, tarpusavyje nesusijusias, galima bÅ«tų teigti, kad jos nuteistojo kaltės nužudžius nukentėjusįjį V.

Z. , nepatvirtina. Tačiau, kolegijos nuomone, įvertinus tiek gynėjo apeliaciniame skunde paminėtų, tiek kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo M. S. kaltė įrodyta. Nepagrįsti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad liudytojas A. D. pirmosios instancijos teisme nepatvirtino, kad kalbėjo telefonu su D. V. apie tai, kad pastarajam M. S. telefoninio pokalbio metu prisipažino, jog „užmušė senį“, o D. V. teisme Å¡ios aplinkybės taip pat nepatvirtino.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ byloje esančio pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nors liudytojas A. D. pirmosios instancijos teisme teigė, jog neprisimena telefoninio pokalbio su D. V. , tačiau vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaičius jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis Å¡iuos parodymus patvirtino (t. 4, b. l. 170). Liudytojas D. V. pirmosios instancijos teisme perskaičius jo parodymus, taip pat patvirtino jų teisingumÄ ir parodė, kad jam skambino M.

S. , prašė pagalbos, kalbėjo, jog kažkÄ nudÅ«rė ir susuko į kilimÄ (t. 4, b. l. 171). Taigi, abu liudytojai pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, todėl apygardos teismui nebuvo bÅ«tina nuosprendyje konkretizuoti, kad nuosprendis grindžiamas bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais. Kolegijos nuomone, aplinkybė, kad minėti liudytojai kai kurias įvykio aplinkybes prisiminė tik perskaičius jų parodymus, nepaneigia Å¡ių parodymų objektyvumo ir teisingumo.Kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas vertindamas Å¡ių liudytojų parodymus nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Atmetami nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad M. S. kaltę paneigia aplinkybė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp V. Z. ir M. S. būtų buvusi nesantaika ar konfliktai, tuo tarpu teismo medicinos ekspertas D. T. patvirtino, kad atvejai, kai nukentėjusiajam padaromi tokio pobūdžio ir tiek daug sužalojimų pasitaiko retai ir visada susiję su didele neapykanta nužudytajam, ar kaltininko psichikos sutrikimais. Kolegijos nuomone, šiuo atveju teismo medicinos ekspertas nėra kompetentingas spręsti su kokiom faktinėm bylos aplinkybėm gali būti susijęs itin žiaurus nukentėjusiojo nužudymo būdas, tokie jo samprotavimai laikytini prielaidomis ir negali būti vertinami, kaip aplinkybė paneigianti nuteistojo M.

S. kaltę. Pastebėtina ir tai, kad pats nuteistasis apklausiamas 2007 m. lapkričio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad porÄ kartų buvo susipykę su nukentėjusiuoju, nes pastarasis iÅ¡gėręs bÅ«davo įkyrus (t. 3, b. l. 184-186). Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis ir neigė konfliktavęs su nukentėjusiuoju, tačiau kolegijos nuomone, vertinant tÄ aplinkybę, kad nuteistasis visų apklausų metu davė iÅ¡ esmės nenuoseklius ir prieÅ¡taringus parodymus, negalima atmesti galimybės, jog tokie konfliktai tarp jų iÅ¡ties buvo.Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog sužalojimų, kurie turėjo kraujuoti, gausa leidžia manyti, kad ant nuteistojo rÅ«bų neiÅ¡vengiamai turėjo patekti V.

Z. kraujo, tačiau ant M. S. rūbų nužudytojo kraujo pėdsakų nerasta. Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas parodė, kad tokiu atveju, jei asmens, padariusio sužalojimus rankos ar kitos kūno vietos būtų kontaktavę su nukentėjusiojo žaizdomis, tada krauju buvo galima išsitepti, tačiau – apsitaškyti – nebūtinai (t. 5, b. l. 5). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusysis V. Z. nužudytas laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 dienos 14 val. iki 2007 m. lapkričio 19 dienos 00 val., tuo tarpu nuteistasis M.

S. sulaikytas 2007 m. lapkričio 21 d., t. y. praėjus pakankamai nemažai laiko po įvykio (t. 3, b. l. 143). Taigi, jis turėjo visas galimybes persirengti ar kitaip sunaikinti nusikalstamos veikos pėdsakus ant savo drabužių bei kūno. Juolab, kad bylos medžiaga patvirtina, kad nusikalstamos veikos pėdsakus jis išties bandė slėpti išplaudamas buto, kuriame buvo nužudytas nukentėjusysis, grindis. Šios aplinkybės neneigė ir pats nuteistasis.Kolegijos nuomone, apelianto teiginys, kad įvykio vietoje rastos cigaretės nuorūkos yra vyriškos lyties asmens biologinių pėdsakų, nepriklausančių nei M.

S. , nei V. Z. bei kad nukentėjusysis turėjo sodÄ , dėl kurio galėjo bÅ«ti nužudytas asmens nuomojusio pas nukentėjusįjį butÄ iki M. S. , Å¡iuo atveju nepaneigia nuteistojo kaltės padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Visų pirma konstatuotina, kad byloje, iÅ¡skyrus minėtÄ cigaretės nuorÅ«kÄ , nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuketėjusiojo bute galėjo bÅ«ti ne M. S. , o koks nors kitas asmuo. Antra, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusieji J. Z. bei Z. M. nepatvirtina aplinkybės, jog nukentėjusįjį kažkas apgavo dėl sodo ir dėl to jis buvo nužudytas.

Jų teigimu, sodas kažkur dingo, tačiau kolegija mano, kad apie teisėtÄ sodo pardavimÄ Å¡ie liudytojai galėjo ir nežinoti, nes liudytoja Z. M. su nužudytuoju iÅ¡ esmės nebendravo, o liudytojas J. Z. buvo užsienyje (t. 3, b. l. 188-189, t. 4, b. l. 4-5).Atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo metu M. S. atlikto psichofiziologinio tyrimo poligrafu. Konstatuotina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato tokio tyrimo, kaip savarankiÅ¡ko įrodymo, tokio tyrimo iÅ¡vadomis galima bÅ«tų remtis tik patikrinant kitų byloje surinktų įrodymų objektyvumÄ .

Å iuo atveju kolegija konstatuoja, kad M. S. tyrimo poligrafu rezultatai nei patvirtina, nei paneigia jo kaltę padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai dėl Å¡ios iÅ¡vados nepasisakė nuosprendyje. Taip pat kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl byloje esančių slapto sekimo duomenų objektyvumo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡ie užfiksuoti nuteistojo pokalbiai nebuvo pagrindinis įrodymas patvirtinantis nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir apygardos teisme įvertintas kitų surinktų įrodymų visumoje, kaip patvirtinantis kitus byloje surinktus įrodymus.

Pastebėtina, kad ir pats nuteistasis M. S. neneigė minėto pokalbio autentiÅ¡kumo, nurodydamas, jog kameros draugui nesakė, kad badė, tik pasakojo kaip viskas turėtų bÅ«ti (t. 4, b. l. 169). Apygardos teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ , pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, taip pat į nuteistojo asmenybę bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o taip pat į kitas bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam M.

S. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, lygiÄ BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui.Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 236 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                      SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                                    Valdimaras Bavėjanas                                                                                    Albinas Bielskis